Kiaušidžių uždegimas - tai viena iš dažniausių moterų reprodukcinės sistemos infekcinių ligų, kuri gali pasireikšti tiek ūmine, tiek lėtine forma. Mediciniškai ši būklė vadinama ooforitu, o kai uždegimas apima ir kiaušintakius - adnexitu. Nors liga dažniausiai diagnozuojama vaisingo amžiaus moterims, ją gali patirti bet kokio amžiaus pacientės. Kiaušidžių uždegimas, medicininėje literatūroje dažnai įvardijamas kaip ooforitas, yra viena iš tų būklių, apie kurias moterys dažnai sužino tik susidūrusios su ūmiais skausmais ar ilgalaikėmis pasekmėmis, pavyzdžiui, sunkumais pastoti. Nors visuomenėje vis dar gajus mitas, kad šią ligą sukelia tik „peršalimas” ar sėdėjimas ant šalto paviršiaus, realybė yra kur kas sudėtingesnė. Tai rimta ginekologinė patologija, kuri dažniausiai pasireiškia kartu su kiaušintakių uždegimu (salpingitu), o šis derinys vadinamas adneksitu. Laiku neatpažinti simptomai gali lemti lėtinę ligos eigą, kurią gydyti yra žymiai sunkiau nei ūminį uždegimą. Negydytas arba uždelstas kiaušidžių uždegimas gali sukelti rimtų pasekmių, įskaitant nevaisingumą, negimdinį nėštumą, lėtinį dubens skausmą ar pasikartojančius uždegimus. Dėl šios priežasties svarbu žinoti ne tik simptomus, bet ir tai, kada būtina kreiptis į gydytoją, kaip atliekama diagnostika ir kokie yra efektyviausi gydymo būdai.

Kiaušidžių uždegimas apibūdina kiaušidžių (moters lytinių liaukų) infekciją ar uždegimą. Mediciniškai, kiaušidžių uždegimas, vadinamas ooforitu, yra viena iš dubens uždegiminių ligų (DUL) formų, kai uždegiminis procesas apima vieną arba abi kiaušides. Ši liga dažniausiai išsivysto dėl bakterinės infekcijos, kuri kyla iš apatinės lytinių takų dalies (makšties, gimdos kaklelio) ir keliauja aukštyn per kiaušintakius į kiaušides. Kiaušidės yra du maži organai, esantys dubens srityje, kurie gamina kiaušialąstes ir moteriškus hormonus, tokius kaip estrogenas ir progesteronas. Kiaušintakiai, esantys šalia kiaušidžių, yra vamzdiniai organai, kurie transportuoja kiaušialąstes iš kiaušidžių į gimdą. Plačiasis raištis, kuris palaiko kiaušidžių ir kiaušintakių struktūras, taip pat atlieka svarbų vaidmenį stabilizuojant reprodukcinę sistemą.
Terminas „ooforitas“ kilęs iš graikų kalbos: „oophoron“ reiškia kiaušidę, o „-itis“ - uždegimą. Nors praktikoje dažnai vartojama sąvoka „kiaušidžių uždegimas“, gydytojai dažniau susiduria su kombinuotu uždegimu, kai vienu metu pažeidžiamos tiek kiaušidės, tiek kiaušintakiai - ši būklė vadinama adnexitu. Apibendrinant:
Abu terminai dažnai vartojami sinonimiškai, nors klinikinėje praktikoje adnexitas yra tikslesnė diagnozė. Svarbu pažymėti, kad abi būklės gali pasireikšti tomis pačiomis priežastimis ir simptomais, todėl gydymas ir diagnostika taip pat yra labai panašūs.
Dažniausiai uždegimas prasideda vienoje pusėje, tačiau jei gydymas nepradedamas laiku, infekcija gali greitai plisti ir pažeisti abi kiaušides bei kitus dubens organus. Tuomet liga tampa sudėtingesnė, o gijimo procesas - ilgesnis.
Kiaušidžių uždegimą dažniausiai sukelia infekcijos, kurios patenka iš makšties, gimdos kaklelio ar gimdos ir plinta aukštyn per kiaušintakius iki kiaušidžių. Tai vadinamoji kilimo infekcija, ir ji sudaro absoliučią daugumą atvejų. Tačiau svarbu žinoti, kad šią būklę gali sukelti ir kiti rizikos veiksniai, susiję su higiena, lytiniu gyvenimu ar medicininėmis intervencijomis. Uždegimą gali sukelti įvairūs patogenai. Nors specifinės lytiškai plintančios infekcijos (tokios kaip chlamidijos ar gonorėja) yra dažnos kaltininkės, ligą gali išprovokuoti ir sąlyginai patogeninės bakterijos (pavyzdžiui, stafilokokai, streptokokai ar E. coli).

Daugeliu atvejų uždegimą sukelia bakterijos, ypač tos, kurios plinta lytiniu keliu. Tarp jų dažniausiai pasitaiko:
Šios infekcijos neretai yra besimptomės, todėl moteris gali net neįtarti, kad yra infekuota, kol liga neprogresuoja ir nepažeidžia kiaušidžių. Dėl to reguliari profilaktinė patikra, ypač esant rizikingam lytiniam gyvenimui, yra labai svarbi. Kylančiomis kiaušintakių ir kiaušidžių infekcijomis praktiškai serga tik lytiškai subrendusios moterys.
Asmeninės higienos nesilaikymas gali lemti mikroorganizmų patekimą į lytinius takus. Ypač svarbu tinkamai naudoti higieninius tamponus:
Netinkama higiena sukuria palankią terpę bakterijoms daugintis ir lengviau pasiekti vidinius lytinius organus.
Menstruacijų metu gimdos kaklelis šiek tiek prasiveria, o natūrali organizmo apsauga sumažėja. Lytiniai santykiai šiuo metu gali palengvinti bakterijų patekimą į gimdą ir aukščiau, todėl rizika susirgti adnexitu padidėja. Taip pat padidėja pavojus užsikrėsti lytiškai plintančiomis infekcijomis.
Kartais kiaušidžių uždegimas išsivysto kaip anksčiau buvusio gimdos ar makšties uždegimo komplikacija. Jeigu makšties infekcijos ar gimdos kaklelio uždegimai gydomi paviršutiniškai arba per trumpai, bakterijos gali „pakilti“ į gimdos ertmę ir vėliau patekti į kiaušides. Šią ligą sukelia mikroorganizmai, kartais į gimdą patekusios cheminės medžiagos, tokios kaip jodas, spiritas.
Bet kokios intervencijos į gimdą - pvz., gimdymas, abortas, histeroskopija, spiralės įdėjimas ar pašalinimas - didina tikimybę, kad infekcija pateks į gilesnius audinius. Dėl šios priežasties po tokių procedūrų būtina laikytis griežtų higienos taisyklių, vengti lytinių santykių tam tikrą laiką ir stebėti savijautą. Ligos pradžioje beveik visuomet būna tik kiaušintakio uždegimas. Tik po to į patologinį procesą įtraukiamos kiaušidės ir aplink jas esantys audiniai. Apskritai infekcijos plitimas yra kylančio pobūdžio. Infekcijos kyla aukštyn per mėnesines ir tuoj po jų, nes kraujas yra gera terpė sukėlėjams, taip pat po persileidimo, gimdymo, po gimdos operacijų ir tuomet kai gimdos ertmėje įstatyta spiralė.
Kiaušidžių uždegimo simptomai gali būti labai įvairūs - nuo nežymaus diskomforto pilvo apačioje iki stipraus skausmo, karščiavimo ir net pykinimo. Liga dažniausiai prasideda ūmiai, tačiau kai kuriais atvejais gali vystytis lėtai, su neryškiais simptomais. Būtent dėl to svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį - ankstyvas atpažinimas leidžia išvengti komplikacijų, tokių kaip nevaisingumas ar uždegimo plitimas į kitus dubens organus. Vienas didžiausių iššūkių diagnozuojant šią ligą yra jos dvilypumas. Ūminis ooforitas arba adneksitas paprastai prasideda staiga ir jo simptomų nepastebėti sunku. Tai organizmo aliarmas, reikalaujantis skubios medicininės intervencijos. Lėtinis uždegimas dažniausiai yra negydyto arba nepilnai išgydyto ūminio proceso pasekmė.

Pats dažniausias ir dažniausiai pirmasis simptomas - apatinės pilvo dalies skausmas. Jis gali būti:
Kai kuriais atvejais skausmas gali plisti į juosmenį arba šlaunis. Stiprus skausmas pilvo apačioje yra ryškiausias simptomas. Skausmas gali būti aštrus, raižantis arba pulsuojantis. Dažnai jis lokalizuojasi vienoje pusėje (priklausomai nuo to, kuri kiaušidė pažeista), tačiau gali apimti ir visą dubens sritį. Jei uždegimas sunkesnis ar komplikuotas, skausmas būna stiprus, varginantis ir lydimas pilvo raumenų įtempimo. Lėtinis uždegimas pasižymi nuolatiniu maudžiančiu skausmu, kuris nėra aštrus, skiriasi nuo ūminio atvejo. Skausmas apibūdinamas kaip bukas, vis pasikartojantis, skauda lytinių santykių metu, šlapinantis, tuštinantis, ilgai sėdint.
Ūminiam kiaušidžių uždegimui dažnai būdinga:
Kūno temperatūra gali staiga pakilti iki 38-39 laipsnių ar daugiau. Šie simptomai dažniausiai rodo aktyvią uždegiminę reakciją, kuriai reikalingas skubus gydymas. Ligai tęsiantis, gali prasidėti pykinimas, vėmimas, dažnėti pulsas.
Kai kurios moterys pastebi:
Tai dažniausiai susiję su sutrikusia kiaušidžių hormonų veikla dėl uždegiminio proceso. Lėtinis uždegimas gali sukelti menstruacinio ciklo sutrikimus, kai mėnesinės gali tapti nereguliarios, labai skausmingos, per gausios arba atvirkščiai - labai negausios.
Dėl gleivinės uždegimo ir dubens audinių jautrumo, lytiniai santykiai gali tapti:
Šis simptomas dažnai rodo pažengusį uždegimą arba kartu vykstantį kiaušintakių dirginimą. Tai vienas dažniausių lėtinio uždegimo požymių, mediciniškai vadinamas dispareunija.
Kai kuriais atvejais kiaušidžių uždegimą lydi:
Tai dažniausiai susiję su kartu esančiu makšties ar gimdos kaklelio uždegimu. Taip pat gali atsirasti ar pagausėti pūlingų išskyrų. Moterys dažnai pastebi pagausėjusias išskyras iš makšties.
Kiaušidžių uždegimas gali būti ūmus (staigus, su intensyviais simptomais), tačiau jei infekcija ne visiškai išgydoma arba dažnai kartojasi - ji pereina į lėtinę formą, kuri būna ne tokia intensyvi, bet kur kas pavojingesnė dėl galimų ilgalaikių pasekmių. Štai lentelė, palyginanti ūminio ir lėtinio uždegimo požymius:
| Požymis | Ūminis kiaušidžių uždegimas | Lėtinis kiaušidžių uždegimas |
|---|---|---|
| Simptomų pradžia | Staigi, stipri | Lėta, progresuojanti |
| Pilvo skausmas | Intensyvus, aštrus, dažnai vienoje pusėje | Maudžiantis, nuolatinis, dažnai abipusis |
| Temperatūra | Dažnai >38 °C | Dažniausiai normali |
| Išskyros ir kraujavimas | Gausios, nemalonaus kvapo, nereguliarus ciklas | Nepastovios, gali nebūti ryškių pakitimų |
| Seksualiniai santykiai | Labai skausmingi | Diskomfortas, skausmas tik tam tikromis aplinkybėmis |
| Gydymo trukmė | 10-14 dienų antibiotikų kursas | Ilgesnis gydymas, galimas kartojimas |
| Komplikacijų rizika | Mažesnė, jei gydoma laiku | Didesnė: nevaisingumas, sąaugos, lėtinis skausmas |
Tiksli diagnozė yra būtina, nes dubens skausmas ar karščiavimas gali būti susiję ir su kitomis ligomis - apendicitu, šlapimo takų infekcija, cista ar net negimdiniu nėštumu. Todėl gydytojai remiasi keliais diagnostikos etapais, kurie padeda ne tik patvirtinti kiaušidžių uždegimą, bet ir nustatyti jo sunkumą bei priežastį. Gydytojas diagnozę nustato remdamasis ginekologine apžiūra (skausmingumas čiuopiant priedus), echoskopija (matomi pakitę kiaušintakiai, skystis dubenyje) bei kraujo tyrimais (padidėjęs CRB ir leukocitų kiekis).
Diagnozė dažniausiai prasideda nuo išsamios apklausos apie simptomus - skausmo trukmę, intensyvumą, lytinius santykius, ciklo pokyčius, ankstesnes infekcijas. Po to atliekama ginekologinė apžiūra, kurios metu gydytojas gali pastebėti:
Ši informacija leidžia įtarti uždegimą dar prieš atliekant instrumentinius tyrimus.
Norint įvertinti, ar vyksta aktyvus uždegiminis procesas, atliekamas bendras kraujo tyrimas. Dažniausiai nustatomas:
Šlapimo tyrimas atliekamas siekiant atmesti šlapimo takų infekcijas, kurios gali sukelti panašius simptomus.
Svarbiausias mikrobiologinis tyrimas - makšties arba gimdos kaklelio tepinėlis. Jis padeda nustatyti:
Šie duomenys svarbūs gydymo pasirinkimui - leidžia skirti tinkamiausią antibiotiką.
Ultragarsas per makštį leidžia įvertinti:
Tai labai svarbus tyrimas tiek diagnozei, tiek gydymo eigai stebėti - ypač jei yra komplikacijų rizika.
Kai diagnozė neaiški arba įtariama komplikacija, gali būti atliekama laparoskopija - mažai invazinė operacija, kurios metu kamera įvedama į pilvo ertmę. Šis metodas leidžia tiesiogiai apžiūrėti kiaušides, kiaušintakius ir kitus dubens organus. Paprastai ji taikoma tik tais atvejais, kai kiti tyrimai nepakankami.
Kiaušidžių uždegimo gydymas visais atvejais turi būti sisteminis ir pradėtas kuo anksčiau, kad būtų išvengta lėtinių pasekmių, tokias kaip nevaisingumas ar pasikartojantys dubens skausmai. Pagrindinis gydymo tikslas - pašalinti infekcijos sukėlėją, sustabdyti uždegiminį procesą ir atkurti pažeistų audinių funkciją. Griežtai ne. Kiaušidžių uždegimas yra bakterinė infekcija, kuriai gydyti reikalingi antibiotikai.

Pagrindinis gydymo pagrindas - plataus spektro antibiotikai, kurie veikia dažniausius sukėlėjus, tokius kaip chlamidijos, gonokokai, anaerobinės bakterijos. Dažniausiai gydytojai skiria:
Antibiotikų kursas dažniausiai trunka nuo 10 iki 14 dienų, tačiau kai kuriais atvejais, ypač esant pūliniui ar komplikacijoms, gydymas gali būti tęsiamas ilgiau. Mažojo dubens uždegiminė liga pirmiausia gydoma antibiotikais, o formuojantis pūliniui sprendžiama dėl operacinio gydymo.
„Antibiotikų kursas visada turi būti baigtas iki galo - net jei simptomai išnyksta po kelių dienų. Per anksti nutraukus gydymą, infekcija gali atsinaujinti arba išlikti nepastebima, pereidama į lėtinę formą.“
- dr. Lisa Arendt, ginekologė (Vokietija)
Be antibiotikų, pacientėms dažnai skiriami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) - ibuprofenas, diklofenakas ar paracetamolis. Jie padeda mažinti:
Šie vaistai padeda jaustis geriau, tačiau jie negali pakeisti antibiotikų, nes neveikia infekcijos sukėlėjų.
Ambulatorinis gydymas tinka daugumai pacienčių, tačiau yra atvejų, kai būtina stacionarinė priežiūra:
Tokiais atvejais skiriami intraveniniai antibiotikai ir atliekami papildomi tyrimai. Kai kuriais atvejais gali prireikti net chirurginio intervencinio drenažo, jei formuojasi pūlinys.
Dažna klaida - per anksti nutraukti vaistų vartojimą, kai tik pagerėja savijauta. Tai gali sukelti:
Todėl kiekviena pacientė turi žinoti: svarbu ne tik pradėti gydymą, bet ir jį baigti taip, kaip nurodė gydytojas.
Nors pagrindinis gydymas kiaušidžių uždegimo atveju visada yra antibiotikai, tam tikri gyvenimo būdo pokyčiai ir namų priemonės gali ženkliai prisidėti prie greitesnio pasveikimo. Be to, tai padeda sumažinti uždegiminės būklės plitimą, diskomfortą bei palaikyti organizmo imunitetą.

Pirmosiomis dienomis, kol organizmas kovoja su infekcija, labai svarbu:
Per didelis aktyvumas gali paskatinti uždegimo plitimą arba atitolinti gijimą.
Daugelis moterų jaučia palengvėjimą uždėjus šilumos šaltinį (pvz., šildyklę ar šiltą kompresą) ant pilvo apačios. Tai:
Svarbu: nedėti šilumos, jei įtariamas pūlinys - tokiu atveju karštis gali pabloginti būklę. Jei kyla abejonių, būtina pasitarti su gydytoju. Nors dažnai būtinas medicininis gydymas, kai kurioms moterims kiaušidžių skausmas palengvėja taikant šilumos terapiją, vaistažolių arbatas ar keičiant mitybą.
Kad infekcija neplistų toliau ar neatsinaujintų, būtina laikytis griežtų higienos taisyklių:
Švaros laikymasis itin svarbus.
Gydymo laikotarpiu ir kurį laiką po jo rekomenduojama apriboti arba vengti lytinių santykių, kad būtų išvengta uždegimo paūmėjimo ar partnerio užkrėtimo, jei liga buvo sukelta lytiškai plintančių infekcijų.
Kiaušidžių uždegimas nėra tik laikinas nepatogumas. Negydoma infekcija gali sukelti negrįžtamus pokyčius reprodukcinėje sistemoje.
Pati rimčiausia ir skaudžiausia pasekmė - nevaisingumas. Uždegimo metu kiaušintakiuose susidaro randinis audinys ir sąaugos, kurios užkemša kiaušintakius. Lėtinis uždegimas dažnai sukelia kiaušintakių nepraeinamumą ar sąaugas, o tai yra viena pagrindinių nevaisingumo priežasčių. Pastoti įmanoma, tačiau tai gali būti sunkiau.
Kita itin pavojinga komplikacija - negimdinis nėštumas. Jei kiaušintakis yra iš dalies praeinamas, apvaisintas kiaušinėlis gali įstrigti jame ir pradėti augti.
Negydytas uždegimas dažnai pereina į lėtinę formą, kuri pasireiškia nuolatiniu, maudžiančiu dubens skausmu, ženkliai pabloginančiu moters gyvenimo kokybę.
Dažnai kartojantis uždegimas silpnina organizmo apsaugą ir gali lemti kiaušidžių ar kiaušintakių abscesų (pūlinių) formavimąsi, kuriems gali prireikti chirurginės intervencijos.

Svarbu suprasti, kad laukimas šiuo atveju nėra gera strategija. Jei jaučiate pilvo apačios skausmą, kuris nepraeina, ar pastebėjote kitus minėtus simptomus, vizitas pas ginekologą yra būtinas. Jei skausmas stiprus ar atsiranda kitų simptomų (pvz., kraujavimas, pykinimas), būtina kreiptis į gydytoją. Pilvo apačios skausmas yra viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurios moterys kreipiasi į gydytojus. Dėl ginekologinių priežasčių atsiradę ūminiai skausmai būna aštrūs, jie gali prasidėti staiga, vis stiprėti, nepraeiti nuo nuskausminamųjų vaistų. Tokius skausmus dažnai lydi pykinimas, silpnumas, pilvo pūtimas, kraujavimas iš makšties. Laiku pradėtas gydymas - dažniausiai tai antibiotikų kursas, kartu su ramybės režimu ir priešuždegiminiais vaistais - padeda visiškai pasveikti ir išvengti ilgalaikių komplikacijų. Rūpinkitės savimi, nenumokite ranka į skausmą ir reguliariai lankykitės pas ginekologą profilaktiniams patikrinimams, net jei nieko neskauda.
Pilvo apačios skausmas yra viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurios moterys kreipiasi į gydytojus. Nors tai gali būti susiję su nesudėtingomis priežastimis, tokiomis kaip menstruacijos, dažnai šis skausmas gali signalizuoti apie rimtesnes ginekologines problemas. Kiaušidžių skausmas arba kiaušidžių skausmas yra diskomfortas, kurį sukelia kiaušidės, kurios yra moterų reprodukciniai organai, atsakingi už kiaušinėlių gamybą. Skausmą gali sukelti įvairios sąlygos, kai kurios iš jų gali būti lengvos, o kitos gali rodyti rimtesnį sveikatos sutrikimą. Šio tipo skausmas gali būti įvairaus intensyvumo ir atsirasti staiga arba palaipsniui. Lėtiniai pilvo apačios ar dubens skausmai dėl ginekologinių priežasčių vargina nuolat ar su pertraukomis ne trumpiau kaip šešis mėnesius. Statistiniai duomenys skelbia, kad lėtiniais pilvo apačios ar dubens skausmais skundžiasi viena iš septynių vaisingo amžiaus moterų. Kai kurios moterys juos jaučia stipriau nei kitos. Lėtinių skausmų varginamos pacientės dažniausiai jaučia spaudimą, sunkumą dubenyje. Tik specialistas gali paskirti reikalingus tyrimus skausmo priežasčiai diagnozuoti ir, nustatęs diagnozę, paskirti tinkamą gydymą, padėsiantį išvengti nemalonių komplikacijų ir žymiai pagerinsiantį moters gyvenimo kokybę.
Endometriozė yra būklė, kai gimdos gleivinės audinys (endometriumas) auga už gimdos ribų, dažniausiai ant kiaušidžių, kiaušintakių ar kitų dubens organų. Simptomai: intensyvus pilvo apačios skausmas, ypač menstruacijų metu, nevaisingumas, skausmas lytinių santykių metu. Sergant šia liga, gimdos gleivinės (endometriumo) ląstelės išveša už gimdos ribų. Skausmai jaučiami dėl ligos židiniuose vykstančio uždegimo. Pažeisti audiniai randėja, randiniam audiniui sujungus skirtingas struktūras ir organus, formuojasi sąaugos. Tikslios endometriozės priežastys nežinomos, tačiau labiausiai tikėtina, kad šį susirgimą sukelia hormonų disbalansas. Endometriozė gali būti valdoma medikamentais ar chirurginiu būdu. Diagnozavus endometriozę, galimas tiek hormoninis, tiek operacinis gydymas.
Kiaušidžių cistos - tai skysčio pripildytos struktūros, kurios dažnai nesukelia simptomų, tačiau kartais gali būti skausmingos. Simptomai: aštrus arba maudžiantis skausmas pilvo apačioje, dažnai vienoje pusėje, nereguliarios menstruacijos, prieš menstruacijas ir jų metų juntamas stiprus skausmas papilvėje. Cistos yra pataloginis darinys kiaušidėje, susidarantis, kada kiaušidės aplinkoje susikaupia sekretas. Kiaušidžių cistos būna kelių rūšių: folikulinės cistos, geltonkūnio cistos, tekaliuteininės cistos, priekiaušidinės cistos, intraligamentinės cistos, dermoidinės cistos, endometriodinės cistos. Funkcinės kiaušidžių cistos dažnai nesukelia simptomų, bet jeigu jos didelės, gali varginti pilvo apačios sunkumas ar sunkiai nusakomas maudimas. Dalis cistų išnyksta savaime. Jeigu cista didelė, kelia nemalonius simptomus, ji gali būti šalinama chirurginiu būdu, esant daugybinėms cistoms gali būti pašalinta visa kiaušidė. Nustačius, kad cista yra vėžinės kilmės, rekomenduojama pašalinti abi kiaušides ir gimdą. Diagnozavus kiaušidžių cistas, galimas tiek hormoninis, tiek operacinis gydymas.
Gimdos miomos - tai nepiktybiniai gimdos raumeninio audinio augliai, kurie gali sukelti skausmą ar spaudimą pilvo apačioje. Simptomai: maudžiantis skausmas, sunkios ir ilgos menstruacijos, spaudimas dubens srityje. Maudžiantis skausmas būdingas miomos degeneracijai, uždegimui, o stiprūs skausmai - miomai apsisukus ar plyšus jos kraujagyslei. Gimdos mioma yra gerybinis lygiųjų gimdos raumenų navikas, kuris susiformuoja iš gimdos sienelės raumeninių skaidulų. Gydytojas gali rekomenduoti stebėjimą, medikamentinį gydymą ar chirurginį pašalinimą. Miomos gydomos chirurginiu būdu - dariniai gali būti pašalinami nuo gimdos sienelių arba, jeigu moters vaisingasis amžius jau praėjęs arba ji nebeplanuoja turėti daugiau vaikų, chirurginiu būdu šalinama gimda. Diagnozavus miomas, galimas tiek hormoninis, tiek operacinis gydymas.
Ši liga dažnai atsiranda dėl infekcijos, kuri pažeidžia gimdą, kiaušintakius ar kiaušides. Simptomai: pilvo apačios skausmas, karščiavimas, nenormalus makšties išskyros, skausmas lytinių santykių metu. Reikalingas skubus gydymas antibiotikais, kad būtų išvengta komplikacijų, tokių kaip nevaisingumas.
Tai gimdos gleivinės uždegimas, kurį gali sukelti infekcija ar pooperacinės komplikacijos. Simptomai: skausmas pilvo apačioje, karščiavimas, nenormalus kraujavimas. Nedelsiant kreiptis į gydytoją. Gydymas paprastai apima antibiotikus.
Negimdinis nėštumas atsiranda, kai apvaisintas kiaušialąstė implantuojasi už gimdos ribų, dažniausiai kiaušintakyje. Simptomai: intensyvus, aštrus skausmas pilvo apačioje, kraujavimas, galvos svaigimas ar alpimas. Tai gyvybei pavojinga būklė, todėl būtina skubi medicinos pagalba. Taip, kiaušidžių skausmas gali atsirasti ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu dėl hormoninių pokyčių ir gimdos išsiplėtimo. Negimdinio nėštumo atvejais taikomas operacinis gydymas.
Kai kurioms moterims ovuliacijos metu jaučiamas trumpalaikis skausmas, kuris paprastai praeina savaime. Simptomai: skausmas pilvo apačioje ciklo viduryje, dažnai vienoje pusėje. Daugelis moterų menstruacinio ciklo viduryje jaučia nedidelį ovuliacijos skausmą, nes kiaušidėse išsiskiria kiaušinėlis. Daugeliui vaisingo amžiaus moterų cikliškai gali pasireikšti ovuliaciniai ar priešmenstruaciniai pilvo skausmai.
tags: #kiausintakiu #uzdegimas #skausmas #pulvo