Kiekvienas gimęs vaikas yra unikalus, tačiau visus juos vienija svarbiausias mitybos etapas - žindymas. Nors Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja mažylius maitinti motinos pienu iki dvejų metų, šis procesas vis dar apipintas galybe mitų, kurie dažnai klaidina jaunas mamas. Svarbu suprasti, kad motinos pienas yra ne tik maistas, bet ir gyvas, nuolat besikeičiantis „produktas“, prisitaikantis prie vaiko poreikių.

Paplitęs įsitikinimas, kad maitinant krūtimi gali pakisti krūtinės forma, yra klaidingas. Iš tiesų yra priešingai: būtent maitindamos krūtimi galime išsaugoti gražią jos formą, nes krūtinės dydis keičiasi pamažu, o oda staigiai nesuglemba. Taip pat netiesa, kad vaikas „išsiurbia“ motinos kalcį - kaulai ir dantys kalcį įsisavina vaikui augant, o jo kiekis motinos organizme nekinta.
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgai krūtimi maitinančios moterys daug rečiau serga krūties vėžiu, senatvėje rečiau kenčia nuo osteoporozės, o organizme gaminamas hormonas oksitocinas saugo nuo depresijos bei gerina nuotaiką. Be to, emocinis ryšys, kurį patiria mamos maitinamas kūdikis, padeda jiems augti emociškai stabiliems ir labiau prisirišusiems prie tėvų.
Po gimdymo krūtyse gaminasi „skystuoju auksu“ vadinamas priešpienis, kuriame gausu antikūnų, saugančių nuo infekcijų. Vėliau jį keičia pereinamasis, o po dviejų savaičių - brandusis pienas. Svarbu pabrėžti, kad laikui bėgant kinta ir pati motinos pieno sudėtis - jame atsiranda medžiagų, reikalingų būtent to amžiaus kūdikiui.
Motinos piene gausu hormonų, oligosacharidų ir fermentų, kurie skatina vaiko augimą bei saugo nuo ligų. Net jei mama suserga, vaikas gauna antikūnų nuo tos konkrečios ligos.
Šiandien rinkoje gausu įvairių augalinių gėrimų - sojų, migdolų, ryžių, avižų ar kokosų. Nors suaugusiems jie gali būti naudingi, svarbu žinoti, jog augalinio pieno neturėtų būti duodama kūdikiui iki pirmojo jo gimtadienio. Jų sudėtis nėra fiziologiškai priimtina kūdikio organizmui, nes juose mažai geležies, nepakeičiamųjų riebalų rūgščių ir kitų būtinų medžiagų.

Pavyzdžiui, kokosų pienas turi sodrią, kreminę tekstūrą, tačiau jame mažai baltymų. Nors kokosų aliejuje vyrauja vidutinės grandinės riebalų rūgštys, kurios virškinasi lengviau nei gyvulinės kilmės riebalai, kūdikio poreikiams tai nėra pakankamas maistinių medžiagų šaltinis. Augalinių gėrimų sudėtis neatitinka motinos pieno, todėl jie negali būti naudojami kaip jo pakaitalas.
Europos vaikų gastroenterologų ir alergologų asociacijos rekomenduoja vaikų iki vienerių metų nemaitinti karvės pienu. Karvės piene yra labai mažai geležies, todėl anksti įtraukus jį į racioną, gali išsysti mažakraujystė (geležies deficito anemija). Be to, dėl didelio baltymų kiekio smarkiai apkraunami vaiko inkstai.
| Produktas | Pagrindinė savybė | Rekomendacija |
|---|---|---|
| Motinos pienas | Idealus, subalansuotas maistas | Rekomenduojama iki 2 m. |
| Karvės pienas | Daug kalcio, mažai geležies | Tik nuo 2-3 metų |
| Augaliniai gėrimai | Neturi laktozės, mažai baltymų | Netinka kūdikiams |
Jei vaikas vyresnis nei 2-3 metai ir neturi alergijos pieno baltymui ar laktozės netoleravimo, karvės pienas gali būti vartojamas saikingai. Sveikatai palankiau rinktis raugintus pieno produktus - kefyrą ar natūralų jogurtą, kuriuose gausu žarnynui naudingų gerųjų bakterijų. Visuomet svarbiausia stebėti organizmo reakciją ir laikytis mitybos įvairovės principų.