Šeimos iššūkiai ir džiaugsmai: nuo vaikų auklėjimo iki dvynukų istorijų
Pasisveikinkime su Simonu Urbonu - trijų vaikų tėčiu, tinklaraštininku, turinio kūrėju. Jo ir kitų patirtys atskleidžia, kad tėvystė - tai ne tik džiaugsmo, bet ir milžiniškų iššūkių kelias. Daugelis porų baiminasi, kad bendras darbas gali pakenkti santykiams, o Julija sako, kad nereikia, kad mums kažkas pasakytų, o ir nepasakys, kokiais tėvais turime būti. Gintarė atvira: „Nenoriu meluoti ir sakyti, kad viskas lengva, nes nelengva“, - sako. Renatos ir Deivio meilės istorija - tikras filmo siužetas, kuriame jie ne tik partneriai, bet ir geriausi draugai, pasakojantys apie savo santykių stiprybę.
Motinystės ir tėvystės realybė: iššūkiai ir palaikymas
Motinystė ir karjera - tai klausimai, su kuriais susiduria daugelis. Kaip įveikti iššūkius ir grįžti su pasitikėjimu? „Grįžtant į darbą po ilgesnės pertraukos dažnai lydi nepasitikėjimas savimi“, - teigiama. Šie iššūkiai paliečia ir asmeninę erdvę: kai emocijos susiduria su santykiais, ar reikia viską sakyti vyrui? Valda Bičkutė sako, kad tapusi mama dažnai susidurdavo su kaltės jausmu, kai jos dukra susirgdavo. Raminta prisipažįsta, kad ji pati savo kailiu patyrė pogimdyminę depresiją, o laidų vedėja Gerda Žemaitė atskleidė, kad su pogimdyvine depresija jai teko susidurti dar jaunystėje. Kodėl moterys slepia kūno pokyčius po gimdymo? „Po gimdymo susidūriau ne tik su fiziniais, bet ir emociniais pokyčiais“, - atvirauja V. Jočienė.
Vaikų sveikata ir auklėjimo ypatumai
Vaikų ligos yra neišvengiama tėvystės dalis. Daugeliui tėvų vaikų ligos prasideda vos pradėjus lankyti darželį ar mokyklą. Šeimos gydytoja Emilė pripažįsta: „Vaikai serga, tai neišvengiama“. Gydytojos patarimai tėvams dėl vaikų ligų: kada - laikas sunerimti? Diskusijos apie tai, kas geriau - namų metodai ar moderni medicina, nesibaigia. Be to, keliami ir etiniai klausimai: ar skiepai vaikams būtini? „Aš skiepiju vaikus, tačiau su išlygomis“, - dalijasi R. Gydytoja Daiva atkreipia dėmesį, kad „nėra taip, kad antibiotikai padėtų visiems ir visada“, kalbant apie antibiotikų žalą ir naudą vaikams.
Auginant vaikus, svarbu atkreipti dėmesį į jų emocinį pasaulį. Veronika atskleidžia, kad jos vaikai sunkiai išgyvena pralaimėjimus. Prieraiši tėvystė pabrėžia, kodėl vaiko emocijos - svarbesnės už taisykles. Vaikų baimės ir nerimas - tėvams kyla klausimas, kaip kalbėti ir padėti. Vaikai neretai iškelia scenas, o TOP patarimas tėvams: kaip elgtis, kai vaikas iškelia sceną parduotuvėje? Eglė įsitikinusi, kad vaiką reikia girti tik už nuopelnus. Vaikų psichologė Aušra Kurienė prašo nepainioti: laikas kartu su vaiku ir laikas šalia vaiko - ne tas pats. Aušra Kurienė atkreipia tėvų dėmesį: ko negalima sakyti vaikams?
Kitas svarbus aspektas - vaikų mityba. Vaikas nevalgo - ar mes blogos mamos? Garsi moteris sako, kad svarbu ne tik prižiūrėti vaikų mitybą, bet ir rūpintis savimi. „Net džiaugiuosi, kad sekasi vaikui neduoti saldumynų“, - teigiama. Simonas Urbonas klausia, kaip vystosi emocinis valgymas, o „Tėvai paprastai“ tinklalaidėje nagrinėjama vaikų mityba ir saldumynai: kaip tai susiję su šeimos sveikata?
Dvynukų ir didelių šeimų patirtys
Viena iš sudėtingiausių patirčių - dvynukų auginimas. Mildos dukrytės, vienos iš dvynukių, Alisos, kova su vėžiu, net keliomis jo formomis, truko trejus metus. Ši istorija atskleidžia didžiulius iššūkius, su kuriais susiduria šeimos auginančios sergančius vaikus, ypač dvynukus.
Tėvų konsultantė Renata Cikanaitė, „Tėvai ryšyje“ autorė, sako, kad du vaikus auginti sunkiausia. Nors Anot Simonos Lipnės, nors jos vaikai turėtų būti vienodi, juk trynukai, jie visi yra labai skirtingi. Indrė Trusovė, dviejų vaikų mama, klausia: auginti du lengviau nei vieną? Ji taip pat svarsto, kokia buvo jos svajonė, kiek vaikų nori turėti. Ką daryti, kai susilaukus vaiko atrodo, kad gyvenimas pasibaigia? Laurynas juokauja, kad gimęs sūnus pakeitė ne kasdienybę, o „kasnaktybę“.
Viktorija, Veronika ir kitų mamų istorijos
Asmeninės mamų patirtys įvairios ir unikalios. Koks buvo Viktorijos Siegel-Suodaitės nėštumas? Viktorija atvirauja, kad jai labai gera žinoti, jog moterys ir kuria verslus, ir sukuria šeimas. Elena Puidokaitė-Bruzgulienė (Atlanta) pasakoja, kad pirmąkart savo dukreles pamatė iš nuotraukų. Kaip Ieva pasitiko nėštumą, kas jai buvo sunkiausia? Ar buvo lengva susitaikyti su fiziniais pokyčiais? Renata sako, kad nėštumas buvo netikėtas, ji jautėsi nepasirengusi, kupina baimių ir nežinios. Sandra sako, kad likus vos mėnesiui iki gimdymo gydytojai pranešė naujieną: gims ne mergaitė, o berniukas. Koks momentas Faustai leido susitaikyti su netikėta žinia apie nėštumą ir priimti ją?
Vėlyva motinystė ir neįprasti keliai
Vėlyva motinystė - dar viena tema, kuri vis dažniau aptariama. Laima Tamulytė, paklausta apie vėlyvą motinystę, sako, kad tai yra jos gyvenimo komedija ir tragedija. „Man šiai dienai yra 44 metai, o mano dukrytei - dveji. Iš pradžių buvo labai sunku“, - prisimena ji. Vėlyvos motinystės trūkumas yra tas, kad pasikeičia draugų ratas. „Mano visos draugės jau turėjusios vaikų“, - atvirauja ji. Kas padėjo Irinai Sinei atrasti balansą motinystėje? Irina atskleidžia, kad abu nėštumai - pirmas ir antras - buvo panašūs.
Šeimos santykiai, meilė ir skyrybos
Šeimos gyvenime meilės istorijos persipina su išbandymais. „Nėra tų sėkmingos santuokos receptų, - sako Inga. - Nėra užrašomo ar kam nors pateikiamo recepto“. O ar ilgai pora draugavo iki vaikų? „Po metų draugystės pastojau“, - prisimena moteris. Donata prisimena, kaip savo vyrui apie nėštumą pranešė trečią savaitę. Abiejų tėvai, prisimena pora, nesitikėjo šių santykių, tačiau sutuoktinių pažinties istorija - ypatinga.
Deja, ne visos istorijos baigiasi laimingai. Jurgita Pocienė pasakoja, kokią pamoką jai suteikė skyrybų patirtis ir kuo ji skiriasi nuo vaikystėje gautų pamokų. Kaip „išgyventi“ moteriai, kai tenka vienai tvarkytis su nemaža šeima? Juk šiandieniame pasaulyje tai yra itin nelengva. Skyrybos Oksanos Pikul gyvenime: kaip pavyko jas išgyventi? Psichologė psichoterapeutė Agne Matulaitė - atvira: skyrybos yra pralaimėjimas. „Tėvai paprastai“ tinklalaidė aptaria apie tėvų skyrybas: kaip padėti vaikui jas išgyventi? Svarbu nepamiršti ir tėčio vaidmens: skyrybos šeimoje ir tėčio santykis su vaiku: kaip išlaikyti ryšį? Apie tėvystę su Deividu Meškausku: kaip būti geru tėčiu šeimoje? Koks tėčio vaidmuo šeimoje ir kaip skiriasi tėvystė skirtingais vyro amžiaus tarpsniais? Ar tėtis yra nereikalingas? Timūras Augucevičius dalijasi patirtimi, kai tapęs tėvu jautėsi lyg stebėtojas.
Istorinės šeimos dramos ir išgelbėtos gyvybės
Istorija pateikia ir dramatiškų šeimos istorijų. 1943 m. gegužės mėnesį jauna mama Bronė Gecevičienė, vaikščiodama su dviem mažomis savo dukrelėmis ketverių metų Vitalija ir vienerių metų Ligija, pamatė grupę žydų darbininkų iš Kauno geto, kurie taisė kelią. Vienas žydas pribėgo prie jos, maldaudamas išgelbėti jo vaiką. Bronė sutriko ir pasakė, kad jai pirma reikia pasikalbėti su vyru.
Bronės vyras, Adomas, nedvejodamas sutiko gelbėti vaiką, ir kitą vakarą jie abu atėjo į sutartą vietą. Pora laukė pusantros valandos, bet niekas taip ir nepasirodė. Jie jau buvo nusprendę eiti namo, kai tvora pasikėlė ir po ja kažkas pakišo suvyniotą į skudurus miegantį vaiką. Kelias savaites Bronė ir Adomas bandė nuslėpti savo paslaptį nuo kaimynų, nes jiems sužinojus, visiems grėstų mirtis.
Siekdama išsaugoti gelbėjamos mergaitės gyvybę, Bronė sugebėjo įtikinti savo tetą, kad prieš 1,5 metų ji pagimdė ne vieną kūdikį, o du. Bronė paaiškino, kad auginti dvynukes jai per sunku, ypač kariniame Kaune, ir jos teta sutiko pagloboti vieną ar net visus vaikus. Taip Teklytė (išgelbėta mergaitė Tikva Chlimovič) pasiliko jos sodyboje, kur išbuvo du mėnesius.
Bronė ir Adomas per tą laiką nesėdėjo sudėję rankas: jie išnuomojo savo butą, atleido tarnaitę ir susirado naują butą netoliese. Netrukus po persikraustymo jie parsivežė Teklytę, ir visi kaimynai buvo tikri, kad tai penkių asmenų šeima. Deja, Tikvos tėvai žuvo kartu su kitais žydais 1944 metais, likviduojant Kauno getą.
Po karo Bronė ir Adomas Gecevičiai jautė pareigą surasti Tikvos giminaičius. Tuo pačiu metu Tikvos teta Necham Zol (Nechama Zolytė), bėgdama nuo nacių, atsidūrė Kurdistane, buvo beprarandanti viltį surasti gyvus išlikusius gimines. Nechama irgi kreipėsi į Kauno miesto tarybą ir jos laiškas buvo perduotas Bronei Gecevičienei. Adomo ir Bronės Gecevičių šeimoje Tikva Chlimovič - Teklytė gyveno iki 1946 m. pavasario, kol ją atsiėmė jos motinos sesuo Nechama Zol. Apie 1952-1953 m. jaunoje Izraelio valstybėje gyvenimas nebuvo lengvas. Tuomet Nechama nusprendė atiduoti Tikvą giminėms į JAV. Naujieji tėvai nepaprastai rūpinosi mergaite, išleido į mokslus.
Apžvelgiant bendrą statistiką, per statistinę parą pagimdė 13 moterų. O Klaipėdos mieste, per vieną dieną, santuokas sudaro daugybė porų. Pavyzdžiui, šiandien Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje tuokiasi 19 porų. Tarp jų - Viktorija Aksionkina ir Deividas Šlyžius bei Veronika Mišina ir Mantas Jucius, kurių santuokos įrodo nuolatinį šeimos kūrimo ciklą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
