Nėštumas Darbe: Kada ir Kaip Pranešti Darbdaviui Apie Būsimą Kūdikį ir Kokios Teisės Jums Priklauso

Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas - tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Šis principas atsispindi ir darbo santykiuose: šeimos gerovė yra prioritetas, o darbuotojai, auginantys vaikus ar besilaukiantys kūdikio, turi ne tik lygias teises su kitais darbuotojais, bet ir papildomas garantijas bei lengvatas. Naujienos apie nėštumą ir būsimą kūdikį yra džiaugsmingas įvykis, tačiau tuo pačiu metu gali kilti klausimų, kaip tinkamai pranešti apie tai darbe.

Kada Pranešti Apie Nėštumą Darbdaviui?

Vienas iš klausimų, galinčių kilti apie nėštumą sužinojusioms moterims - kada pranešti darbdaviui. Lietuvos įstatymai nenumato konkretaus termino, kada darbuotoja turi pranešti darbdaviui apie nėštumo faktą - nėščioji pati tai nusprendžia. Besilaukiančias gali neraminti, kad ši žinia pakeis santykius su darbdaviu ar kolegomis, mat darbdavys privalo į ją reaguoti ir prireikus keisti darbo sąlygas ar net pareigas nėščiajai.

Ir šiuo atveju darbuotoją saugo DK įstatymai, bet tik tuo atveju, jeigu nėštumo faktas darbdaviui žinomas. Svarbu žinoti, kad teisė į Darbo kodekse (DK) numatytas garantijas ir nėščiųjų apsaugą atsiranda tik informavus darbdavį apie nėštumą ir pateikus tai įrodančius dokumentus. Nėščia darbuotoja laikoma moteris, pateikusi darbdaviui sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, patvirtinančią nėštumą.

Paprastai apie nėštumą rekomenduojama pranešti apie 12 nėštumo savaitę. Dauguma moterų darbdaviui apie nėštumą papasakoja pirmo trimestro pabaigoje arba antrojo pradžioje. Dažniausiai todėl, kad jau sumažėja persileidimo tikimybė, bet dažnai ir dėl matytis pradedančio pilvuko. Tačiau, jei jūsų įmonėje darbai planuojami ne savaitėmis, o mėnesiais į priekį, gali būti verta pranešti anksčiau. Tai ypač svarbu, jei jūsų darbas yra itin specifinis ir sunku rasti jus pavaduojantį specialistą.

Nepranešus apie nėštumą darbo įstatymas negalioja. Kyla rizika, kad esant konfliktui ar norui atleisti, darbdavys gali teigti, kad nebuvo informuotas apie nėštumą ir jokių pažymų nebuvo pristatyta. Todėl patartina nufotografuoti nėščiosios knygelę, kur matosi jūsų duomenys, ir el. paštu informuoti darbdavį. Tai tampa įrodymu, kad darbdavys buvo informuotas.

Kaip Pranešti Darbdaviui? Praktiniai Patarimai

Apie nėštumą darbdaviui galite pranešti tiek formaliai (pateikdama gydytojo pažymą apie nėštumą), tiek neformaliame pokalbyje su vadovu. Pranešimo būdas priklauso nuo jūsų santykių su kolegomis ir vadovybe, taip pat nuo jūsų darbo specifikos. Darbdavys, gavęs asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, vertina galimą profesinę riziką darbuotojos saugai ir sveikatai. Dalijamės patarimais, kaip tai padaryti kuo diplomatiškiau, kad būsima naujiena netaptų kliūtimi ateinančių mėnesių darbui.

1. Žinokite savo teises

Atlikite namų darbus ir išsiaiškinkite, kokios socialinės garantijos jums priklauso. Skirtingi scenarijai yra būsimoms mamoms, dirbančioms pagal darbo sutartį ar išrašančioms sąskaitas už paslaugas pagal individualios veiklos pažymėjimą. Jei kyla neaiškumų, visuomet galite pasikonsultuoti su „Sodra“ ar Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais, kurie atsako į visus kylančius klausimus apie priklausančias išmokas, terminus. Be to, prieš šį svarbų pokalbį ir jūs jausitės tvirčiau, jei žinosite savo teises.

2. Pirmiausia - vadovui

Net jei su kolegomis sutariate lyg geriausi draugai, šią naujieną pirmiausiai turite pranešti savo tiesioginiam vadovui, o tada tik jiems, rašoma portale Mother.ly. Būtų nemalonu, jei šią naujieną skyriaus vedėjas išgirstų, pavyzdžiui, rūkomajame. Jei įmonėje yra personalo skyrius - galite pirmiausiai apsilankyti jame ir susitarti, kada tai pasakysite vadovui ir viešai.

3. Apgalvokite datas

Dauguma moterų darbdaviui apie nėštumą papasakoja pirmo trimestro pabaigoje arba antrojo pradžioje. Tačiau jei jūsų įmonėje darbai planuojami ne savaitėmis, o mėnesiais į priekį, galbūt verta pagreitinti prisipažinimą. Tai svarbu ir toms, kurių darbas yra itin specifinis ir jus pavaduosiantį specialistą rasti nėra lengva. Jei žinote preliminarią datą, praneškite, kada planuojate išeiti į vaiko gimdymo atostogas (vadinamą dekretą).

4. Darykite tai asmeniškai

Prisiminkite, tai yra pirmas kartas, kai vadovui pasakote, jog esate nėščia, tačiau ne paskutinis, kai su juo kalbatės. Būkite diplomatiškos ir mandagios, nepasakokite ilgos pastojimo istorijos ar intymių smulkmenų, tiesiog trumpai ir konkrečiai pasakykite patį faktą. Nusiraminkite: Dirbančios mamos dažnai nerimauja dėl savo tolimesnės karjeros, todėl prisipažinimą atidėlioja. Prisiminkite, kad kitų žmonių nuomonė vaikų klausimais nepriklauso nuo jūsų situacijos. Tikėkite savo gebėjimais - jūs puiki darbuotoja, labai reikalinga firmai!

Nors kartais darbdaviai gali teigti, kad užtenka žodinio pranešimo ir pažymos nereikia, patyrusios darbuotojos rekomenduoja: "Viskas ok, paskui pildysit prasyma NGA, tada buhalterija bei sodra gaus visa info. Buhalterijos ar HR nebent galite paklausti, koki atostogu likuti busite sukaupusi 30 nestumo savaite." Tai rodo, kad nors pradinis pranešimas gali būti neformalus, formalus patvirtinimas yra būtinas vėliau, siekiant gauti visas priklausančias išmokas ir garantijas.

Darbuotojo Teisės ir Garantijos Nėštumo Metu

Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas. Tai atsispindi ir darbo santykiuose, kur šeimos gerovė yra prioritetas. Lygių galimybių kontrolės tarnyba pabrėžia, kad Lietuvoje besilaukiančioms darbuotojoms yra taikoma speciali darbo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyta apsauga. Taip pat teisės aktai tokioms darbuotojoms apibrėžia papildomas garantijas, tokias kaip atleidimo ribojimai, trumpesnis darbo laikas, nuotolinis darbas, specialios pertraukos maitinimui ir panašiai.

1. Priėmimas į darbą ir lygios galimybės

Jau nuo darbo paieškos etapo galioja nediskriminavimo principas. Darbdavys privalo taikyti vienodus atrankos kriterijus visiems kandidatams, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties, vaikų turėjimo ar nėštumo. Negalima atsisakyti priimti į darbą ar sudaryti prastesnes sąlygas dėl šių priežasčių. Darbdavys privalo užtikrinti lygias galimybes mokytis, kelti kvalifikaciją, gauti lengvatas, vienodai vertinti darbą ir mokėti vienodą užmokestį už tokį patį ar lygiavertį darbą, taikyti vienodus atleidimo kriterijus (išskyrus įstatymų numatytas išimtis nėščiosioms ir tėvams).

2. Darbo sąlygų palengvinimas

Darbas privalo būti palengvinamas. Vos sužinojęs apie darbuotojos nėštumą darbdavys įpareigotas peržiūrėti jos atliekamas užduotis, darbo vietą bei užtikrinti saugumą jai ir kūdikiui. Pagal įstatymą, nėščioms, neseniai pagimdžiusioms, krūtimi maitinančioms darbuotojoms turi būti sudarytos saugios ir sveikos darbo sąlygos. Nėščių, neseniai pagimdžiusių, krūtimi maitinančių darbuotojų darbo sąlygų aprašas Lietuvos įstatymuose nustato kenksmingų darbo sąlygų, pavojingų veiksnių bei profesinės rizikos vertinimo bei informacijos apie darbo sąlygas teikimo tvarką, įskaitant draudžiamus darbus ir medžiagų sąrašus.

Darbdavys, gavęs asmens sveikatos priežiūros įstaigos pažymą, vertina galimą profesinę riziką darbuotojos saugai ir sveikatai. Jeigu pavojingų ar kenksmingų veiksnių neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo įgyvendinti darbo sąlygų gerinimo priemones, kad moteris nebepatirtų tokių veiksnių poveikio. Jeigu pakeitus darbo sąlygas tokio poveikio neįmanoma pašalinti, darbdavys privalo perkelti tokią darbuotoją (jos sutikimu) į kitą darbą (darbo vietą) toje pačioje įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje. Perkeltai darbuotojai mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo į kitą darbą (darbo vietą) jos gautas darbo užmokestis. „Jeigu nėra galimybės nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbą, neturintį neigiamo poveikio jos ar būsimo kūdikio sveikatai, jai suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų, o jų metu mokamas įprastas mėnesinis darbo užmokestis. Taigi darbdavys, gavęs darbuotojos pažymą apie nėštumą, turi įvertinti visas galimas rizikas, atsižvelgiant į konkretaus darbo pobūdį bei gydytojo pažymoje pateiktas rekomendacijas“, - apie darbdavio atsakomybes kalbėjo Darbo inspekcijos atstovė.

3. Apsauga nuo atleidimo iš darbo

Atleisti nėščiąją beveik neįmanoma. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks 4 mėnesiai gali būti nutraukta tik šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios. Taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis, suėjus jos terminui arba teismas ar darbdavys priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia sutartis. Darbuotojos nėštumo faktas patvirtinamas darbdaviui pateikus gydytojo pažymą apie nėštumą. Taigi, jeigu su nėščia darbuotoja yra sudaryta, pvz., terminuota darbo sutartis, ją galima nutraukti iš karto suėjus terminui, nelaukiant, kol kūdikiui sukaks 4 mėnesiai.

„Visais kitais atvejais nuo darbdavio sužinojimo apie darbuotojos nėštumą dienos, iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, darbdavys negali įspėti nėščios darbuotojos apie būsimą darbo sutarties nutraukimą ar priimti sprendimą ją nutraukti“, - sakė Valstybinės darbo inspekcijos Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė. Svarbu pažymėti, kad ši apsauga įsigalioja tik tada, kai darbuotoja pateikia darbdaviui gydytojo pažymą apie nėštumą. Todėl, siekiant garantijų taikymo, nėščiosios turėtų pasirūpinti tinkamu darbdavio informavimu. Jeigu nėštumo laikotarpiu arba iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai atsiranda pagrindas nutraukti darbo sutartį, nėščia darbuotoja gali būti įspėta apie atleidimą arba sprendimas nutraukti darbo santykius gali būti priimtas tik pasibaigus šiam laikotarpiui. Be to, darbuotojos, auginančios vaiką iki trejų metų, negali būti atleidžiamos darbdavio iniciatyva be jų kaltės dėl perteklinių pareigybių naikinimo, prastų darbo rezultatų ar nesutikimo dirbti pakeistomis sąlygomis.

4. Atostogos ir išmokos

Darbo kodeksas numato plačias tikslinių atostogų ir išmokų galimybes tėvams:

5. Kitos lengvatos ir teisės

• Ne visas darbo laikas: Darbo kodeksas numato, kad nėščiajai ar žindančiai motinai pareikalavus, ji turi teisę dirbti ne visą darbo dieną (DK 146 str.). Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę reikalauti ne viso darbo laiko, o darbdavys privalo tenkinti tokį prašymą. Tokia pati teisė suteikiama darbuotojams, auginantiems vaiką iki aštuonerių metų, bei vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų ar neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų. Ne visas darbo laikas gali būti nustatomas sutrumpinant darbo dienos valandas, mažinant darbo dienų skaičių per savaitę ar mėnesį arba taikant abu būdus.
• Nuotolinis darbas: Darbo kodeksas numato teisę prašyti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavys privalo tenkinti tokį prašymą (nebent įrodytų, kad tai sukeltų per dideles sąnaudas), jei jį pateikia: nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja; darbuotojas, auginantis vaiką iki 8 metų (pagal naujausias ES direktyvas); darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki 14 metų arba prižiūrintis neįgalų asmenį. Nuotolinio darbo laikotarpis įstatymu nėra ribojamas, todėl mamos gali prašyti šios darbo formos tiek laikinai, tiek neribotam laikui, taip pat derinti darbą nuotoliniu būdu su darbo vietoje atliekamomis pareigomis (mišrus darbas).
• Kasmetinės atostogos: Darbdavys privalo patenkinti nėščios darbuotojos prašymą suteikti kasmetines atostogas prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų. Kasmetinių atostogų suteikimo eilė darbovietėje sudaroma atsižvelgiant į nėščių darbuotojų ir darbuotojų, auginančių bent vieną vaiką iki trejų metų, interesus. Mamos, vienos auginančios vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, turi teisę į ilgesnes kasmetines atostogas, t. y. 25 darbo dienų (jei dirbama 5 d. per savaitę).
• Nemokamos atostogos: Darbuotojai, auginantys vaiką iki 14 metų, turi teisę į nemokamas atostogas (jų trukmė priklauso nuo vaikų skaičiaus ir amžiaus, nustatyta Darbo kodekse). Taip pat tėvas turi teisę į nemokamas atostogas žmonos nėštumo ir gimdymo atostogų metu. Darbdavys privalo tenkinti prašymą dėl šių atostogų.
• Papildomos poilsio dienos („Mamadieniai“ / „Tėvadieniai“): Darbuotojams, auginantiems du vaikus iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę). Auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų - dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę). Šios dienos apmokamos pagal vidutinį darbo užmokestį. Teisė į jas įgyjama pateikus prašymą ir vaiko gimimo dokumentus.
• Komandiruotės, naktinis darbas, viršvalandžiai: Nėščioji gali dirbti naktimis, švenčių ir poilsio dienomis ir viršvalandžius, vykti į komandiruotes tik jei pati su tuo sutinka. Nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos negali būti skiriamos dirbti viršvalandžių be jų rašytinio sutikimo. Taip pat jų sutikimas yra būtinas, jei darbdavys nori jas paskirti budėti, dirbti naktį, poilsio ar švenčių dienomis bei išsiųsti į komandiruotes. Jeigu nėščia ar neseniai pagimdžiusi moteris atsisako dirbti naktį arba pateikia gydytojo pažymą, kad toks darbas gali pakenkti jos sveikatai ar saugai, darbdavys privalo perkelti ją į dieninį darbą. Jei dėl objektyvių priežasčių to neįmanoma padaryti, darbuotojai gali būti suteikiamos atostogos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios arba, o jei ji neseniai pagimdžiusi ar maitina krūtimi - vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis vieni metai.
• Pertraukos maitinimui: Krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę į specialias pertraukas kūdikiui maitinti, kurios suteikiamos ne rečiau kaip kas tris valandas ir trunka ne mažiau kaip pusę valandos. Darbuotojos pageidavimu šias pertraukas galima sujungti, pridėti prie bendros poilsio ir pietų pertraukos arba perkelti į darbo dienos pabaigą, atitinkamai sutrumpinant darbo laiką. Svarbu tai, kad pertraukos kūdikiui maitinti yra apmokamos darbuotojos darbo užmokesčiu, todėl šios moterų teisės užtikrina ne tik jų ir kūdikio gerovę, bet ir apsaugo nuo finansinių nuostolių.
• Medicininės apžiūros: Nėščios, neseniai pagimdžiusios ar krūtimi maitinančios darbuotojos turi teisę pasitikrinti sveikatą darbo metu, jei tai būtina jų sveikatos būklei stebėti ar užtikrinti. Tokiais atvejais darbdavys privalo atleisti darbuotoją nuo darbo, o už praleistą laiką mokamas jos darbo užmokestis. Šią garantiją reglamentuoja darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas.

6. Grįžimas po atostogų: darbo vietos garantija

Darbo kodeksas numato darbuotojo teisę po nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų grįžti į tą pačią arba lygiavertę darbo vietą (pareigas) ne mažiau palankiomis sąlygomis nei buvusios iki atostogų. Jei grįžus jūsų darbo vieta užimta ar panaikinta, darbdavys privalo siūlyti kitą lygiavertį darbą. Jei tokio pasiūlyti negali arba darbuotojas nesutinka, darbo sutartis gali būti nutraukiama pagal tam tikras taisykles, dažnai numatant išeitinę išmoką.

Diskriminacijos Prevencija

„Nėštumas siejamas su lytimi, tad bet koks darbo sąlygų pabloginimas dėl šios priežasties laikytinas diskriminacija bei lygias galimybes apibrėžiančių įstatymų pažeidimu. Tad nei nėštumas, nei vaikų turėjimas negali būti priežastis atleidimui, darbo sąlygų ar režimo pabloginimui ir panašiai. Visais tokiais atvejais raginame kreiptis į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą bei kitas atsakingas institucijas“, - laiške Delfi rašė Lygių galimybių kontrolės tarnyba.

Lygių galimybių kontrolės tarnyba pridūrė, kad neretai mažus vaikus auginančios darbuotojos patiria sunkumų grįžti į darbą iš motinystės atostogų, taip pat patiria kliūčių įsidarbinant, potencialūs darbdaviai jų klausinėja nepriimtinų klausimų apie asmeninį gyvenimą. Pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, iš darbo ieškančių asmenų draudžiama reikalauti informacijos apie jų šeiminę padėtį, amžių (išskyrus atskirai numatytus atvejus), privatų gyvenimą ar šeimos planus. Darbdavys taip pat privalo užtikrinti, kad kandidatas atrankoje nepatirtų priekabiavimo ir seksualinio priekabiavimo. „Statistika Lietuvoje rodo, kad moterys daug dažniau nei vyrai išeina vaiko priežiūros atostogų ir dažniau atlieka vaiko priežiūros funkcijas šeimoje. Darytina išvada, jog moterys dažniau „iškrenta“ iš darbo rinkos ir susiduria su didesne rizika patirti diskriminaciją“, - Delfi sakė tarnybos atstovas.

tags: #kokia #forma #ir #kada #informuoti #darbdavi

• Dirbtinis apvaisinimas: svarbiausi aspektai ir etinės dilemos
• Vilijampolės globos namų incidentų priežastys
• Viskas, ką tėvai turi žinoti apie Swedbank kortelę vaikams
• Svarbiausi patarimai nėštumo metu
• Viskas apie vaikiškų drabužių dydžius