Placentos Formavimasis: Nuo Apvaisinimo iki Visiško Subrendimo

Nėštumas - tai laikotarpis, vidutiniškai trunkantis 9 mėnesius, 40 savaičių arba 280 dienų, nuo pastojimo iki gimdymo. Tai didelių pasikeitimų, džiaugsmo ir rūpesčio periodas visai šeimai. Svarbu suprasti, kas vyksta su moters organizmu ir kaip vystosi nauja gyvybė, o vienas svarbiausių organų, užtikrinančių vaisiaus vystymąsi, yra placenta. Mokslininkų nuomone, placenta yra mažiausiai suprastas žmogaus kūno organas, tačiau vienas svarbiausių, lemiantis moters ir jos vaikelio sveikatą viso nėštumo metu ir net po jo.

Placenta - tai endokrininis organas, laikinoji vidaus sekrecijos liauka, gaminanti hormonus, pavyzdžiui, progesteroną, ir ilgainiui perimanti geltonkūnio funkciją. Ji yra gyvybinis ryšys tarp besilaukiančios mamos ir jos vaisiaus, organas, kurio dėka užsimezga mamos ir vaisiaus tarpusavio santykis. Per placentą vyksta medžiagų apykaita tarp motinos ir vaisiaus; ji atlieka hormoninę ir apsauginę funkcijas.

Ankstyvieji Vystymosi Etapai ir Placentos Užuomazgos

Visas nėštumo procesas prasideda nuo apvaisinimo, kuris įvyksta maždaug 2 nėštumo savaitę, kai spermatozoidas apvaisina kiaušinėlį. Po apvaisinimo spermatozoidas susijungia su kiaušinėliu ir sudaro zigotą - tai pradinis embriono vystymosi etapas. Gemalo užuomazgos dydis šiuo metu siekia apie 0,12 mm, tačiau genetinėje medžiagoje jau užkoduota būsima kūdikio lytis, akių spalva ir kiti bruožai. Jau po keturių valandų gemalas ima dalytis - iš vienos ląstelės atsiranda dvi, ir šis ląstelių dalijimosi procesas toliau tęsiasi nuolat.

Pirmoji Nėštumo Savaitė: Kelionė ir Segmentacija

Pirmąją savaitę po apvaisinimo vyksta gemalo užuomazgos segmentacija ir kelionė implantacijos vietos link. Maždaug po 24-30 valandų nuo apvaisinimo zigota būna pasidalijusi į dvi dukterines ląsteles, vadinamas blastomerais. Toliau blastomerai mitoziškai dalijasi, dukterinių ląstelių sparčiai daugėja, bet jos neužauga iki motininių ląstelių dydžio. Toks dalijimasis vadinamas segmentacija. Apie 3 paras skylanti gemalo užuomazga keliauja kiaušintakiu gimdos link, stumiama skysčių srovės ir kiaušintakio epitelio virpamųjų plaukelių judesių.

Mitybai reikiamų medžiagų blastomerai gauna iš kiaušinėlio trynio atsargų ir kiaušintakio gleivių. Apie trečiąją parą žmogaus gemalo užuomazga būna sudaryta iš 12-16 blastomerų. Tokia ląstelių sankaupa primena avietę ir vadinama morule. Morulėje blastomerai tankėja, keičiasi jų forma, susidaro tarpląstelinės jungtys. Pradeda išsiskirti dviejų tipų blastomerai: išoriniai, kurie dalijasi greičiau ir plokštėja, apgaubia vidinius.

Antroji Nėštumo Savaitė: Implantacija ir Placentinės Kraujotakos Pradžia

Apie ketvirtąją parą morulė patenka į gimdos ertmę. Iš morulės susidaro pūslytė, vadinama blastocista. Jos plona siena, sudaryta iš išorinių ląstelių, vadinama trofoblastu. Viduje lieka blastocistos ertmė ir vidinių ląstelių masė, arba embrioblastas, prigludęs prie trofoblasto. Iš embrioblasto vėliau formuojasi gemalas, amnionas, trynio maišas, o iš trofoblasto - chorionas ir placenta.

Placenta pradeda vystytis tuomet, kai blastocista įsitvirtina į motininį endometriumą. Šeštąją parą trofoblasto ląstelės pradeda gaminti į tripsiną panašų fermentą, kuris ištirpdo gabalėlį skaidriosios srities. Išsilaisvinusios blastocistos apimtys ryškiai padidėja. Ji prilimpa prie gimdos gleivinės tuo poliumi, kuriame yra embrioblastas. Blastocistos išsilaisvinimu iš skaidriosios srities ir prilipimu prie gimdos gleivinės prasideda implantacija.

Antrąją savaitę vyksta gemalo užuomazgos implantacija, kuri yra blastocistos įsiskverbimas ir panirimas į funkcinį gimdos gleivinės sluoksnį. Normaliai šis procesas vyksta užpakalinėje ar priekinėje gimdos dugno ar kūno sienelėje, kuomet gleivinė yra sekrecijos fazėje, pilnakraujė ir pasirengusi priimti gemalo užuomazgą.

Apie 7-ąją parą blastocista pradeda skverbtis ir nirti į gimdos gleivinę. Besiskverbdama ji subliūkšta - tai implantacinis kolapsas. Blastocistos trofoblastas pasidalija į du sluoksnius: citotrofoblastą ir sinciciotrofoblastą. Sinciciotrofoblastas gamina proteolizinius fermentus, ardančius gleivinės audinius, ir pradeda sekretuoti žmogaus chorioninį gonadotropiną, kurį aptinka ankstyvieji nėštumo testai moters šlapime. Piršto formos sinciciotrofoblasto išaugos graužiasi į gleivinę, gilina ir platina implantacinę duobę.

Antrosios savaitės pabaigoje motinos kraujas išsilieja į lakūnas, atsirandančias sinciciotrofoblaste. Taip pradeda formuotis placentinė kraujotaka. Kol vyksta implantacija, tęsiasi segmentacija, ir per pirmas savaites gemalą jau sudaro visa grupė ląstelių, kurios ima dalintis į dvi dalis: vienos jų formuos vaisiaus kūną, kitos - vaisių maitinantį organą - placentą.

Trečioji Nėštumo Savaitė: Gemalinių Lapelių ir Kraujagyslių Formavimasis

Trečiąją savaitę vyksta gastruliacija - procesas, kurio metu susidaro trys gemaliniai lapeliai: išorinis - ektoderma, vidinis - endoderma ir vidurinis - mezoderma, iš kurių formuojasi visi gemalo audiniai ir organai. Šioje stadijoje pradeda formuotis kraujagyslės ir būsimų organų užuomazgos. Gimda po truputį prisitaiko prie besiformuojančio embriono, ir organizme pastebima daugiau pokyčių bei simptomų.

Maždaug 4 nėštumo savaitę širdis pradeda plakti, pradedama formuotis kraujotakos sistema. Penktąją nėštumo savaitę formuojasi vaisiaus širdis bei centrinė nervų sistema, kaulai, raumenys. Šiuo metu organizmas patiria milžiniškus hormoninius pokyčius - HCG lygis pakyla nuo 0 iki 217-8,245 mIU/mL. 6 nėštumo savaitę jau pastebimos organų užuomazgos, ima plakti vaisiaus širdelė, o placenta toliau vykdo savo funkciją ir tiekia maistines medžiagas bei deguonį embrionui.

Placentos Visiškas Subrendimas ir Funkcijos

Placenta susiformuoja maždaug trečiajame nėštumo mėnesyje, trečiojo mėnesio pabaigoje, ir yra pašalinama gimdymo metu kartu su gimusiu kūdikiu. Susiformavusi placenta yra disko formos, kurios skersmuo apie 18-20 cm, storis 2-4 cm, sveria 500-600 gramų (apie šeštadalį vaisiaus svorio).

Motinos kraujas skalauja choriono gaurelius, o tai leidžia vykti dujų mainams tarp motinos ir vaisiaus. Motininis kraujas tiesiogiai kontaktuoja su choriono gaureliais, tačiau vaisiaus ir motinos kraujas niekada nesimaišo. Atidavęs deguonį ir kitas medžiagas vaisiaus kraujui, motinos kraujas grįžta į endometriumo venas. Į placentą per minutę patenka 600-700 ml kraujo.

Veninis vaisiaus kraujas virkštelės arterijomis teka į placentą. Ten, kur virkštelė susijungia su placenta, virkštelės arterijos išsišakoja, suformuodamos choriono arterijas. Šios kraujagyslės toliau šakojasi ir choriono gaureliuose suformuoja plačią arterijų - kapiliarų - venų sistemą. Šioje sistemoje į veninį vaisiaus kraują iš motinos kraujo patenka deguonis ir maisto medžiagos, iš jo pasišalina metabolizmo produktai. Vaisiaus kraujas tampa arteriniu ir grįžta į vaisių per virkštelės veną.

Be medžiagų apykaitos, placenta atlieka ir kitas gyvybiškai svarbias funkcijas:

• Hormoninė funkcija: Choriono gaureliai išskiria hormonus, svarbius nėštumo metu. Šie hormonai skatina progesterono ir estrogenų sekreciją, pieno liaukų augimą, reguliuoja gliukozės, baltymų, riebalų kiekius motinos organizme, tam, kad šios medžiagos nuolatos būtų perduodamos vaisiui. Progesteronas apsaugo nuo priešlaikinio persileidimo.
• Apsauginė funkcija: Antikūnai iš motinos kraujo gali patekti į vaisiaus kraują, apsaugodami vaisių gimdoje. Antikūnų perdavimas prasideda 20-24 nėštumo savaitę. Taip pat placenta sulaiko kai kuriuos mikrobus, esančius motinos kraujyje.
• Imuninės sistemos reguliavimas: Placenta reguliuoja imuninės sistemos atsaką, padėdama taikiai „susikalbėti“ mamos ir vaisiaus imuninėms sistemoms. Viso nėštumo metu placenta neleidžia mamos organizmui atpažinti vaisiaus kaip „svetimkūnio“ ir jo atakuoti.

20 nėštumo savaitę placenta pradeda sverti daugiau nei augantis vaisius, tai yra dar vienas svarbus jūsų kūdikio vystymosi etapas. Visi organai, kurie susiformavo gemalo etapu, vystosi ir auga, o vaisiaus proporcijos vis labiau ir labiau panašėja į naujagimio.

Placentos Ypatybės

• Maža, bet galinga: Vidutiniško dydžio placenta būna 23 cm skersmens, 2,5 cm storio ir sveria apie pusę kilogramo. Trečiojo trimestro pabaigoje per placentą prateka apie 600 ml mamos kraujo kiekvieną minutę.
• Nėra motinos organas: Placenta vystosi iš apvaisintos kiaušialąstės, o tai reiškia, kad ji, lygiai kaip ir vaisius, yra sudaryta perpus iš mamos ir tėčio genų.
• Identiniai dvyniai gali dalintis viena placenta: Nors neidentiški dvyniai visuomet turi dvi atskiras placentas, identiški dvyniai gali turėti arba vieną bendrą, arba dvi atskiras.
• Savaime pasišalinantis organas: Placenta yra vienintelis organas, kuris išauga kiekvieno nėštumo metu ir po gimdymo savaime pasišalina.
• Paruošia motinos kūną žindymui: Nėštumo metu placenta gamina hormoną, kuris stabdo pieno gamybą krūtyse, o jo koncentracijai sumažėjus po gimdymo, pieno gamyba prasideda.

Ramzio Teorija ir Ankstyvas Placentos Nustatymas

Remiantis Ramzio teorija, kūdikio lytį galima nustatyti labai anksti, nuo placentos susidarymo 6-8 nėštumo savaitę. Ši teorija pagrįsta chorioninių kuokštelių, sudarančių placentą, vieta. Anot Ramzio, jeigu placenta pradeda formuotis kairėje gimdos pusėje, gims mergaitė, o jeigu dešinėje - berniukas.

Savo teoriją daktaras patvirtino įvertinęs 5376 vienavaisių nėštumų, moterys pirmą kartą buvo tiriamos ir būsimojo kūdikio lytis spėjama 6 nėštumo savaitę. Ankstyvosiose vaisiaus vystymosi stadijose lytiniai organai dar nesusiformavę, tačiau, pasak Ramzio teorijos šalininkų, lytį galima nustatyti pagal tai, kurioje gimdos pusėje pradeda formuotis placenta.

Besiformuojančios placentos buvimo vietą galima nustatyti žvelgiant į vaizdą echoskopo ekrane arba į padarytą nuotrauką. Placenta joje atrodo kaip šviesesnė lenkta juosta, gaubianti tamsesnę ertmę su nedideliu iškilimu (gimdą su besivystančiu kūdikiu). Svarbu žinoti, kad echoskopijos metu matomas vaizdas įprastai yra veidrodinis, t.y. kairėje nuotraukos pusėje bus dešinė gimdos pusė ir atvirkščiai. Dėl to neįgudusiam žmogui sunku pačiam nustatyti besiformuojančios placentos vietą, todėl rekomenduojama paklausti echoskopiją atliekančio gydytojo.

Vis dėlto, reikėtų pabrėžti, kad Ramzio teorija pagrįsta tik stebėjimais. Formuluojant teoriją neužsimenama apie galimas priežastis, kodėl apvaisinimo metu nulemta kūdikio lytis „priverčia“ būsimąją placentą prikibti vienoje ar kitoje gimdos pusėje. Nėra papildomos informacijos, ir Ramzio teorija nebuvo paremta ar atmesta kitų medikų ar mokslininkų atliktais tyrimais. Taip pat yra sudėtinga rasti patikimos informacijos apie pačios teorijos kūrėją ir jo mokslinius darbus.

Nėštumo Eiga ir Placentos Vystymosi Etapai

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti svarbiausi placentos formavimosi ir nėštumo eigos etapai:

tags: #kada #pradeda #formuotis #placenta

• Sužinokite daugiau apie ABC Design vežimėlius
• Lietuvių liaudies pasakos vaikams
• Sužinokite Apie Ligos Išmokų Apskaičiavimą
• Viskas, ką reikia žinoti apie motinystės išmokas dirbantiems savarankiškai
• Sužinokite apie gimdos tonusą ir kitus nėštumo pojūčius