Luji Pasteras: mikrobiologijos ir imunologijos pradininkas

Luji Pasteras (pranc. Louis Pasteur) - garsus prancūzų mikrobiologas ir chemikas, vienas mikrobiologijos ir imunologijos pradininkų, kurio darbai dėl mikrobų išgelbėjo milijonus žmonių visame pasaulyje. Jis gimė 1822 m. gruodžio 27 d. Dolyje, Juros departamente, Prancūzijoje, o mirė 1895 m. rugsėjo 28 d. netoli Paryžiaus.

Jo tėvas Žanas Pasteras buvo odininkas ir veterinaras bei Napoleono karų veteranas. Luisas mokėsi Arbua koledže, paskui Bezansone. 1843 m. įstojo į Paryžiaus Aukštąją normaliąją mokyklą, o 1847 m. gavo daktaro laipsnį. Pasteras buvo ir talentingas dailininkas, jis yra įrašytas XIX a. portretistų žinyne.

Mokslinė veikla ir atradimai

Pastero darbai apie kristalų sandarą ir poliarizaciją tapo stereochemijos pagrindu. Tirdamas fizikines vyno rūgšties savybes jis atrado, kad rūgštis, gauta fermentacijos būdu, yra optiškai aktyvi ir gali veikti šviesos poliarizaciją, tuo tarpu chemiškai susintetinta izomeriška jai vyno rūgštis tokių savybių neturi. Stebėdamas kristalus per mikroskopą jis išskyrė du tipus, esančius kaip veidrodinis vieno kito atspindys. Pasteras nusprendė, kad kristalai susideda iš įvairių struktūrų molekulių. Tokiu būdu pirmą kartą parodyta molekulių hirališkumo sąvoka.

1857-1865 m. jis tyrė rūgimą (pienarūgštį, alkoholinį, actarūgštį, jo atrastą sviestarūgštį). Nustatė, kad rūgimą, baltymų ir kitų organinių medžiagų irimą sukelia mikroorganizmai, kurie naudoja per rūgimą ir puvimą išsiskiriančią energiją. Pasteras užbaigė daugelį šimtmečių trukusius ginčus apie kai kurių gyvybių savaiminį atsiradimą - bandymais įrodė, kad tai neįmanoma. Jis atliko bandymą paėmęs termiškai sterilizuotą maistinę aplinką ir ją padėjęs atvirame inde su kakleliu apačioje. Kad ir kiek ore indas stovėjo, jokių gyvybės požymių neparodė, nes ore esančios bakterijos nusėsdavo ant kaklelio sulenkimo.

Pasterizacija ir bakterijų teorija

1862 m. Pasteras įrodė, kad fermentaciją neigiamai veikia deguonis (t. y. Pastero efektas). Dauguma fermentaciją sukeliančių bakterijų gali vystytis tik beorėje aplinkoje. Tokie faktai leido jam padalinti gyvybę į aerobus ir anaerobus.

Jo atradimai leido išrasti vyno išsaugojimo būdą šildant ir vėsinant. Šis metodas, vadinamas pasterizavimu, vis dar naudojamas šiandien, kad žmonės nesusirgtų nuo maiste esančių mikrobų. Pasterizacija yra procesas, kuris kaitina skysčius, pvz., pieną, siekiant sunaikinti pavojingas bakterijas, nepakeičiant skonio. Tai padeda padaryti maistą ir gėrimus saugesnius vartoti.

Imunologijos darbai ir vakcinos

Pasteras visiškai atsidavė imunologijai, galutinai nustatęs juodligės, gimdymo karštinės, choleros, pasiutligės, vištų choleros ir kitų ligų atsiradimo priežastis. 1880 m. atrado mikroorganizmų virulentiškumo išnykimą ir šį reiškinį pritaikė infekcinių ligų profilaktikai. 1881 m. jis sukūrė pirmuosius skiepus nuo juodligės. 1885 m. liepos 6 d. buvo sukurti efektyvūs skiepai pasiutligei. Buvo paskiepytas 9 metų Jozefas Meisteris, paprašius jo mamai. Berniukas išgyveno ir tai buvo pirmoji žmogaus sukurta vakcina žmogui.

Pastero institutas

1888 m. Paryžiuje įkurtas Mikrobiologijos institutas (vėliau pavadintas jo vardu). Institutui lėšos surinktos pasirašius tarptautinę sutartį. Pastorio institutas šiandien vis dar dirba, siekdamas ištirti mikroorganizmus, ligas ir vakcinas. Kaip teigė pats mokslininkas: „Mokslas nežino šalies, nes žinios priklauso žmonijai ir yra degiklis, kuris apšviečia pasaulį“.

tags: #kada #gime #luji #pateras

• muzikinis ugdymas pianinu
• kaip žaidimas padeda ugdyti ikimokyklinuką
• Atraskite magišką pasakų pasaulį
• Kaip paruošti kiaušinį su kumpiu
• Bruksizmas vaikams: pagrindinės priežastys ir pagalbos būdai