Kiek rankų turi du trynukai?
Šeimos gyvenimas, kai jame atsiranda trynukai, tampa ne tik didesniu džiaugsmu, bet ir iššūkiu. Jurgita, auginanti keturis sūnus, tarp kurių - trynukai, dalijasi savo patirtimi, kaip sekasi su dideliu būriu vaikų ir kokios taisyklės padeda išlaikyti harmoniją šeimoje.
Staigmena ir džiaugsmas: trynukų laukimas
Žinia, kad laukiamasi trynukų, visus labai nustebino. Moteris prisimena, kad žinia, jog šeimą papildys net trys nauji nariai, buvo didžiulė staigmena, mat nei jos, nei vyro šeimoje tokių atvejų nėra buvę. „Vyras visada norėjo didelės šeimos, tai kai sužinojome, kad laukiamės trynukų, sakėme, jog gavome su kaupu, kad jau tikrai būtų užtikrintai“, - juokdamasi pasakoja Jurgita. Tiesa, iš pradžių ji sužinojo, kad laukiasi dvynukų, nors gydytoja jau tada neužtikrintai užsiminė, jog gali būti ir trys gyvybės. Galiausiai 12 nėštumo savaitę šie įtarimai pasitvirtino: „Su tais gydytojo žodžiais, kad vis tik laukiuosi trijų vaikų, man veidu nubėgo ašaros, tai tikrai buvo staigmena, nes buvome apsipratę su tuo, kad bus du vaikai. Kai paskambinau vyrui, pasakiau, kad jis atsisėstų, jei stovi, bet jis iš pradžių netikėjo, galvojo, kad aš tik juokauju. Tikrai tai buvo netikėta, bet priėmėme geromis emocijomis“, - dalijasi pašnekovė. Ji sako, kad bene didžiausias šokas dėl šios žinios ištiko abi močiutes: „Kai vyro mama sužinojo pirmiausia apie dvynukus, tai jau tada net atsisėdo ant žemės. O savo mamai paskambinau telefonu, net išsigandau, sakiau - mama, gal tau greitąją iškviesti? (juokiasi) Ji net nežinojo, ką pasakyti. Tai močiučių reakcijos turbūt labiausiai įsiminė.“
Nėštumas buvo itin lengvas ir sklandus, vienintelis sunkesnis dalykas buvo stiprus pykinimas pirmosiomis savaitėmis. „Kai tai praėjo ir buvo taip lengva, net gydytojų klausiau, ar tikrai viskas gerai? Buvo toks jausmas, kad gal kažkas ne taip, nes, atrodo, per gerai pasidarė, tikrai nemaniau, kad nėštumas bus toks lengvas. Aš net sugrįžau į darbą, kadangi po pirmagimio dar buvau vaiko priežiūros atostose. Jis jau ėjo į darželį, o aš namuose nebegalėjau sėdėti, todėl nusprendžiau, kad bent trims mėnesiams reikia atsigauti, nes vėl dveji metai bus namie“, - lengvu laukimo laikotarpiu džiaugiasi moteris. Tiesa, trynukai į pasaulį nusprendė pasibelsti kiek anksčiau - tuo metu Jurgita laukėsi 31 savaitę ir 5 dienas. Jai netikėtai prasidėjo sąrėmiai ir nubėgo vandenys, gydytojai dar bandė stabdyti gimdymą, tačiau nesėkmingai. Todėl po atliktos Cezario pjūvio operacijos vasario 20 dieną moteris pirmą kartą išgirdo savo gimusių trynukų verksmą.
„Mažiausias iš trynukų Titas buvo paguldytas į inkubatorių, o Benas ir Joris gulėjo atvirose naujagimių lovelėse. Nors jie ir gimė anksčiau, tačiau viskas buvo gerai, jie patys kvėpavo, buvo pakankamai dideli“, - pasakoja Jurgita.
Pirmagimio reakcija ir šeimos harmonija
Nors trynukai ir jautėsi gerai, kadangi gimė anksčiau, ligoninėje turėjo pabūti dar kurį laiką. Po 5 savaičių Jurgita su jais grįžo namo, kur visų nekantriai laukė pirmagimis Adomas. „Kai grįžom namo, jis stovėjo koridoriuje, o jo reakcija buvo nepakartojama, gaila, kad jos nenufilmavau. Akys tik sublizgo, visas išsišiepė ir nežinojo, prie kurios kėdutės bėgti - buvo pasimetęs, bet kartu ir džiaugėsi. Ir tik po kokių 10-ties minučių jis suprato, kad ir mama grįžo, ne tik broliai. Tada pribėgo prie manęs, apsikabino, nes buvo labai pasiilgęs, pirmos savaitės be manęs jam buvo sunkios“, - sako pašnekovė. Vyresnysis brolis jau nuo pirmų dienų norėjo padėti mamai rūpintis trynukais, vis klausdavo, ką gali padaryti. Tiesa, jam kilo ir šiokių tokių iššūkių apsiprantant su tuo, kad namuose jis nebėra vienas, pavyzdžiui, dėmesio norėdavo būtent tada, kai Jurgita maitindavo mažylius. Tačiau Adomas pakankamai greitai persilaužė ir dabar su broliais turi itin stiprų ryšį. „Broliai sutaria labai gražiai. Adomas ateina, apsikabina trynukus, paduoda jiems žaisliukus, kartu žaidžia. O jie dievina Adomą, kai jį pamato - išsišiepia, tiesia į jį rankytes, nori paliesti, būti kartu. Viliamės, kad tas jų santykis ir toliau bus geras, tik dar tvirtės“, - kokiomis nuotaikomis gyvena šeima, pasakoja Jurgita.
Dienotvarkės svarba ir laikas sau
Ir nors ne vienas turbūt pagalvoja, kad auginti trynukus yra be galo sunku, Jurgita sako, kad viskas yra įmanoma, o labiausiai čia gelbsti dienotvarkės turėjimas ir jos laikymasis: „Stengiamės, kad daugmaž tomis pačiomis valandomis keltumėmės, valgytume, eitume miegoti. Žinoma, kartais išsimušame iš vėžių, jei, pavyzdžiui, kuris nors atsikelia anksčiau, tačiau vis tiek pavyksta į jas grįžti.“ Jurgita neslepia, kad nors dabar daugiausiai viskas ir sukasi apie mažuosius, kurie sparčiai auga ir viskuo labai domisi, tikrai pavyksta rasti ir laiko sau. „Kai jie eina miegoti, galiu ramiai pabūti, paskaityti knygą ar žurnalą, išgerti kavą ne paskubomis. Vyras darbe turi tėvadienius, tai kartais išleidžia mane pasilepinti, atsipūsti ir pailsėti nuo priežiūros. Dabar vyras dirba iš namų, tai per laisvas pertraukėles irgi padeda, nors prieš tai aš likdavau viena ir pakankamai lengvai susitvarkydavau. Mums labai padeda tai, kad esame susistatę režimą, todėl retai prireikia pagalbos iš šalies“, - pasakoja moteris.
Charakterių skirtumai ir džiaugsmas
Džiaugiasi, kad namuose karaliauja berniukai. Nors trynukai dar tik 10-ties mėnesių, Jurgita sako, kad jų charakterio skirtumai jau pamažu ryškėja. Štai mažiausias gimęs Titas - itin aktyvus ir energingas, pirmasis pradėjęs šliaužioti ir ropoti, viskuo besidomintis. Tuo metu Benas yra labai ramus, daug lėtesnis, atrodo, pasinėręs į apmąstymus. O Joris - viduriukas, kur susipina ir ramybė, ir aktyvumas. Jurgita neslepia, kad kartais, pavyzdžiui, kai perka rūbelius ir pamato kokią gražią suknelę ar aksesuarą, akimirką jaučia apmaudą, jog namuose auga vien berniukai, tačiau šiaip vyriška kompanija ji labai džiaugiasi. „Man atrodo, kad su berniukais viskas yra kiek paprasčiau, todėl aš net džiaugiuosi, kad jie visi berniukai. Aišku, kartais būna to apmaudo, bet šiaip svarbiausia, kad vaikai auga sveiki ir viskas yra gerai. Dažnai kiti man sako - užaugę jie nešios tave ant rankų. Aš labai to tikiuosi“, - juokiasi Jurgita.
Iššūkiai ir sprendimai auginant daugiavaisius
Nors Jurgita ir džiaugiasi savo berniukais, ji pripažįsta, kad auginti trynukus nėra lengva. „Pasitaiko momentų, kai būna sunkiau, vis tiek mažiukai yra trys. Bet šiaip jie yra labai geri ir ramūs vaikai, daug šypsosi, mažai verkia. Sakom, kad jie patys supranta, jog yra trys, todėl žino, kad apie kiekvieną neprišokinėsi“, - juokiasi pašnekovė.
Kai gimsta daugiau nei vienas vaikas, tėvams iškyla daugybė klausimų ir iššūkių. Kaip elgtis, kai vaikai nori valgyti skirtingu laiku? Kaip juos aprengti ir pervystyti? Kaip pasirūpinti, kad visi gautų pakankamai dėmesio? Dauguma mamų, auginančių dvynukus ar trynukus, susiduria su panašiomis problemomis. Svarbiausia - nepasiduoti panikai, o ieškoti sprendimų.
Vienas iš svarbiausių patarimų - turėti ir laikytis dienotvarkės. Tai padeda ne tik vaikams, bet ir patiems tėvams. Kai visi žino, kas ir kada vyks, kasdienybė tampa kur kas ramesnė. Jurgita taip pat pabrėžia, kad svarbu rasti laiko ir sau. Net ir trumpa pertraukėlė, kai galima ramiai išgerti kavos ar paskaityti knygą, gali suteikti jėgų.
Kitas svarbus aspektas - vyro pagalba ir palaikymas. Kai abu tėvai dalijasi rūpesčiais, viskas tampa lengviau. Jurgitos vyras aktyviai dalyvauja vaikų priežiūroje, o tai leidžia jai ne tik pailsėti, bet ir jaustis mažiau vieniša.
Kaip ir kodėl atsisiejame nuo streso?
Taisyklės ir ritualai
Šeimoje galioja ir kelios taisyklės, kurios padeda palaikyti tvarką ir išvengti konfliktų. Viena jų - gimimo eilės taisyklė. „Jei vaikai ko nors nepasidalina - žaidimo, skanėsto, jei reikia man padėti, visada pasakau - darom taip, kaip gimėm, tokia eilės tvarka. Ir visiems viskas aišku.“ Be šios taisyklės, šeimoje yra ir kitų ritualų: dalintis žaislais, susitvarkyti kambarį, klausytis pasakų, kurias tėvai skaito paeiliui.
„Tačiau bene natūraliausia taisyklė vaikams - viskuo dalytis, nors kitus žmones tuo jie netgi stebina. Štai einame su Kamile, jai padovanoja saldainį, o ji tada drąsiai: „O broleliams?“ - ...už kampo! Stovi laukia.“
Svarbu paminėti, kad net ir auginant keturis vaikus, tėvai stengiasi skirti dėmesio kiekvienam. „Kaip jūsų dėmesiu pasidalija? - Sunkiai (šypsosi). Turiu stengtis kažkaip paskirstyti po lygiai. Pavyzdžiui, skaitau knygelę - du vaikai iš šonų, o kur trečią sodinti? Tai kažkaip ant kelių įsispraudžia.“
Auginti kelis vaikus vienu metu tikrai nėra lengva, tačiau su meile, kantrybe ir geru planavimu tai gali tapti didžiausiu gyvenimo džiaugsmu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
