Neuralgija ir nugaros skausmas nėštumo metu: priežastys, simptomai ir saugus valdymas

Nėštumo metu moteris patiria diskomfortą ir skausmą. Skausmas yra ženklas, kad kūnas stengiasi prisitaikyti prie fizinių reikalavimų, kuriuos jam kelia augantis vaisius. Įvairūs fiziologiniai ir anatominiai organizmo pokyčiai nėštumo metu gali sukelti skausmą ir negalią. Kaip ir bet kuriais kitais atvejais, nėščiosioms dėl įvairių priežasčių pasireiškiantį skausmą reikia adekvačiai malšinti. Vis dėlto skiriant skausmą malšinančius vaistus ar priemones, reikia nepamiršti, kad jie turi būti saugūs ne tik motinai, bet ir vaisiui.

Kas yra neuralgija ir tarpšonkaulinė neuralgija?

Neuralgija - tai nervuose atsirandantis skausmas. Skausmą dažniausiai sukelia skausmo receptorių dirginimas. Tarpšonkaulinio nervo uždegimas, dar kitaip vadinamas tarpšonkauline neuralgija, yra būtent tokio pobūdžio skausmas. Tarpšonkaulinę neuralgiją sukelia krūtinės ar juosmens srities, t. y. krūtinės ląstos, nervų suspaudimas. Tai reta būklė, kad skausmas jaučiamas per visą tarpšonkaulinį nervą.

Šie nervai išsidėstę tarp šonkaulių, o bet kokio pobūdžio vieno nervo pakenkimas ar nervo funkcijos netekimas sukelia tarpšonkaulinę neuralgiją. Nervas gali būti suspaustas dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, plyšusio pilvo audinio, pilvo išsipūtimo, randinio audinio formavimosi aplink nervą, perteklinio pilvo raumenų darbo ar stuburo iškrypimo ir kt. Krūtinės ląstos ar šalia esančių sričių chirurginės intervencijos taip pat gali būti viena iš nervo pakenkimo priežasčių. Šie nervai gali būti pažeisti arba jų uždegimas gali išsivystyti dėl įvairių ligų ar būklių ir sukelti tarpšonkaulinę neuralgiją.

Tarp dažnų tarpšonkaulinės neuralgijos priežasčių paminėtinas nėštumas, krūtinės ląstos ar šonkaulių pakenkimas, krūtinės ląstos ar joje esančių organų chirurginės intervencijos bei infekcijos, pavyzdžiui, juosiančioji pūslelinė. Juosiančioji pūslelinė gali pakenkti krūtinės ląstos bei viršutinės nugaros dalies nervus ir sukelti skausmą.

Nugaros ir juosmens skausmas nėštumo metu

Nugaros skausmas nėštumo metu yra viena dažniausių sveikatos problemų, su kuria susiduria būsimos mamos. Tyrimai rodo, kad apie 50 procentų visų nėščiųjų skundžiasi nugaros skausmais. Dauguma moterų, praėjus keliems mėnesiams po gimdymo, jaučia reikšmingą skausmo sumažėjimą ar išnykimą. Vis dėlto, vieno tyrimo duomenimis, apie 20 proc. moterų nėštumo metu jaustas apatinės nugaros dalies skausmas išlieka 3 metus po gimdymo ir ilgiau. Nugaros skausmas nėštumo metu gali pasireikšti apatinėje nugaros dalyje, pasklisti į kojų ar sėdmenų sritį, gali būti juntamas nuolat arba atsirasti kartais. Tai neretai priklauso nuo moters fizinės būklės prieš nėštumą ir kitų sveikatos faktorių.

Juosmens skausmas nėštumo metu - tai skausmas ar diskomfortas apatinėje nugaros dalyje, kuris dažnai pasitaiko besilaukiančioms moterims. Statistikos duomenimis, apie 50-70 % nėščiųjų tam tikru nėštumo etapu jaučia juosmens skausmą, kuris gali būti lengvas arba stiprus, nuolatinis ar epizodinis. Šis skausmas dažniausiai jaučiamas apatinėje stuburo dalyje, tačiau gali plisti į sėdmenis ar kojas.

Fiziologiniai ir anatominiai pokyčiai, sukeliantys skausmą

Nėštumo metu moteris patiria didelių pokyčių, dėl kurių raumenys, kaulai ir organai patiria papildomą stresą. Nėštumo metu kūnas keičiasi: auga svoris, kinta laikysena, todėl atsiranda skausmas nugaroje, juosmenyje ir dubens srityje. Nėštumo metu kūno svorio centras pasislenka į priekį. Stuburas gauna didesnę apkrovą, ypač juosmeninėje srityje. Nėštumo metu vyksta tam tikri mechaniniai pokyčiai - plečiasi gimda, juosmeninėje stuburo dalyje atsiranda lordozių ir pan.

Didėjant svoriui ir raiščių laisvumui, moters kūnas nebeišlaiko neutralios anatominės padėties. Dėl šios priežasties didėjantys gravitaciniai ir mechaniniai krūviai perkeliami ant stuburo juosmeninės dalies diskų, išsivysto stuburo raumenų deformacijų. Be abejo, nereikėtų pamiršti ir fiziologinių, t.y. hormonų gamybos persitvarkymo: padidėja progesterono bei estrogeno kiekis.

Nėštumo metu išsiskiria hormonas relaksinas. Pastarasis suminkština raiščius, jungiančius sąnarius, raumenis. Šis hormonas ruošia moters kūną gimdymui, dėl to dubens sąnariai tampa laisvesni, stuburas praranda stabilumą. Manoma, kad pagrindinį vaidmenį šiuo atveju atlieka relaksinas - geltonkūnio išskiriamas hormonas, gebantis minkštinti kolageną ir atpalaiduoti dubens raiščius. Kadangi pasikeičia laikysena ir dirginami tarpslanksteliniai diskai, natūralu, kad gali prasidėti nugaros skausmai.

Dėl didėjančios gimdos kai kurioms nėščiosioms išsivysto nervų suspaudimas ir radikulito simptomai. Nėštumo pabaigoje paplatėja krūtinės ląsta, kyla šonkaulių kaulai, nuo stuburo tolsta apatinis krūtinkaulio galas. Emocinis stresas bei įtampa gali pasireikšti ir kūne, ypatingai nugaros raumenyse.

Kitos skausmo priežastys ir rizikos veiksniai

Kai kada tarpšonkaulinės neuralgijos simptomai gali būti sunkūs, o negalią sukeliantis skausmas neleidžia judėti ir kvėpuoti. Krūtinės ląstos skausmas nebūtinai turi būti susijęs su tarpšonkauline neuralgija. Pavyzdžiui, jį gali sukelti širdies priepuolis. Juosmens skausmas dažniausiai išsivysto toms moterims, kurios sunkiai dirba, yra jautusios nugaros skausmą dar iki nėštumo, taip pat jautusios apatinės nugaros dalies skausmą ankstesnių nėštumų metu.

Nėščios moterys mokomos tinkamai stovėti, vaikščioti, susilenkti nesukeliant įtampos stuburui. Tinkama laikysena padeda reikšmingai sumažinti apatinės nugaros dalies skausmą. Skausmas sustiprėja fizinio krūvio metu. Būsimai mamai, kuriai skauda nugarą, labai svarbu savo gydytojui ginekologui atvirai papasakoti, kokių sveikatos sutrikimų ji yra turėjusi iki pastodama. Ar neserga cukralige, ar nesiskundžia padidėjusiu kraujospūdžiu, kokiomis yra sirgusi infekcinėmis ligomis, pavyzdžiui, šlapimo takų, šlapimo pūslės, inkstų ir kt., ar neturi stuburo disko išvaržos, ar nėra patyrusi kokių nors kitų traumų ir pan. Tarkime, prieš pastodama moteris yra sirgusi šlapimtakių uždegimu. Ši liga nėštumo metu gali atsinaujinti, paūmėti. Nugaros skausmus dažniau gali jausti moterys, besilaukiančios dvynukų, skausmą gali išprovokuoti ir tulžies pūslės paūmėjimas, netgi plaučių uždegimas.

Tam tikri tarpšonkaulinės neuralgijos rizikos veiksniai yra:

• vėjaraupių viruso sukelta infekcija;
• sportavimas, susijęs su dideliu greičiu, pavyzdžiui, slidinėjimas, snieglenčių sportas, futbolas ir kt.;
• autoavarijoje patirtos traumos, kai sužalojami šonkauliai ir tarpšonkauliniai nervai.

Simptomai: Kaip atpažinti neuralginį ir nugaros skausmą?

Pagrindinis tarpšonkaulinės neuralgijos simptomas yra krūtinės ląstos skausmas. Skausmas yra aštrus ir spazminio pobūdžio, apimantis krūtinės ląstą. Skausmas gali būti jaučiamas abiejose pusėse, jis gali būti duriančio, aštraus, plėšiančio ar maudžiančio pobūdžio. Skausmas gali būti jaučiamas tam tikroje krūtinės ląstos vietoje, apimti visą krūtinės ląstą ar tik vieną jos pusę, gali plisti iš nugaros link krūtinės ląstos priekio ir tapti juosiančiu. Kartais skausmas jaučiamas per visą šonkaulio ilgį. Dar skausmas atsiranda įkvepiant, juokiantis ar čiaudint. Skausmas sustiprėja fizinio krūvio metu. Tarpšonkaulinė neuralgija taip pat gali būti protarpinė, pasireikšti ūminiu ar buku ir nuolatiniu skausmu.

Kiti tarpšonkaulinės neuralgijos simptomai yra:

• abipusis skausmas, galintis plisti į nugarą;
• skausmas ties šonkauliais, o skausmas kairiojoje krūtinės ląstos pusėje gali būti supainiotas su širdies skausmu ar stenokardija;
• tirpimas ir (arba) dilgčiojimas;
• pilvo skausmas;
• apetito netekimas;
• karščiavimas;
• rankų ir (arba) pečių skausmas. Minėtas skausmas kairiajame peties sąnaryje gali būti supainiotas su širdies skausmu ar stenokardija.

Nugaros skausmas dažniausiai atsiranda ties 5 nėštumo mėnesiu, tačiau kartais gali būti juntamas jau nuo 2 mėnesio. Nemaloniausi pojūčiai dažniausiai pasireiškia 5-8 nėštumo mėnesį. Daugeliui moterų skausmai pranyksta tuoj po gimdymo, tačiau kai kurioms jis užsitęsia keliolika savaičių po gimdymo. Skausmą provokuoja namų ruošos darbai, ilgas vaikščiojimas ar stovėjimas, asimetrinis daiktų nešimas, o kartais net vertimasis lovoje. Tarp skausmo priepuolių moteris jaučiasi gerai. Skausmas gali netikėtai paaštrėti atliekant staigų liemens sukimo ar blogai koordinuotą judesį.

Juosmens skausmas dažniausiai stiprėja vakare arba po fizinio krūvio, o pailsėjus gali sumažėti. Nors juosmens skausmas dažniausiai yra nekenksmingas, tam tikri simptomai gali rodyti rimtesnes problemas. Nugaros bei apatinės pilvo dalies skausmai gali būti vienu iš gresiančio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo simptomų. Tačiau tai turi būti patvirtinta gimdos kaklelio būklės tyrimais. Vieninteliai objektyvūs minėtų grėsmių požymiai - aktyvūs skausmingi gimdos susitraukimai, per valandą trys ir daugiau (gresia persileidimas) bei progresuojantis gimdos kaklelio atsivėrimas, reguliarūs sąrėminio pobūdžio skausmai (gresia priešlaikinis gimdymas).

Sunkūs simptomai, reikalaujantys skubios pagalbos

Jei stipriai skauda ar spaudžia krūtinės ląstą ar krūtinę, kamuoja sunkus dusulys ar sąmonės pokyčiai, kurių priežastis yra nežinoma, būtina skubiai kreiptis į gydytoją. Kai kurie sunkūs simptomai, būdingi gyvybei grėsmingai būklei, yra:

• krūtinės ar šonkaulių skausmas, plintantis į kairę ranką, petį ar nugarą;
• spaudimas krūtinėje, su veržimo ar plėšimo pojūčiu;
• nuolatinis kosulys iškosėjant gelsvai žalsvų skreplių;
• stiprus širdies plakimas;
• pasunkėjęs kvėpavimas;
• ūminis pilvo skausmas;
• ūminis krūtinės skausmas kvėpuojant ar kosėjant;
• staigus sumišimas, galvos svaigimas ar sąmonės pokytis;
• paralyžius ir raumenų atrofija.

Jei jaučiate juosmens skausmą, kuris trukdo kasdienei veiklai, stiprėja ar lydimas kitų simptomų, tokių kaip tirpimas, karščiavimas ar pilvo spazmai, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją ar akušerį-ginekologą.

Diagnostika nėštumo metu

Juosmens skausmo diagnostika nėštumo metu dažniausiai remiasi klinikiniu įvertinimu, nes rentgeno spinduliai ar kiti vaizdiniai tyrimai dėl vaisiaus saugumo paprastai neatliekami. Gydytojas gali nukreipti pas kineziterapeutą ar kitą specialistą, kad būtų įvertinta laikysena ar raumenų būklė. Jei moteriai skausmas sustiprėja vertikalioje padėtyje (dėl gravitacinio krūvio), o sumažėja gulimojoje, yra skausmo iradiacija į apatines galūnes, galima įtarti stuburo juosmeninės dalies išvaržą ir juosmeninių nervų šaknelių suspaudimą. Teigiamas tiesių kojų testas, kai pasikartoja nugaros skausmas su radikulito simptomais ir / ar vienpusis giliųjų sausgyslių refleksų nebuvimas, rodo stuburo tarpslankstelinę išvaržą.

Nustačius motorikos ir jutimų sutrikimus arba cauda equina sindromą, būtina atlikti rentgenogramą ar magnetinio rezonanso tomografiją. Kitais atvejais dėl galimo neigiamo poveikio vaisiui rutiniškai šie tyrimai neatliekami.

Skausmo malšinimas ir gydymas nėštumo metu

Atsižvelgiant į skausmą sukėlusią priežastį parengiamas gydymo planas. Tarpšonkaulinė neuralgija gali praeiti savaime, bet dažniausiai prireikia gydymo. Juosmens skausmą dažnai galima sumažinti taikant paprastus metodus. Dauguma gydymo strategijų yra orientuotos į prevencines priemones nėščioms ir planuojančioms pastoti moterims.

Nemedikamentiniai gydymo būdai

Esant apatinės nugaros dalies skausmui, pirmiausia pasirenkami konservatyvieji skausmo valdymo metodai. Reikėtų pradėti nuo nėščiųjų švietimo, jų kasdienės veiklos koregavimo. Kalbantis su nėščiosiomis, reikėtų suteikti informacijos apie ergonomikos svarbą darbe, kasdienėje veikloje, apie tai, kokia svarbi yra tinkama laikysena. Nėščios moterys mokomos tinkamai stovėti, vaikščioti, susilenkti nesukeliant įtampos stuburui.

Jei išvardytų priemonių nepakanka geram efektui pasiekti, gali būti taikomos kineziterapinės priemonės, t. y. tempimo pratimai bei pratimai, padedantys reguliuoti kūno padėtį, stiprinti nugaros raumenis. Tyrimų duomenimis, efektyviausiai apatinės nugaros dalies skausmą padeda sumažinti dubens pasvirimo / lenkimo, kelių prisitraukimo, tiesių kojų kėlimo, atsilenkimo, šoninio tiesių kojų pakėlimo ir Kegelio pratimai. Kineziterapija: Specialūs pratimai, skirti stiprinti nugaros, pilvo ir dubens raumenis, gali sumažinti skausmą.

Kiti galimi nefarmakologiniai nėščiųjų nugaros skausmo gydymo būdai yra akupunktūra, manualinė terapija, vandens terapija, transkutaninė nervų stimuliacija, stabilizavimas diržais, joga ir kt. Akupuktūra nėščiosioms paprastai laikoma saugia. Manoma, kad šis gydymo metodas skatina endogeninių opioidų išsiskyrimą ir tokiu būdu malšina skausmą. Nors jokių nepageidaujamų akupunktūros poveikių nėščiosioms nėra nustatyta, rekomenduojama vengti akupunktūrinių taškų, galinčių skatinti gimdos kaklelio ir gimdos susitraukimus. Manualinė terapija taip pat padeda įveikti ar sumažinti skausmą. Ypač geras efektas stebimas tuomet, kai moteris jaučia ne tik skausmą apatinėje nugaros dalyje, bet ir surakinimą. Efektyvūs ir įvairūs pratimai vandenyje.

Masažas atpalaiduoja įsitempusius raumenis, gerina kraujotaką, mažina skausmą. Nėščiosioms rekomenduojama atlikti švelnų, specialiai pritaikytą nėščiųjų masažą. Šilta vonia ar kompresas padeda atpalaiduoti raumenis ir sumažinti skausmą.

Osteopatija yra veiksmingas būdas pagerinti organizmo gebėjimą prisitaikyti prie nėštumo, kartu sumažinant patiriamą diskomfortą. Osteopato rankomis atliekamos technikos nėštumo metu yra švelnios ir saugios, kad būtų išvengta rizikos motinai ir vaisiui. Atliekant kruopščią kūno korekciją, siekiama sukurti balansą tarp vaisiaus ir motinos raumenų ir kaulų struktūrų. Švelnios technikos padeda sumažinti juosmens ir dubens įtampą bei skausmą. Po gimdymo osteopatija gali padėti atkurti pusiausvyrą, kuri sutrinka dėl streso, patirto nėštumo ir gimdymo metu.

Medikamentinis gydymas ir intervencinės procedūros

Skiriant bet kokius medikamentus nėščioms moterims, reikia atsižvelgti į jų efektyvumą ir saugumą motinai bei vaisiui. Dalis medikamentų turi vienokį ar kitokį nepageidaujamą poveikį vaisiui, todėl jei juos prireikia skirti, turi būti įvertintas galimas naudos ir rizikos santykis. Juosmens skausmas gali stipriai paveikti būsimos mamos gyvenimo kokybę.

Jei nėščioji patiria stiprų skausmą ir jo nepavyksta numalšinti nefarmakologinėmis priemonėmis, skiriami vaistiniai preparatai. Pirmo pasirinkimo preparatas skausmui malšinti šiuo metu laikomas acetaminofenas. Prostaglandinų gamybą slopinančius vaistus - aspiriną ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU) - reikėtų skirti labai atsargiai ir tik pirmuoju arba antruoju nėštumo trimestru. Tyrimų duomenimis, nėštumo pabaigoje skiriami prostaglandinų gamybą slopinantys vaistai gali sukelti priešlaikinį vaisiaus arterinio latako užsidarymą, gimdos arterijų susitraukimą. Taip pat pažymėtina, kad skirtingi NVNU pasižymi skirtingu poveikiu vaisiui. Skausmą palengvinti ir numalšinti uždegimą padeda nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NSVNU).

Neuropatiniam skausmui gydyti paprastai skiriami vaistai nuo traukulių (pvz., gabapentinas) arba antidepresantai (pvz., amitriptilinas). Minėtų grupių vaistai mažina parestezijas ir radikulopatinius simptomus. Tiesa, atlikta labai nedaug tyrimų, kuriuose būtų analizuotas gabapentino saugumas nėščioms moterims ir jų nešiojamam vaisiui. Yra duomenų, kad šis vaistas gali būti susijęs su didesne epilepsijos rizika nėščiosioms ir didina nervinio vamzdelio defektų, psichikos sutrikimų, kaukolės ir veido anomalijų išsivystymo riziką vaisiui. Jei įmanoma, gabapentiną skirti nėščioms moterims reikėtų vengti. Vaistai nuo depresijos gali padėti nuslopinti nervo skausmą.

Jei skausmas yra labai stiprus, skirtini opioidiniai analgetikai. Tiesa, juos dozuoti reikėtų labai atsargiai ir iki minimumo sumažinti šios grupės vaistų patekimo į vaisiaus kraujotaką riziką. Šiuo metu turimais duomenimis, nėra įrodyto ryšio tarp dažniausių opioidinių receptorių agonistų vartojimo nėštumo metu ir vaisiaus apsigimimų. Opioidus vartojusių nėščiųjų grupėje stebėtų vaisiaus defektų dažnis yra toks pat kaip ir bendrojoje populiacijoje. Iki šiol nėra atlikto jokio didelės imties, nepriklausomo tyrimo, kuriame būtų analizuotas opioidų saugumas nėščiosioms, todėl šios grupės vaistus reikėtų skirti tik esant būtinybei.

Jei skausmo nepavyksta numalšinti nemedikamentinėmis ar nėštumo metu saugiomis medikamentinėmis priemonėmis, reikėtų pagalvoti apie intervencinius skausmo malšinimo būdus. Kai kada pacientams, kuriems tarpšonkaulinė neuralgija dažnai pasikartoja, reikia suardyti tam tikrą skausmą sukeliančią nervo dalį. Pakenkto tarpšonkaulinio nervo srityje gali būti atliekamos tarpšonkaulinių nervų blokados vietiškai veikiančiais anestetikais ar kortikosteroidais. Gali būti skiriamos epidurinės injekcijos ar injekcijos aplink nervų šaknelę. Kartais gydymui skiriamos pulsinės radiodažninės stimuliacijos procedūros.

Jei diagnozuota stuburo diskų patologija su radikulito simptomais, efektyviausias įrodymais pagrįstas intervencinis gydymo būdas yra epidurinė steroidų injekcija. Nėščiosioms steroidai į epidurinį tarpą neretai injekuojami aklai, nes jonizuojamoji rentgeno spinduliuotė yra pavojinga vaisiui. Tyrimų duomenimis, kur kas saugiau ir tiksliau injekcijas atlikti kontroliuojant ultragarso ar magnetinio rezonanso tomografija. Tad, esant galimybei, reikėtų pasinaudoti šiais nėštumo metu saugiais vaizdinimo metodais. Taip pat yra naudingos TENS procedūros.

Prevencija ir kasdienė pagalba

Apskritai, tarpšonkaulinės neuralgijos galima išvengti, ją tikrai galima išgydyti. Nėštumo metu nugaros skausmo nereikėtų ignoruoti, nes tai gali būti ne tik natūrali kūno reakcija, bet ir rimtesnės sveikatos problemos požymis. Nugaros skausmas gali rodyti stuburo ar nervų sistemos apkrovą, o kartais uždegiminius procesus.

Geriausia prevencija nugaros skausmams nėštumo metu yra fizinis aktyvumas. Pačioms savamoksliškai sportuoti namuose ar sporto klube nepatariama - reikia pasitarti su specialistu. Fizinė programa gali būti pakankamai įvairi: pratimai treniruoklių salėje (programą turėtų sudaryti specialistas), nėščiųjų joga, kalanetika, pilatesas, plaukiojimas, mankšta baseine. Pagrindinis pratimų tikslas - koreguoti nėštumo metu besiformuojančią netaisyklingą laikyseną, atpalaiduoti spazmuotus, stiprinti silpstančius raumenis. Stiprinti reikėtų šiuos raumenis: supančius mentes, pilvo sienos, tiesiančius šlaunis, keturgalvius ir priekinius blauzdos. Tempti reikėtų šiuos raumenis: keliančius mentes, nugaros, krūtinės, užpakalinės šlaunies ir blauzdos bei šlaunis pritraukiančius ir lenkiančius raumenis. Į nėščiųjų sveikatingumo programą būtina įtraukti pratimus, stiprinančius dubens dugno raumenis.

Svorio kontrolė padeda išvengti per didelės stuburo apkrovos nėštumo metu. Taisyklinga laikysena yra viena pagrindinių prevencijos priemonių. Avalynė turi būti patogi. Batai turėtų nespausti kojos pirštų ir būti patogūs ties vidiniu pado skliautu. Ortopediniai vidpadžiai tolygiai paskirsto krūvį pėdoms ir apsaugo aukščiau esančius sąnarius. Ir, žinoma, profilaktiškai atlikti pėdų mankštą.

Kad raumenys galėtų visiškai atsipalaiduoti, būtinas pakankamas poilsis ir miegas. Nugaros skausmas nėštumo laikotarpiu dažnai sustiprėja naktį, todėl reikėtų miegoti ant šono, tarp kelių įsidėjus specialią pagalvę. Galvos pagalvė turėtų būti tokio aukščio, koks yra peties svertas. Kai moteris guli ant šono, galva turėtų būti neutralioje padėtyje, o ne užlaužta į viršų ar nukarusi žemyn. Čiužinys neturėtų būti per minkštas.

Toms moterims, kurių silpni pilvo sienos raumenys ar kurios neturi galimybių sportuoti, patariama nešioti specialius diržus, korsetus. Ypač krūvio metu, einant apsipirkti, tvarkantis namie ir pan. Jų nešiojimas padeda pilvo sienos raumenims išlaikyti gimdos svorį. Nuo nugaros skausmų taip pat gelbsti ir specialus diržas, kuris prilaiko juosmenį, apatinį gimdos segmentą (dėl to jaučiamas mažesnis skausmas).

tags: #neuralgija #skausmas #nestumo

• Kaip globa kuria naują kultūrą
• Sužinokite, kaip vyksta vaiko registracijos į darželį procesas
• Kaip padėti vaikams valdyti emocijas
• Emocijų ugdymas per žaidimus
• kaip išsaugoti emocinę pusiausvyrą susidūrus su nevaisingumu