Kas nutinka žiedo dalims po apvaisinimo

Augalai, kaip ir gyvūnai, turi lytinius organus ir gali daugintis lytiniu būdu. Gaubtasėklių augalų lytinio dauginimosi organas yra žiedas - sudėtinga struktūra, kurioje vyksta gyvybiškai svarbūs procesai, užtikrinantys augalų populiacijos išlikimą. Apvaisinimas yra esminis žiedinių augalų gyvenimo ciklo etapas, lemiantis sėklų ir vaisių susidarymą.

Žiedo sandara ir pokyčiai po apvaisinimo

Norint suprasti, kas nutinka žiedo dalims po apvaisinimo, svarbu prisiminti pagrindines žiedo struktūras. Tipiškas žiedas yra sudarytas iš taurėlapių, vainiklapių, kuokelių ir piestelės. Piestelė yra moteriškoji žiedo dalis, susidedanti iš purkos, liemenėlio ir mezginės, kurioje yra sėklapradžiai.

Prieš apvaisinimą turi įvykti apdulkinimas - žiedadulkių perkėlimas nuo kuokelio ant piestelės purkos. Kai žiedadulkė patenka ant purkos, ji išbrinksta ir sudygsta, išaugindama dulkiadaigį, kuris keliauja per piestelės liemenėlį į mezginę, kur apvaisina sėklapradį. Žiediniams augalams būdingas dvigubas apvaisinimas: vienas spermatozoidas apvaisina kiaušialąstę, suformuodamas zigotą, iš kurios vėliau išsivysto embrionas, o antrasis spermis susijungia su poliniais branduoliais, sudarydamas endospermą - maisto medžiagų atsargą gemalui.

Pagrindiniai virsmai žiede:

• Mezginė: pradeda augti ir virsta vaisiumi, kurio paskirtis - apsaugoti sėklas ir padėti joms plisti.
• Sėklapradžiai: apvaisinti virsta sėklomis, kurias sudaro embrionas, endospermas ir apsauginis apvalkalas.
• Žiedlapiai ir taurėlapiai: dažniausiai nudžiūsta ir nukrenta, nes jų funkcija pritraukti apdulkintojus ir apsaugoti žiedą jau atlikta.
• Kuokeliai ir piestelės liemenėlis: nudžiūsta ir nukrenta.

Išskirtiniai apdulkinimo būdai

Dauguma augalų turi tobulus žiedus, sudarytus iš moteriškos ir vyriškos dalių, kurios išsidėsto šalia viena kitos, bet yra fiziškai atskirtos ir veikia atskirai. Tačiau trigeriniai augalai (Stylidium genties) išsiskiria tuo, kad jų moteriška ir vyriška žiedo dalys yra sujungtos kartu į koloną (trigerį).

Ši kolona gali judėti seismonastijos principu. Nesvarbu, kas sujudina žiedą - vabzdys ar vėjo gūsis - trigeris visada pajudės ta pačia kryptimi. Po apvaisinimo ši kolona taip pat nudžiūsta ir nukrenta, o mezginė sėkmingai vystosi į vaisių. Tokiu būdu augalai užtikrina sėkmingą sėklų plitimą ir būsimų kartų išlikimą.

tags: #kas #nutinka #ziedo #dalims #po #apvaisinimo

• Gimdymo išlaidų tradicijos Lietuvoje
• Ką daryti, jei kūdikio nosis šalta?
• Aktualijos ugdyme "Žemaituke"
• Sužinokite apie krapų arbatos naudą kūdikiams
• Darželio auklėtojos padėjėjo funkcijos