Kodėl karščiai ir aukšta temperatūra pavojingi nėštumo metu
Nėštumo metu moters organizmas tampa itin jautrus įvairiems aplinkos pokyčiams bei infekcijoms, todėl sveikatos būklės stebėjimas tampa prioritetu. Didžiausią poveikį būsimam kūdikiui turi motinos karščiavimas, kuris gali sukelti rimtų komplikacijų.
Infekcijos ir temperatūros poveikis vaisiaus vystymuisi
Užsikrėtus bet kokia virusine liga, vaisiui pavojingiausia aukšta motinos temperatūra. Ankstyvojo nėštumo metu (0-10 savaitę) aukšta kūno temperatūra turi poveikį įvairių baltymų apykaitos nukrypimui nuo „teisingo kelio“ embriono formavimosi periodu. Dėl to sutrinka vaisiaus augimas, normalus vystymasis ar net ištinka mirtis.
Moksliniai tyrimai rodo, kad nėščiųjų karščiavimas pirmame trimestre siejamas su didesne nervinio vamzdelio ir burnos ertmės defektų bei įgimtų širdies anomalijų rizika. Kai vaisius jau yra susiformavęs (po 11-12 nėštumo savaitės), temperatūros poveikis jo vystymuisi yra daug mažesnis, tačiau infekcijos vis tiek kelia grėsmę dėl galimų komplikacijų motinos organizme.
Nėštumas: kada nerimauti: karščiavimas / šaltkrėtis | Tėvai
Kaip elgtis sukilus temperatūrai?
Susirgus gripu, pirmajame trimestre kyla didelė savaiminio persileidimo rizika, o vėlesniuose trimestruose - priešlaikinio gimdymo grėsmė. Pagrindiniai patarimai susirgus:
- Nuo 37,5 laipsnių derėtų susirūpinti ir save stebėti, pasiekus 38 - jau reikėtų mušti temperatūrą.
- Būtina gerti gydytojo paskirtus vaistus, antipiretikus, pavyzdžiui, paracetamolį, kuris tinkamomis dozėmis yra saugus.
- Antrame ir trečiame trimestre temperatūrą rekomenduojama žeminti natūraliomis priemonėmis: skatinti prakaitavimą ir vartoti daug skysčių.
- Visais atvejais sukilus temperatūrai prieš imantis kokios nors iniciatyvos būtina konsultuotis su gydytojais specialistais.
Alinantys vasaros karščiai ir organizmo būklė
Ne tik ligos, bet ir užsitęsę vasaros karščiai kelia pavojų. Alinantis karštis apsunkina kardiovaskulinę sistemą - širdies ir kraujagyslių funkciją. Dažniausia problema tokiu metu - dehidratacija ir elektrolitų disbalansas.
| Rekomendacija | Nauda |
|---|---|
| Vengti tiesioginių saulės spindulių (12-16 val.) | Apsauga nuo šilumos smūgio |
| Gerti pakankamai skysčių (mineralinis vanduo, arbata) | Organizmo drėkinimas ir elektrolitų balansas |
| Poilsis vėsiose, vėdinamose patalpose | Širdies darbo palengvinimas |
Svarbu atkreipti dėmesį, kad nėščiosios, atvykusios į skyrių dėl tinstančių audinių, vangumo ar sutrikusio širdies ritmo, yra specialiai tiriamos dėl galimo elektrolitų trūkumo. Karščių metu kūdikio besilaukiančios moterys turi ypač saugotis, tad daugiau laiko reikia leisti gerai vėdinamose vėsiose patalpose.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
