Kūdikio mankštos: kaip skatinti sveiką vystymąsi ir gerą savijautą
Kūdikystė - tai ypatingas metas, kuomet fiziniai ir motoriniai įgūdžiai formuojasi itin sparčiai. Kiekviena diena atneša naujų atradimų, o mažylio gebėjimai nuolat tobulėja. Poreikis judėti yra įgimtas ir būtinas kiekvienam žmogui, o judėjimas - tai pagrindinis organizmo augimo, vystymosi ir formavimosi stimuliatorius. Todėl tinkamai parinktos mankštos ir pratimai padeda sklandžiai vystytis kūdikio motorinei raidai.
Anksčiau mankšta buvo vadinama „gydomąja mankšta“. Kineziterapija, arba gydymas judesiu, yra viena iš pagrindinių sveikatos grąžinimo priemonių. Nors masažuoti kūdikius rekomenduojama pradėti nuo 3 mėnesių, mankštą galima taikyti ir anksčiau. Veikiant vieną ar kitą kūno dalį fiziniais pratimais, į kiekvieną atliekamą judesį reaguoja nugaros ir galvos smegenys, kur apdorojama informacija apie taisyklingą judesį ir padėtį, o smegenyse susiformuoja taisyklingo judesio pavyzdys. Vėliau, kai kūdikis auga ir pradeda pats judėti, šis taisyklingas judesys yra aktyviai naudojamas.
Pagrindinis vaikų kineziterapijos konsultacijų tikslas - nustatyti kūdikio ar vaiko bendrosios motorikos raidą, įvertinti, ar ji atitinka vaiko amžių, ar vaiko kaulų-raumenų sistemos būklė yra gera, bei parinkti tinkamą gydymą ir kineziterapines priemones. Kineziterapeutas pirmiausia pasikalba su tėvais, išsiaiškina vaiko galimybes ir apribojimus, o po to bendrauja su pačiu vaiku. Stebėdamas, liesdamas, atlikdamas pasyvius judesius, specialistas įvertina vaiko raidą ir jos atitikimą amžiui.
Kineziterapijos metodai ir jų taikymas
Atsižvelgiant į kūdikio ar vaiko būklę, skiriami aktyvūs ir pasyvūs kineziterapijos metodai.
- Aktyvioji kineziterapija: Naudojami aktyvūs, valingi paties vaiko judesiai, gimnastikos pratimai, taikomojo ir sportinio pobūdžio pratimai, žaidimai.
- Pasyvioji kineziterapija: Nevalingus kūdikio ar vaiko judesius atlieka kineziterapeutas, valingas paciento dalyvavimas nereikalingas.
Svarbu, kad tėvai suprastų ir gebėtų taisyklingai atlikti būtinus pratimus, nesinaudodami per daug jėgos ir neatlikdami nereikalingų fizinių pratimų.
Kada taikoma kineziterapija ir masažas?
Kineziterapija ir masažai kūdikiui (kojyčių, rankų, kūnelio) taikomi, jei:
- Neklanksto ar nejuda kojos ir rankos.
- Kūdikio kūno pusės yra asimetriškos (kūdikio kūno asimetrija).
- Kūdikio kūnelis suglebęs arba įsitempęs.
- Kūdikis pastoviai irzlus.
- Kūdikis blogai kelia galvą vyresniame nei 3 mėnesiai amžiuje.
Kineziterapija judesiu taikoma, kai padidėjęs ar sumažėjęs raumenų tonusas, vaikas serga cerebriniu paralyžiumi, Dauno sindromu, netaisyklingai susiformavusi kūdikio ar vaiko kūno padėtis, yra motorikos sutrikimų ir panašiai.
Raumenų tonuso sutrikimai ir jų įtaka raidai
Vienas iš kūdikio sveikatos požymių - geras raumenų tonusas. Kūdikio raumenų tonuso pakitimai gali atsirasti dėl raumenų, sąnarių, raiščių ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų (pvz., rachito), bet dažniausiai - dėl centrinės nervų sistemos sutrikimų. Jei nėštumas ir gimdymas nebuvo sklandūs, vaiko raumenų tonusas gali būti pakitęs.
Vaiko raumenų tonuso sutrikimai gali būti:
- Sumažėjęs raumenų tonusas (hipotonija): Kūdikis atrodo suglebęs, ištižęs. Naujagimis su per mažu raumenų tonusu dažnai guli varlytės poza: išsiskėtęs, ištiesęs pirštus, atsipalaidavęs.
- Padidėjęs raumenų tonusas (hipertonija): Kūdikis būna įsitempęs, sunku lankstyti vaiko kojytes ir rankytes. Judesiai gali būti netikslūs, nekoordinuoti, monotoniški.
- Kintantis raumenų tonusas (distonija): Raumenų tonusas gali kaitaliotis - vaikas tai įsitempęs, tai atsileidęs. Neretai pasitaiko asimetriško tonuso: vienos pusės raumenys labiau įsitempę.
Nežymius raumenų tonuso pakitimus vaikas dažnai išauga iki 3 mėnesių. Jei ir toliau kūdikio raumenų tonusas nenormalus, vaikui reikia padėti mankštomis. Tačiau ryškūs sutrikimai gydomi nedelsiant.
Pagrindiniai kūdikių mankštos pratimai
Pagrindiniai kūdikių mankštos pratimai apima:
- Galūnių „lankstymą“ per visus sąnarius.
- Mokymąsi vartytis.
- Sėdėjimą.
- Ropojimą.
- Šliaužiojimą.
- Atsistojimą.
- Stovėjimą.
- Vaikščiojimą.
Kineziterapijos procedūros kūdikiui ir vaikui visiškai neskausmingos. Pirmieji kartai gali būti nemalonūs dėl naujos aplinkos, svetimo žmogaus - kineziterapeuto. Tačiau vėliau mažyliai pripranta ir džiaugiasi vykstančia veikla. Visos procedūros metu tėvai turėtų būti kartu, kad kūdikis ar vaikas jaustųsi drąsiau ir saugiau.
Naudojamos priemonės ir jų svarba
Kūdikystėje didelę įtaką vaiko sveikatai turi teisingas judesių formavimas. Judesių mokymasis - tai sudėtingas jutimo-suvokimo-įgūdžio-veikimo procesas. Kūdikiui augant formuojasi motoriniai įgūdžiai, susiję su laikysenos kontrolės vystymusi: ropojimas, sėdėjimas, šliaužiojimas, stovėjimas remiantis, tvirtas stovėjimas ir vaikščiojimas.
Vaikai, kurie auga daug išorinių stimulų teikiančioje aplinkoje, judesių išmoksta greičiau, ir tie judesiai būna taisyklingesni bei tikslesni. Motorinės programos susiformuoja mokantis naujų veiksmų ir daug kartų kartojant tuos pačius judesius.
Namie rekomenduojama turėti judrumą skatinančių priemonių, tokių kaip:
- Gymnic kamuolys: Nuo kūdikystės supant kūdikį ant kamuolio, lavinamos pusiausvyros ir koordinacijos reakcijos, stiprinami silpni ir atpalaiduojami įsitempę nugaros raumenys. Vėliau ant jo vaikas galės šokinėti.
- Švediškos sienelės, lankai, kamuoliai, judėjimo įgūdžių lavinimo priemonės (čiužiniai, kubai, laipteliai): Rekomenduojami vaikams nuo 1 ar 1,5 metų, kai pagrindiniai motorikos judesiai, pusiausvyros ir koordinacijos reakcijos jau yra išsivystę.
Kineziterapeutai dažnai perspėja, kad vaikštynės ir šokliukai gali labiau kenkti nei padėti, nes skatina netaisyklingos kojų padėties, kojų deformacijų ir netaisyklingos laikysenos formavimąsi.
Mankšta nugaros raumenų stiprinimui „Tvirta nugara“ | Eglės sanatorija
Kūdikio mankštos namuose: pavyzdiniai pratimai
Kūdikio mankštą pradedame švelniu masažu, glostydami jo kūnelį. Mankštiname tik sveiką, geros nuotaikos kūdikį, praėjus 1,5-2 valandoms po maitinimo.
1. Kryžiuojame rankytes
Kūdikis guli ant nugaros. Suimame rankytes per riešus ir leidžiame jam įsikibti į mūsų nykščius. Tada kūdikio rankytes pakaitomis skečiame į šonus ir kryžiuojame ant krūtinės. Kartoti 4-6 kartus.
2. Lenkiame ir tiesiame kojytes
Kūdikis guli ant nugaros. Kojytes suimame per čiurnos sąnarius. Tada kiekvieną kojytę atskirai ir abi kartu pakaitomis sulenkiame ir ištiesiame per kelių ir klubų sąnarius. Kartoti 4-6 kartus.
3. Nuo nugaros ant pilvuko
Kūdikis guli ant nugaros. Viena ranka suimame jo kairės rankos riešą, o kita, prilaikydami už kairio klubo, apverčiame kūdikį nuo nugaros ant pilvo. Kūdikį taip pat apverčiame suimdami ir prilaikydami už dešinės rankos riešo ir dešinio klubo. Verčiant kūdikį galvytę jis pasuka pats. Atlikti po 2 kartus į kiekvieną pusę.
4. „Plaukiame“
Kūdikis guli ant pilvo. Abu delnus pakišame jam po pilvu ir pakeliame kūdikį virš stalo. Jaunesniam kūdikiui vieną plaštaką galima laikyti po krūtine. Jis turi atlošti galvą ir ištiesti kojas per klubo sąnarius. Kūdikis kojytėmis gali remtis į mamos ar tėčio krūtinę. Kartoti 2-3 kartus.
5. Sodiname
Kūdikis guli ant nugaros. Rankytes suimame per riešus, leisdami jam įsikibti į mūsų nykščius. Tada kūdikio rankytes tiesiame į šonus, kartu jas traukdami savęs link ir taip leidžiame kūdikiui sėstis. Kartoti 2-3 kartus.
6. „Žingsniuojame“
Kūdikį vertikalioje padėtyje suimame per pažastis ir alkūnių sąnarius bei leidžiame jam žingsniuoti.
Mankštos metu dirba ne tik kūdikio raumenys, bet ir smegenys. Žinojimas, kaip suteikti tvirtą pamatą kūdikio raidai ir vystymuisi, yra vienas iš svarbiausių dalykų. Teisingai parinktos mankštos, pratimai ir masažai padeda sklandžiai vystytis kūdikio motorinei raidai.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
