Žindymo svarba: nauda mamai, vaikui ir sėkmingo maitinimo paslaptys

Kiekviena moteris, kuri nors kartą gyvenime tapo mama, turi savo unikalią žindymo istoriją. Jos visos skirtingos - net ir ta pati moteris, augindama pirmą, antrą ar daugiau vaikų, kiekvieną kartą žindymą išgyvena kaip naują patirtį. Ji nebūtinai sklandi - sunkumų žindant patirti gali net ir ne pirmą kartą gimdžiusi moteris. Vis dėlto, svarbiausia tokiu atveju nenuleisti rankų ir žinoti, kodėl žindymas toks svarbus vaikui ir mamai.

Diskusijos - žindyti ar ne, kiek ilgai tai daryti - senos kaip pasaulis. Vis dėlto per pastarąjį šimtmetį buvo atlikta tiek mokslinių tyrimų, kad abejoti motinos pieno nauda neįmanoma. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) pabrėžia žindymo esminę svarbą. Sveikai funkcionuojančioje visuomenėje žindymas ar mamos gebėjimas savo pienu maitinti mažylį yra laikoma biologine norma.

Motinos pieno unikalumas ir nauda kūdikiui

Motinos pienas yra ne tik visavertis maistas, turintis tinkamą santykį kūdikiui reikalingiausių medžiagų: jame nėra nieko nereikalingo. Kiekviena motinos pieno sudedamoji dalis atlieka tam tikrą funkciją. Jis lengvai virškinamas, skaidomas kūdikio organizme, teikia energijos, saugo nuo infekcijų.

Mokslas jau seniai tyrinėja motinos pieno sudėtį ir vis dar atranda naujų dalykų. Pradėti tyrimai su vėžiu sergančiais žmonėmis rodo, kad motinos pienas gali būti naudingas ir jų gydymui. Tai parodo, koks vertingas yra motinos pienas. Motinos pienas - idealus maistas vaikui ir dėl to, kad jo sudėtis nuolat kinta.

Kiekvienos motinos pienas yra skirtingas. Net ir skirtingu paros metu jis kinta. Naktį jis yra riebiausias ir maistingiausias, dienos metu sudėtis kinta. Jo maistingumas priklauso ir nuo to, kokio amžiaus vaikui skirtas - ar naujagimiui, kuriam reikalingas priešpienis, ar vyresniam kūdikiui. Jeigu gimsta ankstukas - vėlgi motinos pienas yra skirtingas ir kitokios sudėties, tokios, kokios reikia būtent prieš laiką gimusiam kūdikiui. Taigi, motinos pienas yra nepastovus, nuolat kintantis ir prisitaikantis būtent prie tam tikro vaiko tuometinių poreikių. Tai iš tiesų unikalu ir nepalyginama su mišiniu, kurio sudėtis pastovi.

Su motinos pienu vaikas gauna visas maistines medžiagas, reikalingas pagal jo amžių ir vystymąsi. Mamos pienas, skirtingai nei kitos alternatyvos, turi ne tik tinkamą baltymų, riebalų ir vitaminų santykį, bet ir imuninės sistemos komponentus, kurie saugo kūdikį nuo infekcijų ir ligų. Nuo pat pirmųjų žindymo dienų kūdikis gauna priešpienį - tirštą geltoną, baltymais ir imunoglobulinais prisotintą skystį, kuris veikia kaip pirmoji apsauga. Ilgalaikis žindymas sumažina riziką susirgti alergijomis, astma, virškinimo trakto infekcijomis bei vidurinės ausies uždegimu. Taip pat tyrimai rodo, kad žindomi kūdikiai turi mažesnę riziką susirgti diabetu ir nutukimu vėlesniame gyvenime.

Žindymo metu vaikas jaučia fizinį artumą, kuris skatina saugumo ir prisirišimo jausmą. Tai labai svarbu vaiko pasitikėjimo savimi ir bendrojo psichologinio stabilumo ugdymui. Yra įrodyta, kad vaikai, kurie buvo žindomi, pasižymi geresniais kognityviniais gebėjimais.

Žemiau pateikiama išsamesnė žindymo nauda kūdikiui:

Žindymo nauda mamai

Žindymas ir motinos pienas vaikui suteikia ne tik maistinės vertės, bet ir fizinį bei emocinį saugumą. Mama, glausdama kūdikį prie krūties, užtikrina fizinį ir emocinį artumą, sukuria saugumo jausmą. Tai labai reikalinga kūdikio asmenybės vystymuisi, tačiau lygiai taip pat - ir mamai. Žindymas padeda sukurti harmoningą motinos-vaiko santykį.

Fiziologiškai žindymas padeda mamai greičiau atsistatyti po gimdymo, nes kūdikio stimuliuojamas spenelis skatina hormono oksitocino išsiskyrimą. Šis stiprina gimdos susitraukimus ir mažina kraujavimo riziką, skatindamas gimdą greičiau grįžti į pradinę būklę. Taip pat tyrimai rodo, kad ilgalaikis žindymas gali sumažinti krūties ir kiaušidžių vėžio riziką, padeda teigiamai kontroliuoti nėštumo metu priaugtą svorį bei mažina osteoporozės riziką vėlesniame gyvenimo etape. Jeigu moteris dėl vienokių ar kitokių priežasčių nežindo, šios rizikos didėja.

Žindymo nauda moteriai neapsiriboja vien fiziniais teigiamais sveikatos būklės privalumais. Sklandus žindymas kuria ypatingą ryšį tarp mamos ir vaiko, padeda sumažinti pogimdyminės depresijos riziką (žindant išsiskiria hormonai, skatinantys gerą savijautą ir atsipalaidavimą). Šis procesas suteikia mamai pasitikėjimo savimi, padeda sukurti emocinį saugumą ir stiprina jausmą, kad ji gali patenkinti savo vaiko poreikius. Iš moteris-gyvybės davėja pereinama į kitas stadijas: mamos gimdytojos ir mamos maitintojos etapą. Giliai širdyje to trokšta didžioji dauguma moterų, kurios neseniai tapo mamomis.

Štai keletas faktų apie žindymo naudą motinai:

• Krūties vėžys: Nors 3 mėnesius žindžiusios moterys 3 kartus rečiau serga krūties vėžiu. Kiekvieni žindyti metai 4,3 proc. sumažina moters tikimybę susirgti vėžiu.
• Osteoporozė: Vyresnėms nei 65 amžiaus moterims, žindžiusioms savo vaikus, 2 kartus rečiau išretėja kaulai. Jei motina žindė kūdikį iki 9 mėnesių, kaulų išretėjimo tikimybė sumažėja net 75 proc.
• Natūralus šeimos planavimas: Žindymas natūraliai retina pastojimų skaičių. Šio šeimos planavimo metodo patikimumas, išimtinai žindant kūdikį iki 6 mėnesių amžiaus - 98 proc.
• Kiaušidžių vėžys: Bent 2 mėnesius žindžiusi moteris turi 25 proc. mažesnę tikimybę susirgti kiaušidžių vėžiu.
• Psichologinė gerovė: Žindymo metu esant fiziniam kontaktui motinos organizme gaminamas oksitocino hormonas, kuris turi raminamąjį - laimės suteikiantį poveikį. Tai taip pat puiki depresijos profilaktikos priemonė mamoms.

Žindymo proceso ypatumai ir ankstyvasis kontaktas

Žindymas yra natūralus, tačiau kartu ir sudėtingas procesas, kuriam įtaką daro ne tik moters fiziologija, bet ir emocinė bei socialinė aplinka. Jis yra labiau panašus į mokymąsi vaikščioti (veiksmas, kurį reikia išmokti) nei į kvėpavimą (didelių pastangų nereikalaujanti, automatinė organizmo funkcija).

Pirmosios valandos po gimdymo - sėkmės pagrindas

Tik gimęs naujagimis iš kart uždedamas ant mamos pilvo. Jie abu apklojami pašildyta antklode - tai sumažina streso hormono adrenalino išsiskyrimą, padidina su juo konkuruojančių hormonų oksitocino ir prolaktino koncentraciją. Oksitocinas ir prolaktinas yra būtini ryšio kūrimui ir sėkmingam žindymui. Šiuo laikotarpiu mamos poreikiai yra minimalūs: šiluma ir rami, jauki aplinka. Daugelis gimdymo skyrių siekia naujagimiui palankios ligoninės vardo, todėl supranta ir skatina pirmą kartą naujagimį pažindyti dar gimdykloje.

Ankstyvas žindymas stimuliuoja naujagimio ieškojimo, čiulpimo ir rijimo refleksus. Jei pirmas maitinimas neįvyko pirmąją valandą po gimimo, tikimybė, kad maitinimas krūtimi bus sėkmingas, mažėja. Tuojau po gimdymo pridėtų prie krūties naujagimių net ir silpnas žindimas skatina hormono oksitocino išsiskyrimą, kuris skatina gimdos raumenų susitraukimą, t. y., žindymas pirmomis paromis arba pieno ištraukimas, jei naujagimis negali žįsti, padeda laktacijos pagrindus, t. y., kontroliuoja prolaktino gamybą, oksitocino refleksą ir inhibitoriaus veikimą.

Kai naujagimis, jei jis gimė sveikas, iškart paguldomas mamai ant pilvo ir netrikdomas, jis instinktyviai, vis pailsėdamas, šliaužia prie mamos krūties ir pradeda žįsti. Naujagimis vaizdą fokusuoja maždaug 30 cm atstumu - būtent tiek yra nuo Jūsų krūties iki akių. Žiūrėdama į savo naujagimį, kalbindama, glostydama ir tiesiog laikydama šalia, Jūs stiprinate tarpusavio ryšį. Naujagimiai, kurie patys susiranda krūtį, dažniau iškart ima žįsti teisingai, taip apsaugodami mamos spenelius.

Buvimas kartu su motina, yra raktas į vaiko išlikimą, o atskyrimas yra pavojingas gyvybei. Naujagimiai turi visiems žinduoliams būdingus instinktus: šalia mamos jaučiasi saugūs, čia šilta, saugu ir sotu. Jei naujagimis atskiriamas nuo mamos, jis garsiai protestuoja rėkdamas, siekdamas mamos dėmesio į savo nelaimę.

Kūdikiai gimsta pasiruošę pirmiausiai susitikti su mama. Jei gimdymas vyksta natūraliai, be nuskausminimo, naujagimis būna labai budrus ir įdėmiai stebi mamos veidą, atpažįsta jos kvapą, balso tembrą ir prisilietimą. Naujagimiai, kurie netrikdomi po gimimo paliekami ant mamos pilvo, sugeba geriau reguliuoti savo kūno temperatūrą ir kvėpavimą. Naujagimiai labai jautrūs temperatūros pokyčiams, nes jų apsauginis riebalų sluoksnis dar galutinai nesusiformavęs. Nepertrauktas oda-oda kontaktas tarp mamos ir naujagimio suteikia jiems daugiau laiko susipažinti iš išorės. Mamos, kurios po gimdymo buvo oda-oda kontakte, jaučiasi ramesnės ir geriau atpažįsta savo kūdikio poreikius. Net jei bus atlikta CP operacija, yra būdų, kaip suteikti oda-oda kontaktą. Net ir inkubatoriuje gulintiems neišnešiotiems naujagimiams taikomas „Kengūros metodas“, nes įrodyta oda-oda kontakto svarba naujagimio vystymuisi ir brendimui.

Žindymo technika ir maitinimo dažnumas

Naujagimis maitinamas pagal poreikį (ad libitum) - tiek, kiek jam reikia, tada, kai jis alkanas, o ne nustatytomis valandomis. Pirmosiomis dienomis naujagimis žinda krūtį 10-12 kartų per dieną, vėliau - 6-7 kartus. Pieno kiekis, kurio reikia vienam maitinimui pirmųjų dešimties dienų naujagimiui, skaičiuojamas pagal formulę: 10-15 ml x n; čia n - dienų skaičius.

Motinos pienas niekuomet nebūna „liesas“. Pieno sudėtis kinta kiekvieno maitinimo metu. Maitinimo pradžioje kūdikis gauna pirminį pieną, iš kurio gauna reikalingą skysčių kiekį. Todėl kūdikiams iki 6 mėnesių nereikia duoti papildomai gerti net karštą vasaros dieną, jei jie maitinasi tik iš krūties. Maitinimo pabaigoje pienas tampa tirštesnis, riebesnis ir, be abejo, sotesnis. Mamoms akcentuojame, kad žindytų vaikelį bent apie 20 min. prie vienos krūties, kad vaikelis pradžioje numalšintų troškulį, o jau galinis pienukas atiteka riebesnis. Tai tarsi tas antras patiekalas - jo funkcija pamaitinti vaikelį, suteikti sotumo jausmą, nuo jo priaugama svorio.

Naktinio žindymo nebuvimas yra labai svarbus faktorius, galintis turėti įtakos pieno gamybai. Nuo vidurnakčio iki 6 valandos ryto reikėtų bent kelis kartus pamaitinti vaikelį, ypač pirmomis savaitėmis, kol organizmas pripras ir suvoks, kas ir kaip su juo vyksta.

Iššūkiai žindymo kelyje ir palaikymo svarba

Pati pradžia beveik visoms moterims būna sunki. Tačiau susidūrus su pirmomis problemomis reikia išsaugoti vidinį norą žindyti. Turėti motyvaciją ir žinoti, kad tas kelias gal ir nelengvas, bet išsprendžiamas.

Labai svarbu, kad žindymo metu mama nejaustų skausmo. Pirmos paros, savaitė gali įnešti skausmo, nes niekas niekada nestimuliavo nei spenelių, nei krūtų. Bet tikrai ne ilgiau. Skausmą dažniausiai lemia neteisingas kūdikio pridėjimas prie krūties. Tarkime, jeigu vaikelis paėmęs tik patį spenelio galiuką, jis su savo dantenomis užgauna ir taip jautrią spenelio odelę. Taisyklingas maitinimas - svarbiausias sėkmingo žindymo veiksnys. Net 98 proc. traumuotų spenelių priežastis žindant kūdikį - netaisyklingas jų apžiojimas ir netinkama žindymo padėtis.

Antroji problemų banga gali kilti grįžus namo. Paprastai šis laikas sutampa su priešpienio pasibaigimu ir pieno atsiradimu. Tuomet moterims krūtys pribrinksta, būna kietos, vaikelis neištraukia pienuko. Būna, kad moterims užkyla temperatūra, prasideda uždegimas - tuomet mamos ieško pagalbos, kaip sau ir vaikui padėti ištraukti pienuką. Pagrindinis būdas išvengti pieno sąstovio - reguliarus vaikelio maitinimas. Vaikelis labai gerai reguliuoja pieno kiekį.

Augant kūdikiui paprastai žindyti tampa lengviau - šeima jau turi savo ritmą. Tačiau net ir čia gali užklupti problemos. Viena jų - per mažas svorio priaugimas, kai motinos pienu maitinamas kūdikis priauga per mažai arba nepriauga iš viso, kartais - jo svoris net krenta. Tai įneša nerimo. Yra tokia taisyklė, kad per pirmus tris mėnesius mažiausias kūdikio svorio prieaugis per mėnesį turėtų būti 500 g. Pirmąjį mėnesį kūdikio svorio prieaugis skaičiuojamas nuo jo numesto svorio. Bet kai vaikelis priauga minimumą, reikėtų pasižiūrėti, ar nėra žindymo trukdžių. Gali būti ir fiziologinių priežasčių, pavyzdžiui, prisegtas liežuvio pasaitėlis. Žindymo efektyvumą mažina ir tarpininkai - buteliukas, čiulptukas, antspeniai.

Pagalbos ir palaikymo svarba

Kad žindymas būtų sėkmingas ir teiktų visus privalumus, mamai labai svarbu jausti artimųjų palaikymą. Dažnai dėl aplinkos spaudimo ar neigiamų komentarų moteriai gali kilti abejonės dėl savo gebėjimo gaminti pieną ir žindyti, o tai gali tapti viena iš priežasčių, kodėl žindymas kelia nerimą ir tampa tikru iššūkiu. Todėl labai svarbu, kad šeima, draugai ir specialistai būtų šalia ir padėtų mamai jaustis užtikrintai dėl savo pasirinkimo, palaikytų ar nukreiptų tinkama linkme, iškilus problemai.

Krizinėse situacijose labai svarbus aplinkos palaikymas - vyro, kitų šeimos narių ir artimųjų. Mamos po gimdymo būna pavargusios, pasimetusios, išsiblaškiusios. Moters hormonai labai svyruoja, kartu su jais ir nuotaika. Labai svarbu, kad tuomet jas pastiprintų artimieji, medicinos personalas. Svarbiausia patikėti pačiai mamai, kad ji gali žindyti.

Palaikymo mamoms kartais pritrūksta ir poliklinikose, kur šeimos gydytojai neretai pasiūlo mišinuką, kaip lengviausią kelią. Tokiu atveju svarbu rasti žmogų, kuris jau turi geros patirties su žindymu ir gali pastiprinti abejojančią mamą. Galbūt tai draugė, o gal - žindymo specialistė? Svarbiausia - pasitikėjimas tuo žmogumi ir jo patirtimi.

Deja, visuomenėje kartais vyrauja nuostata, kad tik žindanti mama yra gera mama, o tai gali dar labiau pabloginti moters emocinę būklę. Mamos, kurios susiduria su žindymo sunkumais, dažnai daro viską, kas tik įmanoma, kad kuo ilgiau galėtų savo pienu maitinti vaikelį. Net jei kalbama tik apie Meilės lašus, kurie nors ir nepatenkina visų vaikelio maisto poreikių, tačiau atspindi milžiniškas mamos pastangas, kad bent lašelį savo pieno galėtų duoti mažyliui.

Žindymas turbūt yra viena dažniausių temų, dėl kurių susipyksta mamos. Iš tiesų taip neturėtų būti. Žindymas neturi būti susijęs su spaudimu. Žmonės gali pasirinkti, kaip jie nori auginti savo vaikus. Nereikia primesti savo įsivaizdavimų.

Donorinis pienas - alternatyva mišiniui

Praėjusiame amžiuje pasiturinčios motinos retai kada žindė savo vaikus pačios - tam būdavo randamos žindyvės. Jų pagalbos prireikdavo ir tuomet, jei kūdikį žindanti motina tam tikru metu neturėdavo pakankamai pieno. Šiais laikais tam tikra prasme žindyves pakeitė vadinamasis donorinis pienas. Jo reikšmė labai didelė. Pavyzdžiui, jis labai praverčia tol, kol mamai „užsikuria pieno fabrikėlis“ po sunkaus gimdymo arba kai vaikelis gimsta neišnešiotas.

Žinoma, jei reikėtų išdėlioti eilės tvarka, tai pirmiausia eitų savos mamos pienas, tuomet - donorinis pienas, o jeigu jau šių nėra arba neužtenka - naudojamas mišinys. „Pieno banko“ donorystėje galioja tam tikros taisyklės. Pavyzdžiui, pieno paaukoti gali tik moteris, kurios kūdikis yra ne vyresnis nei 6 mėnesių. Vyresnio vaiko mamos pienas yra pritaikytas jau vyresniam vaikui. O donorinio pieno paprastai reikia naujagimiams.

Ilgalaikio žindymo nauda ir visuomenės požiūris

PSO rekomenduoja žindyti vaiką iki 2 metų ir ilgiau, kol tai priimtina mamai ir vaikui. Tačiau kiekviena mama turi pati nuspręsti, kiek laiko ji nori ir gali žindyti vaiką. Reikalingiausias motinos pienas kūdikiams iki vienerių metų amžiaus, nes net ir pradėjus primaitinimą 6 mėnesių, motinos pienas vis tiek išlieka svarbiausiu maistu visus pirmuosius metus.

Iš savo darbo praktikos matomas pagyvėjimas: moterys domisi ir ilgalaikiu žindymu, konsultuojasi, skaito knygas. Tokią tendenciją galima sieti su žmonių sąmoningumu. Šeimose daugiau dėmesio kreipiama į sveikatą, sveiką gyvenimo būdą, mitybą, emocinę gerovę. Natūralu, jog tėvai nori duoti savo vaikams tai, kas geriausia. Šiuo atveju - motinos pieną ir saugų prieraišumą.

Priešingai, ugdymo įstaigas ar buvimo namuose su aukle etapą pradėjusiam mažyliui mamos pienas gali būti ta būtina „vitaminų dozė“, kuri padės išlikti sveikam ir laimingam. Mažo vaiko imunitetas nėra visiškai susiformavęs, todėl ilgalaikis žindymas pastiprina jį. Tai ypatingai svarbu vaikui išėjus į lopšelį ar darželį, kur jis susitiks su daugybe iki tol nepažintų virusų. Daugelis mamų įsivaizduoja, kad į darželį vaikas turėtų išeiti jau nebežindomas. Tačiau motinos pienas vaikui sugrįžusiam iš darželio bus naudingas ne tik kaip pagalba nuo virusų, bet ir kaip galimybė lengviau sugrįžti į save. Prisiglaudęs prie mamos jis paleis emocijas, sukauptas per dieną, nurims.

Žindymas suteikia apsaugą ir mamai, ir vaikui. Pavyzdžiui, susirgusi mama savo pienu perduoda vaikui specifinius antikūnus ir taip jį apsaugo. Aišku, tai nėra 100 proc. garantija, kad vaikas nesusirgs. Tačiau jis gali sirgti lengvesne ligos forma. Jeigu yra atvirkščiai - vaikas pasigauna virusą, tuomet jis per savo seiles kontaktuodamas su mamos speneliu į mamos organizmą perduoda informaciją apie ligą. Tuomet mamos kūnas per porą valandų jau gamina pieną su tos ligos antikūnais. Taigi, vėliau žįsdamas vaikelis juos jau gauna.

PSO rekomenduoja žindyti vaiką iki 2 m. arba ilgiau, kol tai yra abipusė nauda vaikui ir mamai. Žindymas nėra tik juoda ir balta, t. y. nebūtina tik nutraukti arba tik žindyti pagal poreikį. Mes galime paplanuoti žindymą taip, kad būtų smagu abiem pusėm. Yra tokių situacijų, kai vaikelis jau didesnis, supranta, kad sugeba „valdyti pasaulį“ ir pienelio prašo labai dažnai. Mamas tai pradeda erzinti ir varginti. Tada jos sako: „Viskas, reikia baigti.“ Bet nebūtina taip daryti. Galima, pavyzdžiui, susimažinti žindymų skaičių pagal savo kūno poreikius ir palikti kelis maitinimus: prieš užmiegant, naktį ar tik ryte. Tokiu atveju mamos ir toliau suteiks vaikui taip reikalingą naudą, bet ir pačios jaučiasi gerai.

Remiantis mokslo žiniomis, motinos COVID-19 ligos atveju, motinos pienas nelaikomas galimu infekcijos šaltiniu. Tai reiškia, kad sergančioms mamoms rekomenduojama tęsti žindymą, laikantis visų higienos reikalavimų.

Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyva

Prieš 26 metus, tai yra 1991 m., Pasaulio sveikatos organizacija ir Jungtinių Tautų vaikų fondas (UNICEF) paskelbė Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvą. Šios iniciatyvos tikslas buvo sutelkti pastangas, kad visose pasaulio ligoninėse būtų taikomos praktikos, kurios saugotų, skatintų ir palaikytų žindymą. Motinos pienas yra geriausias maistas kūdikiams, o žindymo sėkmė - kiek kūdikių ir kiek ilgai yra žindomi - labai priklauso nuo to, kaip ligoninėje personalas elgiasi su mamomis ir kūdikiais. Remiantis moksliniais tyrimais, buvo suformuluota dešimt principų (žingsnelių), kuriais vadovaujantis žindymo sėkmė padidėja.

Ligoninėms, kurios savo noru įgyvendina visus šiuos principus, suteikiama teisė vadintis Naujagimiams palankiomis ligoninėmis. 10 žingsnelių programai įgyvendinti reikia personalo motyvacijos, požiūrio, vertybinių orientacijų ir praktikų pasikeitimo. Lietuva Naujagimiams palankios ligoninės iniciatyvą pradėjo įgyvendinti 1993 m. Šiuo metu šios iniciatyvos įgyvendinimą koordinuoja Sveikatos apsaugos ministerija ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas Žindymo skatinimo komitetas.

Šiandien jau neabejojama, kad motinos pienas - vienintelis idealus maistas naujagimiui ir pirmųjų 5-6 mėn. kūdikiui, o žindymas turi ypatingą biologinį bei emocinį poveikį motinos ir vaiko sveikatai. Būtina informuoti apie žindymo naudą dar planuojant šeimą, o ne tik susilaukus kūdikio. Svarbus ne tik vyro ar šeimos palaikymas, tačiau ir sveikatos profesionalų patarimai ir rekomendacijos.

tags: #zindymo #svarba #mamai #ir #vaikui

• Naujausi genetiniai tyrimai IVF
• Apie Vaido Čeponio gyvenimo pokyčius
• Plaukimo žvaigždės Julijos Jefimovos pasiekimai
• Gilinkitės į Inanos, vaisingumo simbolio, kultą
• Vaikų anglų kalbos mokymo ypatumai