Žuvis kūdikio racione: vertingiausia žuvis, įvedimas ir saugus paruošimas

Nuo seno girdime, kad žuvis gerina nuotaiką, stiprina širdį ir imunitetą, suteikia energijos bei mažina diabeto riziką. Tačiau iki šiol lietuvių mityboje žuvis niekaip nenurungia mėsos. Galbūt viena iš priežasčių - gajūs mitai, o gal tiesiog trūksta žinių apie jos naudą, ypač kūdikiams ir mažiems vaikams?

Žuvis yra labai maistingas ir vertingas maisto produktas. Vaikams, kaip ir suaugusiesiems, žuvies rekomenduojama valgyti ne rečiau kaip du kartus per savaitę. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl žuvis yra naudinga kūdikiams, kada pradėti ją duoti, kokią žuvį rinktis ir kaip ją paruošti, kad jūsų mažylis gautų visą naudą.

Žuvies nauda kūdikiams ir vaikams

Žuvis yra švelnus ir lengvai virškinamas produktas, turtingas vertingų maistinių medžiagų, kurios yra būtinos augančiam organizmui.

• Baltymai: Žuvyje gausu baltymų, pvz., pusėje puodelio virtos menkės filė yra net 20 g baltymų ir mažai „blogųjų“ riebalų. Juos organizmas įsisavina greičiau nei gyvulių ar paukščio mėsos baltymus. Žuvies raumenyse esančių baltymų kokybė prilygsta mėsoje ir piene esantiems baltymams, o kai kuriais aspektais juos net pralenkia. Žuvies raumenyse yra gerokai mažiau jungiamojo audinio nei mėsoje, ir dėl to jis yra minkštas, lengvai sukramtomas, jame esančios maisto medžiagos yra geriau ir lengviau įsisavinamos.
• Vitaminai ir mineralai: Žuvis yra puikus vitaminų A, D, kalio, kalcio ir fosforo šaltinis. Tiek mėsoje, tiek žuvyje gausu vitaminų B12, A, E, D, mikroelementų - cinko, kalcio, vario, mangano, kobalto, nikelio. Be jau minėtų mineralinių medžiagų, žuvyse yra geležies, magnio, bromo, kobalto, sieros ir nedideli kiekiai kitų organizmui būtinų mineralinių medžiagų.
• Omega-3 riebalų rūgštys: Tai būtinosios nesočiosios riebalų rūgštys (pvz., DHR), ypač svarbios pirmaisiais kūdikio gyvenimo metais, kai sparčiai vystosi akių tinklainė ir rega, periferinė ir centrinė nervų sistema. Tyrimai rodo, kad DHR svarbi atminčiai, mąstymui, kūno apykaitos procesuose, smegenų ir širdies sveikatai. Gydytojai pabrėžia, tik žuvies vartojimas mums užtikrina DHR rūgšties gavimą, kurios su niekuo kitu iš mitybos mes negalime gauti. Mokslinių tyrimų duomenimis, žuvyje esančios riebiosios rūgštys patartinos gydant egzemą. Natūraliai gaunami žuvies taukai yra vertingesni ir geriau pasisavinami, nei geriamieji žuvies taukų preparatai.
• Jodas: Žuvyje gausu jodo, reikalingo skydliaukės hormonams, be kurių neįmanoma normali medžiagų apykaita. Kai organizme trūksta jodo, skydliaukė pagamina nepakankamą hormonų kiekį. Vengti Baltijos jūros žuvies dėl užterštumo dioksinu ir PCB, tačiau vandenynų žuvys yra vertingos dėl jodo kiekio.

Kada pradėti duoti žuvies kūdikiui?

Žuvis priskiriama alergizuojantiems produktams, todėl jos nerekomenduojama siūlyti jaunesniems nei 9-12 mėnesių kūdikiams. Kai kuriose rekomendacijose nurodoma, kad tinkamiausias laikas pasiūlyti žuvies, kai vaikas sulaukia 1 metų. Tačiau naujausi paskelbti tyrimai parodė, kuo anksčiau į mažylių racioną įvedame žuvį (tuoj pat po įvedimo mėsos, apie 6 gyvenimo mėnesį), tuo labiau išvengiame tokių indikacijų, susijusių su alerginėmis reakcijomis bei su tuo susijusiomis ligomis: atopiniu dermatitu, bronchine astma. Ši taisyklė negalioja, jei pirmos eilės giminaičiams ar šeimos nariams yra pasireiškusi sunki alerginė reakcija žuviai ar jos produktams.

Žuvį reikėtų pradėti siūlyti nuo 10-12 mėnesių. Pirmą kartą pradėkite nuo 10 gramų ir didinkite iki 50 gramų kiekio. Prieš išbandydami kitą žuvį palaukite bent tris dienas. Taip pat nenusiminkite, jei žuvis pirmą kartą nepatiks. Tiesiog patiekite žuvį kitaip, panaudokite šviežias citrinos sultis (tai rekomenduojama tik vyresniems vaikams).

Kokią žuvį rinktis kūdikio racionui?

Mitybos specialistai ir medikų bendruomenė vieningai sutaria, kad ankstyvajame amžiuje reiktų rinktis liesesnę žuvį, ji turi būti be odos. Jei į mitybą įvedamos riebesnės žuvys, riebalų perteklius turi būti pašalintas ir taip pat nuimta oda. Pagal dabartines rekomendacijas pirmiausiai reikia patiekti liesesnės žuvies, nes ji lengviau virškinasi.

Rekomenduojamos žuvies rūšys:

Pažintį su žuvimi pradėkite išbandydami šias žuvis: lydeką, menkę, šamą, sterką, plekšnę. Ruošdami maistą mažyliui verčiau pasirinkite baltąsias žuvis, pvz., menkę, plekšnę. Puikiai tinka ir lašiša, nors mitas, kad lašiša yra geriausias pasirinkimas pradedant duoti žuvies kūdikiui, yra netiesa. Lašišos mėsoje yra daug žmogui būtinų nesočiųjų riebalų rūgščių (ir omega-3 riebalų rūgšties), didelės vertės baltymų, vitaminų A, D, B1, 2, B12, įvairių mineralinių medžiagų (kalcio, fosforo, jodo, geležies ir kitų). Vaikams lašiša duodama tik troškinta garuose, nes taip paruošta geriausiai išsaugo vertingąsias savybes ir yra lengviausia įsisavinama. Augantiems vaikams naudinga ir lašiša, lašišinių šeimos žuvys, tik nepamirškime kokybės, tvirta rekomendacija - rinktis laukinę ar ekologišką žuvį. Juodadėmė menkė pasižymi švelniu, šiek tiek salstelėjusiu skoniu ir minkšta tekstūra. Vaikams labai naudinga ir silkė dėl joje esančių omega rūgščių gausos.

Iš kur galima gauti omega-3? Į maisto racioną reikėtų įtraukti riebią žuvį, t.y.: skumbrę, silkę, laukinę lašišą.

Žuvis, kurių reikėtų vengti arba vartoti saikingai:

Esant šiandienos ekologinei padėčiai daug kalbama apie žuvų užterštumą švinu ir gyvsidabriu. Nurodoma, kad daugiausia sunkiųjų metalų būna tunuose, kardžuvėse, karališkosiose skumbrėse, rykliuose. Todėl šių žuvų reikėtų vengti kūdikių mityboje. Europos maisto saugos tarnyba rekomenduoja nėščioms ir žindančioms saikingai vartoti jūrų žuvį - t.y. per savaitę suvalgyti ne daugiau kaip 100 g ryklių, kardžuvių, marlinų ir lydekų patiekalų, o tuno valgyti ne dažniau kaip 2 kartus per savaitę. Į minėtas rekomendacijas reiktų pažvelgti plačiau: taip pat ribotai minėtas plėšriąsias žuvis dera vartoti visoms vaisingo amžiaus moterims, kūdikiams, bet kokio amžiaus vaikams ir visiems savo sveikata besirūpinantiems žmonėms.

Kitos žuvys, kurių reikėtų vengti arba būti atsargiems:

• Vėžiagyviai ir moliuskai: Vėžiagyviai (omarai, krevetės, krabai) ir moliuskai (aštuonkojai, sraigės, austrės) patenka tarp labiausiai alergizuojančių produktų. Vienas iš stipriausių alergenų - krevečių raumenų glikoproteinas - antigenas Pena 1 (tropomiozinas). Pasak mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, mažyliui tik pradėjus valgyti kietą maistą, siūlyti vėžiagyvių neverta. Kai jau ateis tinkamas metas, atkreipkite dėmesį ar šeimoje yra alergiškų žmonių tokiam maistui, ar vaikas apskritai yra alergiškas. Tuomet eksperimentus atidėkite iki 3 metų.
• Ikrai: Ne, ikrų negalima duoti kūdikiui, nes tai yra labai sunkiai virškinamas produktas. Ikrai turi aštroką specifinį kvapą, kurio dauguma kūdikių netoleruoja. Geriau neduoti ir „palūkėti“ iki 3 metų.
• Krabų lazdelės: Dažnai vaikams yra duodamos krabų lazdelės, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, jog tai nėra natūrali žuvis. Mitas, kad krabų lazdelės yra sveikas pasirinkimas vaikams, yra klaidingas.
• Tvenkinių žuvys: Netinka žuvys iš tvenkinių, kuriuose plaukioja naminiai paukščiai (jei savo išmatomis užteršia vandenį), kai tvenkiniai yra netoli tvartų. Taip pat netinka plėšriosios žuvys, pvz., lydekos, ešeriai, nes jose susikaupia daugiau teršalų, negu pvz., kiršliuose, upėtakiuose, šapaluose, kuojose, bei retai šalies vandenyse pasitaikančiose lašišose. Tos, kurios užaugintos šeriant kombinuotas pašarais, pvz., tvenkinių žuvys, tokios kaip karosai, karpiai, gali būti mažiau vertingos.
• Baltijos jūros žuvis: Mitas, kad Baltijos jūros žuvis yra nesveika dėl užterštumo, yra dalinai teisingas. Baltijos vandenų silkėse rasta toksinių medžiagų - dioksino ir PCB. Norvegijoje vaikams iki 14 metų nerekomenduotina valgyti Baltijos jūros žuvies. Nustatyta, kad Baltijos jūros vandenyse pagautuose šprotuose, lašišose, strimelėse (t.y. „riebiose“ žuvyse) aptinkama cheminių medžiagų, vadinamų dioksinu ir polichlorintais bifenilais. Šios medžiagos, kai minėtos žuvys dažnai valgomos, gali pažeisti centrinę nervų sistemą, tapti vėžio priežastimi, nepriklausomai nuo vaiko ar suaugusiojo amžiaus.

Kaip pasirinkti kokybišką žuvį?

Gydytojai pediatrai ir dietologai akcentuoja, kad tik kokybiškas produktas kuria vertę, praturtina organizmą reikalingomis medžiagomis, padeda išvengti rizikų, susijusių su atskirų vandens telkinių užterštumu. Martynas Kaminas, žuvies parduotuvės „FishWish“ vadovas, įsitikinęs, kad dar svarbiau sutarti ir išsiaiškinti, kokia žuvis, kur pagauta ir auginta, kuria didžiausią vertę mūsų mažiesiems.

Tiek Amerikos, tiek Europos pediatrų draugijos išvadose yra akcentuojama, kad svarbu rinktis laukinėje gamtoje pagautą žuvį, užtikrinant tvarios žuvininkystės principus, arba ekologišką žuvį, kurios gaudymui ir auginimui yra taikomi griežti žuvininkystės standartai. Tokią žuvį galima atpažinti, pasidomėjus specialiu ženklinimu.

Visuomenėje gaji nuomonė, kad geriausia valgyti šviežią žuvį. Specialistai šią nuostatą vertina atsargiai ir su tam tikromis išlygomis. Jei žuvis pagauta laukinėje gamtoje, verta pasidomėti gamtosaugine situacija, ar vandenys nėra užteršti sunkiais metalais bei gyvsidabriu. Sunkiųjų metalų, gyvsidabrio žalą, gaunamą su užteršta žuvimi mūsų organizmui akcentuoja tarptautinės pediatrų ir šeimos gydytojų bendruomenės. Ypatingai ji pavojinga nėščiosioms ir vaikams. Šviežia žuvis kelia daug iššūkių: tikrai šviežia gali atkeliauti ant mūsų stalo tik iš artimų vandens telkinių, dėl daugelio kurių gamtosaugininkai skambina pavojaus varpais, įskaitant ir mylimą Baltijos jūrą.

Kaip atpažinti šviežią žuvį? Šviežių žuvų žvynai blizga, žiaunos rausvos-raudonos spalvos, akys išsipūtusios, blizgančios, skaidrios, o spaudžiant pirštu jaučiama standumas, susidaro negili duobutė, kuri, nustojus spausti, tuojau pat išsilygina. Nuo šviežių žuvų gali sklisti neaitrus joms būdingas kvapas, ant žvynų pastebima nedaug skaidrių gleivių.

Šaldytų žuvų paviršius blizgantis, o spalva būdinga žuvies rūšiai. Toks šaldymo būdas iškart pagautoje ir apdorotoje žuvyje išlaiko maistines savybes, pašalina visas maisto saugos rizikas, kurios kyla šviežią žuvį gabenant tolimu atstumu iki mūsų parduotuvių lentynų ir stalo.

Čia pateikiama lentelė, apibendrinanti žuvies pasirinkimo rekomendacijas kūdikiams:

Kaip paruošti žuvį kūdikiui?

Svarbiausia - termiškai apdoroti žuvį, kad būtų išvengta bakterijų. Vaikams iki 3 metų, nėščioms ir žindančioms mamoms nerekomenduojama vartoti termiškai neapdorotos žuvies. Pediatrai ir medikų bendruomenė vieningai sutaria, kad vaikams nerekomenduotina vartoti mažai apdorotos ar visai neapdorotos žuvies dėl galimybės užsikrėsti Helicobacter pylori infekcija. Sušius mėgstantiems vaikams pasiūlykite rinktis su daržovėmis ar termiškai apdorota žuvimi.

Ekspertai vieningai sutaria: tai turėtų būti virta ar troškinta žuvis. Žuvį galima virti, troškinti, kepti orkaitėje ar ant garų.

Šviežios žuvies ruošimas:

1. Nuplaukite žuvį po tekančiu vandeniu, išskroskite, nuskuskite žvynus (jei reikia), pašalinkite odą ir dar kartą švariai nuplaukite.
2. Žuvies nereikia labai smulkinti - geriau virkite nepjaustytą.
3. Žuvį dėkite virti į nesūdytą verdantį vandenį arba troškinkite garuose ant silpnos ugnies (virti žuvį piene ar mirkyti grietinėlėje nerekomenduojama).
4. Žuvį virkite apie ne ilgiau 8-10 min. Kiekvienos rūšies žuvis verda skirtingą laiko tarpą, kurį dera atrasti. Gerai išvirta žuvis yra sultinga, ne kieta, tačiau neištižusi. Jei žuvis kieta, vadinasi, ji nepakankamai išvirta.
5. Kai išvirs, kruopščiai išrinkite ašakas ir sutrinkite žuvį į tyrę kartu su daržovėmis ar kruopomis. Ūgtelėjusiam ir mokančiam kramtyti mažyliui patiekti greta daržovių ar kruopų tyrės.
6. Prie žuvies, kaip ir prie kitų patiekalų, kūdikis turi būti pratinamas palaipsniui. Pirmą kartą duodamas ne didesnis kaip 1 valgomo šaukšto gabaliukas. Kitą kartą, jei po pirmojo žuvies davimo nebuvo jokios kūdikio reakcijos (neatsirado neramumo, irzlumo, vėmimo, viduriavimo) galima duoti dvigubai daugiau.

Šaldytos žuvies ruošimas:

1. Šaldytą žuvį atšildykite iš lėto kambario temperatūroje (ne vandenyje) ar šaldytuve.
2. Atšildytą žuvį nuplaukite po tekančiu vandeniu, išskroskite, nuskuskite žvynus (jei reikia), pašalinkite odą ir dar kartą švariai nuplaukite.
3. Dėkite žuvį į verdantį vandenį, troškinkite garuose arba sumalkite mėsmale ar elektriniu trintuvu, jei ketinate gaminti žuvų kukulaičius.

Bendros taisyklės ir saugumas:

• Žuvį paruoškite prieš pat jos maitinimą.
• Žuvies paruoškite tiek, kiek mažylis ir šeima suvalgys per kartą. Jokių žuvies patiekalų neatšildykite.
• Paruoštų žuvies patiekalų nedera laikyti šaldytuve ilgiau kaip 24 val., nes žuvis yra greitai gendantis produktas.
• Nusipirktą žuvį tuojau tenka paruošti - nuskusti, išimti vidurius ir t.t. Jei nusipirkote daugiau žuvies, ją „išdorokite“ ir tuojau dėkite į šaldiklį arba nors šaldytuvo šaldymo kamerą. Prieš dėdami išdorotą žuvį į šaldiklį, žuvį pasūdykite joduota druska ir palaikykite 10-15 min., tam, kad druska įsigertų. Žuvis turi būti taip suvyniota, kad neskleistų jai būdingo kvapo, nes šaldymo įrenginiuose kiti produktai greitai įsigeria žuvies kvapu.

Rekomenduojama žuvies paros norma:

• Kūdikiai iki 1 metukų kasdien turėtų suvalgyti 10-50 g žuvies.
• 1,5-3 m. mažyliai - 60-70 g.
• Pediatrai rekomenduoja vaikams žuvį valgyti 1-2 kartus per savaitę.

Paprasti žuvies receptai kūdikiams ir vaikams

Štai keli paprasti receptai, tinkami kūdikiams nuo 10 mėnesių ir vyresniems vaikams. Linksmai ir patraukliai aptiekti - tėvelių fantazijos reikalas. Įvairiaspalvės daržovės papuoš patiekalą, o įdomios, paslaptingos jūrų, vandenynų ir žuvų pasaulio istorijos padės vaikams pamilti sveiką ir taip reikalingą produktą.

Žuvies sriuba su daržovėmis (nuo 10 mėn.)

Į verdantį sultinį sudėkite pjaustytas morkas ir bulves, virkite 15 min. Tada įdėkite pjaustytą žuvį (menkę ar plekšnę) ir pomidorus, pagardinkite pipirais (labai mažai arba visai nenaudokite). Virkite dar 5 min. Prieš baigdami, galite įdėti smulkiai pjaustytų alyvuogių (jei kūdikis nėra alergiškas).

Žuvies troškinys su daržovėmis (nuo 10 mėn.)

Morkas ir svogūnus supjaustykite kubeliais, porą - griežinėliais. Apkepinkite keptuvėje. Sudėkite į puodą, užpilkite vandeniu ir užvirinkite. Tada įdėkite pjaustytas bulves ir virkite 10 min. Įdėkite į sriubą išvalytą ir kubeliais pjaustytą žuvį, pagardinkite pipirais (labai mažai arba visai nenaudokite). Virkite 5 min.

Juodadėmė menkė su parmezano plutele (tinka vyresniems nei 1 metų kūdikiams, atsižvelgiant į alergijas)

• Juodadėmės menkės gabalėliai
• Žiupsnelis druskos ir juodųjų pipirų (labai mažai arba visai nenaudokite)
• 1 puodelis panko džiūvėsėlių
• 1 puodelis majonezo (namuose pagaminto arba be konservantų)
• 1/2 puodelio tarkuoto parmezano sūrio (nedidelis kiekis)
• 1 arbatinis šaukštelis česnako miltelių
• 2 šaukštai kapotų petražolių
• Keli citrinos griežinėliai patiekimui

Iki 220 laipsnių įkaitinkite orkaitę. Skardą išklokite kepimo popieriumi, pagardinkite žuvies gabalėlius druska bei pipirais. Atskirame dubenyje sumaišykite majonezą, džiūvėsėlius, parmezaną, česnako miltelius ir petražoles. Gautą mišinį užtepkite ant žuvies gabalėlių viršaus. Galiausiai žuvį dėkite į orkaitę ir kepkite apie 10-12 minučių. Patiekite su mėgstamu garnyru ir citrinos griežinėliais.

Juodadėmė menkė sviesto padaže (tinka vyresniems nei 1 metų kūdikiams, atsižvelgiant į alergijas)

• Juodadėmės menkės gabalėlių
• ½ stiklinės lydyto sviesto
• ¼ didelės citrinos
• Žiupsnelio druskos ir pipirų (labai mažai arba visai nenaudokite)
• Žiupsnelio paprikos miltelių
• Žiupsnelio džiovintų petražolių

Iki 190 laipsnių įkaitinkite orkaitę. Žuvies gabalėlius sudėkite į gilesnį kepimo indą. Ant jos užpilkite tirpdytą sviestą, išspauskite citrinos sulčių, apibarstykite prieskoniais. Galiausiai dėkite į orkaitę ir kepkite apie 10-20 minučių, priklausomai nuo žuvies gabalėlių dydžio. Patiekite su mėgstamu garnyru.

Ką dar svarbu žinoti?

Alergijos: Atkreipkite dėmesį į galimas alergines reakcijas. Jei šeimoje yra alergiškų žuviai ar jūros gėrybėms, būkite ypač atsargūs. Jeigu kūdikis ar mažas vaikas, suvalgęs žuvies, tapo neramus, sutriko apetitas, pradėjo pūsti pilvą ar suskystėjo viduriai, paraudo oda ar ją išbėrė, patino lūpos - žuvies patiekalų neduokite, pasikonsultuokite su mažylio gydytoju. Reikėtų atlikti alerginių mėginių panelę maisto produktams. Jeigu nebus nustatyta reakcija į žuvį ir kitus jūros produktus, tuomet labai atsargiai, pradedant nuo mažo kiekio, pvz., 1 arbatinio šaukštelio, galima duoti šviežios žuvies.

Prieskoniai: Venkite aštrių prieskonių, druskos ir cukraus. Geriausia naudoti natūralius prieskonius, tokius kaip petražolės, krapai, citrinos sultys (vyresniems vaikams).

Atminkite, kad vaiko savijautą, mokymosi rezultatus, elgesį nulemia mitybos sureguliavimas ir aktyvus gyvenimo būdas. Daugiausiai įvairių medžiagų vaikas gali pasisavinti iš maisto, o ne iš papildų.

tags: #kokia #zuvis #vertingiausia #kudikiui

• Patarimai sėkmingai darželio adaptacijai
• Efektyvūs prevencijos metodai darželyje
• sužinokite daugiau apie „Sevilis“ globos namus
• Plačiau apie vaikų poilsio ir ugdymo aplinkos saugumo reikalavimus
• Apie Zmailaitės ir Seiliaus dukrų talentus