Šėta ir jos apylinkės - tai kraštas, turtingas istorijos, kultūros ir žmonių prisiminimų. Šiame straipsnyje gilinsimės į Šėtos parapijos, jos dvarų, koplytstulpių, paminklų ir mokyklų istoriją, prisimindami svarbius įvykius ir žmones, kurie formavo šio krašto tapatybę.
Šėtos parapija - tai svarbus istorinis ir kultūrinis centras. Klebonas kun. Vytautas Kavaliauskas, kun. Jakas, kun. Zubkevičius, kun. Pranas Litvinavičius ir kiti dvasininkai paliko ryškų pėdsaką parapijos gyvenime. Prelatas Adomas Jakštas minimas kaip svarbi figūra, o kun. Ona Keliauskaitė Jarešiūnienė dalijasi prisiminimais apie savo tėvą, knygnešį Matą Keliauską.
Šėtos apylinkėse gausu istorinių dvarų, tokių kaip Gintautų Glausčių dvaras, Mitėniškių dvaras ir Žeimių dvaras. Šie dvarai ne tik liudija apie praėjusių laikų prabangą ir kultūrą, bet ir yra susiję su įdomiomis istorijomis ir legendomis.

Koplytstulpiai ir paminklai Šėtos apylinkėse saugo svarbius istorijos fragmentus. Gumbių Šv. Antano koplytstulpis, kurio išsaugojimu rūpinosi Brazauskas, yra vienas iš tokių pavyzdžių. Paminklas Žuvusiems 1768-1772 m. Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės gynėjams - Baro Konfederatams, ir jo atstatymas Normainių II km., primena apie svarbius istorinius laikotarpius. Prof. dr. Česlovas Podžeskis dalijasi įžvalgomis apie Baro Konfederatų koplytstulpį.

Švietimo istorija šiame krašte atsispindi per daugelį mokyklų, kurios veikė įvairiuose kaimuose: Aklių mokykla, Gaižūnų kaimo mokykla, Joknių pradinė mokykla, Juškonių mokykla, Kamienų mokykla, Kuronių, Tulpiakiemio, Pagirių mokyklos, Paežerių mokykla, Rudėnų (Petrašiūnų) mokykla, Sangailų Papurvių mokykla, Šėtos mokykla (kelios dalys), Taujėnų mokykla, Užkapių Mokykla, Vaiškonių, Taujėnų, Šėtos mokyklos, Žeimelių mokykla (kelios dalys), Žemųjų Kaplių mokykla. Prisiminimais apie šias mokyklas dalijasi buvę mokiniai ir mokytojai.
Adelė Dirsytė - svarbi asmenybė, kuriai skirti jubiliejiniai metai. Minint 110 ir 115-ąsias jos gimimo metines, prisimenama jos gyvenimo kelias, įskaitant buvimą Taišeto lageryje. Anūkų prisiminimai padeda išsaugoti jos atminimą.
Šėtos kraštas yra glaudžiai susijęs su partizanų judėjimu ir Laisvės kovomis. Pasakojimai apie šių kraštų partizanus, partizanų atminimo vietą Gaižūnuose, partizanų vadavietę ir bunkerį atskleidžia sudėtingą pokario laikotarpį. Minimi tokie partizanai kaip Petras Pabrinkis ir Vaclovas Keliauskas. Šėtos mūšio 1919 m. su bolševikais paminklo atstatymas ir jo istorija taip pat yra svarbi dalis.

Straipsnyje gausu prisiminimų apie tradicijas, ypač apie švenčiamas Kūčias ir Kalėdas. Pasakojimai apie vaikystės šventes, papročius, dovanas, eglutės puošimą ir šeimos susibūrimus leidžia pajusti autentišką praeities dvasią. Ypač ryškiai atsispindi prisiminimai apie tremties laikus ir kaip buvo švenčiamos šventės toli nuo namų.
Knygnešių veikla ir jų indėlis į lietuvybės išsaugojimą yra svarbus temos aspektas. Minimas knygnešys Matas Keliauskas, o Juozo Kundroto romanai, tokie kaip "Kryžius nuo knygnešio kapo", atspindi šių herojų gyvenimo dramą.
Straipsnyje taip pat minimi tokie svarbūs objektai ir įvykiai kaip Šv. ark. Mykolo bažnyčia Bukonyse, Paminklas 1919-1920 savanoriams, Šv. Paberžės, Kėdainių r. Pagirių bažnyčia, Lančiūnavos bažnyčios kryžiaus griovimas, Lančiūnavos dvaras, Siesikų bažnyčia ir Siesikų pilis. Minimi ir 1991 m. sausio 13 d. įvykiai.
Nors pagrindinis dėmesys skiriamas istorijai ir kultūrai, straipsnyje trumpai paliesti ir gamtos reiškiniai, pavyzdžiui, Obelės patvinimas kelis kartus 2022 m. ir žiema su dažnais atlydžiais.
