Ar galima maudyti vaiką, sergantį vėjaraupiais?

Vėjaraupiai - ūminė virusinė liga, pasireiškianti pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu, karščiavimu. Tai viena dažniausiai pasitaikančių virusinių ligų po gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų ligų. Vėjaraupiais daugiausia serga ikimokyklinio amžiaus (3-6 metų) vaikai šaltuoju metų laiku (žiemą ir pavasarį, kuomet daugiausiai laiko praleidžiama uždarose patalpose). Tuomet dažniausiai persergama lengva šios ligos forma.

Vėjaraupius sukelia Herpesviridae šeimai priklausantis Varicella zoster virusas. Persirgus, jis išlieka organizme (nugaros smegenų nerviniuose mazguose) ir vėliau, nusilpus imuninei sistemai, gali sukelti juostinę pūslelinę. Vėjaraupių virusas plinta oro lašeliniu būdu nuo žmogaus žmogui, kai sergantysis kosti, čiaudi arba kalba. Taip pat užsikrėsti galima tiesioginio kontakto metu per odą, liečiant bėrimus (tiek sergančio vėjaraupiais, tiek juostine pūsleline), o jei serga nėščioji - per placentą. Vėjaraupių užkrečiamumas itin didelis ankstyvosios bėrimo stadijos metu. Sergantis žmogus gali platinti ligą 2 dienas iki atsirandant bėrimams ir iki tol, kol bėrimai virsta šašeliais (iki 5-7 dienų). Žaizdelėms pasidengus šašais, jos tampa nepavojingomis. Vėjaraupių virusas yra itin lakus ir gali pasklisti po visą pastatą. Vėjaraupių inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 10 dienų iki 3 savaičių. Todėl būtent tiek laiko gali nepasirodyti jokie ligos simptomai. Tai viena iš priežasčių, kodėl vėjaraupių protrūkius ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigose kontroliuoti ypač sudėtinga.

Vėjaraupių pradžia panaši į peršalimą. Tik vėliau, maždaug po 1 ar 2 dienų nuo ligos pradžios, išryškėja pūslelinis odos ir gleivinės bėrimas. Jam būdinga kaita: pirmiausia ant kūno viena po kitos grupelėmis atsiranda rausvos dėmelės, kurios virsta skaidraus skysčio pripildytomis pūslelėmis, o joms džiūvant, užsideda šašas. Odoje tuo pačiu metu gali būti matomi visi bėrimo elementai - polimorfinis bėrimas. Vėjaraupių bėrimas dažniausiai atsiranda plaukuotoje galvos dalyje, ant veido, liemens, galūnių, gleivinės (burnos, akių, lyties organų). Beria bangomis kas 1-2 dienas, t. y. Vėjaraupių bėrimas paprastai tęsiasi apie 4-7 dienas. Visgi pagrindinis šios ligos simptomas yra pūslelinis bėrimas, kurį lydi stiprus niežulys. Vėjaraupiams būdingi įvairūs bėrimo elementai - rausvos dėmelės, vandeningos pūslelės, šašai.

Specifiniai tyrimai įprastoje klinikinėje praktikoje nėra naudojami. Liga diagnozuojama remiantis laboratorinių kraujo rodiklių uždegiminiais pakitimais ir būdingais išbėrimais, epidemiologine anamneze (ypač kuomet serga tą patį kolektyvą lankantys vaikai). Esant sunkesnei diagnostikai, galima atlikti serologinį kraujo tyrimą, nustatant IgM antikūnius prieš Varicella zoster virusą, siekiant patvirtinti ūmią vėjaraupių infekciją.

Vėjaraupiais užkrėsti galima tol, kol atsiranda naujų bėrimų kūne ir visi esami bėrimai nepasidengia šašeliais. Todėl šiuo laikotarpiu asmeniui rekomenduojama susilaikyti nuo lankymosi viešose vietose, darbo ar ugdymo kolektyvuose. Taip pat labai svarbu pasirūpinti tinkama higiena (praustis po tekančiu vandeniu, rengtis lengvais, orui laidžiais drabužiais, dažniau keisti juos ir patalynę, tinkamai vėdinti patalpas), palaikyti tausojantį gulimą režimą ir gerti daug skysčių, siekiant atstatyti skysčių balansą. Jokiu būdu negalima kasyti bėrimų, nes didėja rizika antrinės bakterinės infekcijos. Niežuliui slopinti skiriami specialūs tepalai, šaldantys bėrimus, mažinantys niežėjimą ir nepaliekantys randų. Esant išreikštam niežuliui gydoma antihistamininiais medikamentais. Briliantinės žalumos naudoti nerekomenduojama. Esant 38,5 °C ir aukštesnei temperatūrai, rekomenduojama vartoti karščiavimą mažinančius vaistus. Prieš tai būtina pasitarti su gydytoju, kadangi kai kurie vaistai gali turėti šalutinį poveikį (pavyzdžiui, aspirinas gali sukelti retą, bet pavojingą ligą - Reye sindromą).

Vėjaraupiai vaikams paprastai pasireiškia nesunkiai. Tačiau, kitaip nei kai kurie mano, ši virusinė infekcija nėra tokia nepavojinga. Ji gali sukelti įvairių komplikacijų (bronchito, plaučių uždegimo, ausų uždegimo ar net nervų sistemos pažeidimų) išsivystymą. Ypač pavojingi vėjaraupiai nėštumo metu: susirgus nėštumo pradžioje, gresia persileidimas, o pabaigoje - liga perduodama vaisiui ir jis serga įgimtais vėjaraupiais. Jei motina užsikrečia prieš pat gimdymą, būdinga sunki naujagimio ligos eiga su vidaus organų pažeidimu, mirtimi. Vėjaraupiai kūdikiams gali sukelti tokias pavojingas komplikacijas kaip stomatitas, pneumonija, sunkios odos bėrimų komplikacijos ir net encefalitas. Vėjaraupiai suaugusiems žmonėms vyresniame amžiuje gali sukelti juostinę pūslelinę.

Šios ligos gali padėti išvengti skiepai. Svarbu: skiepytis nuo vėjaraupių negalima nėščiosioms, taip pat asmenims, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas ar buvo skiriami imunoglobulinai. Rekomenduojama pasiskiepijus 1 mėn. Pasiskiepijus vėjaraupių vakcina įgyjamas pilnavertis ilgalaikis imunitetas. Ji apsaugo nuo sunkių ligos formų ir komplikacijų ne tik vėjaraupių, bet ir juostinės pūslelinės atveju. Vakcina nuo vėjaraupių pasižymi dideliu efektyvumu, todėl paskiepyti vaikai itin retais atvejais gali susirgti (dažniausiai suserga tie, kurių imuninė sistema sutrikusi). Lietuvoje ši vakcina nėra įtraukta į skiepų kalendorių ir yra mokama. Ja gali būti skiepijami vaikai nuo 12 mėn., kai kuriais atvejais nuo 9 mėn. amžiaus, ir suaugusieji. Įprastai skiepijama dviem vakcinos dozėmis, pertrauka tarp dozių skiriasi pagal tai, kokio amžiaus asmuo skiepijamas. Įsitikinti, ar buvo sirgta vėjaraupiais, galima atlikus Varicella IgG antikūnų tyrimą. Tai rekomenduojama visiems, kurie nežino savo imuniteto būklės ir ypač moterims, planuojančioms nėštumą. Ši iš pirmo žvilgsnio nepavojinga liga kai kuriems gali sukelti itin rimtų komplikacijų. Todėl svarbu į ją pažvelgti atsakingai. Jei norite nuo vėjaraupių apsaugoti savo vaikus arba apsisaugoti patys, pasiskiepykite. Tai galite padaryti ir klinikose „Antėja“, prieš tai užsiregistravę vizitui telefonu arba internetu.

Vėjaraupiai - viena labiausiai užkrečiamų virusinių infekcijų, perduodamų oro lašeliniu būdu. Nors liga paprastai praeina savaime, ji gali būti labai nemaloni, o kai kuriais atvejais - ir pavojinga, todėl būtina tinkamai pasirūpinti sergančiuoju.

Pavadinimas „vėjaraupiai“ siejamas su vėju - ligos sukėlėjai plinta tarsi oro gūsis. Užsikrėsti galima net nebūnant arti ligonio: sergančiam vaikui kosint, čiaudint ar kalbant, virusas patenka į orą ir iškart pasiekia šalia esančius. Pavojingiausias laikotarpis: sergantysis užkrečiamas dar 2 dienas iki išberiant ir lieka pavojingas 5 dienas po paskutinės pūslelės atsiradimo. Užsikrėsti gali visi, net ir naujagimiai, jeigu jų mamos nėra įgijusios imuniteto. Paaugliai bei suaugusieji vėjaraupius perneša sunkiau nei vaikai.

Kokie simptomai?

Liga pasireiškia staiga:

• temperatūra gali pakilti iki 38-39 °C;
• per kelias valandas atsiranda bėrimai, kurie išplinta po visą kūną: veidą, galvos odą, rankas, kojas, liemenį, net burnos, akių, lytinių organų gleivinę;
• bėrimas kinta etapais - dėmelės → pūslelės su skaidriu skysčiu → šašai, kurie nukrenta per 1-3 savaites;
• niežulys - vienas nemaloniausių simptomų, skatinantis kasytis ir galintis palikti randų.

Ar vėjaraupiai pavojingi?

Vaikams ši liga dažniausiai praeina lengvai, tačiau nesilaikant higienos ar sergant silpnesnės imuninės sistemos vaikui, ji gali komplikuotis.

Galimos komplikacijos:

• pūlinės odos infekcijos dėl nuolat kasomų pūslelių;
• plaučių uždegimas;
• nervų sistemos pažeidimai: encefalitas, meningitas.

Į gydytoją būtina kreiptis skubiai, jei:

• vaiką pykina, svaigsta galva, krato drebulys;
• jis tampa labai mieguistas, irzlus, sutrinka eisena;
• atsiranda kvėpavimo sutrikimų.

Ypatingai pavojingi vėjaraupiai nėščiosioms (ypač pirmąjį trimestrą), nes gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi.

Kaip prižiūrėti vaiką, sergantį vėjaraupiais?

Svarbiausias tikslas - sumažinti niežulį, apsaugoti odą nuo infekcijų ir padėti vaikui jaustis patogiau.

1. Higiena ir maudynės

Vaiką maudykite kasdien po dušu arba vonioje. Vanduo turi būti drungnas. Rekomenduojama naudoti švelnius antiseptinius prausiklius (pvz., su oktenidino dihidrochloridu), kurie nepažeidžia odos, bet naikina bakterijas. Po maudynių odą švelniai nusausinkite minkštu rankšluosčiu, netrindami.

Ar galima maudyti vaiką, sergantį vėjaraupiais? Taip, maudyti būtina. Švarus kūnas padeda išvengti pūlinių infekcijų ir pagreitina gijimą. Maudynės turi būti trumpesnės, vanduo - drungnas, o prausikliai - švelnūs ir antiseptiniai. Po maudynių odą reikia nusausinti tapšnojant, bet netrinant.

2. Odos priežiūra

Nebenaudokite briliantinės žalumos ar spiritinių tirpalų - jie dirgina odą. Vietoje to tinka Oktiseptas ar kiti švelnūs antiseptikai, kurie dezinfekuoja pūsleles. Vaikui trumpai nukirpkite nagus, kad nesikasytų, dažnai plaukite rankas.

Ar galima tepti pūsleles briliantine žaluma? Ne. Briliantinis žaliasis tirpalas ar spiritiniai skysčiai šiandien nerekomenduojami, nes jie dirgina odą. Vietoje jų naudokite švelnius antiseptikus (pvz., Octenisept), kurie dezinfekuoja, bet nepažeidžia odos.

3. Temperatūros mažinimas

Esant karščiavimui skirkite gydytojo rekomenduotus paracetamolio arba ibuprofeno preparatus. Aspirino vaikams duoti negalima, nes jis gali sukelti pavojingą Reye sindromą.

4. Mityba

Jei pūslelės burnoje - rinkitės skystą, minkštą maistą: sriubas, košes, jogurtus. Po valgio burną praskalaukite švelniais antiseptiniais tirpalais ar ramunėlių nuoviru.

5. Drabužiai ir aplinka

Renkite vaiką minkštais, lengvais medvilniniais drabužiais. Dažnai keiskite patalynę, ją lyginkite. Užtikrinkite, kad kambaryje būtų vėsiau, nes prakaitavimas stiprina niežulį.

Kada vaikas laikomas pasveikusiu?

Į darželį ar mokyklą vaikas gali grįžti tik tada, kai:

• praėjo bent 5 dienos po paskutinės pūslelės atsiradimo;
• nukrito visi šašeliai;
• vaikas jaučiasi gerai, nebekarščiuoja.

Dažniausiai tam reikia apie 10-14 dienų.

Kada vaikas gali grįžti į darželį ar mokyklą? Vaikas gali eiti į ugdymo įstaigą tik tada, kai: praėjo bent 5 dienos po paskutinės pūslelės atsiradimo; nukrito visi šašeliai; jis visiškai pasveiko ir jaučiasi gerai.

Skiepai - efektyviausia apsauga

Neskiepyti vaikai, kontaktavę su sergančiuoju, turėtų būti paskiepyti per 72 valandas - tai gali padėti išvengti ligos arba palengvinti jos eigą. Vakcina nuo vėjaraupių rekomenduojama visiems vaikams, taip pat suaugusiesiems, kurie šia liga nesirgo.

Vėjaraupiai yra užkrečiama virusinė liga, kurią sukelia varicella-zoster virusas (herpio viruso porūšis). Vėjaraupiai nėštumo metu gali sutrikdyti vaisiaus vystymąsi. Bėrimas dažniausiai prasideda ant veido, krūtinės, skalpo ar nugaros srityje ir vyksta „bangomis“ - t.y. Šis bėrimas paprastai tęsiasi apie 4-7 dienas. Pamažu pūslelės išdžiūva, ir jų vietose formuojasi šašai, kurie nukrenta per 1,5-2 savaites.

Vėjaraupiai - tai ūmiai prasidedanti infekcija, kurią sukelia virusas, vadinamas Herpes zoster. Ši liga plinta dviem būdais: oro lašeliniu, taip pat kontaktuojant tiesiogiai. Dažniausiai vėjaraupiais suserga 2-8 metų vaikai, tačiau užsikrėsti gali ir suaugusieji. Šios ligos protrūkis Lietuvoje pastebimas dukart per metus: žiemą - lapkričio mėn. bei pavasarį - kovo mėn. Po užsikrėtimo pirmieji ligos požymiai paprastai pasireiškia per 10-21 d. . Susirgus vėjaraupiais imunitetas įgyjamas visam gyvenimui, nors retais atvejais galima susirgti ir pakartotinai. Įdomu tai, jog persirgus virusas išlieka organizme, todėl vėliau gali iššaukti juostinę pūslelinę.

Vėjaraupių dažniausi simptomai yra karščiavimas, silpnumas, raumenų, galvos skausmas ir bėrimas pūslelėmis. Jų žmogaus organizme gali būti net iki 500. Vėjauraupiai plinta staiga, oro lašeliniu būdu. Taigi, nuo ligonio galima užsikrėsti, kai jis kosėja, kalba, čiaudi, taip pat liečiant bėrimus, jo daiktus. Pavojingiausia yra ankstyvoji ligos stadija. Vėjaraupiai platinami jau 1-2 dienas prieš pasirodant bėrimui. Kol pūslelės dar vandeningos, neapsitraukę šašeliais, tol užkrečiamumas yra itin didelis. Maždaug po 5-7 dienų, žaizdelės pavojaus nekelia.

Vėjaraupių bėrimus labai niežti, todėl jas kasantis per odą gali patekti bakterijos. Taigi, sergant vėjaraupiais itin svarbu laikytis griežtos higienos ir nuraminti perštinčią odą. Būtina maudytis, prausti išbertą kūną, o po maudynių nuraminti odą priemonėmis, kurios skatina gijimą bei veikia antiseptiškai. Svarbu, kad pasirinktos priemonės sudėtyje būtų ekologiško alyvuogių aliejaus bei vitamino E, kurie veikia kaip antioksidantas, drėkina, turi priešuždegiminių savybių. Kitos svarbios sudėtinės dalys yra cinko oksidas bei pantenolis. Cinko oksidas veikia antiseptiškai, skatina gijimą, o pantenolis regeneruoja, apsaugo odą, sumažina dirginimą. Atsiradus pirmiesiems vėjaraupių simptomams, rekomenduojama nedelsti ir pasikonsultuoti su gydytoju.

Vėjaraupiai - daugelio vaikystėje persirgtas, o nesirgusiuosius gana bauginantis virusas. Jis itin lakus - Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, kasmet Lietuvoje juo perserga net 15 tūkstančių žmonių. Vėjaraupiai - ūmi virusinė, epidemiškai plintanti liga. Ji pasireiškianti karščiavimu, pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Reikėtų atminti, kad, susirgus vėjaraupiais, šios ligos atitolinti ar smarkiai sutrumpinti nepavyks. „Pirmiausiai reikėtų suvokti, kad paprastai vėjaraupių inkubacinis laikotarpis yra 21 diena, todėl po kontakto su sergančiuoju, vaiką reikėtų stebėti apie tris savaites. Beje, vėjaraupių nepavyks ir atitolinti, nes gerti prieš virusinių vaistų nepatartina. Svarbu žinoti ir tai, kad vėjaraupius galima sumaišyti su paprastu peršalimu - virusine kvėpavimo takų infekcija. „Pirmieji vėjaraupių simptomai gali pasireikšti 1-2 dienas prieš prasidedant bėrimams: pakyla temperatūra, sumažėja apetitas, atsiranda galvos skausmas, todėl kai kurie gali pagalvoti, kad peršalo. Visgi, jei kitą dieną atsiranda kūno bėrimas, jau nesunku atpažinti, kokia liga užpuolė“, - teigia vaistininkas M. Taip pat paplitusi nuomonė, kad vėjaraupiai susergama tik tam tikrais metų laikais. Iš tiesų oro temperatūra neturi jokios įtakos užsikrėtimui šia infekcija. „Tinkamos oro sąlygos gali lemti intensyvesnį virusų dauginimąsi, bet viskas daug paprasčiau - dažniau serga tie vaikai, kurie yra imlūs šiai infekcijai. Tai reiškia, kad lengviau užsikrečia dažnai peršalantys, prastai besimaitinantys ar nuolat jaučiantys nuovargį vaikai - jie natūraliai yra labiau pažeidžiami“, - pasakoja I. Apie vėjaraupius sukeliantį virusą reikėtų žinoti tai, kad jis neilgai išsilaiko aplinkoje - jautrus ultravioletiniams spinduliams, lauke greitai žūva, tad užsikrėčiama tik uždarose patalpose. Dažniausiai infekcija perduodama oro lašeliniu būdu, sergančiajam kosint, čiaudint ar net kalbant. Galima užsikrėsti ir tiesiogiai per odą, liečiant bėrimus. Kai kurie mano, kad vėjaraupiai nėra tokia rimta liga: ja dauguma praserga dar vaikystėje, todėl atrodo, kad pora savaičių bėrimo nėra tragedija. „Nors kartais ir pasigirsta klaidinga nuomonė, iš tiesų ši virusinė infekcinė liga nėra iš lengviausiųjų, o tai reiškia, kad ji gana dažnai lemia įvairių komplikacijų, tokių kaip bronchitas, plaučių uždegimas, ausų uždegimas ar net nervų sistemos pažeidimų, išsivystymą. Jei vaikas serga kokia nors lėtine liga, ji taip pat gali paūmėti. Visgi didesnė komplikacijų rizika yra kūdikiams, suaugusiems ir nėščiosioms“, - sako I. „Prasirgus vėjaraupiais, praktiškai visiems žmonėms susiformuoja imunitetas. Vaistininkas atkreipia dėmesį, kad nors vėjaraupiai laikomi vaikiška liga, ja nesunkiai gali užsikrėsti ir vaikystėje nesirgę suaugusieji. M. Lukštaraupis prideda, kad vėjaraupių sukeltam karščiavimui mažinti pirmenybę reikėtų teikti paracetamoliui. „Išskirtiniais atvejais vėjaraupiai gali būti rimtų odos ir poodinio audinio infekcijų komplikacijų priežastis. Šiuo metu ibuprofeno poveikio ir šių infekcijų pablogėjimo sąsajų negalima paneigti, todėl rekomenduojama vengti vartoti vaistus su veikliąja medžiaga ibuprofenu, sergant vėjaraupiais. Greičiausiai visi, pagalvoję apie vėjaraupius, iškart prisimename žalią tirpalą, kuriuo tepdavo mūsų senelius, tėvus ir mus pačius. Atrodė, kad nėra jokio kito vaisto, kuris galėtų išspręsti šios virusinės ligos problemą, bet tiek vaikų gydytoja Indrė Plėštytė-Būtienė, tiek vaistininkas M. „Pirmiausiai reikėtų atminti, kad tobulėja ne tik įvairūs medicinos įrenginiai, bet ir vaistų sudėtis. Rinkoje šiuo metu apstu preparatų, kurie ne taip dirgina, yra švelnesni ir veiksmingesni, padeda slopinti uždegimą odoje. Be to, vis daugiau žmonių išbando skiepus, kurie apsaugo nuo šios infekcijos. Skiepus, kai pagrindinę ir veiksmingiausią priemonę įvardija ir vaistininkas M. Lukštaraupis: „Vėjaraupiai nėra tokia nekalta infekcija, kaip gali atrodyti. Skiepai padeda išvengti juosiančiosios pūslelinės, kuria vyresniame amžiuje galima susirgti persirgus vėjaraupiais. Kalbėdamas apie priemones, kurios padeda malšinti vėjaraupių bėrimo sukeltą niežulį, M. „Tai dirginantis ir ne toks patikimas vaistas, kaip šiandien rinkoje esantys preparatai. Atminkite, kad prižiūrint sergantį vaiką, reikėtų nuolat prižiūrėti jo higieną - vėjaraupiais sergančiojo oda turi būti švari, todėl, maudydami vaiką po dušu, naudokite antiseptinį losjoną ar muilą, kuri turi antibakterinį poveikį, tačiau nepažeidžia odos kaip pažeistų žaliasis tirpalas. Niežuliui slopinti gydytojais kartais paskiria antihistamininių vaistų. Niežulį efektyviai mažina ir dušas. Vaikams nepamirškite nukarpyti nagų, kad nenusidraskytų odos“, - teigia vaistininkas M. Kadangi vėjaraupių bėrimas sukelia niežulį, vaistininkas pataria spuogelius tepti specialiomis raminančiomis priemonėmis, pvz., raminančiomis putomis ar antiseptiniu geliu, kurių sudėtyje yra levandų ir ramunėlių ekstraktų. Jeigu vaikas intensyviai kasosi, spuogelių vietose gali susiformuoti sunkiai gydomi randai.

Jei paklaustumėte močiučių nuomonės, ar galima maudyti sergantį vaiką, jos atsakytų: žinoma, ne. Nuo senų laikų gyvas mitas, kad sergančio vaiko į vandenį kišti negalima. Logiška, jei vaikas serga savaitę ar dvi, jo suprakaitavusio ir nešvaraus nelaikysime. Sergantį vaiką maudykite, jei jo temperatūra yra iki 38 laipsnių. Paprastai aukšta temperatūra laikosi tik kelias pirmąsias dienas, o vėliau ji svyruoja apie 38 laipsnius. Maudynių dažnumas priklauso nuo vaiko amžiaus. Maudynės vaikui suteikia daug teigiamų emocijų, tad ligoniukui tai ne tik reikalinga higienos procedūra, bet ir pramoga, nuotaikos pakėlimas. Maudant sergantį vaiką, tai daryti reikėtų gerokai trumpiau ir geriau maudyti ne vonioje, o po dušu. Patariama ilgai nemirkyti vaikučio vandenyje, išmaudytą iškart įsupti į didelį rankšluostį, kad vaikas nespėtų sušalti. Nemanykite, kad turinčiam temperatūros vaikui reikia gerokai karštesnio vandens. Vaiko oda 10 kartų plonesnė ir jautresnė už suaugusio žmogaus odą, todėl jei jums vanduo atrodo gerokai šiltas, vaikui jis gali būti per karštas. Paruošę vonelę, pamatuokite temperatūrą vandens termometru (vanduo turi būti artimas vaiko kūno temperatūrai).

Daugeliui mamų kyla dvejonių, ar galima maudyti sergantį kūdikį arba vaiką. Tačiau viskas nėra tik juoda arba balta. Kada po ligos maudėte vaiką? Ar maudyti sergantį vaiką? Tiek sveikiems, tiek ir sergantiems, bet nežymiai karščiuojantiems vaikams galioja tos pačios taisyklės. Kūdikius ir vaikus maudyti rekomenduojama, jei jų kūno temperatūra neviršija 38 °C. Žinoma, įvertinkite ir vaiko būklę: net ir sirgdamas sloga mažylis gali būti irzlus, vangus, mieguistas, tad maudynes geriau atidėti. Tačiau jeigu vaikas peršalo, pirmomis ligos dienomis, ypač kai intensyviai karščiuojama, jo maudyti nereikėtų. Užteks mažylį apvalyti drėgnomis servetėlėmis ar apiprausti drėgna šluoste ar kempine. Prieš procedūrą susiruoškite visus reikmenis. Po ranka turėkite vandens dubenį, šluostę ar kempinėlę ir sausą rankšluostį, taip pat visas kitas priemones, kurių jums gali prireikti. Labai svarbu, kad po maudynių vaikas nesušaltų, todėl jei vonioje ar miegamajame vėsu, patalpą galima pašildyti elektriniu šildytuvu. Išmaudytą vaiką reikia kuo greičiau gerai nusausinti, aprengti, išdžiovinti plaukus džiovintuvu. Maudynės neturėtų būti ilgos: visiškai užteks ir iki 10 min. Ypatingą dėmesį maudynių metu skirkite pažastų ir kelių raukšlėms, sričiai po kakliuku, už ausų bei vystyklų sričiai (užpakaliukui, lytiniams organams, kirkšnims).

Skaičiuojama, kad daugiau nei 90 proc. žmonių visame pasaulyje bent kartą gyvenime perserga vėjaraupiais - dažniausiai dar vaikystėje. Bet kas nutinka, kai ši „vaikystės liga“ užklumpa suaugus? Deja, tada viskas tampa rimčiau: simptomai būna sunkesni, o komplikacijų rizika - gerokai didesnė. Pastaruoju metu Lietuvoje vėl fiksuojami vėjaraupių protrūkiai - daugiausia serga vaikai, tačiau pasitaiko vis daugiau atvejų ir tarp suaugusiųjų. Nors vėjaraupiai daugelį lydi kaip prisiminimas iš mokyklos ar darželio laikų, ši dėmėta liga nėra tokia nekalta, kaip gali pasirodyti. Net ir iš pirmo žvilgsnio „paprastas“ bėrimas gali komplikuotis ir tam tikrose situacijose sukelti rimtų sveikatos problemų. Todėl labai svarbu žinoti, kaip atpažinti pirmuosius ligos požymius, koks yra skirtumas tarp vėjaraupių vaikams ir suaugusiems, ir kada būtina kreiptis į gydytoją siekiant išvengti pavojingų komplikacijų.

Kas sukelia vėjaraupius?

Vėjaraupius sukelia vėjaraupių-juostinės pūslelinės virusas (Varicella-zoster virus, VZV), priklausantis herpes virusų šeimai. Tai labai užkrečiamas virusas, kuris dažniausiai plinta oro lašeliniu būdu bei yra patogeniškas tik žmonėms.

Užsikrėtus šiuo virusu, dažniausiai susergama vaikystėje, pasak Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro apie 90% atvejų užsikrečiama iki 15 metų amžiaus, o persirgus įgyjamas ilgalaikis imunitetas. Tačiau pats virusas lieka „snausti“ nervų mazguose visam gyvenimui ir gali vėl suaktyvėti suaugus, ypač susilpnėjus imunitetui, sukeldamas kitą ligą - juostinę pūslelinę (herpes zoster), kuriai būdingas bėrimas plintantis viena juosta, dažniausiai ant veido ar liemens, ir sukeliantis nervų skausmą.

Nors vėjaraupiai daugeliu atvejų būna lengvos eigos, tam tikroms grupėms - suaugusiems, nėščiosioms, naujagimiams, silpną imunitetą turintiems asmenims - liga gali sukelti rimtesnes komplikacijas.

Kaip užsikrečiama vėjaraupiais?

Vėjaraupiai - tai labai lengvai užkrečiama virusinė liga, plintanti iš žmogaus žmogui, dažniausiai šaltuoju metų laiku. Pagrindinis užsikrėtimo kelias - oro lašelinis, kai virusas perduodamas kalbant, čiaudint ar kosint. Vėjaraupiais užsikrėsti galima ir tiesioginio kontakto būdu, palietus infekuoto žmogaus odos bėrimo pūsleles, pūslelių išskyromis suteptus rūbus, daiktus. Virusas plinta labai greitai - užtenka pabūti vienoje patalpoje su sergančiuoju, kad užsikrėstumėte.

Vėjaraupiais galima užsikrėsti ir nuo žmogaus, sergančio juostine pūsline, jei kontaktuojama su jo bėrimu. Nors liga dažniausiai plinta tarp 2-8 metų amžiaus vaikų grupių, užsikrėsti gali bet kokio amžiaus žmogus, jei anksčiau nesirgo vėjaraupiais arba nebuvo paskiepytas.

Vėjaraupių inkubacinis periodas

Vėjaraupių inkubacinis periodas - tai laikotarpis nuo užsikrėtimo iki pirmųjų ligos simptomų atsiradimo. Paprastai jis trunka nuo 10 iki 21 dienos, dažniausiai - apie 14-16 dienų. Nors per šį laiką žmogus dar nejaučia jokių simptomų, paskutinėmis inkubacinio laikotarpio dienomis jis jau tampa užkrečiamas aplinkiniams - užkrečiamasis laikotarpis prasideda likus 1-2 dienoms iki bėrimo atsiradimo ir trunka dar apie 5 dienas po to - iki kol visos pūslelės pasidengia šašais. Dėl šios priežasties vėjaraupiai dažnai ima plisti netikėtai, tam tikrose žmonių grupėse, nes užkratas perduodamas dar nežinant\nesuprantant, kad žmogus serga.

Kaip atrodo vėjaraupiai: eiga ir bėrimas

Vėjaraupių eiga prasideda nuo bendrų simptomų - karščiavimo (iki 38-39 °C), nuovargio, galvos skausmo ar apetito praradimo. Netrukus, dažniausiai per 1-2 dienas po pirmųjų simptomų, atsiranda būdingiausias požymis - bėrimas. Iš pradžių ant veido, galvos odos, liemens pastebimos raudonos dėmelės, kurios greitai virsta mažomis pūslelėmis, užpildytomis skaidriu skysčiu. Šios pūslelės vėliau džiūsta ir pasidengia šašais.

Bėrimas dažniausiai plinta bangomis - kas kelias dienas atsiranda naujų bėrimų, todėl ant kūno vienu metu galima matyti skirtingų stadijų odos pažeidimus: dėmeles, pūsleles, šašus. Bėrimai gali būti visur - ne tik ant odos, bet ir burnos, akių gleivinėse, lytinių organų srityje.

Vėjaraupiai dažniausiai sukelia niežulį, todėl svarbu vengti kasymo, kad neatsirastų antrinės infekcijos ar randų. Liga paprastai trunka 7-10 dienų, kol visos pūslelės užgyja.

Nors vėjaraupiai dažniausiai praeina nesukeldami sveikatai pavojingų simptomų, kartais ši liga gali būti ir mirtina, ypatingai suaugusiems bei žmonėms su nusilpusia imunine sistema. Atvirkščiai, asmenims su itin stipria imunine sistema, vėjaraupiai gali praeiti itin lengvai, netgi be ryškių klinikinių požymių.

Vėjaraupių gydymas

Daugeliu atvejų vėjaraupiai praeina savaime per 7-10 dienų, todėl specifinio gydymo dažniausiai neprireikia. Norint palengvinti simptomus, sveikatos priežiūros specialistas gali rekomenduoti niežulį mažinančias ir odos bėrimus prižiūrinčias priemones - pavyzdžiui, specialius losjonus ar pudras. Gydantis svarbu vengti bėrimų kasymo, kad būtų išvengta infekcijų ir randų, taip pat daug ilsėtis, vartoti pakankamai skysčių ir dėvėti švelnius, odos nedirginančius drabužius.

Vis dėlto tam tikroms rizikos grupėms - vyresniems nei 12 metų, nėščiosioms, žmonėms su nusilpusia imunine sistema ar patiriantiems komplikacijų - gali prireikti specialaus gydymo. Kiekvienu atveju tinkamiausią gydymo būdą gali nustatyti tik gydytojas, įvertinęs individualią situaciją. Todėl pajutus pirmuosius ligos požymius ar kilus įtarimams dėl vėjaraupių, būtina kreiptis į sveikatos priežiūros specialistą.

Vėjaraupiai suaugusiems - kodėl tokie pavojingi?

Nors vėjaraupiai dažniausiai laikomi vaikystės liga, suaugusiesiems ši infekcija gali būti gerokai pavojingesnė. Vaikams liga dažniausiai pasireiškia lengva forma - su nedideliu karščiavimu ir bėrimu. Jų imuninė sistema paprastai greičiau susidoroja su virusu. Net kraujo užkrėtimas (sepsis). Ypatingą rizikos grupę sudaro žmonės su nusilpusiu imunitetu, sergantieji lėtinėmis ligomis bei nėščiosios.

Vėjaraupiai nėštumo metu

Nėštumo metu vėjaraupiai ypač pavojingi tiek motinai, tiek vaisiui, tačiau rizika priklauso nuo to, kuriuo nėštumo laikotarpiu įvyksta užsikrėtimas. 1-2 trimestras (ypatingai 5-24 savaitė) yra laikotarpis, kuomet grėsmė vaisiui yra didžiausia - gali išsivystyti įgimtas vėjaraupių sindromas. Nors ši būklė pasitaiko retai, ji sukelia rimtus vystymosi sutrikimus, tokius kaip: galūnių, smegenų ir akių pažeidimus (pvz.: mikroftalmiją, kataraktą), odos randus, vidaus organų anomalijas, kartais - vaisiaus žūtį. 3 trimestro metu, ypatingai jei motina suserga likus mažiau nei 5 dienoms iki gimdymo, naujagimis gali susirgti sunkia vėjaraupių forma. Dėl dar nesusiformavusio imuniteto kūdikiui gresia rimtos komplikacijos (plaučių, kepenų ar burnos gleivinės uždegimai, encefalitas) ar mirtis.

Būtent todėl suaugusiųjų vėjaraupiai nėra „nekalta vaikystės liga“, o rimta infekcija, kuri gali turėti ilgalaikių pasekmių. Jei vaikystėje nebuvo sirgta vėjaraupiais arba nebuvo skiepyta, žmogus neturi imuniteto - o tai reiškia, kad rizika susirgti vėjaraupiais išlieka itin didelė. Todėl skiepas nuo vėjaraupių yra rekomenduojamas, siekiant apsisaugoti ne tik nuo ligos, bet ir nuo jos grėsmingų komplikacijų.

Skiepai nuo vėjaraupių

Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos, skiepai yra efektyviausias būdas apsisaugoti nuo vėjaraupių ir jų sukeliamų komplikacijų. Jei asmuo turėjo kontaktą su vėjaraupiais sergančiu žmogumi, rekomenduojama pasiskiepyti per 5 dienas. Tai gali padėti išvengti ligos arba ją pernešti lengvesne forma. Skiepijant per 3 dienas nuo kontakto, vakcinos veiksmingumas siekia iki 90 %, o per 5 dienas - apie 70 %. Po mėnesio reikia pasiskiepyti pakartotinė vakcinacijos doze.

Svarbu: nėščioms moterims skiepai nuo vėjaraupių negalimi. Todėl toms, kurios nėra persirgusios vėjaraupiais, rekomenduojama pasiskiepyti dar prieš planuojant nėštumą ir nepastoti mažiausiai 3 mėnesius po skiepijimo.

DUK apie vėjaraupius

Kiek laiko sergama vėjaraupiais?

Vėjaraupiai paprastai trunka apie 7-10 dienų. Bėrimai formuojasi bangomis, o šašeliai dažniausiai nukrenta per 1-2 savaites nuo bėrimo pradžios.

Ar verta naudoti briliantinę žalumą („zelionką“)?

Medicinos požiūriu - nebūtina. Daugelis gydytojų šiandien rekomenduoja švelnesnius antiseptikus niežuliui mažinti.

Kuo skiriasi vėjaraupiai nuo tymų?

Vėjaraupiai ir tymai - tai dvi skirtingos virusinės ligos. Vėjaraupiai prasideda tokiais simptomais kaip karščiavimas, bendras nuovargis, galvos skausmas ir sukelia niežtintį puslelinį bėrimą, kuris plinta po visą kūną. Tuo tarpu tymai prasideda nuo kvėpavimo takų simptomų (kosulio, slogos, akių paraudimo) ir vėliau atsiranda dėmelių bėrimas, prasidedantis nuo veido ir plintantis žemyn. Be to, tymų metu dažniau būna aukštesnė temperatūra, intensyvesnis bendras negalavimas.

Kaip pasireiškia vėjaraupiai kūdikiams?

Vėjaraupiai kūdikiams dažniausiai prasideda karščiavimu, sumažėjusiu apetitu, mieguistumu ar irzlumu. Po 1-2 dienų atsiranda niežintis, raudonas bėrimas, kuris virsta pūslelėmis ir vėliau šašais. Kai kuriais atvejais bėrimas gali būti vienintelis ligos požymis.

Ar vėjaraupiai yra užkrečiami?

Taip, vėjaraupiai yra užkrečiami. Jie plinta oro lašeliniu būdu arba kontaktuojant su pūslelių turiniu. Užkrečiamumas prasideda 1-2 dienas prieš pasirodant bėrimui ir tęsiasi iki pūslelių pavirtimų šašais.

Ar vėjaraupiai pavojingi nėštumo metu?

Taip, vėjaraupiai nėštumo metu yra pavojingi. Užsikrėtus ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, padidėja persileidimo rizika. Jei liga pasireiškia nėštumo pabaigoje, yra tikimybė, kad infekcija bus perduota kūdikiui ir išsivystis įgimtų vėjaraupių sindromas. Susirgus kelioms dienoms iki gimdymo gali išsivystyti naujagimio vėjaraupiai, kurie pasireiškia itin sunkia ligos eiga. Kartais gali atsirasti tokios komplikacijos kaip plaučių, kepenų ar burnos gleivinės uždegimai, encefalitas, sunkiai gyjančios odos žaizdos ar net mirtis.

Kokie yra pirmieji vėjaraupių požymiai?

Pirmieji vėjaraupių simptomai dažniausiai yra: karščiavimas, bendras silpnumas, galvos skausmas, apetito stoka. Po 1-2 dienų atsiranda bėrimas - ryškiausias požymis - pradžioje kaip raudonos dėmelės, vėliau pereinančios į pūsleles, kurias niežti ir palaipsniui sudžiūva.

Ar pakyla temperatūra sergant vėjaraupiais?

Taip, dažniausiai pakyla. Temperatūra sergant vėjaraupiais paprastai gali pakilti iki 38-39 °C.

Ar galima maudyti vaiką, sergantį vėjaraupiais?

Taip, galima, tačiau tai reikia daryti trumpai ir drungname vandenyje, be stiprių muilų ar šveitimo priemonių. Po maudynių svarbu švelniai nusausinti odą patapšnojant rankšluosčiu, tačiau netrinant.

Ar vėjaraupiai gali sukelti pilvo skausmą?

Taip, kartais gali, ypatingai vaikams. Jei skausmas stiprus, užsitęsęs ar kartu atsiranda kitų sunkių simptomų (pvz.: vėmimas, sąmonės sutrikimai), būtina nedelsti ir kreiptis į gydytoją.

Ar vėjaraupiai gali kartotis antrą kartą?

Labai retai, bet gali. Paprastai persirgus vėjaraupiais įgyjamas ilgalaikis imunitetas. Tačiau tam tikrais atvejais, ypač jei imunitetas nusilpęs, gali pasireikšti pakartotinė infekcija arba suaktyvėti virusas, sukeldamas juostinę pūslelinę, kuri skiriasi nuo vėjaraupių, bet yra to paties viruso sukelta.

tags: #ar #galima #maudyti #vejaraupiais #serganti #vaika

• Kinų horoskopas ir tinkamumas
• "Aušros" mokykla-darželis Vilniuje
• Kaip kūdikis pradeda kalbėti
• Vaikystės autizmo požymiai ir diagnostika
• Nėštumo savaitės ir alkoholis