Naujagimio kaulų skaičius ir unikalios savybės

Pirmąjį gyvenimo mėnesį vaikas vadinamas naujagimiu, o nuo antrojo gyvenimo mėnesio iki vienerių metų - kūdikiu. Didžiulis šuolis nuo vaisiaus iki savarankiško individo atneša mažam kūneliui sunkių išbandymų, tačiau tuo pat metu atskleidžia ir neįtikėtinų įgūdžių bei unikalių fizinių savybių, kurios skiriasi nuo suaugusiųjų.

Naujagimio kaulų sistema: daugiau nei suaugusiojo

Vienas iš labiausiai stebinančių faktų apie naujagimius yra jų kaulų skaičius. Naujagimiai gimsta turėdami maždaug 300 kaulų. Palyginimui, subrendusio žmogaus skeletą sudaro iš viso 208 kaulai. Skirtingai nei suaugusieji, kūdikiai gimsta su 300 kaulų, tai yra beveik 50 proc. daugiau nei jų turi suaugęs žmogus. Kūdikiui augant, nemažai kaulų suauga, todėl jų skaičius sumažėja iki 206. Vaikui augant kaulai susilieja, todėl jų skaičius sumažėja iki 206.

Kaulų elastingumas ir formavimasis

Kūdikio kaulai yra elastingi, rečiau lūžta, bet greičiau deformuojasi negu suaugusiojo, nes kauliniame audinyje mažiau mineralinių medžiagų ir daugiau vandens. Jūsų kūdikio kaukolė susideda iš trijų kremzle sujungtų kaulų, kad ji tilptų ir sklandžiau būtų galima išstumti per gimdos kaklelio kanalą. Štai kodėl jūsų kūdikio kaukolė yra minkšta ir lanksti.

Kelių girnelės sukaulėja, kai vaikui sukanka 3-5 metai. Jei kūdikių kelių girnelės būtų sukaulėjusios, tai labai apsunkintų gimdymo procesą.

Momenėliai: natūralios „angos“ kaukolėje

Tarp galvos kaulų yra nesukaulėję ploteliai - momenėliai. Viršugalvyje ir pakaušio srityje yra vietos be kaulo - tai didysis ir mažasis momenėliai, kuriuos turi visi naujagimiai. Mažylio kaukolė dar minkšta, todėl po kiekvieno maitinimo patartina kaitalioti pusę, ant kurios naujagimis miega, kitaip galvytė gali deformuotis. Naujagimio galva dažnai yra pailga dėl spaudimo gimdymo metu, tačiau ši forma vėliau kinta, palyginus su kūnu ji neproporcingai didelė - tai normalu.

Stuburo skirtumai

Naujagimio ir suaugusiojo stuburas taip pat skiriasi. Suaugusieji turi keturis stuburo linkius, kurie padeda išlaikyti kūną vertikalų, judėti lanksčiai ir atsispirti traukos jėgai.

Naujagimio kūno ypatumai ir raida

Pirmąjį mėnesį po gimdymo mažylis būna pažeidžiamiausias, nes iš mamos įsčių patenka į visai naują aplinką, prie kurios turi prisitaikyti. Naujagimio kūno masė didėja greičiau negu ūgis. Per pirmuosius gyvenimo metus ūgis padidėja 1,5 karto (per pirmuosius 3 mėnesius - vidutiniškai 3-4 cm, 3-6 mėnesius - 2-3 cm, antrąjį pusmetį - 1-2 cm per mėnesį, per metus - 25-30 cm), masė - 3-3,5 karto (per pirmąjį pusmetį vidutiniškai - 700-800 g, per antrąjį - 400-500 g per mėnesį). Kūdikio kūno masė didėja greičiau negu ūgis. Per pirmąjį pusmetį galva padidėja 35-44 cm, per antrąjį - 2-4 cm. Krūtinės ląsta auga sparčiau, todėl 2-3 mėnesius kūdikio galvos ir krūtinės apimtis būna vienoda, vėliau krūtinės apimtis darosi didesnė. Rankos ir kojos auga greičiau negu liemuo.

Kūdikio galva sudaro ketvirtadalį viso jo kūno ilgio, o smegenys - 10 proc. viso kūno svorio. Naujagimio kaklo raumenys ploni, todėl galvytės jis nenulaiko, tad pirmuosius tris mažylio gyvenimo mėnesius visuomet būtina ją prilaikyti.

Naujagimio gyvybinės funkcijos

Naujagimis kvėpuoja du kartus dažniau (30-60 įkvėpimų per minutę, kartais nereguliarių), ir jo širdis plaka du kartus dažniau nei suaugusio žmogaus (130-160 dūžių per minutę). Ką tik gimusio kūdikio širdis plaka maždaug 180 kartų per minutę. Per kelias valandas šis skaičius nukrenta iki 140. Kai vaikas sulaukia pirmojo gimtadienio, jo širdis plaka iki 115 kartų per minutę.

Naujagimio raumenys dar neišsivystę tiek, kad galėtų save „apšiltinti“. Nuogas naujagimis gali išlaikyti savo kūno šilumą tik 32-36o C. Kad padidintų šilumos gamybą, naujagimis degina savo rudųjų riebalų sankaupas, jos sudaro apie 5% kūno svorio.

Kai nukerpama virkštelė ir kūdikis pirmą kartą įkvepia oro, tuomet plaučiai išsiskleidžia. Dėl smarkiai sumažėjusio slėgio kraujas „įsiurbiamas“ tiesiai į plaučius ir aplenkia virkštelės kraujagysles - dvi unikalias jungtis vaisiaus širdyje, kurios iki tol aprūpino deguonimi. Jos suauga per keletą dienų.

Virškinimo sistema ir maitinimas

Kūdikiui gimus turi pradėti veikti skrandis. Žarnynas pradeda susitraukinėti - prasideda virškinimo fermentų ir skysčių gamyba, o didžiausias iššūkis „apgyvendinti“ žarnyne 100 trilijonų virškinimui reikalingų bakterijų. Naujagimio virškinimo sistemoje dar nėra bakterijų. Naujagimio skrandžio talpa pirmą parą būna labai maža - apie 10 mililitrų (ką tik gimusio vaikučio gyvybei palaikyti pakanka pieno, telpančio dviejuose arbatiniuose šaukšteliuose). Tačiau skrandžio tūris greitai didėja ir jau dešimtą parą siekia 100 ml. Naujagimio skrandis yra lazdyno riešuto dydžio. Tai atsako į klausimą, kodėl kūdikį maitinti reikia taip dažnai: jis tiesiog neturi vietos savo mažyčiame pilvuke laikyti viso jam reikalingo išgerto pieno! Jūsų kūdikio skrandis greitai augs, pirmosios savaitės pabaigoje jis pasieks abrikoso dydį, o po dviejų savaičių - net didelio vištos kiaušinio dydį.

Pats tinkamiausias kūdikio maistas, ypač pirmąjį jo gyvenimo pusmetį, yra motinos pienas. Iki 5-6 mėnesių kūdikiui užtenka motinos pieno ir jame esančių maistinių medžiagų. Geriausia vaikutį maitinti motinos pienu, kuris aprūpina naujagimį visais gyvybei būtinais vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Normalu, kad per pirmąsias kelias dienas po gimimo kūdikis praranda nuo 5 iki 10 procentų savo kūno svorio.

Maitinti mažylį reikia vos šiam užsigeidus (netgi kas valandą ar dvi), naujagimiai įprastai mitybos režimo neturi (skirtingai nuo kūdikių), trečią - ketvirtą gyvenimo savaitę maitinimų skaičius mažėja. Kūdikių pilvukai maži, todėl iš pradžių juos reikia maitinti dažnai. Taigi, jei maitinate krūtimi, tikėtina, kad pirmosiomis savaitėmis praleisite ypač daug laiko su kūdikiu prie krūtinės.

Šlapinimasis ir tuštinimasis

Beveik visi sveiki naujagimiai pirmąsias tris paras po gimimo mažai šlapinasi, kas dešimtas pirmą kartą nusišlapina tik antrąją parą. Pirmąją savaitę kartu su šlapimu gali išsiskirti šlapimo rūgštis, todėl šlapimas įvairiais oranžinės spalvos atspalviais gali nudažyti sauskelnes ar vystyklus. Vėliau šlapimo spalva turi tapti skaidri geltona ir vystyklų nebedažyti. Dažniau šlapintis naujagimis pradeda tuomet, kai suvalgo daugiau mamos pieno (šlapinasi nuo kelių iki keliasdešimties kartų per parą).

Pirmieji jūsų kūdikio kakučiai yra sudaryti iš tamsios, lipnios medžiagos, vadinamo mekonijaus. Jau po to išmatų kvapą nulems ir tai, ar žindysite, ar maitinsite kūdikį pieno mišiniu. Tuštinasi naujagimis 6-8 kartus per parą (praktiškai po kiekvieno maitinimo). Tais atvejais, kai mažylis gauna nepakankamai maisto jis gali tuštintis rečiau. Stenkitės per daug nesijaudinti, kaip dažnai jūsų kūdikis kakoja, tačiau jis tą daro iš dažnai. Ar galite patikėti, kad per metus kūdikis sunaudoja net apie 3 360 sauskelnių? Gali būti, kad kūdikis kakos kelis kartus per dieną, gali būti - ir tik kartą per tris dienas.

Jutimo organų raida

Naujagimis su aplinka kontaktuoja per lytėjimą. Per odą mažylis jaučia šilumą ir šaltį, minkštumą ir kietumą. Sveiką naujagimį ramina prisilietimas prie motinos kūno, pasitenkinimą pajunta žįsdamas.

Jūsų kūdikis galėjo užuosti ir ragauti, net žagsėti dar negimęs. Jis greitai pamils ir jūsų natūralų kvapą, kuris, tikėtina, padės kūdikiui nusiraminti ir paguos, kai jis bus nusiminęs. Jūsų kūdikis iš tikrųjų turi daug daugiau skonio receptorių nei jūs, jie pasklidę per visą mažylio burną, o ne tik ant liežuvio. Kol buvote nėščia, jūsų kūdikis ragavo visko, ką valgėte jūs, ir jis toliau mėgausis tais pačiais skoniais, kaip ir jūs, tik šįkart - per mamos pieną.

Naujagimis girdi gerai, tačiau labiausiai jam patinka ramūs ir ritmingi garsai (tokius jis girdėjo motinos pilve - pavyzdžiui širdies plakimas). Tyrimais nustatyta, kad naujagimis geriau girdi dešine ausyte, todėl nereikia išsigąsti, jei pastebėsite, kad mažylis girdi nevienodai abejomis ausimis. Į triukšmą ar aštrius garsus mažylis reaguoja neigiamai, gali net išsigąsti. Jūsų kūdikis girdi jūsų balsą ir kitus garsus maždaug nuo 23 nėštumo savaitės. Jūsų balsas yra mėgstamiausias jūsų kūdikio garsas, ir jis mielai klausysis, kai kažką jam sakysite ar dainuosite.

Regėjimas naujagimiui vystosi ilgiausiai. Naujagimis dar aiškiai nemato, tačiau stipriai užsimerkia reaguodamas į ryškią šviesą, taip pat gali raukytis, mirkčioti, skėsčioti rankomis ar net surikti. Naujagimiai geriausiai mato objektus, esančius 20-30 cm atstumu nuo jų. Kitaip tariant, jie, kai sūpuojame, geriausiai mato mamos arba tėčio veidą. Manoma, kad naujagimiai mato tik baltą, juodą ir pilkas spalvas. Įvairūs objektai jiems yra tik susiliejusios skirtingos formos ir didesni ar mažesnės šviesos srautai. Naujagimiai pirmus savo gyvenimo mėnesius mato nespalvotai. Pirmaisiais mėnesiais kūdikių matymas yra kitoks, jie gimsta toliaregiais, vėliau regėjimas normalizuojasi.

Visų naujagimių akys mėlynos arba pilkos, truputį žvairuojančios. Naujagimio rainelės spalva dar nėra pakankamai susiformavusi, nes neišsivysčiusios pigmentinės rainelės ląstelės. Tikroji akių spalva išryškėja nuo trečio mėnesio. Reikia atminti, kad šviesiaakiai labiau bijo šviesos nei tamsiaakiai, todėl išėjus pasivaikščioti kai smarkiai spigina saulė - būtina saugoti mažylio akis nuo ryškių spindulių. Kartais pirmąją savaitę mažylio akies baltyme pastebima raudona dėmelė - tai nuo padidėjusio spaudimo gimdymo metu iš mažytės gyslelės išsiliejęs kraujas, kuris dingsta per kelias dienas. Gana plačiai paplitęs mitas, esą visi naujagimiai gimsta mėlynakiai, tačiau iš tiesų daugiau jų gimsta rudomis akimis. Visai nesvarbu, kokia akių spalva bus gimimo metu, svarbu žinoti, kad per kelis artimiausius mėnesius kūdikio akių spalva gali pakisti.

Naujagimio refleksai ir judesiai

Naujagimis juda padrikai, iš esmės tai tik refleksiniai judesiai. Tačiau mažylio raumenys, ištisus mėnesius buvę įtempti, gimus kelias savaites dar neatsipalaiduoja. Sveikas naujagimis, tuo metu kai nemiega - įnirtingai spardosi. Ramiai gulinčio naujagimio rankos sulenktos per alkūnes, o kojos per kelius - tai normali jo padėtis, padedanti apsisaugoti nuo šalčio. Po 2-2,5 mėnesio jos išsitiesia pačios, negalima bandyti jų ištiesti per prievartą (išskyrus darant masažą). Išvystant mažylį gali drebėti viena koja ar rankytė - taip jis reaguoja į vėsesnį orą, kuris sudirgino galūnės nervus. Tai nereiškia, kad mažyliui per šalta ar jam traukuliai, augant šis refleksas dingsta savaime.

Naujagimiai negali verkti, nes fiziškai ašaros byrėti pradeda tik sulaukus maždaug 3 savaičių. Naujagimiui pravirkus ašarų taip ir neišvysite. Tačiau pajutę diskomfortą, naujagimiai reiškia emocijas: jie ir rėkia, ir kitais būdais reiškia nepasitenkinimą, o tikrosios pirmosios ašaros pasirodo mažyliui sulaukus maždaug 3 savaičių. Kūdikiai rėkia, bet ne verkia. Tik maždaug po trijų gyvenimo savaičių jiems gali pasirodyti pirmosios ašaros. Taip yra todėl, kad jų ašarų kanalai nėra pilnai išsivystę. Kai kurie vaikai nesulaukia pirmųjų ašarų net iki keturių ar penkių mėnesių.

Refleksiniai įgūdžiai

• Čiulpimo refleksas: Įkišus švarų pirštą jam į burną mažylis iš karto ima jį čiulpti kaip čiulptuką - tai naujagimio čiulpimo refleksas, užtikrinantis maitinimąsi. Palietus jo lūpų kamputį, pasuka galvą į tą pusę, kur tikisi rasti motinos krūtį. Nustatyta, kad šis refleksas išsivysto dar šešioliktą savaitę mažyliui esant pilve, tuomet vaisius į burnytę kišasi pirštuką.
• Šliaužimo refleksas: Pastebėta, kad naujagimiai moka instinktyviai šliaužti, paguldyti ant pilvo pakaitomis tiesia tai vieną, tai kitą koją ir kelia rankutes prie veido. Turėdamas į ką atsispirti mažylis trūkčiojančiais judesiais slidžiu paviršiumi gali šliaužti į priekį, tad paguldytų ant pilvo vaikučių nepatartina palikti be priežiūros.
• Ėjimo (žingsniavimo) refleksas: Pirmomis savaitėmis palietus naujagimio padą koja išsitiesia, o kita koja tuo pačiu metu linksta. Jei kūdikis laikomas stačias ant kieto pagrindo, prisitaikius prie jo judėjimo, jis pradės eiti - tačiau tai tik refleksas, po kelių savaičių jis turi išnykti, kad galėtų toliau vystytis valingas vaikščiojimas. Daugelis šių refleksų, pavyzdžiui, čiulpimas ar žingsniavimas, yra primityvūs: jei pastatysite kūdikį ant kieto paviršiaus, jis pradės imituoti ėjimą.
• Plaukimo ir nardymo refleksas: Taip pat naujagimiai yra puikūs plaukikai, šių įgūdžių jie įgijo dar motinos pilve, todėl maudomi gerai plaukia. Panirę po vandeniu, naujagimiai natūraliai sulaiko kvėpavimą. Jie turi du įgimtus refleksus - plaukimo ir nardymo. Dėl pirmojo jie pradeda judinti rankas ir kojas, o dėl antrojo sulaiko kvėpavimą. Atlikti tyrimai padėjo įrodyti, kad nė vienas iš tirtų naujagimių būdamas po vandeniu nebandė įkvėpti oro ir neužspringo vandeniu.
• Griebimo refleksas: Naujagimis taip pat refleksiškai čiumpa daiktus.

Miego ypatumai

Naujagimis pramiega maždaug dvidešimt valandų per parą. Naujagimio ir suaugusiojo miegas skiriasi kaip diena ir naktis. Naujagimiai miega labai daug ir dažnai. Per kelias pirmąsias savaites jūsų kūdikis gali miegoti iki 18 valandų per parą. Apskritai kūdikio miegas yra gana chaotiškas, visą parą paskirstomas atsitiktiniu būdu. Kai kūdikis ims suvokti nakties ir dienos skirtumą, jis pamažu, kai aplink bus tamsu ir tylu, pradės miegoti ilgiau, o ir dienos miegas grįš į tam tikrą ciklą. Kūdikiai pirmaisiais metais miegos vidutiniškai 5 400 valandų. Pirmuosius kelis gyvenimo metus vaikai nesvajoja. Taip sako specialistai.

Naujagimio odos savybės ir išvaizda

Gimdymo metu vaikutis dėl spaudimo gali susižeisti, todėl jo kūnas gali būti nusėtas gimdymo dėmių, vienos jų išnyksta dar tą pačią dieną, kitos gali likti pastebimos net iki metų. Dauguma mažylių atrodo putlūs dėl atidėtų poodžio riebalų skruostuose, nosies kraštuose, sprando srityje, dilbiuose. Dėl riebalinės raukšlės pečių srityje naujagimio kaklas atrodo trumpas. Neseniai gimusio vaiko pilvukas apvalus, jo centre yra bambutė su virkštelės liekana. Naujagimio galvutė gali būti arba visai plika, arba apaugusi švelniais plaukučiais. Kartais ant galvos pastebimas baltas pleiskanų luobas - patiems jo šalinti negalima, vėliau, mažylį maudant, pleiskanos turėtų dingti pačios.

Naujagimių oda skirtinga: stambių, išnešiotų, laiku gimusių mažylių oda lygi, storoka, rausva. Atitinkamai mažesnių naujagimių oda plonesnė ir pasiraukšlėjusi. Kai kurių mažylių oda labai plona, ypač vokų, kaklo, peršviečiama, po ja matosi smulkūs kapiliarai. Kai mažylis verkia oda dažnai parausta, išryškėja kraujagyslės (ypač ant kaktos).

Plaštakų ir pėdų oda yra vėsi (jos blogiau aprūpinamos krauju), tačiau tai nereiškia, kad mažyliui šalta. Ant krūtinės, rankų ar nugaros mažylis gali turėti pūkelių - vėliau jie išnyksta savaime. Kartais plaštakos ir pėdos būna melsvokos, tamsesnės nei kūnelis, arba pusė kūnelio tamsesnė už kitą - taip esti dėl nevienodo kraujo pasiskirstymo, kai kūdikis pajudins kojytes ir rankytes - odos spalva normalizuosis. Maždaug trečdalis kūdikių gimsta su vienokiu ar kitokiu odos pokyčiu. Dažniausiai pasitaikantys odos dariniai - gandro žnybis, arba angelo bučinys. Tai šviesiai rausva dėmė ant jūsų kūdikio veido arba kaklo, kuri jam verkiant gali paraudonuoti. Dauguma šių odos pokyčių nekenksmingi ir paprastai išnyksta savaime, nors kai kuriems jų pašalinti gali prireikti gydymo.

Naujagimių tipai ir specifika

Sveikas išnešiotas naujagimis

Sveikas išnešiotas naujagimis sveria nuo 2500 iki 4200 g (kai kurie ir daugiau). Mažylio ūgis paprastai siekia 48-56 cm. Ne tik stambaus sudėjimo, aukštų tėvų naujagimiai sveria daugiau, bet ir berniukai svoriu dažnai lenkia mergaites, o tų pačių tėvų antras, trečias vaikas gimsta taip pat sunkesnis nei pirmagimis. Gegužės mėnesį gimę kūdikiai sveria 200 gramų daugiau nei kitais mėnesiais gimę mažyliai. Sunkiausias iki šiol gimęs kūdikis buvo berniukas ir svėrė apie 10 kg. Jis gimė Italijoje 1955 metais.

Neišnešioti naujagimiai

Neišnešiotais naujagimiais laikomi mažyliai, gimę iki 36 nėštumo savaitės imtinai, jie paprastai sveria iki 2500 g. Neišnešioti naujagimiai dažnai yra ne tik labai maži, bet ir kaulėti dėl dar nesusiformavusio arba labai plono poodinio riebalų sluoksnio. Paprastai neišnešioti naujagimiai būna neaktyvūs ir nejudrūs, turi mažiau jėgų. Jų oda dažnai rožinė, matomos poodžio venos, jei gimsta su plaukučiais - tai jie ploni, panašūs į pūką. Neišnešioti mažyliai ypač neatsparūs infekcijoms, todėl juos būtina saugoti nuo bet kokio kontakto su sergančiais ūminėmis ligomis, prižiūrint mažylius būtina kruopščiai laikytis buities ir asmens švaros. Neišnešioti naujagimiai maitinami dažniau, jų svoris padvigubėja 2-4 mėnesiais. Nors mažylio protinė branda pradžioje nuo sveikų naujagimių gali skirtis 3-4 mėnesiais (priklausomai nuo gimimo laiko, svorio ir pan.), tačiau atotrūkis paprastai užtrunka 6-7 mėnesius, vėliau kūdikis bręsta kaip laiku gimę naujagimiai. Visi neišnešioti naujagimiai gimsta su mažomis geležies atsargomis, todėl anksti išryškėja mažakraujystė. Kelią jai užkirsti galima laiku nustačius, tad dažnai siūloma kas 3-4 savaites atlikti kraujo tyrimus. Taip pat dėl to, kad neišnešioto naujagimio vidaus organai dažnai nėra iki galo subrendę lyginant su bendraamžiais - jie dažniau serga rachitu ir kai kuriomis kitomis ligomis.

Pernešioti naujagimiai

Pernešiotu naujagimiu laikomas vaikas, gimęs po 42 nėštumo savaitės, nepriklausomai nuo to, ar jo kūno masė yra normali (pernešiotų naujagimių kūno svoris retai kada skiriasi nuo normalaus). Pernešiotų naujagimių oda blyški, nėra pūkinio dangalo. Mažylis dažnai gimsta jau su ilgais nagučiais ir plaukais, jų oda būna sausa, pleiskanojanti, tokie mažyliai paprastai yra dirglūs. Pernešioti naujagimiai kaip ir neišnešioti gali dažniau sirgti, todėl į namus jie išrašomi tik tuomet, kai kruopščiai patikrinama jų sveikata.

Naujagimio ir suaugusiojo kaulų skirtumai

Štai lentelė, apibendrinanti kaulų skaičiaus skirtumus tarp naujagimio ir suaugusiojo:

tags: #kiek #kaulu #turi #naujagimis

• Kaip nustebinti mamą Mamos dienai
• ką dovanoti krikštynų proga: patarimai ir gėlės
• Paramos svarba vienišoms mamoms
• apie kūdikio vystymąsi ir priežiūrą
• Grąžinimo procesas į nuolatinę gyvenamąją vietą