Nėštumas - ne tik didelio džiaugsmo, bet ir išbandymų metas. Nėštumo metu dėl augančio vaisiaus įvyksta daug pokyčių moters organizme. Kūnas jau pasiruošęs, emocijos stiprėja, o laikas tarsi sustoja… Natūralu, kad kyla klausimas - ar galima kažkaip švelniai paskatinti gimdymą? Šiame straipsnyje aptarsime, kaip stiprinti gimdą ir efektyviai pasiruošti gimdymui, remiantis fizinio aktyvumo, mitybos, atsipalaidavimo ir psichologinio pasirengimo principais.
Akušerių ginekologų, šeimos gydytojų, taip pat akušerių darbas neapsiriboja tik antenataline nėščiosios priežiūra ar nėštumo patologijos diagnostika. Būtina daug laiko ir žinių skirti psichoprofilaktiniam nėščiosios parengimui. Tą reikia daryti nuo pat nėštumo pradžios. Nėščiųjų priežiūros ambulatorinėje grandyje (moterų konsultacijose, šeimos gydytojų centruose ir kt.) organizuojami 4-6 užsiėmimų kursai nėščiosioms ir jų šeimos nariams. Jų metu nėščiosios supažindinamos su nėštumo ir gimdymo fiziologija, mokomos, kaip turi elgtis gimdymo metu, taip pat specialių pratimų gimdymo skausmui malšinti. Užsiėmimų metu demonstruojami specialūs vaizdo filmai, rodomi paveikslai ir muliažai.
Pageidautina, kad kelis ar visus užsiėmimus lankytų būsimojo vaiko tėvas. Išklausęs paskaitas, vyras geriau pasirengs psichologiškai Šeimos pagausėjimui, galės daugiau padėti gimdančiai moteriai. Svarbiausias šių kursų tikslas - pašalinti gimdymo baimę. Tam reikia parengti nėščiąją psichologiškai ir fiziškai. Baimė natūraliai skatina apsigynimo reakciją, sukelia įtampą, raumenų spazminius susitraukimus ir skausmą. Pašalinti „baimės“ sindromą galima tik išsiaiškinus, kuo pagrįsta nėščiosios baimė.

Pirmojo užsiėmimo metu nėščiajai reikia papasakoti apie tai, iš kur kyla skausmas gimdant ir nuo ko jis priklauso, kaip skausmo jutimas susijęs su galvos smegenų žievės funkcine būkle. Be to, būtina išsiaiškinti nėščiosios somatinę, akušerinę, neurologinę būklę, įvertinti jos požiūrį į nėštumą, būsimą gimdymą. Negalima pamiršti, kad skausmo jutimas priklauso nuo objektyvių ir nuo subjektyvių veiksnių: nuo gimdymo veiklos pobūdžio, gimdymo takų būklės, skausmo slenksčio (kiekvieno žmogaus jis yra skirtingas), taip pat nuo jautrumo, psichologinio nusiteikimo bei kitų individualių moters savybių. Jei pirmojo užsiėmimo metu užsimezga geras kontaktas tarp gydytojo (ar akušerės) ir nėščiosios, moteris įgauna daugiau pasitikėjimo ir be didesnės baimės laukia gimdymo.
Antrojo užsiėmimo metu reikia aiškiai papasakoti apie nėštumo eigą, nėščiosios organizme vykstančius fiziologinius pokyčius. Nėščioji turi žinoti, kad jos gyvenimo ritmas ir režimas, mityba beveik neturi skirtis nuo jai įprasto gyvenimo būdo, tačiau turi tam tikrų ypatumų - ji dažniau ir ilgiau turi ilsėtis, kasdien pasivaikščioti gryname ore, ilgiau miegoti.
Reguliarus pratimas nėštumo metu gali padėti išlikti sveikiems ir jaustis geriausiai. Fiziniai pratimai nėštumo metu yra svarbūs ir gali padėti susidoroti su kai kuriais įprastais nėštumo nepatogumais ir netgi padėti paruošti jūsų kūną gimdymui ir gimdymui. Daugumą pratimų saugu atlikti nėštumo metu, jei mankštinatės atsargiai ir nepersistenkite.

Nėštumo metu ir po jo svarbu mankštinti dubens dugno raumenis, kad jie būtų stiprūs. Tai gali sumažinti šlapimo nutekėjimo galimybę kosint ar čiaudint (stresinis šlapimo nelaikymas). Pastebėta, kad reguliariai atliekant dubens dugno pratimus galima sutrumpinti gimdymo trukmę. Ši veikla sustiprina raumenis, kurie palaiko šlapimo pūslę, gimdą ir žarnas. Nėštumo metu galima sustiprinti šiuos raumenis ir išmokti juos atsipalaiduoti bei kontroliuoti prieš gimdymą ir gimdymą.
Svarbu dar iki nėštumo stiprinti dubens dugno raumenis (Kėgelio pratimai, pilvo šokiai). Stiprinti tarpvietės raumenis padės Kėgelio pratimai ir tarpvietės masažas. Kol pilvukas mažas, masažą galite atlikti pati, tačiau pilvukui padidėjus be vyro pagalbos neišsiversite. Nepamirškite, kad atlikdami masažą turite laikytis ypatingos higienos ir naudoti tam skirtą aliejų.
Kėgelio pratimus lengviausia atlikti gulint, nes tada neapkraunama nugara. Pratimo esmė - įtempti ir atpalaiduoti tarpvietės raumenis. Šis suvokimas ypač praverčia gimdant, kai reikia maksimaliai atpalaiduoti tarpvietės raumenis. ATLIKIMAS: įkvėpdama švelniai įtempkite tarpvietės raumenis ir pamažu traukite juos gilyn, tarsi keltumėte tarpvietę link bambos. Iškvėpdama atpalaiduokite raumenis vėl į paviršių. Labai svarbu neįtempti pilvo raumenų!

Kiekvieną savaitę sveikoms nėščiosioms reikia ne mažiau kaip 2.5 valandos vidutinio intensyvumo aerobinio aktyvumo. Pratimai, kuriuose dalyvauja aerobinis komponentas, padidina širdies susitraukimų dažnį ir kvėpavimo dažnį. Esate pakankamai aktyvus ir vidutinio intensyvumo, kad prakaituotumėte ir padidintumėte širdies ritmą. Greitas pasivaikščiojimas yra vidutinio intensyvumo aerobikos pratimų pavyzdys. Jei mankštinantis sunku normaliai kalbėti, gali būti, kad mankštinatės per daug. Nereikia atlikti visas 2.5 valandos iš karto. Vietoj to, paskirstykite jį per savaitę. Pavyzdžiui, 30 minučių mankštinkitės dažniausiai arba visada.
Tinkama mityba yra labai svarbi gimdos sveikatai ir bendrai nėščiosios savijautai.
Relaksacijos tikslas - nuraminti mintis ir kūną, visiškai atsipalaiduoti ir ilgiau pabūti tokioje būsenoje. Stresas ir įtampa gali slopinti gimdymo hormonus. Todėl labai svarbu nusiraminti, atsipalaiduoti ir leisti organizmui veikti natūraliai.
Tam, kad galėtumėte visiškai atsipalaiduoti, raumenis pirmiausia teks įtempti. Galite stipriai suspausti kumštį, tada priešinga ranka paglostyti įsitempusius raumenis. Štai saugus atsipalaidavimo pratimas leis pailsėti ir kūnui, ir protui. Susiraskite ramią vietą ir atsigulkite ant šono. Nugarą ištiesinkite. Šiek tiek sulenkite kojas: šlaunys turi būti suglaustos (viena ant kitos). Būdama tokioje pozoje užmerkite akis ir ramiai, lėtai kvėpuokite. Su kiekvienu iškvėpimu atpalaiduokite po vieną kūno dalį: pradėkite nuo pėdų pirštų, tada atpalaiduokite blauzdas, kelius ir taip toliau, kol pasieksite veidą.
Norint pradėti medituoti, nebūtina turėti daug žinių ir įgūdžių. Medituoti galima ir visai paprastai: patogiai įsitaisyti, užsimerkti ir galvoti apie malonius, daug džiaugsmo teikiančius dalykus. Panašus į meditaciją atsipalaidavimo būdas - vizualizacija. Galite įsivaizduoti, kad esate kokioje nors jums labai patinkančioje ramioje vietoje - laukinių gėlių pilnoje pievoje, prie jūros, kalnuose ir pan. Pasistenkite užuosti visus kvapus ir išgirsti garsus. Netrukdys tik speciali relaksacinė muzika. Mėgaukitės šiomis ramiomis akimirkomis tik sau. Susitelkimas į kūną, kvėpavimas, pozityvi vaizduotė apie artėjantį gimdymą padeda psichologiškai atsiverti - o tai turi didelę įtaką gimdymo pradžiai.

Kai nėštumas pasiekia 39-40 savaites (ar net kiek daugiau), daugelis būsimų mamų ima nekantriai laukti susitikimo su savo mažyliu. Geros žinios: egzistuoja keletas natūralių, švelnių būdų, kurie gali padėti kūnui pasiruošti gimdymui ir net paskatinti sąrėmių pradžią. Nors nė vienas iš jų negarantuoja greito rezultato, jie gali suaktyvinti hormonų veiklą, pagerinti kraujotaką dubens srityje, skatinti gimdos susitraukimus ar padėti vaikeliui nusileisti žemyn.
Svarbu žinoti: jei nėštumas komplikacijų neturi, terminas jau pasiektas, o gydytojas neprieštarauja, šie metodai gali būti naudojami. Tačiau bet kokiu atveju - visada verta pasikonsultuoti su savo akušere ar gydytoju. Gimdymo skatinimas natūraliais būdais tinka tik tada, kai nėra komplikacijų, vaisius sveikas, o nėštumas vyko sklandžiai.

Gimdymas yra stiprus fizinis krūvis, todėl jam geriau ruoštis stiprinant kūną mankštinantis ar baseine.

Paskutinio užsiėmimo metu dar kartą primenama, kokie yra gimdymo pradžios požymiai, ką reikia pasiimti važiuojant į stacionarą, kada skubiai reikia į jį važiuoti (kai nuteka vaisiaus vandenys, pasirodo daug kraujingų išskyrų ar kraujo iš lyties organų, blogiau juntami vaisiaus judesiai ir kt.). Galima pateikti klausimų ar pakartoti anksčiau minėtus pagrindinius teiginius, dar kartą parodyti, kaip stangintis ar „gerai kvėpuoti“, suderinti pilvo, strėnų glostymą tarp sąrėmių ir kt.