Kiek valgo naujagimis pirmomis dienomis: išsamus vadovas
Vos gimusį naujagimį rekomenduojama nedelsiant nuogą guldyti ant apnuogintos mamos krūtinės.
Mamos darbas yra pažadinti ir pamaitinti naujagimį pakankamai dažnai, kad jis augtų ir gerai jaustųsi.
Rekomenduojama naujagimius maitinti 8-12 kartų per parą, tai reiškia, kad reikėtų maitinti kas dvi tris valandas.
Žindymas: svarbiausi aspektai
Žindyti reikia pradėti kuo anksčiau, padėtas mamai ant krūtinės naujagimis pats ima ieškoti spenelio.
Mamai, kuri pradeda žindyti nepraėjus ilgiau nei valandai po naujagimio gimimo ir žindo dažnai, tarp maitinimų nenustatydama griežtų pertraukų, yra paprasta užtikrinti pakankamą pieno gamybą.
Maitinimas krūtimi bus lengvesnis, jeigu reaguosite į kūdikio alkio požymius.
Nelaukite reikalavimų ar verksmo, krūtį galima pasiūlyti kada tik norite, taip pat pažadinkite naujagimį ir pamaitinkite, jeigu pajutote, kad krūtys prisipildė pieno.
Taip užtikrinsite ir savo mažylio sotumą, ir pieno gamybos procesą.
Naujagimiai dažniausiai žinda kas vieną dvi valandas arba ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą.
Žinoma, žiūrėkite ne į laikrodį, o į kūdikį.
Skaičiuokite sauskelnes ir žinosite, ar kūdikis valgo pakankamai.
Jeigu kūdikis prišlapina 6-8 sauskelnes ir pasituština 2-5 kartus per parą (pradedant skaičiuoti nuo trečios paros po gimimo), galite būti tikra, kad maisto jam pakanka.
Atsiminkite, kad naujagimiai žinda dėl įvairių priežasčių, ne vien dėl to, kad nori valgyti.
Jeigu naujagimis tarp maitinimų miega ilgiau nei tris valandas, pažadinkite jį kas dvi valandas, kol susireguliuos pieno gamyba.
Po gimdymo paprašykite akušerės ar žindymo konsultantės pagalbos ir mokykitės taisyklingų žindymo padėčių.
Pirmoji žindymo padėtis bus pusiau gulomis gimdykloje, kai kūdikis šliauš prie krūties ir pats susiradęs ją apžios.
Taip galima žindyti ir toliau, palatoje, laikant kūdikį oda prie odos ir leidžiant dirbti pačiam.
Jeigu gimdymo metu buvote kirpta ar plyšote, įsitikinkite, ar jums tikrai negalima sėdėti, nes gydytojai dažnai teigia, kad sėdėti negalima dvi savaites, tačiau visai gali būti, kad galite sėdėti iš karto.
O sėdimos žindymo padėtys yra daug paprastesnės nei gulimos.
Taigi, mokykitės, kaip pasiimti ir pasidėti kūdikį prie krūties.
Ir nenusiminkite, jeigu iš pradžių nepavyksta pačiai.
Pirmą parą pusei naujagimių pavyksta įvaldyti gerą krūties apžiojimą.
Antrą parą keturi iš penkių jau moka taisyklingai apžioti krūtį.
Jeigu jums nepavyko iki 7-os paros, ieškokite specialistų pagalbos.
Atsiminkite, kad čiulptukas žindomam kūdikiui nėra pats geriausias draugas.
Jis apgauna kūdikį, suteikia nusiraminimą, bet nenumalšina alkio, nesuteikia žmogiško prisilietimo ir neskatina pieno gamybos.
Jeigu prisireikia maitinti kūdikį ne krūtimi, turi būti naudojamas šaukštelis, taurelė ar kitos pagalbinės žindymui palankesnės nei buteliukas priemonės.
Sugrįžus namo taip pat ieškokite pagalbos, jei iškils klausimų.
Maitinant naujagimį nusitrauktu pienu reikėtų laikytis tų pačių taisyklių, kaip ir žindant, t.y.
Norint, kad pieno gamyba nemažėtų, pieną bent pirmomis savaitėmis reikėtų traukti kas 3 val. dieną ir ne rečiau kaip kas 3-4 val. naktį.
Jeigu pienas bus traukiamas per retai ir/ arba neefektyviai, ilgainiui jo gamyba ims mažėti ir augančiam kūdikiui stigs pieno, gali tekti taikyti mišrų maitinimą, t.y.
Žindant svarbu pakaitomis duoti abi krūtis.
Svarbu, kad kūdikis žįstų vieną krūtį ilgėliau ir ne tik „atsigertų“, o gautų ir riebesnio pieno.
Pienas nesigamina savaime: jo gamybą žįsdamas „užsako“ kūdikis.
Labai dažnai pasitaikanti klaida - duoti mišinuko nepagrįstai įtarus, kad kūdikiui trūksta pieno.
Pieno rūšys
Priešpienis (1-2 dienos)
Pirmosiomis dienomis kūdikio maistas yra priešpienis, kuris paprastai pradeda gamintis dar nėštumo metu.
Priešpienio pirmą parą pasigamina labai mažai (vos 1-2 arbatiniai šaukšteliai kiekvieno maitinimo metu), tačiau tai yra pakankamas maisto kiekis naujagimiui, turinčiam vos vyšnios dydžio skranduką.
Pereinamasis pienas (3-14 diena po gimdymo)
Šiomis dienomis priešpienį ima keisti pereinamasis pienas (priešpienio ir brandaus pieno mišinys), kinta jo spalva iš gelsvos į vis baltesnę.
Pieno gaminasi vis daugiau: kūdikio skrandukas trečią gyvenimo parą jau yra maždaug graikiško riešuto dydžio ir vienu metu kūdikis suvalgo apie 25 ml pieno vieno maitinimo metu.
Brandusis pienas (nuo 10-14 dienos po gimdymo)
Praėjus 10-14 dienų nuo naujagimio gimimo, pereinamąjį pieną pakeis brandusis pienas.
Dabar jis šviesesnis, baltas ar net melsvas.
Svarbu paminėti, kad žindant pieno sudėtis kinta: kūdikį vos priglaudus prie krūties teka skystas, liesesnis pienas, skirtas numalšinti troškulį, jį palaipsniui keičia riebesnis, sotesnis pienas.
Naujagimio svoris ir maitinimas
Pirmosiomis dienomis žindomi naujagimiai netenka apie 7-10% gimimo metu buvusio svorio - tai yra visiškai normalu ir tai nėra ženklas, kad jam trūksta pieno.
Naujagimio maitinimas mišinėliu
Naujagimio maitinimas mišinėliu pirmosiomis dienomis yra panašus į žindymą, t.y.
Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas (t.y.
Kiek mišinuko reikia naujagimiui?
Naujagimio skrandyje gali tilpti apie 10 ml per vieną maitinimą.
Toliau su kiekviena diena skrandžio tūris ir maisto kiekis padidėja 10 ml, tai reiškia, antrą gyvenimo dieną jis gali suvalgyti 20 ml, trečią dieną - 30 ml, septintą dieną - 70 ml.
Naujagimis turėtų būti maitinamas maždaug kas 2-3 valandas.
Iki 1 mėnesio amžiaus kūdikis suvalgo maždaug 500-700 ml per parą, o maitinimų skaičius maždaug 8-10 kartų per parą.
Toliau kiekvieną mėnesį maisto kiekis palaipsniui didinamas.
Apytikslės mitybos normos pagal amžių
1 mėnuo
Tokio amžiaus kūdikis dar gana daug laiko miega, todėl išlaikomas ir dieninis, ir naktinis maitinimas.
Vidutiniškai intervalas tarp valgymų yra 2,5-3 valandos.
Bet jei vaikas nori valgyti dažniau, galite sumažinti intervalą.
Tačiau tokiu atveju reikia atitinkamai sumažinti ir vienkartinę porciją, kad išlaikyti tinkamą maisto paros normą.
Nuo 1 iki 2 mėnesių kūdikiui maisto norma yra 1/5 kūno svorio, maždaug 600-900 ml.
2 mėnesiai
Kūdikis jau pamažu tampa budresnis, tačiau maitinimas vis dar turi būti dažnas.
Šio amžiaus vaikus reikia maitinti bent 6-8 kartus per dieną.
Tačiau nereikia jaudintis, jei vaikas nesuvalgo visos pasiūlytos porcijos iš karto.
Skirtingu paros metu kūdikių apetitas skiriasi, pavyzdžiui, ryte galite pasiūlyti šiek tiek daugiau mišinio, nes vaikas per naktį išalko.
3-4 mėnesiai
Šiame amžiuje maisto kiekis per dieną yra šeštadalis svorio, maždaug 750-950 ml.
Vaikai tampa aktyvesni, o naktimis gali miegoti kiek ilgiau.
Todėl naktį galite padaryti maitinimo pertrauką 4-5 valandoms.
Per parą turėtų būti 6-7 maitinimai.
5-6 mėnesiai
Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis per parą yra 1/7 kūno svorio, tai yra maždaug 850-1000 ml.
O maitinimo dažnis sumažinamas iki 5-6 kartų per dieną.
Sulaukus tokio amžiaus jau galite palaipsniui atsisakyti naktinio maitinimo, kadangi tokio amžiaus vaikai lengviau toleruoja ilgesnes maitinimo pertraukas.
6-12 mėnesių
Mityba gali būti palaipsniui papildoma kitais maisto produktais, pavyzdžiui, daržovių ir vaisių tyrėmis bei košėmis.
Šio amžiaus kūdikiams mišinio dienos norma yra 1/8-1/9 vaiko svorio.
Pradėjus vartoti papildomus maisto produktus, kūdikis pirmiausia turi gauti tyrelę ar košę, o vėliau - mišinį, kaip priedą.
12 mėnesių
Skaičiuojant, kiek mišinio duoti vienerių metų vaikui, reikia atsižvelgti į jo papildomo suvartojamo maisto kiekį.
Šiame amžiuje pieno mišinio kiekis turėtų būti maždaug 1/10 svorio.
Pagrindinės maitinimo mišiniu taisyklės
Pirkite mišinius specializuotose vaikiškų prekių parduotuvėse arba kitose patikimose prekybos vietose ir visuomet atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką ir pakuotės vientisumą.
Atidarytą mišinio pakuotę laikykite vėsioje, sausoje vietoje, ne ilgiau kaip tris savaites.
Būtinai nusiplaukite rankas prieš ruošiant mišinį ir maitinant kūdikį.
Buteliukai naujagimiams turi būti sterilizuojami ir laikomi uždarose vietose, kad išvengti dulkių ir nešvarumų patekimo.
Mišinį ruoškite tik prieš pat kūdikio maitinimą, vandens temperatūra turėtų būti maždaug 37-40 °C.
Mišinys turi būti ruošiamas naudojant virintą arba filtruotą vandenį.
Paruoštus mišinius šaldytuve reikia laikyti ne ilgiau kaip 12 valandų, kambario temperatūroje - ne ilgiau kaip 2 valandas.
Maitinant kūdikį laikykite buteliuką 45 laipsnių kampu, buteliuko žindukas turi būti užpildytas mišiniu.
Naudokite vienos rūšies mišinius - norint pereiti prie kito tipo mišinių, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.
Papildykite kūdikio mitybą vandeniu, maždaug 80-100 ml per dieną.
Geriausia duoti virintą arba filtruotą kambario temperatūros vandenį, maždaug 1-1,5 valandos po maitinimo.
Jei po maitinimo buteliuke liko mišinuko, jį reikia išmesti ir nepalikti iki kito maitinimo.
Kaip pasirinkti tinkamą buteliuką maitinimui?
Aptarkime pagrindinius kriterijus, į kuriuos reikia atsižvelgti renkantis buteliuką maitinimui:
Žindukas
Dažnai žindukas perkamas atskirai nuo buteliuko, kadangi jis taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus.
Taigi, į ką atsižvelgti renkantis žinduką?
- Amžius. Ant žinduko pakuotės dažniausiai nurodomas amžius, kuriam jis skirtas, tad išsirinkti tinkamą nebus labai sunku. Ką tik gimusiam kūdikiui reikia rinktis žinduką su maža skylute, kad valgydamas jis neužspringtų. Tačiau žinduko skylutė neturėtų būti per maža, kadangi mažyliui gali būti per sunku žįsti, jis greitai pavargs ir gali atsisakyti valgyti.
- Medžiaga. Čia tėvai turi tik dvi galimybes - pirkti žinduką, pagamintą iš latekso arba silikono. Latekso žindukai yra minkštesni, todėl puikiai tinka naujagimiams, tačiau neretai gali sukelti alerginę reakciją. O silikoninis yra elastingesnis, tačiau tai užtikrina jo tvirtumą ir neleidžia jam sulipti. Silikoniniai žindukai yra hipoalergiški, beskoniai ir bekvapiai. Silikoniniai žindukai tinka kūdikiams nuo 1 mėnesio amžiaus.
- Tėkmės greitis. Žindukai taip pat skiriasi pagal tėkmės greitį. Yra žindukai skirti naujagimiams - jie minkšti, lėto tekėjimo. Kiek vyresniems, 3 mėnesių kūdikiams tinka vidutinis tėkmės greitis, o vyresniems nei 6 mėnesių kūdikiams galima rinktis greitos tėkmės žinduką.
- Forma. Geriausias pasirinkimas yra anatominiai žindukai, kurie savo forma primena moters spenelį. Be to, toks žindukas verčia kūdikį kiek pasistengti, kad gautų pieno.
- Apsauga nuo dieglių. Kūdikiui valgant, kartu su pienu į skranduką patenka šiek tiek oro, todėl atsiranda pilvo diegliai. Žindukas su specialiu vožtuvu leidžia orui laisvai cirkuliuoti buteliuke ir taip padeda išvengti pilvo dieglių.
Buteliuko forma
Buteliuko formą rinktis reikia pagal patogumą.
Verta atkreipti dėmesį į buteliukus su nuimamomis rankenėlėmis, jie puikiai tinka kūdikiams, kurie pradėjo rodyti savarankiškumą valgydami.
Buteliuko tūris ir kaklelio dydis
Buteliuko tūris turi būti parenkamas pagal kūdikio amžių ir maisto kiekį, kurį jis gali suvalgyti vieno maitinimo metu.
Naujagimiui vienam maitinimui reikia 90-120 ml mišinio, tad puikiai tinka 150ml tūrio Medela buteliukai, o nuo 3 mėnesių maisto kiekis gali būti nuo 120 iki 200 ml.
Kuo vaikas vyresnis, tuo daugiau maisto jam reikia, todėl su laiku reikia įsigyti vis didesnį buteliuką.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į buteliuko kaklelį.
Buteliukai kūdikiams gali būti su plačiu arba siauru kakleliu.
Buteliukams siauru kakleliu lengviau išsirinkti žinduką, tačiau į buteliuką su plačiu kakleliu daug patogiau pilti mišinuką, be to, jį lengviau išplauti.
Apsauga nuo dieglių
Daugelis tėvų susiduria su kūdikių diegliais, kuomet mažylį kankina pilvo skausmai.
Toks skausmas atsiranda dėl netyčia su maistu patekusio oro.
Siekiant to išvengti, gaminami specialūs buteliukai kūdikiams su Anti-Colic sistema.
Philips Avent buteliukai turi specialų vožtuvą, esantį ties žinduko apačia, tad valgant oras patenka į buteliuką, o ne į kūdikio pilvuką ir taip apsaugo nuo dieglių.
Buteliuko medžiaga
Buteliukai kūdikiams gali būti stikliniai, plastikiniai arba silikoniniai.
Stikliniai buteliukai naujagimiams laikomi ekologiškiausiais.
Jie pagaminti iš karščiui atsparaus stiklo, todėl nereikės jaudintis, kad jie skils, jei skystis bus per karštas.
Stiklinius buteliukus lengva valyti ir prižiūrėti.
Tačiau yra ir trūkumų - jie yra sunkūs, sunkiai įšyla ir gali dužti.
Plastikiniai buteliukai yra, ko gero, populiariausias pasirinkimas.
Jie lengvi ir saugūs naudoti, buteliukuose, pagamintuose iš kokybiškų medžiagų, nėra bisfenolio A.
Tokie buteliukai gali atlaikyti aukštą temperatūrą ir nesideformuoja, net jei į juos pilamas verdantis vanduo.
O silikoniniai buteliukai yra populiarūs, nes yra lengvi ir gali būti naudojami tirštesniam maistui.
Į silikoninius buteliukus galite dėti košę ar tyrelę.
Kaip pažadinti miegantį naujagimį maitinimui?
Naujagimiai būna mieguisti dėl daugelio įvairių priežasčių.
Mamos darbas yra pažadinti ir pamaitinti naujagimį pakankamai dažnai, kad jis augtų ir gerai jaustųsi.
Rekomenduojama naujagimius maitinti 8-12 kartų per parą, tai reiškia, kad reikėtų maitinti kas dvi tris valandas.
Laikas skaičiuojamas tarp maitinimų pradžios, t.y.
Jeigu pradėjote maitinti 9 val. Ir baigėte 9.45, kitas maitinimas turėtų prasidėti ne vėliau 11 val.
Nuklokite ir nurenkite.
Palikite tik vystyklą ir nuogą priglauskite prie savo nuogos odos.
Odos kontaktas stimuliuoja ir žadina kūdikį.
Galite kartu nueiti į šiltą dušą ar vonią.
Sumažinkite apšvietimą, nes ryški šviesa verčia naujagimį užsimerkti.
Laikykite vertikaliai.
Švelniai sulenkite, kad vaikutis būtų sėdimoje padėtyje jums ant kelių, pakelkite ir vėl pasodinkite.
Glostykite nugarą sukamaisiais judesiais nuo viršaus per mentes ir stuburą iki nugaros apačios, „pasivaikščiokite“ rankų pirštų galais per nugarą.
Masažuokite raktikaulius, nykščiais masažuokite delnus ir pėdas.
Pasukite kojas lyg mintumėte dviratį.
Paplokite su naujagimio rankomis katučių.
Masažuokite abu skruostus vienu metu.
Masažuokite galvos odą ir žadindama ir žindydama.
Nuolatos kalbinkite ir stenkitės sugauti žvilgsnį.
Pakeiskite vystyklus ar atrūginkite prie pasiūlydamos kitą krūtį.
Keiskite krūtis kiekvieną kartą, kai tik matote, kad naujagimis nebežinda efektyviai, o migdosi.
Kai ims migdytis prie kitos krūties, grįžkite prie pirmosios.
Iš pradžių gali tekti tai daryti kad 60-90 sekundžių.
Motinos pieno svarba
Motinos pienas yra išties nuostabus maistas.
Motinos pienas puikiai patenkina kūdikio organizmo poreikius ir aprūpina jį reikiamu kiekiu vitaminų, mineralų, riebalų ir baltymų, kad kūdikis augtų sveikas.
Maitindama kūdikį savo pienu, moteris psichologiškai jaučiasi ramesnė, o ši ramybė persiduoda ir naujagimiui.
Jis užuodžia jos kvapą, girdi širdies dūžius, jaučia odos švelnumą - taip kūdikis susipažįsta su pasauliu.
Taip pat mamos pienas, išsiskird...
Motinos pieno paaiškinimas: pirmoji jūsų kūdikio imuninė sistema
Sveikiname susilaukus mažylio!
Įsiklausykite bei patenkinkite naujagimio poreikius, tačiau nepamirškite ir savęs.
Parsivežus naujagimį namo kyla daug baimių (ypač, jeigu tai pirmagimis).
Paruošėme trumpą atmintinę, skirtą priminti apie svarbiausius dalykus.
Žindymas yra bene svarbiausia naujagimio priežiūros dalis - juk mažyliui reikia gauti energijos sparčiam augimui bei vystymuisi.
Vėliau naujagimis, nepriklausomai nuo paros laiko turėtų būti žindomas taip dažnai, kaip jam norisi, bet ne mažiau kaip 8-10 kartų per parą (t.y.
Paprastai, naujagimis žinda bent 10 minučių, o pasisotinęs pats paleidžia krūtį (žindymą reiktų tęsti tiek laiko, kiek nori kūdikis).
Dėl pačių įvairiausių priežasčių mamoms neišeina arba jos nuskrendžia kūdikio žindyti.
Maitinant naujagimį nusitrauktu pienu reikėtų laikytis tų pačių taisyklių, kaip ir žindant, t.y.
Norint, kad pieno gamyba nemažėtų, pieną bent pirmomis savaitėmis reikėtų traukti kas 3 val. dieną ir ne rečiau kaip kas 3-4 val. naktį.
Jeigu pienas bus traukiamas per retai ir/ arba neefektyviai, ilgainiui jo gamyba ims mažėti ir augančiam kūdikiui stigs pieno, gali tekti taikyti mišrų maitinimą, t.y.
Naujagimio maitinimas mišinėliu pirmosiomis dienomis yra panašus į žindymą, t.y.
Pirmosiomis paromis naujagimiui reikėtų pasiūlyti po 30-60 ml mišinėlio kas 2-3 valandas (t.y.
Susilaukusios (ypač pirmojo) mažylio mamos nustemba - jis tikrai neprimena rausvo pūstažandžio iš sauskelnių reklamos!
Pavyzdžiui, mažyliai gimsta padengti balkšvu sluoksniu, vadinamuoju varškiniu dangalu (lot. Vernix caseosa).
Jis padeda naujagimiui slysti gimdymo takais bei apsaugo odą būnant gimdoje.
Tėvus dažnai išgąsdina naujagimio galvos forma.
Gimdymo metu naujagimio kaukolės kaulai susispaudžia, net persidengia vienas su kitu - tai padeda kūdikiui prasibrauti pro sąlyginai siaurus gimdymo takus.
Beveik kas antram naujagimiui, įprastai 3-ąją parą po gimdymo pasireiškia fiziologinė naujagimių gelta.
Dar silpnokai veikiantys naujagimio kepenų fermentai nesugeba greitai suskaidyti viso eritrocitų irimo šalutinio produkto, vadinamo bilirubinu.
Dėl jo pertekliaus vaikas pagelsta.
Sunerimti reikia, jeigu nesutampa mamos ir vaiko Rh faktorius, tuomet gali pasireikšti hemolizinė gelta.
Taip pat reikėtų kreiptis į medikus, jeigu gelta pasireiškė perdėm anksti, t.y.
1-2-ąją dieną po gimimo, arba vėlai, t.y.
Normalu, kad iškart po gimdymo moters fizinė savijauta dar nėra itin gera.
Skausmingi gimdos susitraukimai.
Iškart po gimdymo prasideda gimdos involiucija - gimdos susitraukimas.
Gimdos susitraukimai, ypač pirmosiomis dienomis, gali būti skausmingi (jie ypač suintensyvėja žindymo metu).
Kraujingos išskyros.
Po gimdymo tekančios išskyros yra vadinamos lochijomis.
Lochijos - pogimdyminiu laikotarpiu iš makšties tekančios išskyros, sudarytos iš kraujo, gleivių bei audinių likučių.
Gijimas po tarpvietės plyšimo/ kirpimo.
Gimstant natūraliais takais retai pavyksta išvengti bent nedidelių plyšimų ar epiziotomijos (tarpvietės kirpimo).
Gijimo labai svarbu tinkamai rūpintis higiena, apsiprausti po kiekvieno pasišlapinimo (šlapinimosi metu galima ant tarpvietės pilti drungną vandenį iš buteliuko ar stiklinės, kad šlapimas negraužtų žaizdos) bei pasituštinimo.
Vaistinėse galima rasti skausmą malšinančių ar gijimą skatinančių kremų ir tepalų, itin naudingos oro vonios (t.y.
Gijimas po cezario pjūvio operacijos.
„Tuščias“ pojūtis pilve.
Iškart po gimdymo moterys neretai jaučia keistą „tuštumos“ pojūtį, čiuopia subliuškusį pilvuką, įvardija, kad vidaus organai, atrodytų, „kybo ore“.
Skausmingas žindymas, nugraužti speneliai ir kiti žindymo sunkumai.
Pirmosios žindymo dienos labai dažnai yra skausmingos - tiek moters kūnui, tiek ir kūdikiui reikia prisitaikyti prie šio proceso.
Net iki 80% moterų pirmosiomis dienomis po gimdymo patiria vadinamąją motinystės melancholiją (angl. baby blues).
Motinystės melancholija pasireiškia prislėgta nuotaika, jos simptomai yra panašūs į pogimdyvinės depresijos, tačiau jie silpniau išreikšti.
Nors slogi nuotaika po gimdymo yra būdinga daugeliui, tačiau „tikroji“ pogimdyminė depresija pasitaiko gerokai rečiau - manoma, kad su ja susiduria 10-15% moterų, tačiau tikslūs duomenys skiriasi.
Labai nedideliam skaičiui gimdyvių (iki 1%) gali pasireikšti sunkesnė už pogimdyminę depresiją būklė - pogimdyminė psichozė.
Svarbu žinoti, kad pogimdyminė depresija gali pasireikšti ne tik moterims, bet ir vyrams.
Patiems tėčiams suvokti, kad jie susirgo depresija, yra sudėtinga, dažniausiai šią būklę diagnozuoja kažkas kitas - šeimos narys ar gydytojas, pastebėję simptomus.
Visais „nekomplikuotais“ atvejais, pavyzdžiui, tuomet kada vaiko susilaukia nesusituokusi pora, kuriai nekyla klausimų dėl vaiko tėvystės, pakanka kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigą ir pateikti prašymą pripažinti tėvystę.
Tokį prašymą galima pateikti ir internetu per Metrikacijos ir gyvenamosios vietos deklaravimo informacinę sistemą (MGVDIS), t.y.
Faktas
Pirmąją savaitę po gimdymo jūsų kūnas atsikrato perteklinių skysčių, todėl šlapimo gali būti itin daug - net iki 3,5 litrų per dieną.
Per savaitę gali netekti maždaug 1,5-2 kg svorio.
Tik apsipratus su naujomis gyvenimo pareigomis galima įsileisti į namus lankytojus, nekantraujančiua pamatyti naująjį pasaulio gyventoją.
Ar prisimenate pirmuosius svečius po gimdymo?
Gal jie jus aplankė dar gimdymo namuose?
Lankyti pirmą mėnesį naujagimį rekomenduojama tik patiems artimiausiems žmonėms, kurie yra pasiruošę pagelbėti mamai susipažinti su vaikučiu, padėti jai.
Gimus vaikučiui, moters gyvenime įvyksta didžiulis virsmas, ypač jei tai pirmasis vaikas.
Todėl pirmieji turėtų ateiti tie artimieji, kurie pasirengę pagelbėti, o ne tik ateitų pažiūrėti.
Kartais matome, kaip gimdymo stacionare lankytojai suguža su gėlėmis, ir mama jaučia pareigą bendrauti.
O vakare pabunda vaikelis su savo poreikiais, mama dar jo nepažįsta, prisideda jos nuovargis, tad būna, kad vaikelis verkia, ir mama ašaroja.
Pirmasis mėnuo yra labai jautrus.
Mama turi priprasti prie vaikučio, vVyksta adaptaciniai procesai, į kuriuos reikia įsiklausyti.
Kalbant apie galimos infekcijos rizikos, mama pirmą mėnesį yra pati pažeidžiamiausia, todėl reikėtų pasisaugoti.
Vaikutis nėštumo metu yra gavęs nemažai imunoglobulinų iš mamos, todėl yra ganėtinai gerai apsaugotas.
Tačiau ne nuo tų virusų, kuriais mes „pasidalijame“ kosėdami, čiaudėdami, tokių, kaip, pvz., gripas.
Sergantys lankytojai tikrai neturėtų užeiti.
Trečias gyvenimo mėnuo vaikučiams yra „imuninė duobė“, kai vaikas sunaudoja visus nėštumo metu iš mamos gautus imunoglobulinus.
Jam lieka apsauga tik iš mamos pieno gaunamų imunoglobulinų.
Trečias mėnuo yra jautrus kūdikiams, nes prasideda pirmosios ligos - slogos, kosuliai.
Jei šis laikas sutampa su gripo sezonu, tai yra vasario, kovo mėnesiais, reikėtų labiau pasaugoti vaikutį.
Nekeliauti į labai lankomas vietas, pavyzdžiui, parduotuves.
Geriau pasivaikščioti gamtoje ar pabūti svečiuose, kur nedaug žmonių, ir rizika susirgti mažesnė.
Jei šeima organizuoja palankynas ir kviečia svečių, vadinasi, jie jaučiasi pakankamai gerai, yra pailsėję ir apsipratę su vaikučiu.
Gal ji nori tą dėmesį skirti vaikučiui ar spręsti problemėles, susijusias su kūdikio maitinimu ir panašiai.
Palankynos - ženklas, kad tėvai yra pailsėję ir pasiruošę svečiams.
Gražu, kai ateina svečiai su dovanomis ir gražiais linkėjimais.
Atėję lankytojai turėtų pirmiausia nusirengti lauko rūbus ir nusiplauti rankas.
Ypač, jei ateinama su mažais vaikučiai, kurie čiupinės žaisliukus, lies naujagimį.
Taigi, nepamirškime rankų higienos.
J.Balčikonio g.
El.
2024 m. gegužės 8 d., trečiadienis
Kartais vietoje mamos pieno, kūdikiai maitinami mišiniais.
Tokio maitinimo priežastys gali būti kelios: medicininės aplinkybės, kai mamos ar naujagimio sveikatos būklė neleidžia maitinti krūtimi, nepakankamas motinos pieno kiekis, mama negali nuolat būti su kūdikiu, o ištraukto pieno neužtenka arba jei pats vaikas atsisako maitintis krūtimi.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
