Kūdikio gimimas yra reikšmingas ir jaudinantis įvykis, tačiau kai kūdikis ateina į pasaulį anksčiau laiko, tėvai gali patirti įvairių emocijų ir susidurti su iššūkiais. Šiame straipsnyje aptarsime ankstyvo gimdymo sąvoką, jo poveikį kūdikiui ir šeimai, emocinius etapus, kuriuos gali išgyventi tėvai, bei galimus elgesio sutrikimus, susijusius su priešlaikiniu gimdymu.
Gimdymas, įvykęs po 22 nėštumo savaitės iki 37 nėštumo savaitės pabaigos, skaičiuojant nuo pirmosios paskutiniųjų mėnesinių dienos, laikomas priešlaikiniu. Dėl medicinos pažangos, naujagimiai gali išgyventi jau nuo 22 nėštumo savaitės, sverdami 400 ar daugiau gramų. 5-15% naujagimių gimsta neišnešioti, t.y. 22-37 nėštumo savaitę. Maždaug 25% priešlaikinių gimdymų būna tiksliniai - gimdymas skatinamas arba atliekama cezario pjūvio operacija. Vienas iš dešimties naujagimių į gyvenimą ateina per anksti ir per mažas. Tokių naujagimių pasaulyje per metus gimsta apie 13 milijonų, o daugiau kaip milijonas jų neišgyvena.
Priešlaikiniu gimdymu laikomas iki 36 sav. + 6 dienų gestacijos savaitės įvykęs gimdymas. Nuo 37 nėštumo savaitės gimdymas jau yra normalus. Priešlaikiniu gimdymu laikomas nėštumo nutrūkimas nuo 22-os savaitės iki 37 nėštumo savaitės pabaigos. Jis diagnozuojamas, kai 30 minučių gimdos susitraukimai kartojasi kas 10 minučių ir trunka 30-60 sekundžių, kai jaučiamas maudimas pilvo apačioje, kinta gimdos kaklelio atsidarymas, pastebimos kraujingos išskyros iš makšties. Priešlaikiniu laikomas gimdymas, įvykęs iki 36 savaičių ir 6 dienų. Nuo 37 nėštumo savaitės gimdymas jau yra normalus.
Nėštumas trunka maždaug 280 dienų arba 40 savaičių. Gimdymas prieš tris savaites, ty iki 37-osios numatomo nėštumo savaitės, vadinamas kaip Ankstyvas gimimas. Dėl tinkamo vystymosi stokos, Ankstyvas kūdikiams dažnai gresia didelė medicininių komplikacijų rizika. Neišnešiotas yra apibrėžiamas kaip kūdikis, gimęs gyvas iki 37 nėštumo savaitės. Dauguma priešlaikinių gimdymų įvyksta vėlyvuoju priešlaikiniu laikotarpiu.

Ankstukų raida nėra tokia pati kaip laiku gimusių vaikučių ir priklauso nuo to, kurią nėštumo savaitę mažylis gimė. Vos gimusio ankstuko raida labai priklauso nuo to, kurią nėštumo savaitę mažylis gimė - pavyzdžiui, tarp vaiko gimusio 29 nėštumo savaitę ir to, kuris gimė trimis savaitėmis vėliau yra daug skirtumų. Neišnešiotas naujagimis savo pirmąsias gyvenimo dienas ar savaites gali praleisti Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje, kur nuolat stebimos jo gyvybinės funkcijos ir atliekami tyrimai.
Kuo mažesnio svorio gimsta naujagimis, tuo intensyvesnės ir didesnės pagalbos ir priežiūros jam reikia. Neišnešiotais naujagimiais laikomi nuo 22 iki 37 nėštumo savaitės gimę kūdikiai. Jie paprastai sveria mažiau kaip 2500 g. Tokie naujagimiai gali būti normalaus svorio (daugiau 2500 g), mažo svorio (nuo 1500 iki 2500 g), labai mažo svorio (nuo 1000 iki 1500 g), ypač mažo svorio (mažiau 1000 g). Neišnešioti naujagimiai gimę iki 32 nėštumo savaitės arba iki 1500 g svorio priskiriami atskirai, t. y. labai mažo svorio naujagimių grupei. Jie nėra pakankamai išsivystę ir neturi reikiamų adaptacijos ypatybių.
Naujagimio išgyvenimo galimybės ir tolesnė raida priklauso nuo jo organų ir jų sistemų išsivystymo. Jei naujagimis gimsta 23 nėštumo savaitę, išgyvenimo tikimybė yra tik apie 20 proc., o gimusiojo 25 nėštumo savaitę - padidėja iki 65 proc. Tokiems naujagimiams raidos metu atsiranda įvairių sveikatos sutrikimų. Jų atsiradimo priežastys labai individualios. Išgyvena per 75 proc. Taigi, dauguma neišnešiotų naujagimių, suteikus šiuolaikinę medicininę pagalbą, išgyvena.
Neišnešiotų naujagimių poodinis riebalų sluoksnis nesusiformavęs arba labai plonas, todėl dažnai yra ne tik labai maži, bet ir kaulėti. Paprastai tokie naujagimiai būna neaktyvūs ir nejudrūs, turi mažiau jėgų. Jų oda dažnai rožinė, matomos poodžio venos. Jei vaikelis gimsta su plaukučiais - jie ploni, panašūs į pūką. Tokie mažyliai neatsparūs infekcijoms, todėl juos būtina saugoti nuo bet kokio kontakto su sergančiaisiais ūmiomis ligomis.
Neišnešiotus naujagimius reikia dažniau maitinti, jų svoris padvigubėja 2 - 4 mėnesiais. Nors mažylio protinė branda iš pradžių nuo sveikų naujagimių gali skirtis 3-4 mėnesiais (priklausomai nuo gimimo laiko, svorio ir pan.), tačiau atotrūkis paprastai užtrunka 6-7 mėnesius. Vėliau kūdikis bręsta kaip laiku gimęs naujagimis. Visi neišnešioti naujagimiai gimsta su mažomis geležies atsargomis, todėl anksti išryškėja mažakraujystė. Užkirsti jai kelią galima laiku nustačius. Todėl dažnai siūloma kas 3-4 savaites atlikti kraujo tyrimus.
Neišnešioto naujagimio vidaus organai dažniausiai nėra pakankamai išsivystę lyginant su bendraamžiais. Neišnešiotų naujagimių neišsivystę čiulpimo ir rijimo refleksai, todėl jie negali patys valgyti ir yra zonduojami. Jei negalima maitinti per burną, skiriamos lašinės. Tokių mažylių poodinis sluoksnis neišsivystęs, taigi įprastoje aplinkoje jie sušaltų.
Šie naujagimiai, nors ir gimę anksčiau numatyto termino, yra pakankamai dideli ir „savarankiški“. Neišnešiotukui pakankamai užaugus, priaugus svorio, prisitaikius gyventi be pypsinčių aparatų tėveliai gali lengviau atsikvėpti, tačiau nereikėtų tikėtis, kad vaikelio raida bus tokia pati, kaip jo bendraamžių.
Koreguotas amžius yra skirtumas tarp numatytosios ir tikrosios vaiko gimimo datos. Pavyzdžiui, jeigu kūdikis gimė 10 savaičių anksčiau, o dabar jam yra 12 savaičių, tai jo koreguotas amžius bus 2 savaitės. 2 savaičių naujagimis dar tik susipažįsta su pasauliu, jis reaguoja į tėvelius, stengiasi įsižiūrėti į jų veidus, tačiau greitai pervargsta, didžiąją dalį laiko miega. Koreguotas amžius yra skaičiuojamas iki kol kūdikis sulaukia 12-18 mėnesių (tačiau į neišnešiotumą reikėtų atsižvelgti iki 3-ejų metų) - apytikriai šiuo laikotarpiu sveiki neišnešiotukai pasiveja savo bendraamžius ir toliau su jais vystosi vienodu tempu. Tai kaip sparčiai prieš laiką gimęs kūdikis „susilygins“ su bendraamžiais labai priklauso nuo neišnešiotumo laipsnio, t.y. Žinoma, svarbios ir individualios savybės - juk ir laiku gimę vaikai vystosi nevienodu tempu ir tai yra visiškai normalu.
IV laipsnis. Jie labai trapūs ir jautrūs, todėl gyvena inkubatoriuje. Jame nuolat galima palaikyti temperatūrą nuo 28 iki 38°C.
III laipsnis. Vaikelis tebėra labai mažas ir trapus, tačiau stipresnis.
II laipsnis. Vaikeliui dar gali reikėti pagalbos kvėpuojant ir jis tebėra maitinamas per zondą, tačiau mažylio plaučiai (o taip pat ir visi kiti organai bei jų sistemos) sparčiai bręsta.
I laipsnis. 35-37 savaitės.
Tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje didžiausia neurologinių pasekmių tikimybė, jei gimsta neišnešiotas vaikelis. Kodėl? Atrodytų, jis smulkutis, jo galvytė maža, tai turėtų labai lengvai praeiti pro gimdymo takus ir užgimti. Tačiau nežiūrint matmenų mažumo, neišnešioto naujagimio audiniai yra labai pažeidžiami, o gimdymo metu keliaujant gimdymo takais tenka patirti didžiulį suspaudimą.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių nėščiųjų baimių yra priešlaikinio gimdymo baimė. Net jeigu moters nėštumas vystosi ramiai, moteris nepriskiriama jokiai rizikos grupei, rizika susidurti su priešlaikinio gimdymo situacija išlieka. Jei neišnešiotas naujagimis gimsta ligoninėje, kurioje dirba akušeriai-ginekologai, dažnai susiduriantys su priešlaikiniais gimdymais, bei neonatologai, kurie dažnai gydo neišnešiotus naujagimius, ir kurioje yra naujagimių intensyviosios pagalbos skyrius, tokio neišnešioto naujagimio galimybės išgyventi ir augti visiškai sveikam gerokai padidėja.

Gimdymas prieš laiką gali būti skatinamas įvairių priežasčių, kurios gali būti susijusios su mamos sveikata, nėštumo eiga ar vaisiaus būkle. Nors tiksli priežastis dažnai lieka nežinoma, nustatyta daug veiksnių, didinančių priešlaikinio gimdymo riziką.
Rizikos veiksnių grupė:
Dažnai priešlaikį gimdymą sukelia paprasčiausia infekcija - pavyzdžiui, gripo, žarnyno virusai ir pan. Jeigu kuris nors šeimos narys susirgo virusu ir užkrėtė besilaukiančią moterį, o ši sukarščiuoja arba pradeda viduriuoti, po kelių dienų jau gali prasidėti gimdymas, nes virusas arba bakterija gali per placentą patekti į vaisiaus kraujotaką. Kartais priešlaikio gimdymo kaltininkas gali būti ir sugedęs mamos dantis. Svarbu žinoti, jog nėštumas slopina natūralų imunitetą tam, kad neįvyktų organizmo atmetimo reakcija.
Viena priešlaikinio gimdymo priežasčių - mamos infekcija, „tūnanti“ beveik kiekvienos moters gimdymo takuose ar šlapimtakyje. Moteris net neįtaria apie jos egzistavimą, nes nepajunta jokių simptomų. O nėštumo metu infekcija suaktyvėja. Ir tai ne visoms. Niekas negali pasakyti, kas tai išprovokuoja. Dėl infekcijos atsiradęs uždegimas suaktyvina biologines medžiagas, skatinančias gimdymą.
Dažnai iš pradžių nėščioji jaučia nemalonius nugaros ir strėnų skausmus, vėliau kietėja pilvas - skauda apatinę jo dalį. Jeigu sąrėmiai stiprėja kas 15-20 min., jau būtina skubiai vykti į ligoninę. Kitas požymis - nutekėję vaisiaus vandenys. Labai svarbu pajutus priešlaikio gimdymo požymius per dvi valandas atvykti į ligoninę, nes kuo anksčiau bus suteikta pagalba, tuo didesnė tikimybė yra išsaugoti kūdikį.
Tėvai, susidūrę su priešlaikiniu gimdymu, gali išgyventi skirtingus emocinius etapus:
Šie etapai nebūtinai vyksta nuosekliai, ir šeimos gali grįžti į ankstesnius etapus. Dėl netikėtai ištikusios krizės šeimos patiria didelę psichinę įtampą ir psichologines netekties išgyvenimo stadijas: neigimą ir izoliaciją, pyktį, derybas, depresiją, susitaikymą. Sudėtingus jausmus išgyvena ne tik gimdyvė, tačiau ir jos sutuoktinis, kiti šeimos vaikai ir artimieji.
Priešlaikinis gimdymas visada didžiulis stresas mamai. Viskas, ką ilgai planuoji, lauki, džiaugiesi ir per pilvuką glostydama mažylį svajoji, staiga nutrūksta. Neplanuotai, greitai, komplikuotai. Dabar inkubatoriuje guli bejėgis mažylis, kurio vaizdas drasko širdį ir kelia kaltės jausmą. Kas dabar bus? Kaip kompensuoti laiką, jausmus, potyrius, kurie liko neišgyventi?
Pamatytas vaizdas giliai įsirėžia į tėvų atmintį. Vos atslūgus pirmiesiems įspūdžiams, moteris dažniausiai ima ieškoti priežasčių. Mintimis grįžta į praeitį ir tarsi filmo juostelę suka tos dienos įvykius, bando iki smulkmenų prisiminti kiekvieną judesį, jausmą, mintį: „Važiuojant į darbą asfalte buvo duobė ir supurtė“, „darbe sunervino kliento laiškas“, „pakėliau sunkias knygas“ ir t. t. Ji ieško kokios nors užuominos, kas galėjo tai provokuoti. Patarimas paprastas, jei kankina abejonės, pasikalbėkite su gydytoju arba ligoninės skyriaus psichologu. Kitaip sakant, abejones turėtų pakeisti faktai.
Svarbu, kad šeima gautų reikiamą pagalbą ir palaikymą. Ypač svarbi grandis, nes mamos, kurios pačios patyrė tokias situacijas, gali tiesiogiai pasidalyti sava patirtimi, nuraminti, padėti, įkvėpti. Tokia yra asociacijos „Padedu augti“ teikiama pagalba. Asociacija sujungė ne tik priešlaikinį gimdymą patyrusias mamas-savanores, bet ir psichologinės bei socialinės pagalbos teikėjus ir nuo 2011 metų plėtoja pagalbos šeimai gimus naujagimiui metodus.
Jeigu baiminatės, kad kūdikio raida vėluoja, siūlome paskaityti šį straipsnį: Sutrikusi vaiko raida.
Jei gimė ankstukas, nereikia ieškoti kaltų ir nekaltinti savęs. Labiausiai kankina toks kvailas gėdos ir kaltės jausmas, kad taip atsitiko. Tarsi būtų neišmokta pamoka ir gautas dvejetas. Klausima savęs: kaip gydytoja šito nenumatė, gal čia ji kalta? Tiesa ta, kad nuo nėštumo komplikacijų neapsaugotas niekas, o priežastys dažnai neaiškios.
Ne visada lengva nustatyti psichologinių problemų priežastis. Įgimtos priežastys: Dažnai kūdikio savireguliacijos sunkumai aiškinami nebrandžia nervų sistema, padidintu jautrumu dėl mamos patirto streso nėštumo metu ar paveldėtomis temperamento savybėmis. Biologinės priežastys dažnai siejamos su neuropsichologiniais sutrikimais, tokiais kaip dėmesio trūkumas ir hiperaktyvumas, autizmas.
Įgytos priežastys: Vaiko psichikos sutrikimai gali būti ir įgyti. Jei tėvai nepatenkina emocinių vaiko poreikių arba elgesys su vaiku yra neadekvatus, vaikas patiria nuolatinį stresą. Tai gali sukelti rimtų tėvų ir vaikų santykių problemų. Toksiškas stresas didina kortizolio lygį ir sukelia pokyčius vaiko biologinėse sistemose. Tėvų psichikos ligos, traumos vaikystėje, menki tėvystės įgūdžiai taip pat gali turėti įtakos vaiko psichikos sveikatai.
Aplinkos įtaka: Mažų vaikų psichikos sutrikimai siejami ne tik su artimiausia aplinka, bet ir su visuomene. Tai apima įtemptus tėvų santykius, konfliktus šeimoje, tėvų stresą dėl nedarbo, skurdo ar didelio darbo krūvio, nepriežiūrą ir socialinę atskirtį.
Svarbu laiku pastebėti, kada ši ekologinė pusiausvyra sutrinka. Tam reikalingas išsamus tyrimas ir specialistų pagalba. Psichologinis tyrimas apima pokalbius su tėvais, auklėtojais, testų rezultatus, elgesio stebėjimą ir savirefleksiją. Tai padeda suprasti vaiko emocinę būklę, raidos ypatumus, fizinę sveikatą ir santykius su tėvais.
Vaikų neurologai, prieš apžiūrėdami vaikutį, pirmiausia pasklaido ligos istoriją ir pasidomi gimdymo eiga. Nors gimdymo traumų, sukeliančių ilgalaikius nervų sistemos sutrikimus, Lietuvoje pasitaiko retai, tačiau didžiausia neurologinių pasekmių tikimybė, jei gimsta neišnešiotas vaikelis.
Jeigu vaikas gimė pridusęs, tai nereiškia, kad jis augs ligotas. Vaikas gali gimęs gauti 5 Apgar balus ir neturėti jokių problemų visą gyvenimą. O kitas, gavęs 8 balus, gali vargti. Tėvai, atvedę vaiką pas neurologą, kartais linkę abejoti Apgar balais, jie sako: „Vaikas gavo aukštus balus, tačiau mums atrodo, kad jis gimė melsvas“. Tėvai sprendžia tik pagal vaizdą - ką jie pamatė, o gydytojai įvertina gerokai daugiau kriterijų - odos spalvą, verksmą, raumenų tonusą, kvėpavimą, širdelės plakimą.
Pagrindinis dalykas, kuris parodo, ar vaikas turi smegenų pažeidimų dėl gimdymo traumos, užsitęsusio gimdymo, žemesnio Apgar balo, cezario pjūvio operacijos, vakuumo, apsisukusios virkštelės ar kitos gimdymo problemos, - tai vaiko raida. Tėvai privalo suteikti kuo daugiau informacijos apie kūdikio elgseną, raidą. Nuo lapkričio mėnesio įsigalioja naujas Sveikatos apsaugos ministrės įsakymas, kad šeimos gydytoja ar slaugytoja turi stebėti kūdikio raidą bei kas 3 mėnesius pažymėti realiai pamatytus vaiko įgūdžius. Ši tvarka apsaugos vaikus nuo pavėluoto raidos sutrikimų nustatymo. Tėvams patariama paprašyti šeimos gydytojo, kad jis jiems suteiktų kūdikių raidos gaires.
Apgar testas paprastai atliekamas du kartus: praėjus 1 minutei nuo gimimo ir praėjus 5 minutėms nuo gimimo. Testas padeda įvertinti, ar naujagimiui nereikia skubios pagalbos ir gaivinimo priemonių. Jei naujagimis vertinamas mažiau kaip 7 balais, tai dar nereiškia, kad jis yra nesveikas. Apgar skalė naudojama vaikučio būklei tik gimimo metu nusakyti, todėl tolimesnės vaikelio sveikatos būklės ji nenusako.
Konsultuoja vaikų neurologė dr. Vaidilutė Asisi teigia, kad ne visada lengva nustatyti psichologinių problemų priežastis. Jeigu tėvai įveikia sunkumus arba gauna pagalbą, mažylio raida bus palanki.
