Kodėl vaikai lieka globos namuose: išsami apžvalga apie globos sistemą ir iššūkius

Vaikai į globos institucijas patenka dėl įvairių sudėtingų priežasčių, dažnai susijusių su biologinės šeimos problemomis. Svarbu suprasti, kad vaiko atskyrimas nuo šeimos yra kraštutinė priemonė, lemiama daugelio veiksnių.

Priežastys, kodėl vaikai patenka į globos institucijas

Vaikai iš nesaugios aplinkos į globos institucijas patenka dėl įvairių priežasčių: nepriežiūros, smurto, netinkamų gyvenimo sąlygų, tėvų netekties ar jų sveikatos problemų, jų piktnaudžiavimo alkoholiu ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis. Į vaikų globos namus vaikai patenka keliais būdais. Taip gali nutikti, jeigu žūsta vaiko tėvai. Kartais tėvai savo vaikų atsisako, kūdikiai būna paliekami gyvybės langelyje, kai kada vaikai yra apsaugomi nuo suaugusių savo šeimos narių, kurie smurtauja, neprižiūri ar net kankina.

Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 10 tūkst. socialinės rizikos šeimų, kuriose auga apie 19 tūkst. vaikų. Pasak „Gelbėkit vaikus“ vadovės Rasos Dičpetrienės, Lietuvoje vaikai į globos namus dažniausiai patenka dėl to, kad jų biologinėje šeimoje jiems gyventi nebeįmanoma. „Gali būti, kad vaiko gyvybei gresia pavojus, pavyzdžiui, namuose nėra maisto, yra smurtas artimoje aplinkoje, ir net nebūtinai patys vaikai turi nukentėti, užtenka vien to, kad jie turi matyti vienas prieš kitą smurtaujančius tėvus. Taip pat, aišku, dažnai šeimoje būna problemų su alkoholiu. Blogiausia, kai visa tai susijungia į vieną krūvą“, - sakė R. Dičpetrienė. Ji pasakojo, kad apie 60 proc. šeimų, iš kurių yra paimami vaikai turi problemų susijusių su alkoholiu: „Vyrauja stereotipinė nuomonė, kad visi yra alkoholikai, bet taip tikrai nėra.“

Psichologė A. Lingienė taip pat pastebi, kad socialinės rizikos šeimose dažnai trūksta elementarių bendravimo su vaiku žinių. „Žmonės nebemoka bendrauti, nebemoka būti tėvais. Vaikams nereikia ypatingų tėvų. Jiems reikia tėvų, kurie siųstų ženklus vaikams ir parodytų, kad jie yra mylimi“, - teigė psichologė. Didžioji dalis globos namuose augančių vaikų turi tėvus, tačiau negali grįžti į šeimas, nes jų tėvams trūksta tėvystės, socialinių įgūdžių.

Globos institucijų realybė ir poveikis vaikams

Nors globos namai kartais yra vienintelė išeitis, paliekami institucijose vaikai patiria didžiules emocines traumas. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijoje teigiama, jog vaikas privalo augti šeimoje ir tik išimtinais atvejais galiu būti nuo jos atskiriamas. Psichologai, vaikų teisių atstovai ir socialiniai darbuotojai pastebi, kad ir kokia bloga situacija bebūtų namuose, vaikai niekada nenori palikti šeimos, namų. „Iš savo patirties žinau, kad vaikai kartais net slepiasi, kai atvažiuoja vaiko teisės, socialiniai darbuotojai, kad tik jų neišvežtų. Jie nežmoniškai bijo šito dalyko. Tikrai faktas yra tas, kad paėmimas vaiko iš šeimos, jam yra didžiulė trauma“, - sakė R. Dičpetrienė.

A. Lingienė teigė, kad suaugusiems nesunku suprasti, kodėl vaikai yra paimami iš šeimos ir apgyvendinami globos namuose. Tačiau patiems vaikams tai - nesuvokiama. „Jiems tėvai, kad ir kokie bebūtų - visas pasaulis. Vaikai ilgisi jų, verkia, pyksta, išsilieja ant globos namų auklėtojų“, - pasakojo psichologė.

N. Marčėnaitė akcentavo, kad „Dėl tarnybų vangumo mes luošinam, prarandam vaikus, kad nematytume, patalpiname juos į globos įstaigas. Ten geriau nei gatvėje ar smurtaujančių, geriančių tėvų namuose, tačiau laukdami, kol bus įteisinta globa arba sutvarkyti įvaikinimo formalumai jie labai kenčia“. Anot televizijos laidų vedėjos, mažiausiai metus sprendžiant, kam pavesti vaiko globą, našlaičiai ir tėvų apleisti mažyliai globos įstaigose „padėti kaip daržovės žiemai, į kiekvieną atėjusįjį žiūri kaip į tėtį ar mamą, nes niekas jų nelanko“.

Abi pašnekovės sutinka, kad nors didelė dalis vaikų globos namų darbuotojų ir stengiasi, kad vaikai patekę į valstybines institucijas ir jaustųsi kuo geriau, dažniausiai tai neduoda jokių vaisių. „Mes visi turime savo istoriją, turime savo gražius vaikystės prisiminimus. Daugelis turime nuotraukas, mamos pasakojimus apie pirmą žodį, apie pirmus žingsnius. Maža dalis vaikų, gyvenančių globos namuose turi savo asmenines nuotraukas. Galime padaryti globos namus gražius ir jaukius, nupirkti gražius baldus ir pan. Tačiau vaikams reikia ne to. Jiems reikia emocinio ryšio, o vaikai jo nei su gražiais baldais, nei su dažytomis sienomis neturės. Taip pat jo neturės ir su auklėtoja, nes ji viena, o vaikų - daug“, - kalbėjo A. Lingienė. „Auklytės globos namuose nesuteiks vaikui tokio saugumo ir prisirišimo jausmo, kaip suteiktų šeima, artimieji, globėjai. Nors situacija gerėja ir globojamų vaikų dvigubai daugiau nei augančių globos namuose, ji vis dar nėra tobula“, - pasakojo R. Dičpetrienė.

Statistika ir finansavimo iššūkiai globos sistemoje

Lietuvos globos sistema susiduria su nuolatiniais iššūkiais, susijusiais tiek su augančiu be tėvų globos likusių vaikų skaičiumi, tiek su institucinės globos finansavimo ypatumais. Statistikos departamento duomenimis, 1990-aisias vaikų ir kūdikių globos namuose gyveno 4007 vaikai, 2005 metų pradžioje - jau 14,5 tūkstančio. Per pastaruosius 15 metų vaikų skaičius sumažėjo ketvirtadaliu, likusiųjų be tėvų globos padaugėjo beveik keturis kartus. Vien per praėjusius metus Lietuvoje be tėvų liko 3267 vaikai. Tai 867 vaikais daugiau, nei 2004-aisiais.

1368 vaikus paėmė globoti šeimos ar pavieniai asmenys iš kurių apie trys ketvirtadaliai buvo artimi giminaičiai. 2 procentai vaikų buvo apgyvendinti vadinamosiose šeimynose, 43 procentai - įvairiose vaikų globos įstaigose. 2004 metais vaikų globos namuose buvo apgyvendinta 2,4 tūkst. vaikų, iš jų apie du trečdaliai pateko dėl to, kad tėvai ar globėjai jais nesirūpino ar netinkamai auklėjo, atsisakė vaiko, smurtavo ir panašiai. Šiuo metu Lietuvos vaikų globos namuose auga šiek tiek daugiau nei 3 tūkst. vaikų. Tačiau tik apie 2 proc. yra netekę abiejų tėvų. Šiuo metu Lietuvoje veikia 96 vaikų globos įstaigos, iš jų 54 yra valstybiniai vaikų globos namai. 32 priklauso apskritims, 22 - savivaldybėms.

Lėšų paskirstymas ir finansiniai skirtumai

Vaiko teisių kontrolieriaus tarnybos atlikta globos įstaigų analizė parodė, jog iš sovietmečio paveldėta institucinė globa iki šiol dar nėra reformuota. Didžiausia išlaidų dalis, skiriama valstybės globojamam vaikui, išleidžiama globos įstaigos darbuotojų darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui. Tiesioginėms vaiko reikmėms lieka apie 30-40 procentų pinigų. Nors globos institucijose gyvenančių vaikų mitybai skirta suma padidinta nuo 7,13 lito iki 8,50 lito dienai, daugelio globos įstaigų darbuotojų nuomone, vaikų maitinimo norma nepakankama arba nepakankamai diferencijuota pagal jų amžių. Be tėvų globos likę vaikai finansuojami labai nevienodai.

Esant dabartiniam socialinių paslaugų finansavimo mechanizmui, savivaldybės nėra suinteresuotos išlaikyti vaikų globos namus, nes pagrindinis jų finansavimo šaltinis - savivaldybės biudžetas.

Šeimos ir giminaičių globa - prioritetas

Idealiu atveju, vaikas, netekęs biologinės šeimos globos, turėtų rasti namus pas artimuosius ar globėjų šeimoje. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, įprasta, kad kai šeimoje įvyksta nelaimė ir miršta abu tėvai, vaikus dažnai priima globoti tetos, dėdės, seneliai ar kiti giminaičiai. „Būna atvejų, kai vaikaičių globėjais skiriami savo vaikų tinkamai neužauginę seneliai“, - pirmadienį spaudos konferencijoje „Problemos ir tendencijos įvaikinimo ir globos srityje“ pripažino vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė.

Tačiau kodėl giminės neskuba globoti vaikų, kurių tėvai gyvi, tačiau turi problemų ir praranda vaikus? „Aš negalėčiau įvardinti konkrečios priežasties. Galbūt giminės pabūgsta, manau, kad dažnu atveju išsigąsta, kad nepajėgs pasirūpinti vaikais“, - svarstė R. Dičpetrienė. Psichologė Aurelija Lingienė pabrėžė, kad vaikams labai svarbu jausti ryšį su namais, šeima, artimaisiais. „Kad ir kaip bebūtų, tie vaikai ilgisi tėvų, ilgisi namų. Institucijos vaikui nesuteiks tokio prisirišimo jausmo, tokio ryšio su žmogumi, kokį gali suteikti mama, tėtis ar bent jau močiutė, teta“, - kalbėjo psichologė.

„Čia yra vienas iš skaudžiausių momentų, kad vaikai ne našlaičiai, turi šeimą, bet vistiek auga institucijose. Tokiais atvejais aš prisimenu, kad Smetonos laikais vaikų namų Lietuvoje nebuvo ir kažkokiu būdu tie vaikai gyveni. Juk būdavo tos pačios problemos - ir našlaičiais likdavo vaikai, ir neturėdavo kur gyventi. Bet kažkaip, kažkokiu būdu giminaičiai, kaimynai ar bendruomenė tuos vaikus priglausdavo. Gaila, kad šiuo metu tiek vaikų yra institucijose, nes sunku patikėti, kad tų giminaičių nebūtų“, - kalbėjo organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė.

Dėka siekį globoti išreiškusių žmonių, daugiau nei pusė - 4,6 tūkst. - tėvų globos netekusių vaikų šiandien yra globojami globėjų ar įtėvių namuose. Visgi kitų, biologinės šeimos priežiūros netekusių vaikų, ši laimė taip ir neaplanko - namus jiems atstoja globos institucijos ir bendruomeniniai vaikų globos namai. Globos ekspertė Rugilė Ladauskienė sutinka, jog kasmet vis daugiau ir daugiau asmenų bei šeimų nusprendžia tapti globėjais ar įtėviais. Nepaisant to, iki šiol jų labai trūksta - apie 1,5 tūkst. įvairaus amžiaus šalies vaikų kasmet lieka globos institucijų priežiūroje.

Įvaikinimo ir globos procesų tobulinimas bei parama

Siekiant užtikrinti geriausią vaiko ateitį, būtina tobulinti įvaikinimo ir globos procesus, teikiant visapusišką paramą būsimiems globėjams ir įtėviams. Norintys į savo šeimą priimti tėvų globos netekusį vaiką turėtų būti tam rengiami, sužinoti, su kokiomis problemomis gali susidurti ateityje, krizinėse situacijose sulaukti profesionalios pagalbos. Vaiko teisių apsaugos tarnybos nuomone, prieš skiriant globą būtini ne tik norinčių įsivaikinti mažylius šeimų mokymai, bet ir artimų giminaičių rengimas šiai sunkiai užduočiai. „Pas mus tokios sistemos nėra, viskas remiasi geranoriškumu. Tačiau vaikas auga, problemų daugėja ir žmonės pradeda galvoti - štai ir išlindo visa genetika, nors tai gal tik paauglystė“, - komentavo N. Marčėnaitė. N. Marčėnaitės nuomone, sąvokos „geri“ arba „blogi“ įtėviai net neturėtų būti.

O. Tarvydienės nuomone, per pastaruosius 5 metus Lietuvoje įvaikinimo reikalai pagerėjo. 2000-aisiais lietuvių šeimos įvaikino 37 vaikus, praėjusiais metais - 88 vaikus. Jei akivaizdžiai aišku, kad biologiniai tėvai vaiku nesirūpina ir nesirūpins, jų ir norinčių įsivaikinti šeimų peržiūras siūloma organizuoti ne po metų, o po trijų mėnesių. Mergaitę įsivaikinusi dailininkė baisėjosi vis dar pasitaikančiais bandymais vaikais „gydyti“ juos apleidusias šeimas. Iš pradžių iš smurtaujančių, geriančių tėvų mažyliai atimami ir atiduodami globėjams, o po kurio laiko, kai tėvai neva pasitaiso, jie paimami iš globėjų ir kuriam laikui grąžinami biologiniams tėvams.

„Pasitaiko šeimų, kurios piktnaudžiauja globojamais vaikais. Jos kaip šaukštas deguto pagadina medaus statinę ir formuoja išskirtinai neigiamą visuomenės požiūrė į globėjus, kurie be tėvų globos likusį vaiką pasiima neva norėdami pasinaudoti tais už jų globą skiriamais nelemtais 500 litų. Tačiau požiūrį į įvaikinimą būtina keisti, rengti įtėvius vaikų globai ir padėti susidūrusiems su sunkumais“, - pabrėžė Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Odeta Tarvydienė. “Jeigu vaikui reikalinga globa, jam turėtų būti skirtas „krepšelis“. Nesvarbu, kokio tipo globos įstaigoje ar šeimoje vaikas gyvena, jis neturi prarasti jam skirtų pinigėlių“, - DELFI sakė R. Šalaševičiūtė. Anot kontrolierės, įvedus „paslaugų krepšelį“, įtėviams būtų mokama už tai, kad priėmė vaiką į šeimą, atsirastų daugiau galimybių teikti paslaugas pagal vaikų poreikius, racionaliau planuoti vaikų globos tinklą, stiprinti vaikų globos namų finansinį stabilumą ir savarankiškumą.

Mitų paneigimas ir parama globėjams

„Galime išskirti dvi pagrindines baimių ir mitų grupes, apipynusias vaikų globos ir įvaikinimo procesus. Pirma, tai mitai, susiję su valstybės keliamais reikalavimais globėjams ir įtėviams. Iš tiesų, griežtų reikalavimų yra kur kas mažiau nei dauguma svarstančių apie globą ar įvaikinimą įsivaizduoja. Antra nepagrįstų baimių kategorija yra susijusi su tolimesniu globos ar įvaikinimo procesu - santykio su vaiku užmezgimu. Būsimi globėjai ir įtėviai nerimauja, kad į naujuosius namus vaikas atkeliauja jau su savo istorija.“

Vaikų globos ir įvaikinimo ekspertė išskiria, jog vieni dažniausiai girdimų mitų yra susiję su nepagrįstai dideliais reikalavimais, keliamais norintiems tapti vaikų globėjais ar įtėviais. „Iki šiol visuomenėje sklando mitas, kad norint tapti globėju ar įtėviu, reikalingas nuosavas būstas, o vaikui privalomas atskiras kambarys. Iš tiesų tokių reikalavimų neapibrėžia joks teisės aktas. Kiekvienu atveju vertinamos konkrečios šeimos gyvenimo sąlygos bei galimybė vaikui sukurti privačią erdvę. Taip pat dažnai galvojama, jog norint globoti ar įsivaikinti reikia turėti dideles mėnesines pajamas. „Vėlgi, kaip ir dėl būsto, teisės aktai nenurodo kokios šeimos pajamos turi būti norint įsivaikinti ar tapti globėju. Kitas visuomenėje tvyrantis mitas yra susijęs su šeimynine padėtimi. „Globėjai gali būti vieniši, vedę ar gyvenantys partnerystėje. Jeigu šeima gausi, pirmiausia reikia pasirūpinti, kad jaunam žmogui būtų pakankamai vietos namuose. Kiekvienas šeimos narys, vyresnis nei 16 metų, globai turi raštiškai sutikti. Visa šeima turi dalyvauti įsivertinimo procese, o vėliau jūs būsite kviečiamas įsitraukti ir į globojančių šeimų bendruomenę savo mieste, priimti globos centro siūlomą pagalbą“, - sako R.

Specialistė pažymi, jog dažnai manoma, kad globos ar įvaikinimo procesas yra labai ilgas, verčiantis surinkti daugybę dokumentų, lankyti ilgai trunkančius pasiruošimo kursus, psichologo konsultacijas. „Dar vienas mitas yra susijęs su finansine parama įtėviams. Neretai pasigirsta teiginių, kad finansinę paramą bei papildomas nemokamas paslaugas gauna tik globėjai, o vaiką įsivaikinus parama nepriklauso. Iš tiesų situacija yra visai kitokia. Nuo 2018 metų įsivaikinusios šeimos, nepriklausomai nuo vaikų amžiaus, turi teisę išeiti 24 mėnesių trukmės vaiko auginimo atostogų bei gauti išmokas pagal ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą arba 24 mėnesių laikotarpiu gauti 320 eurų išmoką.“

Emocinis prisirišimas ir biologinė šeima

Labai svarbi globos ir įvaikinimo specialistų darbo dalis - padėti būsimiems įtėviams ir globėjams paneigti globos procesą lydinčias baimes. „Dažnai šeimos nuogąstauja dėl būsimo globotinio genų. Pripažįstame, kad paveldėti genai yra svarbūs vaiko raidai, tačiau mūsų patirtis rodo, kad kur kas svarbiau yra akcentuoti aplinkos poveikio reikšmę vaiko gyvenime. Apie tai daug kalbame mokymų, skirtų būsimiems globėjams bei įtėviams, metu. Neretai, R. Ladauskienės teigimu, įvaikinti ar globoti pasiruošusios šeimos nerimauja dėl vaiko ryšių su biologine šeima. „Atrodytų paradoksalu, tačiau kuo mažiau globėjai nerimauja ir kuo pozityviau žiūri į vaiko biologinius tėvus, jų nesmerkia, nekaltina, vaikui apie juos kalba pozityviau, nesudaro situacijų, kuriose vaikas turi rinktis mylėti arba tik savo biologinius tėvus, arba tik globėjus, tuo vaiko globa būna sklandesnė, globėjo ir vaiko santykis artimesnis, grįstas pagarba, priėmimu ir palaikymu“, - pasakoja R.

Visgi realybėje nuogąstavimai, jog globojamas vaikas nepritaps prie naujos šeimos labai greit išsisklaido - vaikai būna ištroškę meilės, žmogiškumo bei atjautos, o vos tik pajutę globėjų nuoširdumą, pradeda pasitikėti jais. „Mes visi žinome apie nepelnytą ir labai neteisingą stigmą apie globos institucijose augančius paauglius. Taip, jie gali būti pikti, išsigandę ir prislėgti. Kartais gali būti nesąžiningi arba jiems gali sunkiau sektis mokykloje. Tačiau jie yra tik paaugliai, kuriems reikia mylinčio suaugusiojo, namų ir saugumo“, - sako R. Santykių kūrimas su tėvų globos netekusiu vaiku, anot R. yra investicija į ateitį. „Ilgalaikė darbo praktika su globėjais rodo, jog nuoširdus investavimas į santykius duoda labai gerų rezultatų. Gera girdėti globėjus kalbant, kaip jų globojamas vaikas šeimoje pasijaučia saugus, susiranda draugų, atranda savo pomėgius, talentus. Globėjai jais didžiuojasi ir mato savo dedamo indėlio teigiamas pasekmės. Taip pat ir mes, dirbdami su globėjų bei įtėvių šeimomis matome, kaip rūpestis, žmogiška šiluma ir meilė keičia ne tik vaikų, bet jais besirūpinančių gyvenimus“, - sako R.

Prevencinės priemonės ir pagalbos tinklas

Siekiant sumažinti vaikų patekimą į globos institucijas ir sustabdyti institucinės globos plėtrą, Lietuvoje plėtojamas platus prevencinių priemonių ir pagalbos šeimoms tinklas. Norint pertvarkyti didžiules globos įstaigas į mažesnes pirmiausia turime sustabdyti jų plėtrą. O norint sustabdyti plėtrą, reikia užtikrinti kokybiškas paslaugas šeimoms, kuo arčiau namų.

Vaikų globos ir įvaikinimo specialistė pažymi, kad nuo pat minties apie globą užsimezgimo iki vaiko šeimoje auginimo, globėjai ir įtėviai nebūna vieni. Prieš tapdami globėjais ir įtėviais, visi pareiškėjai dalyvauja specialiuose mokymuose, kur išgirsta daug žinių apie tėvų rūpesčio netekusį vaiką, galimus jo savivertės, raidos, emocinio atsparumo pažeidimus. Mokymų dalyviai supažindami su vaiko raidos sunkumų kompensavimu, vaiko raidos ypatumais skirtinguose amžiaus tarpsniuose. „Pavyzdžiui, galbūt šeima gali vaiką priimti į savo šeimą tik trumpam laikotarpiui, jo tėvams patekus į bėdą. O gal jie pasirengę vaiką užauginti nuolatinėje globoje iki jis sulauks pilnametystės? Pasirengimo globai procesas yra labai svarbus, nes žmonės ateina su įvairiausiomis išankstinėmis nuostatomis, baimėmis. Didžiausias padrąsinimas šeimoms yra specialistų lydėjimas visame globos procese. Šeimos bendradarbiaudamos su globos centrais visada gali gauti psichologų, globos koordinatorių bei kitų specialistų paslaugas“, - sako R.

Dėl šios priežasties Lietuvoje jau yra atsiradę 66 globos centrai, kurie veda mokymus ir užtikrina praktinę ir psichologinę bei emocinę pagalbą įtėviams, globėjams ar budintiems globotojams. Savivaldybės yra skatinamos pritraukti šeimas, kurios turėtų motyvacijos ir gebėjimų padėti vaikams be tėvų - jų indėlis apsaugo mažuosius nuo globos namų patirties.

Vaikų dienos centrai

Vaikų dienos centrai yra tinkama prevencinė priemonė vaikams iš riziką patiriančių šeimų, kai kuriuose jų dirbama ne tik su vaikais, bet ir jų šeimomis. Ten galima gauti individualias ir grupines konsultacijas, praleisti laiką, ruošti pamokas, pavalgyti, dalyvauti įvairiuose užsiėmimuose. Šiuo metu Lietuvoje veikia 426 vaikų dienos centrai, kurių didžiąją dalį per konkursus finansuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Mobiliosios komandos

Galima ir kitokio pobūdžio pagalba šeimoms auginant vaikus. Ypač tai aktualu, jei šeima patiria iššūkių. Mobilioje komandoje dirba 3 specialistai: socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, dirbantis su priklausomais asmenimis. Mobiliosios komandos teikia pagalbą, kai šeimoje panaudojamas smurtas prieš vaikus, kai vaikai patiria nuolatinę nepriežiūrą: jeigu šeima sutinka keisti gyvenimo būdą, atsisakyti alkoholio ir smurto, tuomet vaikas gali saugiai augti šeimoje, nes ten jam kur kas geriau nei globos namuose. Sėkmė tampa dar labiau pasiekiama, kai savivaldybės tinkamai užtikrina tęstinę pagalbą pasibaigus mobiliosios komandos darbui.

Pagalba besilaukiančioms moterims

Dar viena svarbi sritis - pagalba besilaukiančioms ir iki 3 metų vaikus auginančioms moterims. Tikrai egzistuoja ne vienas ir ne du atvejai, kai moteris pastoja neturėdama ekonominio saugumo, stabilios gyvenamosios vietos ir palaikymo iš partnerio ar sutuoktinio. Tokiomis sąlygomis moteris turi gauti kuo skubesnę pagalbą: jai gali būti suteikiama saugi aplinka krizių centre, ji gali kreiptis dėl psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijų, išklausyti naujagimių priežiūros, tėvystės įgūdžių kursus, dalyvauti šeimų pagalbos sau grupėse ir gauti kitą pagalbą, kuri padėtų pasijusti tvirčiau kūdikiui atkeliaujant į pasaulį. Šis procesas gana ilgas, nes dažnai bėdos persekioja nedirbančias, išsilavinimo neturinčias moteris, kurioms labai sunku pradėti savarankišką gyvenimą.

Kompleksinė pagalba šeimai

Kiekviena savivaldybė teikia ir kompleksines paslaugas šeimai, kurios apima pozityviosios tėvystės mokymus, individualią pagalbą, kai ištinka netektys ar krizės, šeimos įgūdžių ugdymą grupėse, mediacijos paslaugas.

Kūdikiams ir mažamečiams vaikams atrasti naujus namus yra lengviau, tačiau, globos ekspertės R. Ladauskienės teigimu, ypač sunku vyresniesiems vaikams. Įprastai jie globos institucijos apsigyvena ilgesniam laikui, nes žmonės baiminasi, jog vyresni vaikai turės daug elgesio problemų.

Daugiau informacijos apie vaikų globą bei įvaikinimą suteikti gali jūsų gyvenamojoje vietoje veikiantys globos centro specialistai, kurių kontaktus galima rasti adresu: www.globoscentrai.lt. Taip pat globos specialistai pasiekiami susiekus el. 8 800 00207.

tags: #kodel #vaikai #pateke #i #globos #namus

• Kūrybiniai darbeliai iš gamtos gėrybių
• Rekomendacijos, paliekant vaikus be priežiūros
• Vadovas apie Revolut <18
• Kaip apsisaugoti nuo vėjaraupių
• Vaikų darbeliai Kovo 11-ajai