Virkštelės pulsacija po gimimo: kada ir kodėl svarbu atidėti nukirpimą?

Po kūdikio gimimo vienas pirmųjų veiksmų - virkštelės perkirpimas. Tačiau kada tiksliai tai turėtų būti padaryta? Vis daugiau kalbama apie vėlyvo (arba atidėto) virkštelės užspaudimo naudą naujagimiui. Kas tai yra ir kodėl kelios papildomos sekundės ar minutės gali būti tokios svarbios jūsų mažyliui?

Kas yra virkštelė ir kas vyksta po gimimo?

Nėštumo metu virkštelė, jungianti vaisių su placenta, yra gyvybės kelias. Joje esančiomis kraujagyslėmis (paprastai viena vena ir dviem arterijomis) vaisius gauna deguonį ir maisto medžiagas iš mamos organizmo per placentą. Virkštelė jungia placentą ir vaisių, joje praeina trys kraujagyslės, kuriomis cirkuliuoja vaisiaus kraujas. Virkštelė būna įvairių storių, o tai priklauso nuo želatininės medžiagos, susikaupusios apie tris virkštelėje esančias kraujagysles.

Gimus kūdikiui ir jam pirmą kartą įkvėpus oro, jo plaučiai pradeda veikti ir perima kvėpavimo funkciją. Nors vaisius gimdoje nekvėpuoja (tik atlieka kvėpavimo imitavimo judesius, stiprinančius raumenis, reikalingus kvėpuoti po gimimo), tik 8% viso kūne esančio kraujo yra pravaroma per širdelę į plaučius minutės laikotarpyje. Užgimus ir pradėjus kvėpuoti poreikis išauga iki 50 %, kuriam patenkinti naujagimiui reikalinga didesnė kraujo apimtis. Naujagimių organizme cirkuliuoja maždaug 450 ml kraujo (apie 300 ml yra visame kūnelyje, o dar apie 150 ml - placentoje). Naujagimiui gimus virkštelė būna violetinio atspalvio, stora. Kraujui nutekėjus, ji suplonėja ir pabąla.

Placenta - vienas nuostabiausių organų, kurio mokslininkai dar iki galo nesupranta. Vaisius gimdoje nekvėpuoja, nes plaučių „vaidmenį“ - deguonies tiekimą ir anglies dioksido šalinimą - atlieka placenta. Ji aprūpina ir maisto medžiagomis. Tačiau tai tik vienos iš daugelio jos funkcijų (hormoninės, imuninės, kamieninių ląstelių pernašos ir kt.).

Tačiau virkštelė dar kurį laiką pulsuoja, nes joje ir placentoje vis dar yra nemažai kraujo (manoma, net iki trečdalio viso naujagimio kraujo tūrio), kuris pamažu teka į naujagimio organizmą. Kai šis procesas baigiasi, virkštelės kraujagyslės natūraliai užsispaudžia, pulsacija nutrūksta, o pati virkštelė pabąla. Tik tada ji yra perkerpama ir užspaudžiama specialiu spaustuku. Liaudyje yra posakis apie nesavarankišką žmogų arba labai kontroliuojančią savo suaugusį vaiką motiną, jog „virkštelė jiems dar nenutrūkusi“.

Vėlyvo virkštelės užspaudimo nauda naujagimiui

Vėlyvas (atidėtas) virkštelės užspaudimas (VVU) reiškia, kad virkštelė užspaudžiama ir nukerpama ne iškart po gimimo, o palaukus tam tikrą laiką - paprastai bent 60 sekundžių, o dažnai ir ilgiau (1-3 minutes ar kol ji nustoja pulsuoti), jei naujagimio ir mamos būklė yra gera. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir daugelis nacionalinių akušerijos bei pediatrijos draugijų rekomenduoja atidėti virkštelės užspaudimą visiems geros būklės naujagimiams (tiek gimusiems laiku, tiek neišnešiotiems). Rekomenduojama virkštelę užspausti/nukirpti 1-3 min. po gimimo. Jei įmanoma, virkštelės užspaudimą reikėtų atidėti mažiausiai 30-45 s. Ilgiausiai virkštelė gali būti paliekama iki 5 minučių, tačiau didžioji dalis kraujo iš placentos kūdikį pasiekia dar pirmą minutę.

Priešingai, JAV gydytojai dažnai vos tik į pasaulį atėjus kūdikiui nukerpa virkštelę. Anksčiau buvo įprasta, kad naujagimio virkštelė būdavo nukerpama iš karto po gimimo ir tėvai dažnai jos net nepamatydavo. Tačiau tyrimai parodė, jog labai greitai užspaudžiant virkštelę, kol ji pulsuoja ir dar atiteka kraujo, prisotinto deguonimi, naujagimiai gauna mažiau deguonies ir patenka į anemijos rizikos grupę. Anemija (mažakraujystė) pasireiškia, kai organizme trūksta raudonųjų kraujo kūnelių, kurie aprūpina jį deguonimi; tada kraujas „skystesnis“, širdis turi dirbti dažniau, kad aprūpintų galvos smegenis reikiamu deguonies kiekiu.

Kodėl papildomas kraujas iš placentos yra toks svarbus?

Tas papildomas kraujo tūris, kurį kūdikis gauna per pirmąsias minutes po gimimo palaukus su virkštelės užspaudimu, yra labai vertingas:

• Geresnė adaptacija: Papildomas deguonies prisotintas kraujas padeda naujagimiui lengviau pereiti nuo kvėpavimo per virkštelę prie savarankiško kvėpavimo plaučiais. Tai ypač svarbu sklandžiam širdies ir plaučių veiklos startui. Sumažėja staigaus kraujo persiskirstymo rizika, kai kraujas „atitraukiamas“ iš kitų organų tam, kad būtų aprūpinti plaučiai.
• Didesnės geležies atsargos: Placentiniame kraujyje gausu raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų), turinčių hemoglobino, kurio sudėtyje yra geležies. Gavęs šį papildomą kraujo kiekį, kūdikis sukaupia didesnes geležies atsargas, kurios yra labai svarbios pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Tyrimai aiškiai rodo, kad vėlyvas virkštelės užspaudimas sumažina geležies stokos ir anemijos (mažakraujystės) riziką kūdikiams pirmaisiais 6 gyvenimo mėnesiais. Tai ypač aktualu, nes geležis būtina normaliai smegenų raidai. Virkštelės nukirpimas vėliau sumažina mažakraujystės riziką, nes placentoje esantis kraujas taip pat yra prisotintas geležimi.
• Daugiau kamieninių ląstelių: Virkštelės kraujyje gausu vertingų kamieninių ląstelių, kurios svarbios imuninės sistemos formavimuisi ir audinių atsinaujinimui. Atidėjus užspaudimą, didesnė jų dalis patenka į naujagimio organizmą. Tiek laiku, tiek prieš laiką gimusių naujagimių kraujotakoje (įskaitant virkštelę ir placentą) cirkuliuoja labai didelis kiekis kamieninių ląstelių - didelė dalis jų būna prarandama, kai virkštelė yra iškart užspaudžiama.
• Ypatinga nauda neišnešiotiems naujagimiams: Jiems vėlyvas virkštelės užspaudimas dar svarbesnis - tyrimai rodo, kad tai gali sumažinti kraujo perpylimų poreikį, sunkių žarnyno problemų (nekrozinio enterokolito) ir kraujosrūvų į smegenis (intraventrikulinės hemoragijos) riziką. Neišnešiotiems naujagimiams virkštelės užspaudimą atidėjus bent 30 - 120 sekundžių sumažėja kraujo perlypimo poreikis, taip pat mažesnė intraventrikulinės hemoragijos (kraujavimo plyšus kraujo kapiliarams smegenų skilveliuose) tikimybė. Mažesnė CNS pažeidimų rizika. Virkštelėje esančiame kraujyje yra daug eritrocitų, efektyviau pernešančių deguonį.

Lotoso gimdymas - ar tikrai naudinga?

Lotoso gimdymas - tai praktika, kai virkštelė nėra kerpama, o placenta lieka prijungta prie naujagimio iki tol, kol virkštelė natūraliai atsiskiria pati. Pagrindinė lotoso gimdymo paskirtis - leisti naujagimiui iš placentos, prieš jai sudžiūstant, pasisavinti visas įmanomas naudingas medžiagas, tokias kaip kamieninės ląstelės. Šio gimdymo propaguotojai tiki, kad nukerpant virkštelę kūdikiams sukeliamas bereikalingas stresas, nes jie atjungiami nuo pagrindinio kraujo šaltinio, virkštele tekančio iš placentos. Po gimdymo nuo kūdikio neatskirta placenta yra nešiojama kartu su naujagimiu ją įdedant į specialią dėžutę. Kol virkštelė pati atsijungs nuo naujagimio bambos, gali praeiti net ir 10 dienų. Ši gimdymo mada pasirodė 2008-iais, tačiau net ir tada medikai bandė atgrasyti mamas nuo šios minties.

Gydytojai perspėja, kad ši gimdymo mada gali sukelti naujagimiui infekcijas ir užkrėsti įvairiomis bakterijomis. „Prie kūdikio prijungta placenta gali jam sukelti infekciją. Kadangi placentoje yra kraujo, ji labai lengvai gali užsikrėsti įvairiomis bakterijomis. Per trumpą laiką, kai virkštelė nustoja pulsavus, placentoje nebevyksta jokia kraujo cirkuliacija ir nuo tada ji tampa negyvu audiniu. Jei vis dėlto moterys ryžtasi rizikuoti, gydytojai ir mokslininkai pataria visą šį laiką labai atidžiai stebėti naujagimius, ar jie niekuo neužsikrėtė“, - dar 2008-iais teigė medikai.

Nors lotoso gimdymo būdas yra giriamas dėl jo „magiškų“ galių, virkštelę palikti kartu su naujagimiu yra naudinga ne ilgiau kaip 3 minutes. Trumpa pauzė po gimimo padeda naujagimiams gauti kraujo, pripildyto deguonimi. Akušeriai pataria, kad maždaug 30-60 sekundžių po gimimo naujagimiai pabūtų su prie jų pritvirtinta placenta, nes tai sustiprina jų sveikatą.

Kada virkštelę būtina užspausti nedelsiant?

Yra situacijų, kai vėlyvas virkštelės užspaudimas negalimas arba nerekomenduojamas, nes pirmenybė teikiama skubiai pagalbai naujagimiui ar mamai:

• Skubi medicininė pagalba: Kai naujagimiui reikia skubių gaivinimo veiksmų (jis nekvėpuoja, yra vangus). Tokiu atveju jis nedelsiant perkeliamas ant gaivinimo stalelio, ir virkštelė užspaudžiama iškart. Prireikus gali būti vėluojama laiku gaivinti naujagimį: daugeliu atvejų sudėtinga gaivinti naujagimius nenukirpus virkštelės.
• Placentos ar virkštelės problemos: Esant tam tikroms placentos ar virkštelės problemoms (pvz., stiprus kraujavimas iš placentos, virkštelės mazgas, jos įplyšimas).
• Specifiniai tyrimai: Kartais - kai būtina skubiai paimti virkštelės kraują specifiniams tyrimams (pvz., kraujo dujoms įvertinti esant įtartai asfiksijai gimdymo metu). Tačiau net ir šiais atvejais dažnai įmanoma palaukti bent 30-60 sekundžių.
• Cezario pjūvio operacija: Gimdyvei atliekant cezario pjūvį virkštelę tradiciškai reikėdavo užspausti ir nukirpti iš karto. Tačiau tokiu atveju medikai taiko kitą - vadinamąją „milking“ techniką, kai kraujas iš virkštelės per greičiau nei 20 sekundžių „išspaudžiamas“ mechaniniu būdu. Ši technika šiuolaikinio mokslo vertinama gana prieštaringai. Nors tai nėra tas pats, kas natūrali placentinė transfuzija, tai vis tiek geriau nei momentinis užspaudimas. Vis dėlto JAV Akušerių ir ginekologų kongrese buvo išreikšta nuomonė, kad pirmenybė teikiama uždelstam, o ne greitam virkštelės užspaudimui, t. y. atliekant cezario pjūvio operaciją, jei mamos ir vaiko būklė stabili.

Sprendimą dėl virkštelės užspaudimo laiko visada priima gimdymą prižiūrintis medikų personalas, įvertinęs konkrečią situaciją.

Galimos vėlyvo virkštelės užspaudimo rizikos

Nors vėlyvas virkštelės užspaudimas teikia didelę naudą, yra ir keletas galimų, nors ir rečiau pasitaikančių rizikų:

• Policitemija: Kai virkštelė užspaudžiama po gimimo praėjus 3 ir daugiau min., gali išsivystyti policitemija - eritrocitų padidėjimas kraujo tūrio vienete. Tokiu atveju kraujyje fiksuojamas eritrocitų perteklius, kraujas tampa tirštas, klampus, sunkiai teka kraujagyslėmis ir smegenys neaprūpinamos pakankamu deguonies kiekiu.
• Gelta: Vėlyvas virkštelės užspaudimas didina geltos, taigi ir fototerapijos tikimybę. Tyrimai parodė, kad hiperbilirubinemijos atvejų išties buvo daugiau esant vėlyvam virkštelės užspaudimui, tačiau didesnio fototerapijos poreikio nebuvo.

Virkštelės bigės priežiūra po nukirpimo

Virkštelės perkerpamos ir tvarkomos steriliais instrumentais. Dažnai medikai pasiūlo šiame iškilmingame momente dalyvauti tėveliui ir perkirpti virkštelę. Tėveliai labai išsigąsta, nes jiems atrodo, kad vaikučiui gali skaudėti. Virkštelė neturi nervinio tinklo, ir nei kerpant, nei džiūstant, nei ją vėliau prižiūrint vaikeliui neskauda. Reikėtų atsiminti, jog tėveliui derėtų būti nusiplovus rankas, nors jam teks paliesti tik žirkles, bet dėl paprasčiausios švaros tai primygtinai rekomenduojama. Paprastai virkštelės galas būna paliktas gana ilgas, nes iš pradžių ji užspaudžiama dviem instrumentais, vadinamais kocheriais, nuo mamos ir vaiko pusės, o per vidurį tėvelis paprašomas perkirpti virkštelę. Tai pirmasis vaikelio atsiskyrimas nuo motinos.

Po nukirpimo Lietuvoje virkštelei užspausti, kad ji nudžiūtų ir nukristų, naudojami specialūs spaustukai, medikų vadinami „krokodilais“. Geriausia „krokodilą“ užspausti 1-2 cm nuo bambos žiedo. Kuo ilgesnę paliekame virkštelės kultę, tuo ilgiau ji džiūsta. Kitas veiksnys, įtakojantis virkštelės džiūvimą, yra bakterijos, kurios nuo motinos ir aplinkos apsėja vaikelio odelę. Pagrindiniai „veikėjai“ virkštelės nukritimo procese yra leukocitai.

Virkštelės bigės valymas: kas pasikeitė?

Dezinfekuojančių tirpalų naudoti nebūtina, uždėjus spaustuką virkštelės bigė paliekama atvira. Sausai džiūstanti virkštelė tampa kieta, susitraukusi, susiraukšlėjusi, kartais gali nemaloniai dirginti aplinkinius audinius, nuo jos nesklinda joks kvapas. Kitai daliai naujagimių virkštelė džiūsta drėgnai. Ji išlieka minkšta, aplink „apsigleivėja“, kartais kabo tik ant kokio siūlelio, dažnai sklinda neįprastas kvapas, ir medikai ar tėvai jį laiko nemaloniu. Visos žaizdos yra apsėtos odoje dominuojančia įvairiausia mikroflora, tačiau dažniausiai jos nėra infekuotos.

Buvo atliktas tyrimas, kaip greičiau džiūsta ir nukrenta virkštelė - ar tepant alkoholiu, ar netepant. Natūraliai gyjant ir nenaudojant alkoholio virkštelės atsidalijimo laikas buvo 1,7 dienos trumpesnis nei naudojant alkoholį. Nė vienam iš tirtų 1811 naujagimių nebuvo infekcijos. Lietuvoje ilgą laiką buvo standartiškai patariama virkštelę, o vėliau po nukritimo ir bambutę valyti 70° spiritu ir 5 proc. kalio permanganato tirpalu. Peržvelgus visą literatūrą, patarimo virkštelės priežiūrai naudoti kalio permanganatą rasti nepavyko, išskyrus buvusias sovietines respublikas. Mokslinio pagrindimo tam irgi nėra. Tačiau buvo rasta straipsnių apie mangano toksiškumą. Jis pažeidžia nervų sistemą. O juk kalio permanganatas buvo rekomenduojamas ne tik virkštelei ir bambutei prižiūrėti, bet ir pilti į vonelę naujagimiui maudyti. Juk mes puikiai žinome, kad bet kokie chemikalai labai gerai susigeria per odą. Plačiai naudojamas rutininei virkštelės priežiūrai alkoholis. Oda jo nespėja absorbuoti, nes iki to laiko paprastai būna išgaravęs. Tačiau pasitaikydavo alkoholio intoksikacijos atvejų naujagimiams. Taip pat retas intoksikacijos atvejis pasitaiko naudojant jodą, o ilgas metileno mėlio naudojimas suaugusiesiems gali sukelti pykinimą, vėmimą, diarėją, gleivinės opėjimą. Lietuvoje briliantinė žaluma gana plačiai naudojama.

Akušerė Jūratė Čiakienė teigia, kad virkštelės atsidalijimą daugiausiai lemia leukocitai. Valant antimikrobiniais preparatais pašalinamos ne tik susidariusios granuliacijos, bet ir bakterijos, žaizda gyja lėčiau. Taigi į natūralius procesus kištis derėtų kuo mažiau. Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai, remdamiesi mokslo įrodymais, teigia, jog naujagimiui nereikia sterilumo, jam reikia švaros: švarių drabužėlių, švarių rankų. Vandens virinti naujagimiui maudyti, kol neužgijusi bambutė, NEREIKIA. Patys pagalvokime, jei vandenį naudojame maistui, gėrimui, tai kodėl jį reikėtų virinti maudymui? Higienos požiūriu vandentiekio vanduo Lietuvoje yra labai švarus.

Dabartinės rekomendacijos virkštelės bigės priežiūrai yra paprastos:

• Užspausta spaustuku virkštelė paliekama džiūti natūraliai.
• 1-2 kartus per dieną valoma vandeniu ir nusausinama. Taip pat reikia valyti ir nukritus virkštelei, kol užgyja bambutės žaizda.
• Maudyti naujagimį tiek esant virkštelei, tiek jai nukritus.
• Jei nukritus virkštelei susidaro šašas, jį reikia suminkštinti, bet nulupti nereikia. Minkštinti galima drėkinamaisiais losjonais su šlapalu, vaikišku natūraliu aliejumi.
• Kreiptis į šeimos gydytoją, jeigu pastebėjote patinimą ar paraudimą daugiau nei 5 mm apie bambos žiedą.

Tėveliai dažnai domisi bambos grožiu. Bambutės grožio vienaip ar kitaip nukirpta virkštelė niekaip neįtakoja. Bambutė bus tokia, kokia ji genetiškai užprogramuota (kaip akių spalva). Pasitaiko bambos išvaržėlių. Nedidelės išvaržėlės (kai vaikučiui verkiant ar stenant darosi bambos burbuliukas) dažniausiai išnyksta savaime, nes augant vaikeliui, stiprėja pilvo siena ir mažėja bambutės žiedas. Čia gali padėti ir mankštelės, mažylio plukdymas, mokymas plaukti.

Kaip užtikrinti savo norų išklausymą gimdymo metu?

Nors vėlyvas virkštelės užspaudimas tampa vis labiau įprasta praktika, svarbu apie savo pageidavimus informuoti gimdymą priimsiantį personalą. Vėlyvo virkštelės užspaudimo nauda yra gerai žinoma Lietuvos medikams ir paremta oficialiomis rekomendacijomis. Daugelyje šalies gimdymo įstaigų tai jau yra tapę įprasta praktika esant normaliam gimdymui ir gerai naujagimio būklei. Atviras pokalbis su personalu tiesiog padės užtikrinti abipusį supratimą ir suteiks jums daugiau ramybės.

• Pokalbis su nėštumą prižiūrinčiu specialistu: Nors jūsų šeimos gydytojas ar poliklinikos ginekologas greičiausiai nedalyvaus gimdyme ligoninėje, aptarti šį klausimą nėštumo metu yra naudinga bendram supratimui ir informacijos gavimui.
• Pasidomėkite ligoninės praktika: Jei yra galimybė, artėjant gimdymui pasidomėkite konkrečios ligoninės, kurioje planuojate gimdyti, standartine praktika šiuo klausimu (pvz., per atvirų durų dienas, specialius kursus). Deja, turbūt dėl inercijos, rutinos, nesidomėjimo naujienomis, tėvai vis dar susiduria su prieštaringomis medikų rekomendacijomis.
• Kalbėkitės atvykę gimdyti: Svarbiausia - atvykę gimdyti, aiškiai išsakykite savo pageidavimą dėl vėlyvo virkštelės užspaudimo jus prižiūrinčiai akušerei ir/arba gydytojui. Galite tai įtraukti į savo gimdymo pageidavimų sąrašą (net jei jis neformalus) ir jį aptarti.
• Partnerio vaidmuo: Jūsų partneris ar kitas gimdyme dalyvaujantis artimas žmogus taip pat gali mandagiai priminti personalui apie jūsų norą palaukti su virkštelės užspaudimu, jei situacija tai leidžia.

Vėlyvas virkštelės užspaudimas - paprasta, nieko nekainuojanti, bet naujagimiui labai naudinga procedūra, padedanti jam švelniau adaptuotis prie gyvenimo už gimdos ribų ir suteikianti vertingų medžiagų gerai sveikatos pradžiai. Pasitikėkite gimdymo priežiūros specialistais, išsakykite savo norus ir pasinaudokite šia galimybe, jei tik jūsų ir mažylio būklė tai leidžia.

tags: #kiek #laiko #trumpiausiai #pulsuoja #virkstele

• Sužinokite apie motinystės iššūkius
• susipažinkite su legendiniu irklavimo treneriu Valdu Vilkeliu
• Istorija "Berželis"
• moterų sveikata ir vaisiaus vystymasis
• ką reiškia, kai vaikas kaišioja liežuvį?