Šiais laikais dažnai išgirsi sakant, kad vaikai nebeskaito. Galbūt jie rečiau varto knygas, nes informaciją gauna pasitelkę kitus kanalus, tačiau teigti, kad nebeskaito, būtų neteisinga. Vis dėlto, skaitymo įgūdžiai yra vienas svarbiausių procesų vaiko gyvenime, lemiantis jo intelektualinę brandą, emocinę, socialinę, komunikacinę ir pažintinę raidą. Knygų skaitymas skatina kritinį mąstymą, gerina atmintį, turtina vaizduotę, žadina kūrybiškumą bei ugdo dėmesio koncentraciją.

Kiekvienas vaikas yra individualus, todėl ir meilė knygoms priklauso nuo daugelio dalykų: auklėjimo, pomėgių, charakterio savybių bei amžiaus. Vaiko nemeilė knygoms gali turėti vieną ar kelias priežastis:
Sudominti vaiką skaityti - gana ilgas ir nemažai tėvų pastangų reikalaujantis procesas. Svarbiausia, kad skaitymas būtų savanoriškas dalykas, o knygos asocijuotųsi su teigiamais dalykais. Štai keletas rekomendacijų, kaip tėvai gali prisidėti prie šio proceso:

Edukologai ir psichologai vieningai pabrėžia, kad mokiniai, nuo vaikystės skaitę ar klausę, kaip tėvai jiems skaito, pasiekia geresnių mokymosi rezultatų. Skaitančių vaikų žodynas turtingesnis, kalba gyvesnė, išraiškesnė, aiškiau reiškiamos mintys, jų idėjos originalesnės. Apsiskaičiusiems vaikams lengviau suprasti kitus.
| Amžiaus grupė | Skaitymo ypatumai |
|---|---|
| Iki 1 metų | Knyga yra žaidimo priemonė, skirta tyrinėjimui ir lietimui. |
| 1-2 metai | Domėjimasis paprastomis istorijomis, aiškiais piešiniais. |
| 2-5 metai | Istorijos tampa ilgesnės, svarbu lavinti įprotį kalbėtis apie tai, kas skaitoma. |
Svarbiausia ne tai, kiek sudėtinga knyga, o tai, ar ji įdomi vaikui. Tad tėvai turėtų ne tik stebėti savo atžalos mokymosi įpročius, bet ir suteikti laisvės tyrinėti knygų pasaulį, kartu formuojant skaitančios ir mąstančios visuomenės kultūrą.