Kiek kainuoja namo renovacija ir ką svarbu žinoti?
Daugiabučių atnaujinimas Lietuvoje išlieka viena iš ekonomiškai naudingiausių investicijų. Specialistai pabrėžia, kad daugiabučio renovacija ne tik sumažina šildymo išlaidas, bet ir išaugina paties turto vertę, dėl ko butą tampa lengviau tiek išnuomoti, tiek parduoti už didesnę kainą. Tačiau procesas kelia daug klausimų: kiek tai kainuoja, kokia yra trukmė ir kaip gauti valstybės paramą?
Nuo ko priklauso renovacijos kaina?
Kauno būsto modernizavimo agentūros (KBMA) vadovė Ieva Šakalienė aiškina, kad modernizacijos kaina nėra fiksuota, nes ji tiesiogiai priklauso nuo gyventojų pasirinktų sprendinių investiciniame plane. T. y. ar atliekami tik būtiniausi darbai, ar pasirenkamas platesnis priemonių paketas, kokios energinės klasės siekiama, koks yra plotas ir pan. Dėl to nurodyti vieną „vidutinę“ modernizacijos kainą būtų netikslu.
Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė atskleidė, kad šiemet vidutinė renovuojamo daugiabučio rangos darbų kaina svyruoja nuo maždaug 350 tūkst. iki 1 mln. eurų ir daugiau. Kaina priklauso nuo kelių veiksnių:
- Pastato dydžio (aukštų skaičiaus, butų kiekio, bendro ploto);
- Pasirenkamų atlikti darbų kiekio ir įvairovės (pvz., ar atliekama tik fasado šiltinimas, ar keičiami langai, stogas, šildymo sistema);
- Pastato būklės prieš renovaciją (kiek reikia papildomų konstrukcinių sprendimų).
Vidutiniškai skaičiuojama apie 700 tūkst. eurų už daugiabučio renovaciją. 1 kv. m. naudingojo ploto rangos darbų kaina dažniausiai siekia apie 450 eurų, o vidutinio 50 kv. m. buto renovacijos kaina - apie 21 tūkst. eurų, neįvertinus valstybės paramos.
Specialistai praneša, nuo ko pradėti daugiabučio renovaciją: svarbiausi yra du aspektai
Valstybės parama ir finansavimo modelis
Naujuoju kvietimu keičiasi paramos apskaičiavimas: anksčiau taikius procentinę paramos išraišką, nuo šiol valstybės parama apskaičiuojama fiksuotu įkainiu, kuris priklauso nuo daugiabučio dydžio ir siekiamos energetinio naudingumo klasės. Gyventojams, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, valstybė pilnai dengia visas su daugiabučio renovavimu susijusias išlaidas, taigi renovacija nepasiturintiems gyventojams visiškai nekainuoja.
| Priemonė | Vidutinis atsipirkimas |
|---|---|
| Langų keitimas | Greičiausiai atsiperkanti priemonė |
| Sienų ir stogo šiltinimas | Pagrindinis šilumos nuostolių mažinimo veiksnys |
| Šildymo sistemos modernizavimas | Sąskaitų mažėjimas iki 70 proc. |
Renovacijos nauda ir atsiperkamumas
Pasak G. Burbienės, tipiniame 30 butų name investicija vienam butui sudaro apie 1,7 tūkst. eurų ir dėl sumažėjusių šildymo išlaidų atsiperka per 3-5 metus, o su 30 proc. valstybės parama - maždaug per 3 metus. I. Šakalienė antrino, kad po atnaujinimo gyventojai gauna didesnį šiluminį komfortą, stabilesnę vidaus temperatūrą, geresnę oro kokybę, mažiau triukšmo, o pats pastatas tampa techniškai patikimesnis ir ilgaamžiškesnis.
Buto vertės pokytis po atnaujinimo
Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada skaičiuoja, kad Vilniuje renovuoto daugiabučio buto vertė vidutiniškai padidėja apie 10-20 proc., priklausomai nuo renovacijos lygio, apimties ir atliktų darbų kokybės. Renovacijos metu atnaujintas būstas rinkoje yra žymiai patrauklesnis: tokie butai parduodami greičiau, su mažesnėmis derybomis ir dažnai už aukštesnę kainą.
Vilniuje vidutinė 1 kv. m. kaina senos statybos miegamajame rajone yra apie 2-2,2 tūkst. eurų. Tokio buto renovuotame name kaina būtų didesnė ir siektų 2,3-2,6 tūkst. eurų už 1 kv. m. Kaune vidutinė 1 kv. m. pardavimo kaina renovuotame name siektų 1,9-2,1 tūkst. eurų. Klaipėdoje atitinkamai po renovacijos - 1,8 tūkst. eurų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
