Parodos, skirtos Vytauto Landsbergio 90-mečiui paminėti
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko iškilmingas renginys, skirtas paminėti pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo, profesoriaus Vytauto Landsbergio 90-ojo jubiliejaus sukaktį.
Lapkričio 18 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyko iškilmingas renginys, skirtas pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo, profesoriaus Vytauto Landsbergio 90-ojo jubiliejaus sukaktį.
Šia proga buvo atidaryta prof. V. Landsbergio knygų paroda, o Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas džiaugėsi, kad šia gražia proga susirinkome Valstybingumo erdvėje, kuri buvo įkurta prieš metus, kai bibliotekai buvo perduotas turtingas profesoriaus asmeninės bibliotekos rinkinys.
Pasveikinti sukaktuvininko atvyko garsūs Lietuvos politikos, visuomenės, mokslo ir kultūros žmonės, bendraminčiai ir bičiuliai, giminaičiai ir artimieji, anūkai ir proanūkiai.
Staigmenomis, muzikinėmis ir vaizdo improvizacijomis sukaktuvininką ir svečius stebino džiazo muzikantas, saksofonininkas ir klarnetininkas Petras Vyšniauskas, režisieriaus Valentino Masalskio Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai, Algirdas Kaušpėdas ir grupė „Kandys“, rašytojas Vytautas V. Landsbergis.
Specialiai jubiliejui buvo sukurti atvirukai su V. Landsbergio eilėraščiais ir pamąstymais.
Vakaro vedėjas A. Kaušpėdas pakvietė pažaisti. Svečiai traukė po atviruką su tekstais, garsiai ir pratęsdami temą, žaidimo forma, fluxus dvasia, išsakė sveikinimus jubiliatui.
Buvo pateiktos ir aptartos kelios specialios temos: žaidimas, šeima, laisvė, kūryba, Lietuvos valstybė. Per jas mėginta perteikti įvairiapusę V. Landsbergio asmenybę.
Jubiliatas sakė, kad jam, 170 knygų autoriui, 90-asis gimtadienis Nacionalinėje bibliotekoje - pati geriausia vieta.
Ir daug kartų per vakarą spėjo pakartoti, kad nereikia pykti, reikia padėti vieni kitiems ir stengtis būti geresniems ir linksmesniems, nepamesti savo vaikystės, nes vaikystė yra smalsumas ir būtinai saugotis nuobodulio.
Jubiliejaus proga Nacionalinė biblioteka išleido papildytą profesoriaus V. Landsbergio knygų bibliografiją, pavadintą „Vytautas Landsbergis. Knygų bibliografija“.
Taip pat buvo pristatyta unikali V. Landsbergio ekslibrisų kolekcija, kurią galima apžiūrėti iki lapkričio 5 dienos Valstybingumo erdvėje, II aukšte.
Ekslibrisai buvo viena iš meno rūšių, kurios valstybė nepajėgė sukontroliuoti, tai buvo didesnės saviraiškos zona. Daug menininkų kūrė ekslibrisus draugams ir bičiuliams, tai buvo bendravimo forma.
Prof. V. Landsbergis prisiminė ir unikalią dailininkų bendruomenę, įsikūrusią vadinamuosiuose „amerikonų namuose“, su kuriais daug bendrauta.
Kai kurie jo draugai dailininkai jam padarydavo ekslibrisų tiražą - 100 egzempliorių. Nebūdavo laiko klijuoti, tad daugelis knygose atsiduria tik dabar, kai knygos atiduodamos Nacionalinei bibliotekai.
Be to, sovietmečiu ekslibrisai buvo kelias į tarptautinį pripažinimą režimui nepalankiems dailininkams.
Nacionalinės bibliotekos Valstybingumo centras atsirado 2017 m., kai bibliotekai buvo dovanota Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo V. Landsbergio leidinių ir dokumentų kolekcija.
Šioje bibliotekoje taip pat atidarytos dvi Lietuvos fotografijos meistrų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų Antano Sutkaus ir Romualdo Požerskio fotografijų parodos.
Šia proga Nacionalinėje bibliotekoje spalio 25 d. rengiama tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos kūrimasis po 1990 m.: vizijos, realijos, atmintys“. Renginyje bus apmąstomas Naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos laikotarpis (nuo 1987 m. iki šiol) ir V. Landsbergio vaidmuo jame.
Konferencijoje dalyvaus įvairių sričių tyrėjai iš Lietuvos ir užsienio (JAV, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos) atminties, mokslo ir studijų institucijų.
Vytautas Landsbergis - politikas, kultūros istorikas, visuomenės veikėjas, išleidęs per 100 knygų, kuriose pristatomi M.K.Čiurlionio kūrybos tyrinėjimai, nagrinėjami Lietuvos ir tarptautinės politikos klausimai.
Parodoje pristatoma prof. Vytauto Landsbergio čiurlionianada: mokslinės ir publicistinės knygos apie didįjį lietuvių kompozitorių, plokštelės su M. K. Čiurlionio kūrinių, atliekamų prof. V. Landsbergio, įrašais.
Greta leidinių rodomi universitetų garbės daktaro vardo suteikimo prof. V. Landsbergiui diplomai, regalijos ir atminimo dovanos.
Knygas sukaupė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kitus eksponatus prof.
Lietuvos nacionaliniame muziejuje spalio 19 d. buvo atidaryta paroda “Vytautas Landsbergis - 100 knygų”, skirta pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo prof. Vytautas Landsbergis - politikas, kultūros istorikas, visuomenės veikėjas, išleidęs per 100 knygų, kuriose pristatomi M.K.Čiurlionio kūrybos tyrinėjimai, nagrinėjami Lietuvos ir tarptautinės politikos klausimai.
Parodoje pristatoma prof. Vytauto Landsbergio čiurlionianada: mokslinės ir publicistinės knygos apie didįjį lietuvių kompozitorių, plokštelės su M. K. Čiurlionio kūrinių, atliekamų prof. V. Landsbergio, įrašais.
Greta leidinių rodomi universitetų garbės daktaro vardo suteikimo prof. V. Landsbergiui diplomai, regalijos ir atminimo dovanos.
Knygas sukaupė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kitus eksponatus prof.
Vladislavo Sirokomlės dailės kolekcijos kaupimo pradžia gali būti sietina su poeto šeimos persikraustymu į Bareikiškes.
Iš Zalučės, kurioje poetas gyveno 1844-1852 m., daugiausia atkeliavo biblioteka ir archyvas, o apie dailės kūrinius žinių nėra išlikę.
Bareikiškėse praleisti metai buvo brandžiausi ir produktyviausi poeto kūryboje.
Literatūrinė veikla padėjo išlaikyti palivarką ir šeimą.
Nauja kultūrinė aplinka Vilniuje skatino susidomėjimą menu.
Jis įsiliejo į intelektualų - rašytojų, menininkų, muzikų, mokslininkų - aplinką, kurioje kolekcionavimas buvo dažniau taisyklė nei išimtis.
Gilčiau domėtis daile galėjo paskatinti ir darbas su Vilniaus senienų muziejaus dailės kolekcija.
Kolekcionavimas inteligentijai buvo vienas iš būdų tautinės kultūros išlikimui užtikrinti.
Vladislavo Sirokomlės muziejuje (V. Sirokomlės g. 5, Vilnius) pristatoma paroda.
Virgilijaus Usinavičiaus-Augulio fotografijų parodoje „Sapnai“ dėmesį pirmiausia patraukia neįprastai „minkšti“, švytėjimo įspūdį sukuriantys vaizdai.
Tokį efektą autorius išgauna naudodamas paties modifikuotą objektyvą, kuris turi tik vieną lešį - vadinamąjį monoklį.
Tokį pasirinkimą galima laikyti sąmoningu kūrybiniu atsitraukimu nuo šiandieninės fotografijos techninio tobulumo.
Fotografuojantys įrenginiai dabar leidžia lengvai ir greitai pasiekti aukštą atvaizdo kokybę, bet mainais reiklauja, kad fotografas taptų tiesiog fotografuojančio įrenginio numatytų funkcijų vartotoju.
Taip apribojamas autorinis braižas ir kūrybiško atsitiktinumo galimybė, o fotografija lieka vien tiksliu tikrovės atvaizdu.
„Prospekto“ galerijoje (Gedimino pr. 9A, Vilnius) veikia paroda.
Marta Vosyliūtė baigė dailės studijas M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, vėliau - Vilniaus dailės akademijoje.
Dalyvauja įvairiose parodose, bet jau žino, kad geriausia paroda - personalinė.
Domisi įvairiomis technikomis, netradicinėmis erdvėmis, kuria spektaklių dekoracijas, videokūrinius, tapo, rašo tekstus kultūros kritikos temomis.
Ši paroda pribrendo kaip hipsterių, nežinančių, kaip senelių kartos rūšiuodavo ūkio daiktus, atliekas perdirbimui, kritika.
Nes žmonėms, kurie pamiršo šaknis, jau reikia tvarumo stovyklų, dirbtuvių ir paraiškų nebūtiniems projektams šalyje, kuri neturi naftos.
Bet gal ir gerai, kad ambicijos jaunąją kartą varo pirmyn.
Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4, Vilnius) veikia paroda.
Ieškant inspiracijų atspirties tašku menininkams neretai tampa skausmingos patirtys, sunkūs emociniai išgyvenimai arba ribinės situacijos.
Nūdienos geopolitinės, socialinės, istorinės atminties ir kultūros paveldo problemos - ne išimtis.
Galerijoje „Akademija“ (Pilies g. 24, Vilnius) veikia paroda.
Po aštuonerių metų pertraukos P. Mazūras pristato personalinę naujausių darbų parodą.
Parodos pavadinimas „Liugujie labos raitos“ („Linkiu jums gero kelio“), pasiskolintas iš senosios lietuvių kalbos, atliepia pagrindines parodos temas - laiką, įvykius, kelią, vietoves.
Eksponatus skulptorius paverčia meninėmis laiko kapsulėmis, kuriomis parodoje pasakoja dvi jam svarbias istorijas - tautos bei asmeninę.
(AV17) galerijoje (Totorių g. 17, Vilnius) veikia paroda.
„Einantys“ yra šiek tiek ironiškas parodos pavadinimas, jis labiau apie norinčius eiti išeiti, bet negalinčius.
Tai paroda apie žmones, vietas ir laiką, kurio negaliu paleisti, apie buvimą įstrigus praeityje.
Parodoje eksponuojami darbai - dideli gyvūnai su daugybe kojų, kurios, regis, turėtų juos vesti pirmyn.
Jie nebeatspindi objektyvios praeities, yra tik jos šešėliai.
Šie gyvūnai tarytum praeitis, kurios nebeprisimeni.
„Bebrinukės“ - medinės kojos, naudojamos darbuose, yra bebrų apgraužtos lazdos.
Prie mano sodybos yra prūdas, kuriame gyvena bebrai.
Jie per žiemą pastato savo namą pas kaimynus pavėsinėje.
Pavasarį ir vasarą kaimynai ardo bebrų gūžtą ir atkovoja savo erdvę.
Žiemą bebrai vėl pasistato namą.
Tai nuolat kartojasi.
Man patinka šitos istorijos cikliškumas.
Užupio meno inkubatoriaus galerijoje (Užupio g. 2A, Vilnius) veikia paroda.
Pasak rengėjų, „JCDecaux premija 2023“ konkurso paroda pirmąsyk vyks Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG), savo darbus joje pristatys Lietuvoje ir užsienyje meno studijas baigę pradedantieji lietuvių kūrėjai Joelis Aškinis, Urtė Janus, Mykolas Valantinas, Tatjana Frenkel, Sandra Golubjevaitė ir Miglė Vyčinaitė.
Apibendrindamos atrinktus kūrinius, kuratorės Kotryna Markevičiūtė ir Ona Juciūtė sako, kad „parodoje dalyvaujantys lietuvių menininkai neapsiriboja nei geografine vieta, nei aiškiomis meno disciplinų ribomis.
Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius) veikia paroda.
„Tegul visi bus viena. Šv. Bažnytinio paveldo muziejuje atidaroma tarptautinė paroda „Tegul visi bus viena. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei - 400“.
Paroda ne tik atskleidžia šv. Juozapato asmenybę bei veiklą, bet ir pasakoja istorinį jo gyvenimo kontekstą, primena Brastos unijos, padėjusios Graikų apeigų Katalikų (Unitų) Bažnyčios pagrindus, aplinkybes, Bazilijonų ordino įkūrimą ir veiklą.
Šventojo jubiliejus suteikė progą parodoje sutelkti Lietuvoje išlikusį mažai tyrinėtą Unitų Bažnyčios paveldą.
Parodoje pristatoma unikali XVII a. rytų apeigų liturginių drabužių kolekcija ir unitų vyskupų portretų galerija iš Lietuvos nacionalinio muziejaus, šv. Juozapato relikvijas saugantys relikvijoriai, pirmieji šventojo atvaizdai senuosiuose leidiniuose, ankstyvieji jo biografijų leidimai bei paskelbimo šventuoju etapus iliustruojantys dokumentai.
Iš Lvivo atgabentos 26 vertybės, dauguma - unikalūs šv. Juozapato atvaizdai, atskleidžiantys jo gerbimo raidą nuo beatifikacijos XVII a. iki XX a.
Bažnytinio paveldo muziejuje ( Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) veiks iki 2024 m.
Bokšto pamatus skalavo potvyniai, gaisrai lyg krosnyje degino konstrukcijas, lydė akmenis ir plytas, vykstant karams mūrus ardė šaudmenys; aplink vaikščiojo didikai ir amatininkai, šventieji ir išdavikai, priešai ir mylimieji.
Architektai, mūrininkai, dailidės, kariai, varpininkai ir laikrodininkai zujo aukštyn žemyn mediniais ir mūriniais bokšto laipteliais.
Nuo XVI a. čia skambančius varpus girdėjo visi miestelėnai.
Jau 350 metų - lygiai pusę Vilniaus amžiaus - laiką skaičiuoja Jono Delamarso nulietas valandų varpas, jo dūžiai yra seniausias kultūrinis garsas Vilniuje.
Prie bokšto sugalvoję norą, vaikai sukasi ant „Stebuklo“ plytelės.
Vyresnieji dar pamena, jog ne taip seniai, prieš keliasdešimt metų, šalia nusitęsė visą pasaulį nustebinęs Baltijos kelias, o po šio įvykio atėjo stebuklui prilygstanti laisvė ir nepriklausomybė.
Šioje parodoje siekiame priminti svarbiausius mūsų miesto, valstybės, Bažnyčios įvykius ir asmenis - visa tai yra atskaitos taškai norint perprasti mūsų sostinės kaitą.
Kviečiame tyrinėti parodą, stalčiukuose paslėptas, ant stiklų per visą bokšto aukštį nutupdytas istorijas.
Bažnytinio paveldo muziejuje ( Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) veiks iki 2024 m.
„Dvylika. Parodoje pristatomi pirmieji Jėzaus Kristaus mokiniai, vadinami apaštalais (gr. apostolos - pasiuntinys).
Naujajame Testamente skaitome, kad pirmiausia Jėzus pašaukė dvylika: Petrą, Jokūbą Vyresnįjį, Joną, Andriejų, Pilypą, Baltramiejų, Matą, Tomą, Jokūbą Jaunesnįjį, Judą Tadą, Simoną ir Judą Iskarijotą.
Tačiau apaštalų buvo daugiau: išdaviką Judą pakeitė išrinktas apaštalas Motiejus, o aistringas krikščionybės skleidėjas Paulius, nors tiesiogiai nebuvo susitikęs su Jėzumi, taip pat vadinamas apaštalu.
Apaštalų vaizdavimo tradicija klostėsi remiantis Biblijos pasakojimais, apokrifiniais kūriniais, legendomis.
Bažnytinio paveldo muziejuje ( Šv. Mykolo g. 9, Vilnius) veiks iki 2024 m.
„Kvadratas. Reaguojant į svarbias šių dienų aktualijas, parodos „Kvadratas. Laisvės laivas“ dalyviai buvo kviečiami kurti darbus laisvės ir Ukrainos tema, atspindėti ukrainiečių tautos kovą už istorijos, valstybingumo, teisinių vertybių, humanizmo, gamtos išsaugojimą.
Parodoje tapybos, grafikos, tekstilės, koliažo, stiklo, medžio apdirbimo technikomis sukurtus darbus eksponuoja daugiau nei trys dešimtys autorių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos.
Kuratorius A. Rimkevičius tikisi, kad juose atsiskleis Ukrainą ir Lietuvą jungiantys istoriniai ryšiai, reikšmingi dabarties momentai, o galbūt net ir ateities vizijos.
„Šis beprasmiškas, žiaurus, siaubingas karas suvienijo ne tik ukrainiečius, bet ir Europos šalis, Ameriką.
Esu tikras, kad ukrainiečiai, su visų mūsų pagalba, eis iki galo.
Pasibaigus karui jie pakils iš duobės, kurioje dabar yra, viską atstatys ir užtikrintai žengs į priekį“, - savo palaikymą broliams ir sesėms išreiškia A. Rimkevičius, - „Iki šiol esame laimėję tik mūšius, o ne karus.
Galerijoje „Aukso pjūvis“ (BLC verslo centras, K. Donelaičio g. 62, Kaunas) veikia paroda.
„Kasdienybės užrašai. Parodoje kviečiame susipažinti su Juozo Zikaro piešiniais, kurie atveria duris į menininko kasdienybę bei mažai matytą skulptoriaus kūrybos sritį.
Ypatingas dėmesys skiriamas kūrybinėms J. Zikaro inspiracijoms, naujoms idėjoms, kurios nepasiekė žiūrovų akių.
Jo piešiniuose matomi ir simbolizmo atspindžiai, jaučiama monumentalaus Egipto meno įtaka.
Viena aktualiausių piešinių dalis veda Zikaro ateities miesto takais: daugiabučių eilės, rūkstantys kaminai ir tamsuma atskleidžia sąsajas su pramonės augimu, naujais konstrukciniais elementais, kurie keitė miestų veidus.
J. Zikaras palietė ir praeities temą, kuri jo piešiniuose asocijuojasi su nykstančiais architektūriniais objektais nakties fone.
Parodoje pristatomi ir nedidelio formato piešiniai su gamtos objektais, kurie išsiskiria nauja, skulptoriaus piešiniuose iki tol netaikyta piešimo technika.
Šalia šių J. Zikaro kūrybinių ieškojimų eksponuojami ir studijų laikų vyrų aktų piešiniai bei XX a. 3 deš. skulptūrų eskizai - moterų aktai.
Šis sugretinimas nėra atsitiktinis.
M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaunas) veikia paroda.
Tapyba A. Žmuidzinavičiaus gyvenime užėmė išskirtinę vietą.
Nuo pirmųjų studentiškų darbų iki devyniasdešimties metų jubiliejaus buvo sukauptas daugiau kaip dviejų tūkstančių darbų palikimas: tapyba, grafika, akvarelė, piešiniai, etiudai ir eskizai.
Meilė gamtai, jautrumas aplinkai nulėmė A. Žmuidzinavičiaus kaip realizmo krypties atstovo kelią.
Jo sieloje glūdėjo poreikis įamžinti dvasią jaudinančius aplinkos vaizdus, būti tikru romantiku, o kartais simbolistu.
Gal tai nulėmė atviras dzūkiškas charakteris, o gal pirmojo mokytojo autoritetas.
Studijos Varšuvoje žymaus lenkų istorinio žanro dailininko Voiciecho Gersono privačioje dailės studijoje tapo lemtingos.
Ir vėliau, po kelerių metų, buvimas menų sostinėje Paryžiuje, ta juslinė prancūziška patirtis vis dėlto nesuformavo galutinio apsisprendimo keisti saviraiškos pobūdį.
Kaip pats sakydavo „vagabundo“ charakteris, aistra kelionėms, nepažintiems kraštams ir tapymo alkis buvo tarsi dienoraščio rašymas aliejiniais dažais.
Peizaže tas nuotaikos momentas, pagavi impresija liejosi spalvomis, o baltame popieriaus lape romantiniai įvaizdžiai sutinkami poetinėse eilutėse, trumpose apysakose, pasakojimuose, pasakėčiose.
M. K. Čiurlionio dailės muziejuje (V. Putvinskio g. 55, Kaunas) veikia paroda.
„Moterų balsai. Parodoje atsiskleidžia daugiabalsis pasakojimas moterų, dirbusių Kauno tekstilės fabrikuose vėlyvuoju sovietmečiu ir per pirmąjį nepriklausomybės dešimtmetį.
Tai - polifoninis pasakojimas: žmonių istorijos, memuarai apsupti menininkės Ugnės Makselytės garsovaizdžio.
Nors istorinių tekstilės fabrikų Kaune nebeliko, jų interjerai, jų mašinų garsai, jų skleidžiami kvapai, audinių dažų chemija, garų vaizdai pasiliko ten dirbusių moterų vaizduotėje, sapnuose, atmintyje kaip fonas.
Jame - moterų gyvenimai, karjeros vingiai ir darbo kolektyvo santykiai persipina, stipriai susiveja arba nutrūksta, kaip ir šiandien, tik kitaip.
Aštuonių moterų, dirbusių „Drobėje“, „Kauno audiniuose“ ir „Litekse“, pasakojimai - dešimt valandų parodos kuratorės Agnės Bagdžiūnaitės sukauptos dokumentikos, buvo transformuota į 55 minučių trukmės audiokompoziciją.
Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaunas) veiks iki 2024 m.
„Dabartis viskuo perpildyta, kupina netikrumo ir kažkas joje nuolat stringa.
O jei taip: ar nereikėtų jos „perkrauti“, panašiai kaip programinės įrangos?
Spustelėti „Restart“, uždaryti su klaidomis veikiančias mūsų gyvenimo programas ir atnaujinti požiūrius ir potyrius“, - klausia parodos „Restart“ kuratorės Keiko Kawashima, Odeta Žukauskienė ir Monika Žaltė.
Šiuolaikinis tekstilės menas šįkart tekstilę siūlo tyrinėti kaip mediją.
Kauno paveikslų galerijoje pristatomuose kūriniuose tekstilė atsiskleidžia kaip visaapimanti „operacinė sistema“, kuri valdo visas gyvenimo programas.
Kartu primenant, kad audimas yra viena seniausių technologijų, kuriai būdingas rituališkas kartojimas ir kartojimosi judesys.
Tai pirminė „rašto“ medija, gyvavusi dar iki rašto, esanti arčiausiai žemės, kūno, daiktų, įsipynusi į gyvenamąjį gyvenimą.
Kauno paveikslų galerijoje (K. Donelaičio g. 16, Kaunas) veikia paroda.
„Kitaip nei jos mokytojas, Gineitytė savo suabstraktintuose peizažuose neieško būdų perteikti konkrečiai vietovei būdingų motyvų, spalvinių santykių ir topografijos.
Tačiau žemę nuo dangaus jos paveiksluose taip pat skiria horizonto linija, tik jau tapytojos išvedama kaip tiesės brūkšnys.
Ir būtent tik šios linijos dėka Gineitytės abstrakcijose išsaugomos asociacijos su gamtos vaizdais.
Erdvė čia skleidžiama visomis kryptimis tolygiai kaip begalinės visatos vaizdinys.
Gineitytės redukuotuose ir abstrakčiuose paveiksluose svarbi išlieka taip pat jutiminė drobės, dažo ir paties tapymo proceso išraiška.
Čia dominuoja visai jos tapybai būdingas plonas, kone transparentiškas dažų dengimo sluoksnis, bet tuo pačiu vis daugiau dėmesio skiriama glotnių ir šiurkščių, blizgių ir matinių paviršių kaitai.
Net ir pačios didžiausios drobės apribojamos pačios tapytojos kūno dydžio ir sudėjimo matmenų.
Į aukštį paveikslai nesiekia daugiau nei tapytojos ūgis, o į plotį - daugiau nei jos išskėstos rankos.
Tapytoja pati kone fiziškai įsispraudžia ir pasineria į savo drobėse vaizduojamą tolių tuštumą.
Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 105, Šiauliai) veikia paroda.
„Naujausias R. Šulskytės ciklas „Dvidešimt septyni sugrįžimai“ (2018-2023) - natūrali jos kūrybos tąsa.
Akivaizdu, kad dabar jai nereikia stimuliuoti nei jausmų, nei minčių, nes papildomos pastangos atrodytų pernelyg demonstratyviai.
Užtenka remtis tikrais išgyvenimais, patirtimi ir netrukdyti jiems sugulti į fotografijų plokštumas.
Galbūt todėl nekyla abejonių, kad viskas jos fotografijoje turi būti taip, o ne kitaip.
Niekas čia negali nei keistis, nei koreguotis.
Vis tik neteisinga būtų teigti, kad R. Šulskytei nebeliko neatsakytų klausimų.
Tai turbūt reikštų kūrybos pabaigą.
Jos fotografijoje ir dabar stebimas siekis į(si)vardyti savojo identiteto susiformavimo priežastis, suvokti save kintančiuose patyrimuose ir kontekstuose.
Stebina tai, kad juo daugiau kalbama apie žmogaus išėjimą, juo labiau ryškėja būties esmė.
Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 105, Šiauliai) veikia paroda.
Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse, pagerbiant ne tik Šiaulių regiono, bet ir visos šalies mokytojo profesijos atstovus, jau 18-ąjį kartą rengiama dailės mokytojų paroda.
Šiųmetė jos tema - „Laikas“.
Pasak ilgametės parodos kuratorės ir dalyvės, dailės mokytojos Marytės Ruzgytės, tokia koncepcija pasirinkta dėl laiko tėkmės ir ka...
2018 m. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje spalio 18 d. prof. Vytautas Landsbergis minėjo savo gimtadienį.
Šia proga buvo atidaryta prof. V.
Landsbergio knygų paroda.
Nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas džiaugėsi, kad šia gražia proga susirinkome Valstybingumo erdvėje, kuri buvo įkurta prieš metus, kai bibliotekai buvo perduotas turtingas profesoriaus asmeninės bibliotekos rinkinys.
„Naujoji karta objektyviai vertina, kas yra kas, tad noriu pasidžiaugti, jog pastaruoju metu profesorius sulaukia daugiau pagarbos“, - sakė buvusi Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkė, parlamentarė ir politinė V.
Pats prof. V. Landsbergis paragino nesureikšminti gimtadienio, bet daugiau dėmesio skirti parodai.
„Ekslibrisai buvo viena iš meno rūšių, kurios valstybė nepajėgė sukontroliuoti, - pasakojo parodos rengėjas dailininkas Saulius Valius.
- Tai buvo didesnės saviraiškos zona.
Daug menininkų kūrė ekslibrisus draugams ir bičiuliams, tai buvo bendravimo forma.
Prof. V. Landsbergis prisiminė ir unikalią dailininkų bendruomenę, įsikūrusią vadinamuosiuose „amerikonų namuose“, su kuriais daug bendrauta.
„Kai kurie mano draugai dailininkai man padarydavo ekslibrisų tiražą - 100 egzempliorių.
Nebūdavo laiko klijuoti, tad daugelis knygose atsiduria tik dabar, kai knygas atiduodame Nacionalinei bibliotekai“, - pasakojo prof. V.
Be to, sovietmečiu ekslibrisai buvo kelias į tarptautinį pripažinimą režimui nepalankiems dailininkams.
Pats prof. V.
Unikalią V. Landsbergio ekslibrisų kolekciją galima apžiūrėti iki lapkričio 5 dienos Valstybingumo erdvėje, II aukšte.
Spalio 18 d. pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis švenčia 90-mečio jubiliejų.
Žymus politikas, visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, publicistas gimtadienį minėjo Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Pasveikinti sukaktuvininko atvyko garsūs Lietuvos politikos, visuomenės, mokslo ir kultūros žmonės, bendraminčiai ir bičiuliai, giminaičiai ir artimieji, anūkai ir proanūkiai.
Staigmenomis, muzikinėmis ir vaizdo improvizacijomis sukaktuvininką ir svečius stebino džiazo muzikantas, saksofonininkas ir klarnetininkas Petras Vyšniauskas, režisieriaus Valentino Masalskio Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai, Algirdas Kaušpėdas ir grupė „Kandys“, rašytojas Vytautas V. Landsbergis.
Specialiai jubiliejui buvo sukurti atvirukai su V. Landsbergio eilėraščiais ir pamąstymais.
Vakaro vedėjas A. Kaušpėdas pakvietė pažaisti.
Svečiai traukė po atviruką su tekstais, garsiai ir pratęsdami temą, žaidimo forma, fluxus dvasia, išsakė sveikinimus jubiliatui.
Buvo pateiktos ir aptartos kelios specialios temos: žaidimas, šeima, laisvė, kūryba, Lietuvos valstybė.
Per jas mėginta perteikti įvairiapusę V. Landsbergio asmenybę.
Jubiliatas sakė, kad jam, 170 knygų autoriui, 90-asis gimtadienis Nacionalinėje bibliotekoje - pati geriausia vieta.
Ir daug kartų per vakarą spėjo pakartoti, kad nereikia pykti, reikia padėti vieni kitiems ir stengtis būti geresniems ir linksmesniems, nepamesti savo vaikystės, nes vaikystė yra smalsumas ir būtinai saugotis nuobodulio.
Jubiliejaus proga Nacionalinė biblioteka išleido papildytą profesoriaus V. Landsbergio knygų bibliografiją, pavadintą „Vytautas Landsbergis. Knygų bibliografija“.
Be to, Nacionalinėje bibliotekoje atidarytos dvi Lietuvos fotografijos meistrų, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų Antano Sutkaus ir Romualdo Požerskio fotografijų parodos.
Spalio 25 d. Nacionalinėje bibliotekoje rengiama tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos kūrimasis po 1990 m.: vizijos, realijos, atmintys“.
Renginyje bus apmąstomas Naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos laikotarpis (nuo 1987 m. iki šiol) ir V. Landsbergio vaidmuo jame.
Konferencijoje dalyvaus įvairių sričių tyrėjai iš Lietuvos ir užsienio (JAV, Latvijos, Lenkijos, Ukrainos) atminties, mokslo ir studijų institucijų.
2017 m. Nacionalinei bibliotekai dovanota Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko, pirmojo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovo V. Landsbergio leidinių ir dokumentų kolekcija davė pradžią vienam iš bibliotekos padalinių - Valstybingumo centrui.
Nuotraukų albumas (aut. „BNS Spaudos centre“ skelbiami įvairių organizacijų pranešimai žiniasklaidai.
Gražaus jubiliejaus proga prie V. Landsbergio namų – būrys žmonių: įteikė išskirtinę dovaną
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
