Kiaušinis - tai natūralus, maistingas ir lengvai virškinamas maisto produktas, turintis didelę vertę augančiam kūdikio organizmui. Jame gausu ne tik pilnaverčių baltymų, bet ir daugybės vitaminų, mineralinių medžiagų bei kitų svarbių maistinių elementų. Tačiau, kaip ir su bet kuriuo nauju maisto produktu, įvedant kiaušinius į kūdikio mitybą, svarbu žinoti tinkamiausią amžių, paruošimo būdus ir galimus alerginius reakcijos požymius.
Pagal naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos ir Lietuvos gydytojų dietologų rekomendacijas, kiaušinį kūdikiui galima pradėti siūlyti nuo 6 mėnesių, kai pradedamas primaitinimas. Svarbu prisiminti, kad kiekvienas kūdikis yra individualus, todėl prieš įtraukiant kiaušinį į mitybą, rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Kūdikiai, kurie kiaušiniais pradedami maitinti vėliau, dažniau susiduria su alergija kiaušiniams.
Vaiko pažintį su kiaušiniu reikėtų pradėti nuo trynio, kuris yra vertingiausia kiaušinio dalis. Pirmam kartui pakaks ketvirčio virto trynio, įmaišyto į daržovių košę. Vėliau galima duoti po pusę trynio. Visą kiaušinį į vaiko mitybos racioną rekomenduojama įtraukti jau nuo 9 mėnesio, o atšventus pirmąjį gimtadienį, per savaitę jau galima suvalgyti 2-3 kiaušinius. Kiaušinio baltymą rekomenduojama pradėti duoti nuo vienerių metų, nes jam mažyliai labiau alergiški.
Kiaušinis yra vienas iš dažniausiai pasirenkamų pirmųjų baltymų šaltinių kūdikio mityboje. Jis yra itin maistingas, turtingas baltymais, geležimi, vitaminais A, D, E, B12 ir sveikaisiais riebalais, svarbiais augančiam organizmui. Kiaušiniuose gausu aminorūgščių, nesočiųjų riebalų rūgščių, A, B grupės, D, E vitaminų, taip pat mineralinių medžiagų (kalcio, geležies, fosforo) ir angliavandenių bei cholesterolio. Viename virtame kiaušinyje yra apie šešis gramus lengvai įsisavinamų baltymų. Jie padeda išlaikyti raumenų masę, suteikia energijos ir ilgiau išlaiko sotumo jausmą.
Kiaušinių baltymai yra vertingiausi iš visų maisto produktų baltymų. Jų organizmas įsisavina net 98 proc. Juose labai gerai subalansuotos visos amino rūgštys, kurių organizmas pats negali pasigaminti. Suvalgęs vieną kiaušinį suaugęs žmogus gauna apie 30-40 proc. rekomenduojamos paros normos (RPN) vitamino B12, apie 15-20 proc. RPN fosforo, iki 10-20 proc. RPN cinko, seleno ir vitamino B2. Trynys - vertingiausia kiaušinio dalis. Pati vertingiausia kiaušinio dalis yra trynys, jame yra beveik visos svarbiausios amino rūgštys. Be to, kiaušinio trynyje yra žymiai daugiau vitaminų A, D, E, B1, B2 negu mėsoje ar pieno produktuose.
Trynyje kaupiasi mineralinės medžiagos, vitaminai (rachito profilaktikai reikalingas vitaminas D). Kiaušinio baltyme yra visos nepakeičiamos aminorūgštys, gausu natrio, jodo, sieros. Taip pat kiaušiniuose yra cholino - labai svarbios smegenų sveikatai ir vystymuisi maistinės medžiagos, kurios trūksta daugelio žmonių mityboje. Kiaušinių tryniuose esantys antioksidantai liuteinas ir zeaksantinas palaiko akių sveikatą, nes mažina su amžiumi susijusios geltonosios dėmės degeneracijos riziką.

Kūdikiams tinka ir vištų, ir putpelių kiaušiniai. Putpelių kiaušiniuose gausu fosforo, kuris reikalingas dygstantiems dantukams. Nemažai yra geležies, tačiau ji sunkiau pasisavinama. Putpelių kiaušinuose nėra vitamino D, E, B12.
Mažyliams duotini kiaušiniai turi būti kiek įmanoma geresnės kokybės. Geriausi, t.y. ekologiški, kiaušiniai parduotuvėse žymimi skaičiumi 0, o kai dedeklėms leidžiama išeiti į lauko aptvarus žymima skaičiumi 1, jei leidžiama pasivaikščioti tik ant kraiko - žymima skaičiumi 2. Ekologiški ir laisvai laikomų vištų kiaušiniai turi daugiau mineralinių medžiagų ir vitaminų, be to, juose mažiau cholesterolio ir sočiųjų riebalų, o daugiau naudingųjų omega-3 riebalų rūgščių. Todėl, jei yra galimybė, visada rinkitės kiaušinius, kurie paženklinti 0 t.y. ekologiški arba 1 t.y. laisvėje laikomų vištų. Rekomenduojama vengti narvuose laikomų vištų kiaušinių, juo labiau, kad yra ne mažai tyrimų, parodančių, jog tokie kiaušiniai mažiau vertingi. Laisvai laikomų vištų kiaušiniuose paprastai yra daugiau omega-3 riebalų rūgščių ir vitaminų A ir E nei įprastuose kiaušiniuose, nes vištos turi galimybę gauti įvairaus maisto ir būti lauke.
Kiaušiniai ženklinami žymeniu, kurį sudaro skaičių ir raidžių derinys (pavyzdžiui, 0LT44-019). Pirmasis skaičius ant kiaušinio nurodo dedeklių vištų laikymo būdą (0, 1, 2, 3). Vidurinioji žymens dalis iš raidžių nurodo šalies kodą. Lietuvoje padėti vištų kiaušiniai ženklinami LT.

Kadangi kūdikių imuninė sistema dar tik formuojasi, būtina užtikrinti, kad kiaušinis būtų visiškai termiškai apdorotas. Tai reiškia, kad kiaušinį reikia virti kietai, ne trumpiau kaip 5 minutes, o geriausia - apie 10 minučių. Prieš verdant, kiaušinį reikia gerai nuplauti šiltu tekančiu vandeniu, galima netgi prieš plaunant į vandenį įpilti truputį acto ar citrinos rūgšties. Jokiu būdu negalima virti įtrūkusio kiaušinio. Svarbu naudoti tik šviežius kiaušinius, laikomus šaldytuve.
Alternatyva virimui vandenyje: Kiaušinį galima paruošti garuose. Įdėkite kiaušinį į garų garintuvą ar puodą su garų krepšeliu. Garinkite apie 12-13 minučių. Atvėsinkite ir paruoškite kaip įprastą košę ar tyrę.
Mokslininkai iki šiol neturi vieningos nuomonės, kokiu būdu apdorotas kiaušinis yra sveikiausias. Vieni teigia, jog norint išvengti salmoneliozės, kiaušinį būtina gerai išvirti, kiti tvirtina, jog naudingiausia kiaušinius valgyti žalius. Visgi, atlikti tyrimai įrodo, jog žaliame baltyme yra fermentų, slopinančių virškinimo fermentų veiklą, todėl vartojant žalią kiaušinio baltymą dalis jo nėra įsisavinama. Visgi, kietai virto kiaušinio proteinai taip pat sunkiai virškinami ir organizmo įsisavinimas prastas, todėl siekiant geriausio maistingųjų medžiagų įsisavinimo kiaušiniai turėtų būti valgomi trumpai virti - kai sutrauktas tik baltymas, o trynys skystas. Trumpai virtų kiaušinių paruošimui pakanka 70-80 laipsnių temperatūros, vidutinio dydžio kiaušinį ant silpnos ugnies pakanka virti 4 minutes - trynys bus skystas, o baltymas minkštas.

Alergiją kiaušinio baltymams sukelia kiaušinyje esantys baltymai. Dalis jų suyra termiškai apdorojant kiaušinį, tačiau ne visi. Todėl labai svarbu pradėti nuo mažų kiekių ir stebėti kūdikio reakciją. Jei pastebėjote bet kokius alergijos simptomus, tokius kaip bėrimas, patinimas ar sunkumas kvėpuoti, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.
Jei šeimoje (giminėje) yra alergiškų kiaušiniui, jų vaikui duokite tik tuomet, kai jam sukanka vieneri metai. Iš pradžių duokite kiaušinio trynio, vėliau - baltymo. Kietai virto trynio duokite tik ¼. Po kelių dienų - ½ trynio, o dar po kelių dienų - visą. Baltymas, kuris sudaro maždaug 57 proc. kiaušinio, gali sukelti alerginę reakciją tiems, kurie yra jautrūs kiaušiniams, tačiau kietai virti kiaušiniai yra daug silpnesni alergenai negu minkštai virti ar žali.
Jei vaikas buvo išbertas nuo kiaušinio, jo galima duoti tik tuomet, kai sukaks 3 metai. Tačiau, jei nuo kiaušinio 3 metų vaiką vėl išbėrė - kiaušinio jam neduokite. Tokiu atveju patariama išbandyti putpelės kiaušinį.
Normalu, jei mažylis pirmą kartą paragavęs nesusižavi kiaušinio skoniu. Tėvai gali pasitelkti kelias gudrybes:
Kiaušiniai yra vertingas maisto produktas, turintis daug naudos augančiam kūdikio organizmui. Svarbu laikytis rekomendacijų dėl amžiaus, paruošimo būdų ir stebėti vaiko reakciją, kad kiaušinių įtraukimas į mitybą būtų saugus ir naudingas.