Futbolininkai, gimę birželio 2-ąją: nuo Ukrainos talentų iki Lietuvos futbolo istorijos

Birželio 2-oji diena, 153-ioji metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais - 154-oji), yra reikšminga ne tik įvairiems įvykiams ir asmenybėms, bet ir futbolo pasauliui. Nors ši data galbūt nėra tiesiogiai susijusi su legendiniais futbolininkais, tokiais kaip Robertas Lewandowski (dėl to, kad sąrašas buvo sudarytas 2010 m.), ji vis dėlto talpina įdomius faktus ir leidžia pažvelgti į futbolo istorijos vingius, įskaitant ir tuos, kurie gimė šią dieną.

Ukrainos talentas, gimęs birželio 2-ąją

Vienas ryškiausių futbolininkų, gimusių birželio 2 d., yra Ukrainos puolėjas Oleksijus Ščebetunas (ukr. Олексій Володимирович Щебетун). Gimęs 1997 m. birželio 2 d. Zaporožėje, jis nuo pat jaunystės demonstravo išskirtinį talentą, atstovaudamas Zaporožės „Metalurgo“ jaunimo ekipoms. Jo karjera vingiavo per įvairius Ukrainos klubus, kol prisijungė prie Kijevo „Dinamo“. Vėliau, būdamas išnuomotas Kamjanskės „Stal“ klubui ir žaidęs Minsko „Luč“ bei „Obolonės“ komandose, O. Ščebetunas atvyko į Lietuvą.

2022 m. vasarą jis tapo FA „Šiauliai“ nariu ir jau liepos 3 d. debiutavo A lygoje. Šios rungtynės prieš FC „Džiugas“ įsiminė ne tik jam pačiam, bet ir futbolo gerbėjams - O. Ščebetunas pelnė net tris įvarčius. Liepos 9 d. rungtynėse prieš „Sūduvos“ klubą jis realizavo 11 m baudinį, padėdamas šiauliečiams išlyginti rezultatą 1-1. O. Ščebetunas kitados atstovavo Ukrainos jaunimo rinktinėms ir buvo pripažintas geriausiu 2022 m. liepos mėnesio žaidėju.

Lietuvos futbolo istorija ir birželio 2-osios akcentai

Lietuvos futbolas turi ilgą ir turtingą istoriją, prasidėjusią XX a. pradžioje. Nors krepšinis tradiciškai dominuoja, futbolas taip pat užima svarbią vietą šalies sporto kultūroje.

Futbolo pradžia Lietuvoje

Futbolas Lietuvoje pradėtas žaisti 1910-1912 m. Nors neoficialūs duomenys teigia, kad Klaipėdos krašte futbolas buvo žinomas dar XIX a. pabaigoje, pirmosios oficialios rungtynės įvyko 1912 m. rugpjūčio 6 d. Kaune. 1911 m. pasirodė žaidimų knyga, supažindinanti su futbolu, o Vilniuje tuo metu jau egzistavo trys klubai: FK „Antakalnis“, FK „Žvėrynas“ ir „Sokol Vilno“.

Pirmieji čempionatai ir tarptautinis pripažinimas

Pirmasis Lietuvos čempionatas startavo 1922 m., jame dalyvavo 10 komandų. Jau 1923 m. Lietuva buvo priimta į FIFA, o 1924 m. dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje. Šis įvykis, nors ir pasibaigęs nesėkmingai dėl skuboto pasiruošimo, buvo svarbus žingsnis šalies futbolo raidai.

Tarpukario futbolas ir svarbios asmenybės

Tarpukario Lietuvoje futbolas išgyveno pakilimą, buvo rengiami čempionatai, o rinktinė dalyvavo tarptautinėse varžybose. Didžiausias dėmesys buvo skiriamas Baltijos taurės turnyrams, kuriuose Lietuva sėkmingai varžėsi su Latvija ir Estija.

Tarpukario Lietuvos futbole ryškiai švytėjo tokios asmenybės:

• Steponas Darius: futbolininkas, Lietuvos futbolo rinktinės narys, LFLS nugalėtojas (1922, 1923), vienas iš Lietuvos futbolo lygos (LFL) kūrėjų ir jos vadovas. Jis taip pat parengė pirmojo stadiono Lietuvoje projektą Kaune.
• Antanas Saunoris: 1926 m. įkūrė Klaipėdos karinės įgulos ir krašto lietuvių sporto sąjungą (KSS), su kuria net šešis kartus tapo Lietuvos čempionu.
• Liudas Juozapaitis: Lietuvos futbolo čempionas (1922, 1923) su LFLS, žaidė Lietuvos rinktinėje ir dalyvavo olimpinėse žaidynėse Paryžiuje.
• Romualdas Marcinkus: su LFLS tapo Lietuvos čempionu (1927, 1932), 41 kartą gynė rinktinės spalvas ir buvo jos treneris.
• Stasys Garbačiauskas: organizavo pirmąją sporto šventę Kaune, tris kartus tapo Lietuvos čempionu, šešis kartus žaidė Lietuvos rinktinėje ir buvo vienas iš LSL, LFLS, Futbolo lygos, teisėjų kolegijos steigėjų.
• Vytautas Balčiūnas: vienas iš LFL steigėjų, išsiskyrė kaip vienas geriausių futbolo ir krepšinio teisėjų.
• Nikodemas Čerekas: 1936 m. tapo Lietuvos futbolo čempionu, sužaidė 26 tarpvalstybines rungtynes rinktinėje.
• Antanas Lingis: rezultatyviausias tarpukario Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas, tris kartus tapo šalies čempionu. Sužaidė 34 rungtynes ir įmušė 12 įvarčių rinktinėje.

Futbolas sovietmečiu

Sovietmečiu futbolas Lietuvoje išliko populiarus, nors ir patyrė pokyčių. Lietuvos komandos dalyvavo TSRS čempionatuose. Vilniaus „Žalgiris“ buvo stipriausia komanda, 1987 m. laimėjusi TSRS pirmenybių bronzą ir pasaulinės universiados auksą. Keli žaidėjai atstovavo TSRS rinktinei, o Arvydas Janonis ir Arminas Narbekovas 1988 m. tapo olimpiniais čempionais.

1982 m. „Žalgiris“ triumfavo TSRS pirmosios lygos čempionate ir pakilo į aukščiausiąją lygą. 1989 m. Lietuvos komandos atsisakė dalyvauti TSRS pirmenybėse, o „Žalgiris“ ir „Atlantas“ (vėliau „Sirijus“) varžėsi Baltijos čempionate.

Futbolas nepriklausomoje Lietuvoje

Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos futbolas pradėjo naują etapą. 1991 m. Lietuvos futbolo federacija (LFF) buvo priimta į FIFA ir UEFA. Nuo 1990-ųjų Lietuvos futbolo rinktinės veikla tapo itin aktyvi, dalyvaujant įvairiuose Europos ir pasaulio čempionatų atrankos turnyruose. 1991 m. gruodžio 9 d. LFF sugrąžinta į Tarptautinę Futbolo Federaciją (FIFA) po 51 metų priverstinės pertraukos, o 1992 m. balandžio 23 d. UEFA pripažino Lietuvos futbolo federacijos narystę.

Iki šiol Lietuvos futbolo rinktinei nepavyko prasibrauti į didžiuosius tarptautinius turnyrus, tačiau rinktinė nuolat dalyvauja atrankos varžybose. Žymūs žaidėjai nepriklausomoje Lietuvoje yra Tomas Danilevičius, Edgaras Jankauskas ir Rafaelis Ledesma, kuris ne tik buvo FBK „Kauno“ lyderis, bet ir sukūrė šeimą Lietuvoje.

Iššūkiai ir perspektyvos

Lietuvos futbolas susiduria su iššūkiais, tokiais kaip nepakankamas finansavimas ir infrastruktūros trūkumas. Dauguma stadionų yra pasenę ir neatitinka šiuolaikinių reikalavimų, trūksta kvalifikuotų trenerių ir jaunimo ugdymo programų.

Tačiau yra ir teigiamų tendencijų. Vis daugiau dėmesio skiriama jaunimo futbolui, steigiami nauji klubai ir akademijos, didėja susidomėjimas futbolu tarp jaunimo. Vilniaus LFF stadione Lietuvos nacionalinė futbolo rinktinė siekia pirmųjų taškų Europos čempionato atrankos varžybose. Praeityje su Liuksemburgo rinktine lietuviams teko patirti skaudžių pralaimėjimų. Dabartinėje Liuksemburgo sudėtyje yra tokių žaidėjų kaip G. G. Rodriguesas ir Lenadro Barreira, kurie kėlė problemų Lietuvos gynybai. Vis dėlto, Valdas Urbonas ir jo auklėtiniai koncentruojasi į savo techniką ir moralę, siekdami gerų rezultatų.

Vidurio Europos futbolo klubai ir rinktinės

Vidurio Europos šalys turi turtingą futbolo istoriją, pasižyminčią tiek įspūdingais laimėjimais, tiek skaudžiais pralaimėjimais.

Austrijos futbolo klubai

Austrijoje vyrauja stiprios futbolo tradicijos. Tarp tituluočiausių klubų yra:

• Vienos „Rapid“: tituluočiausias ir populiariausias šalies klubas, 32 kartus laimėjęs Austrijos čempionatą, 14 kartų - Austrijos taurę, po sykį - Vokietijos čempionatą ir taurę. Tradiciškai palaikomas darbininkų klasės.
• Vienos „Austria“: amžinas „Rapid“ varžovas, 23 kartus laimėjęs Austrijos čempionatą, 27 kartus - taurę. Labiau palaikomas viduriniosios klasės.
• Vienos „First“: seniausias Austrijos klubas, įkurtas 1894 m.
• Insbruko „Wacker“: įkurtas 2002 m., tačiau perėmęs savotiškas Tirolio futbolo tradicijas. Senasis Insbruko „Wacker“ klubas 5 kartus laimėjo Austrijos čempionatą.
• Miodlingo „Admira Wacker“: savotiška trijų klubų - Vienos „Admira“, Vienos „Wacker“ ir Miodlingo sintezė.
• Zalcburgo „Austria“: laimėjo tris čempionatus. 2005 m. klubą nusipirko „Red Bull“, pervadino į Zalcburgo „Red Bull“, investavo daug lėšų ir laimėjo dar tris čempionatus.

Čekijos futbolo klubai

Čekijoje futbolas taip pat turi gilias šaknis. Svarbiausi klubai:

• Prahos „Sparta“: tituluočiausias šalies klubas, laimėjęs 21 Čekoslovakijos čempionų titulą ir 11 kartų tapęs Čekijos čempionu. Tradiciškai palaikomas darbininkų klasės.
• Prahos „Slavia“: pagrindiniai „Spartos“ varžovai, laimėję 11 Čekoslovakijos ir 3 Čekijos čempionatus. Palaikomas viduriniosios klasės, studentų bei menininkų.
• Prahos „Dukla“: kariuomenės klubas, laimėjęs 11 Čekoslovakijos čempionatų ir 9 taures.

Lenkijos futbolo klubai

Lenkijos futbolo klubai pasižymi aršia konkurencija ir giliomis tradicijomis:

• Zabžės „Gornik“: Silezijos klubas, 14 kartų Lenkijos čempionas, 6 kartus - taurės laimėtojas.
• Chožuvo „Ruch“: pagrindiniai „Gornik“ priešininkai, 14 kartų tapę šalies čempionais ir 3 kartus laimėję taurę.
• Krokuvos „Wisla“: 12 kartų Lenkijos čempionai, 4 kartus taurės laimėtojai. Dominuojanti jėga Lenkijos futbole XXI a. pradžioje.
• Varšuvos „Legia“: kariuomenės klubas, 8 kartus Lenkijos čempionas, 13 kartų laimėjęs taurę.
• Poznanės „Lech“: įkurtas kaip geležinkeliečių klubas, 6 kartus tapo čempionais, 5 kartus - taurės laimėtojais.
• Cracovia: seniausias iš tebeegzistuojančių Lenkijos futbolo klubų, 5 kartus čempionas. Tradiciškai laikomas inteligentų, studentų ir žydų klubu.
• Lodzės „Widzew“: 4 kartus Lenkijos čempionai, sykį - taurės laimėtojai.

Slovakijos futbolo klubai

Slovakija taip pat turi stiprių klubų ir pasiekimų:

• Bratislavos „Slovan“: tituluočiausias Slovakijos klubas, 8 kartus Čekoslovakijos ir 5 kartus Slovakijos čempionas, 1969 m. UEFA taurių laimėtojų taurės laimėtojas.
• Trnavos „Spartak“: po 5 kartus laimėjo Čekoslovakijos čempionatą ir taurę.

Vidurio Europos klubų pasiekimai Europoje

Vidurio Europos klubai yra savotiški Europos čempionų taurės/UEFA Čempionų lygos pusfinalio nevykėliai. 13 kartų įvairūs regiono klubai buvo per žingsnį nuo finalo, tačiau nė karto nesugebėjo peržengti šio paskutinio barjero. Vis dėlto, UEFA taurių laimėtojų taurėje regiono klubams sekėsi geriau. Labiausiai pasižymėjo Bratislavos „Slovan“, kurie 1968/69 m. sezone tapo taurės laimėtojais.

Datos, kada Vidurio Europos klubai pasiekė pusfinalius UEFA Čempionų taurėje/Čempionų lygoje:

• 1958 m.
• 1959 m.
• 1961 m.
• 1964 m.
• 1965 m.
• 1967 m.
• 1969 m.
• 1970 m.
• 1974 m.
• 1977 m.
• 1979 m.
• 1983 m.
• 1992 m.

Datos, kada Vidurio Europos klubai pasiekė pusfinalius UEFA Taurių laimėtojų taurėje:

• 1964 m.
• 1970 m.
• 1975 m.
• 1978 m.
• 1985 m.
• 1996 m.

Vidurio Europos rinktinės Pasaulio ir Europos čempionatuose

Vidurio Europos šalys yra nuolatinės Pasaulio čempionatų dalyvės. Geriausius rezultatus pasiekė Vengrijos ir Čekoslovakijos rinktinės, kurios po du kartus dalyvavo čempionatų finaluose, tačiau taurės iškelti nepavyko. Vengrai 1938 m. nusileido Italijai, o 1954 m. - Vakarų Vokietijai. Čekoslovakai 1934 m. pralaimėjo italams, o 1962 m. - brazilams.

Austrų ir lenkų geriausias pasiekimas čempionate - trečioji vieta. Austrai bronzos medalius iškovojo 1954 m., lenkai - 1974 m. ir 1982 m. Šveicarai tris kartus suklupo ties ketvirtfinalio barjeru. Po Čekoslovakijos pasidalinimo, Čekijos ir Slovakijos rinktinės didelių aukštumų nepasiekė.

Europos čempionatuose geriausiai sekėsi Čekoslovakijos rinktinei, kuri 1976 m. tapo Europos čempionais, o 1960 m. ir 1980 m. užėmė trečią vietą. Čekai 1996 m. tapo Europos vicečempionais, o 2004 m. žaidė čempionato pusfinalyje. Vengrai 1964 m. užėmė trečią vietą.

Olimpinių žaidynių futbolo turnyruose didžiausios sėkmės susilaukė vengrai, iškovoję tris aukso, po vieną sidabro ir bronzos medalių komplektus. Lenkų futbolo rinktinė olimpiniais aukso medaliais dabinosi 1972 m., o sidabro - 1976 m. ir 1992 m. Čekoslovakai olimpiniais čempionais tapo 1980 m., o 1964 m. iškovojo sidabro apdovanojimus. Šveicarų ir austrų sąskaitose yra po vieną sidabro medalių komplektą.

tags: #kokie #fudbolininkai #gime #birzelio #2 #d

• išsamus kūdikio mitybos vadovas
• Daktaro šeima ir kalėjimo patirtys
• Išsami dviviečių elektromobilių apžvalga
• 25 mIU/ml jautrumo ovuliacijos testas
• Idėjos žiemos veiklai su vaikais