Nėštumo metu moters organizme vyksta daugybė pokyčių, susijusių su augančiu vaisiumi. Nors ne visi šie pokyčiai yra malonūs, svarbu žinoti, kad dauguma jų yra laikini.
Dėl augančio vaisiaus ir didėjančios gimdos moters kūnas patiria reikšmingų pokyčių:
Didėjanti gimda spaudžia skrandį, todėl maistas jame užsibūna ilgiau. Padidėja skrandžio sulčių išsiskyrimas, kurios, dėl sumažėjusio stemplės tonuso, gali patekti į stemplę ir sukelti jos gleivinės sudirginimą.
Apie 70 proc. nėščiųjų patiria šiuos virškinimo sutrikimus. Pykinimas kamuoja beveik 90 proc. moterų, o vėmimas pasireiškia apie 60 proc. Šis diskomfortas dažniausiai pasireiškia 4-12 nėštumo savaitę dėl hormoninių pokyčių. Vėliau nėštumo pabaigoje pykinimas gali atsinaujinti, nes gimda spaudžia skrandį.
Gali padidėti jautrumas kvapams, net tiems, kurie anksčiau nesukeldavo jokios reakcijos. Paprastai pykinimas praeina apie 14-16 nėštumo savaitę.
Jei krenta svoris, vemiate išgėrus skysčių, vemiate 3-4 kartus per dieną, pykinimas ir vėmimas tęsiasi ilgiau nei 14 savaičių nuo nėštumo pradžios, būtina kreiptis į gydytoją.
Apie 50-80 proc. moterų nėštumo metu jaučia nugaros skausmą, dažniausiai nuo penkto iki septinto nėštumo mėnesio. Pakitusi kūno masė ir svorio centras apkrauna kaulus, raumenis ir sąnarius. Dėl augančio pilvo moteris vaikšto atsilošusi, kad išlaikytų pusiausvyrą, todėl apkraunama apatinė stuburo dalis.
Nėštumo metu dėl hormonų poveikio venos tampa elastingesnės, o didėjanti gimda spaudžia kraujagysles, todėl kraujas gali užsistovėti kojų venose. Tai gali sukelti venų varikozę ir hemorojų.
Dažniausiai tinsta pėdos, jos gali padidėti puse ar net vienu batų dydžiu. Kartais pasikeičia pėdų, pirštų ir čiurnų forma. Vėliau tinimas gali kilti aukštyn - tinsta blauzdos, šlaunys, gali patinti pilvas, veidas ir rankos. Tai vyksta todėl, kad organizmas kaupia skysčius dėl hormoninių pokyčių.
Auganti gimda gali užspausti venines kraujagysles, todėl gali išsiplėsti tiesiosios žarnos ir išangės venos bei atsirasti hemorojus. Jam atsirasti įtakos turi vidurių užkietėjimas ir stanginimasis tuštinantis.
Nėštumo metu oda gali keistis dėl hormoninių pokyčių. Apie 12-tą nėštumo savaitę, kai placenta pradeda gaminti hormonus, gali pasireikšti aknė. Dažniau beria tas moteris, kurias berdavo prieš mėnesines.
Pigmentacijos pokyčiai būdingi apie 90 proc. nėščiųjų, ypač tamsesnio gymio moterims. Gali susiformuoti antrinė areolė, patamsėti pažastų, šlaunų vidinės pusės, tarpvietės ir išorinių lytinių organų oda. Taip pat gali patamsėti apgamai, strazdanos, pigmentinės dėmės ir vidurinė pilvo linija. Apie 50-70 proc. moterų atsiranda „nėštumo kaukė“ (melazma ar chloazma) - rudos dėmės ant veido.
Strijos, dar vadinamos nėščiųjų drūžėmis, atsiranda dėl odos patempimo ir hormoninių pokyčių. Jos būna ryškiai rausvos, vėliau pablyksta. Dažniausiai pasireiškia ant pilvo šonų, sėdmenų, krūtų, žastų, šlaunų ir kirkšnių srityse.
Padidėjęs prakaito liaukų aktyvumas, ypač nėštumo pabaigoje, gali lemti prakaitinės bėrimų atsiradimą.
Dantenų jautrumas: Dėl hormonų pokyčių dantenos gali tapti jautresnės, paburkti ir dažniau kraujuoti. Svarbu palaikyti burnos higieną, valyti dantis švelniu šepetėliu ir naudoti pastas kraujuojančioms dantenoms. Vėmimo metu burną praskalauti vandeniu, o ne iškart valyti dantis.
Mėšlungis: Skausmingi raumenų spazmai, dažniausiai blauzdoje, šlaunyje ar pėdoje. Nėštumo metu organizme mažėja mineralinių medžiagų, ypač kalio, natrio, magnio ir kalcio. Užklupus mėšlungiui, reikia atpalaiduoti ir ištempti raumenį, pabandyti atsistoti ir paeiti, skaudamą vietą pagnaibyti, pamasažuoti. Nakties metu nepatingėkite atsikelti ir pasivaikščioti.
Paruošiamieji sąrėmiai: Nėštumo pabaigoje gimda gali spazmuoti, ruošdamasi gimdymui. Šie sąrėmiai yra neryškūs, nereguliarūs ir neskausmingi. Pajutus pirmuosius spazmus, svarbu įvertinti jų trukmę ir tarpus. Būklę gali palengvinti dušas, masažas, lengva mankšta, miegas.
Šlapinimosi dažnumas: Didėjanti gimda spaudžia šlapimo pūslę, todėl padažnėja šlapinimasis. Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai).
Vidurių užkietėjimas: Apie 40 proc. nėščiųjų susiduria su vidurių užkietėjimu. Jį lemia hormoniniai pokyčiai arba gimdos spaudimas į storąją žarną. Svarbi yra dieta: valgyti pusryčius, vartoti daugiau skaidulinių medžiagų, gerti pakankamai skysčių (apie 2 litrus), mažinti mėsos patiekalų, vengti pilvo pūtimą sukeliančio maisto.
Makšties pokyčiai: Dėl hormonų poveikio pasikeičia makšties terpė. Rekomenduojama nešioti natūralaus pluošto apatinius drabužius, naudoti specialius prausiklius (pH 3,5-5,5) ir dažnai keisti įklotus, jei juos reikia naudoti.
Krūtų pokyčiai: Krūtys brinksta ir tampa jautrios, gali padidėti keliais dydžiais. Svarbu patogi liemenėlė iš natūralaus audinio, be lankelių.
Nuotaikų kaita: Besikeičiančių hormonų įtaka sukelia nuotaikų svyravimus. Svarbu nepervargti, išsimiegoti, sveikai maitintis ir skirti laiko sau. Jei sunku suvaldyti emocijas, padeda pasivaikščiojimas, gilūs kvėpavimo pratimai.
Plaukų ir nagų pokyčiai: Nėštumo metu gali padidėti kūno plaukuotumas, plaukai tapti storesni ir tamsesni, greičiau augti nagai. Gali pasitaikyti, kad ant nagų prasčiau laikosi nagų lakas.
Dusulys: Nėštumo pabaigoje gali suintensyvėti kvėpavimas ir varginti dusulys.

Daugelis šių pokyčių yra natūrali nėštumo dalis ir turėtų grįžti į normalias vėžes po gimdymo. Svarbu stebėti savo organizmą ir, kilus abejonių ar nepatogumų, konsultuotis su gydytoju.