Taikomosios elgesio analizės (ABA) terapija yra viena populiariausių ir plačiausiai naudojamų intervencijų vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimų (ASS). Nors daugelis tėvų ir specialistų vertina ją kaip itin efektyvų metodą, padedantį vaikams įgyti savarankiškumo įgūdžių, ABA terapija sulaukia ir nemažai kritikos, ypač iš pačių autistiškų asmenų bendruomenės.
Autizmas yra sudėtingas nervų sistemos vystymosi sutrikimas, paveikiantis vaiko elgesį, bendravimą ir socialinę integraciją. Simptomai pasireiškia nenuosekliai, todėl kiekvienas autistiškas vaikas yra unikalus. Dėl šios priežasties labai svarbu kuo anksčiau pradėti tinkamą terapiją ir pagalbą, nes ankstyva intervencija yra raktas į sėkmę. Moksliniai tyrimai rodo, kad intensyvi terapija, pradėta iki 3 metų amžiaus, užtikrina gerokai didesnę pažangą kalbos, elgesio ir socialinių įgūdžių srityse.
ABA terapijos šaknys siekia O. Ivar Lovaas darbus, kuris naudojo įvairius metodus, įskaitant ir elektros šoką, siekdamas koreguoti vaikų elgesį. Nors šiuolaikinė ABA terapija smarkiai pasikeitė ir dauguma specialistų atsisako drastiškų metodų, akcentuodami pozityvų pastiprinimą ir apdovanojimus, pamatiniai principai išlieka tie patys: elgesio analizė ir korekcija. Kritikai teigia, kad net ir moderni ABA terapija, siekdama "normalizuoti" autistiškų vaikų elgesį, ignoruoja jų vidinius poreikius, jausmus ir unikalumą. Tai gali sukelti ilgalaikę žalą vaiko psichikai, mokant jį ignoruoti savo emocijas ir poreikius.

ABA terapija grindžiama elgesio ir mokymosi principais, taikant moksliškai patvirtintus metodus pageidaujamam elgesiui stiprinti. Ši terapija apima visas raidos sritis: komunikaciją, imitaciją, kalbą, socialinę raidą, mąstymo gebėjimus ir savarankiškumą. Pagrindinis tikslas - ugdyti vaiko gebėjimą išreikšti savo norus ir pageidavimus tinkamomis komunikacijos priemonėmis, o ne probleminiu elgesiu. Mokymasis vyksta skaidant įgūdžius į mažus žingsnelius, taikant tiek struktūrinę, tiek natūralią mokymo aplinką. Probleminio elgesio valdymas yra svarbus aspektas, tačiau jis privalo būti paremtas tikslių elgesio priežasčių išsiaiškinimu.
ABA programos reikalauja didelio tėvų ir terapeutų atsidavimo bei nuolatinio darbo. Kiekvienam vaikui programa pritaikoma individualiai. Svarbu suprasti, kad ABA terapijos intensyvumas gali siekti 30-40 valandų per savaitę, todėl mokymasis turi būti malonus ir motyvuojantis. Geriausių rezultatų pasiekiama dirbant su jaunesniais vaikais, tačiau terapija naudinga ir vyresniems.

Pagrindinė kritika ABA terapijai yra ta, kad ji pernelyg koncentruojasi į elgesio korekciją, ignoruodama vaiko emocinę būklę, vidinius poreikius ir unikalumą. Autistiški asmenys dažnai pabrėžia, kad ABA moko juos slėpti savo tikruosius jausmus ir poreikius, kad įtiktų aplinkiniams, o tai gali sukelti ilgalaikę psichologinę žalą ir sunkumų ateityje, ypač sprendžiant asmenines ribas ir savigynos klausimus. Pavyzdžiui, vaikams gali būti sunkiau atpažinti ir apsiginti nuo seksualinės prievartos, jei jie yra mokomi nuolat paklusti ir ignoruoti savo nepatogumą ar skausmą.
Kritikai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ABA terapija gali būti itin intensyvi (iki 40 valandų per savaitę), o tai gali būti varginanti net ir suaugusiems, jau nekalbant apie mažus vaikus. Be to, ABA specialistai kartais ignoruoja vaiko bandymus komunikuoti ar poreikį pertraukai, laikydami tai "probleminiu elgesiu".
Kaip alternatyvos ar papildomos terapijos yra siūlomos:

Lietuvoje ABA terapijos paslaugas teikiančių specialistų ir įstaigų daugėja. Veikia įvairios viešosios įstaigos, tokios kaip VšĮ „ISADD Lietuva“, VšĮ „Sėkmingi vaikai“, VšĮ „Abos centras“, kurios siūlo individualias programas, konsultacijas tėvams ir specialistams, taikydamos ABA ir kitus metodus. Specialistai dažnai turi tarptautinius sertifikatus (pvz., BCBA, BCaBA), kurie patvirtina jų kvalifikaciją.
Tėvams, renkantis ABA paslaugų teikėją, svarbu atkreipti dėmesį į jo kvalifikaciją, patirtį, filosofinį požiūrį į terapiją ir užtikrinti, kad programa būtų individualizuota ir orientuota į vaiko gerovę. Svarbu suprasti, kad ABA terapijos kaina gali būti nemaža, tačiau jos išlaidos gali būti kompensuojamos per švietimo įstaigų sistemą.
Nors ABA terapija gali būti vertinga priemonė padedant autistiškiems vaikams įgyti svarbių įgūdžių, labai svarbu atsižvelgti į jos kritinius aspektus ir ieškoti pusiausvyros tarp elgesio korekcijos ir vaiko emocinės bei psichologinės gerovės užtikrinimo. Tėvams svarbu būti informuotiems, aktyviai dalyvauti vaiko ugdymo procese ir rinktis tokias terapijos rūšis, kurios geriausiai atitinka jų vaiko individualius poreikius.
tags: #tevu #darzelis #autistukai #aba