„Ar aš suprasiu, kada gimdau?“ - tai vienas dažniausių pirmą kartą gimdančių mamyčių klausimas. Bijoti tikrai neverta - kai prasidės gimdymas, tikrai suprasite. Gimdymas yra fiziologinis procesas, reikalaujantis atidaus stebėjimo, kad būtų užtikrinta motinos ir vaisiaus gerovė. Komplikacijų gali kilti bet kuriuo gimdymo laikotarpiu, todėl būtina iš anksto įvertinti riziką ir periodiškai stebėti motinos bei vaisiaus būklę. Šiame straipsnyje aptarsime, kas matuojama gimdymo metu, kaip vertinamas sąrėmių intensyvumas ir kokie yra pagrindiniai gimdymo veiklos stebėjimo metodai.
Dauguma moterų klausia - ar aš suprasiu, kada prasidės gimdymas? Kaip atskirti tikruosius sąrėmius nuo parengiamųjų? Parengiamieji sąrėmiai, kuriuos nereguliariai jaučia dauguma nėščiųjų, paruošia organizmą gimdymui ir netgi iš anksto atlieka dalį darbo - jie stumia vaisių žemyn link gimdos kaklelio, suminkština kaklelį, kad vėliau jis galėtų lengviau atsidaryti. Prieš pat gimdymą parengiamieji sąrėmiai gali darytis stipresni, todėl jaunos poros ima nerimauti dėl to, ar tik neprasidėjo gimdymas. Ir neretai labai nusimena, kai iš ligoninės būna išsiunčiamos atgal į namus laukti tikrųjų sąrėmių.
Kaip atskirti tikruosius sąrėmius nuo parengiamųjų? Parengiamieji sąrėmiai yra nereguliarūs. Dažnai jie jaučiami naktį. Tokiu atveju reiktų atsikelti ir šiek tiek pavaikštinėti. Jeigu skausmas praeina, neabejokite - tai tik parengiamieji sąrėmiai. Kai pajuntate gimdos susitraukimus, pagulėkite šiltoje vonioje. Parengiamieji sąrėmiai tokiu atveju dingsta, o tikrieji - ne. Kitaip nei parengiamieji sąrėmiai, tikrieji yra ritmiški ir vyksta pagal tą patį modelį - skausmas prasideda lėtai, pasiekia aukščiausią tašką ir vėl atslūgsta. Laiko tarpai tarp sąrėmių darosi vis trumpesni, o patys sąrėmiai tampa ilgesni. Kai moterį suima tikras sąrėmis, ji nesąmoningai „sustingsta“ - sustoja, nustoja kalbėti ir bando skausmą „iškvėpuoti“.
Dar vienas tikslus požymis, kad jau prasidėjo gimdymas - iš makšties pasirodžiusios kruvinos išskyros - gleivių kamštis. Apie gimdymo pradžią gali pranešti ir nutekėję vaisiaus vandenys. Tokiu atveju geriausia pasiskambinti savo ginekologui ar gydytojui, pas kurį žadate gimdyti. Svarbu: Gimdymo veiklos stebėjimas prasideda jau pirmosiomis gimdymo dienomis, o tikrąja gimdymo veikla laikomi reguliarūs gimdos susitraukimai ir gimdos kaklelio atsivėrimas.
| Charakteristika | Parengiamieji sąrėmiai | Tikrieji gimdymo sąrėmiai |
|---|---|---|
| Reguliarumas | Nereguliarūs, dažnai jaučiami naktį | Reguliarūs, ritmiški, kartojasi pagal tą patį modelį |
| Intensyvumas | Gali būti stiprūs, bet praeina pavaikščiojus ar šiltoje vonioje | Stiprėja, tampa ilgesni, tarpai trumpėja, nesumažėja pavaikščiojus ar vonioje |
| Skausmo vieta | Dažnai pilvo priekyje | Apima visą pilvą ir plinta į strėnas |
| Gimdos kaklelis | Brandinamas, trumpėja, minkštėja, po truputį veriasi | Nuolat atsidaro ir trumpėja |
| Gimdyvės reakcija | Gali kalbėti, judėti | Nesąmoningai „sustingsta“, bando skausmą „iškvėpuoti“ |
Gimdymo varomosios jėgos - tai sąrėmiai ir stangos.
Sąrėmiai - tai reguliarūs, periodiškai pasikartojantys raumenų susitraukimai, kurie skausmingi, nevalingi ir jų gimdyvė reguliuoti negali. Sąrėmiai - t.y. gimdos raumens susitraukimai. Per kiekvieną sąrėmį gimdos raumenų tonusas vis stiprėja ir pasiekia acme - sąrėmio viršūnę ir vėl silpnėja. Gimdymo pradžioje gimdos sąrėmiai kartojasi kas 10-15 min. ir trunka po 15-20 sekundžių, vėliau dažnėja ir ilgėja, o gimdymo pabaigoje kartojasi kas 2-3 min. ir trunka po 40-60 sekundžių. Sąrėmiai prasideda gimdos dugne ir plinta į gimdos kūno bei apatinio segmento raumenis. Susitraukiant gimdos raumenims (per sąrėmį), vaisius gauna mažiau deguonies, trikdoma gimdos ir placentos kraujotaka, todėl svarbu, kad gimdymo sąrėmiai būtų nei per silpni (gydoma oksitocinu), nei per stiprūs (gydoma tokolitikais).

Stangos - tai refleksiniai skersaruožių pilvo raumenų, diafragmos susitraukimai. Stangos prasideda nevalingai, kai vaisiaus galva pradeda spausti mažojo dubens nervinius rezginius ir dubens dugno raumenis. Gimdyvė jas gali šiek tiek valdyti - sustiprinti (gerai atsispirdama kojomis ir rankomis, įtempus pilvo preso raumenis, taisyklingai įkvėpus ir „stumdama“ orą žemyn) ar sumažinti (giliai kvėpuodama pro burną). Stangos yra nevalingos, tačiau gimdyvė gali jas šiek tiek valdyti: stangas galima susilpninti giliai kvėpuojant pro burną arba sustiprinti įtempus pilvo raumenis, stipriai remiantis pėdomis ir įsitvėrus rankomis. Gimdymą prižiūrintys gydytojai reikiamais momentais paprašys stangintis ir stumti kūdikį.
Gimdymo eiga skirstoma į tris pagrindinius laikotarpius, kurių metu stebimi skirtingi motinos ir vaisiaus būklės parametrai.
Atsidarymo laikotarpis prasideda reguliariais gimdos susitraukimais (sąrėmiai kartojasi kas 10-15 min., trunka 15-20 sek.) ir baigiasi, kai visiškai atsidaro gimdos kaklelis (10-12 cm). Atsidarymo laikotarpis trunka: pirmakartėms - 10-12 val., kartotinai gimdančioms - 6-8 val. Kadangi dabar vis dažniau vartojami skausmą malšinantys vaistai (epidurinė nejautra), atsidarymo laikotarpio trukmė gali būti dar trumpesnė. Klasikinę atsidarymo laikotarpio schemą 1967 m. pasiūlė E. Friedmann. Ši kreivė sukurta analizuojant spontaninius pirmakarčių gimdyvių gimdymus.
Skiriamos dvi atsidarymo laikotarpio fazės:
Veriantis gimdos kakleliui pageidautina, kad gimdyvė daugiau judėtų, vaikščiotų, nes tai natūraliai skatina gimdymo veiklą.

Gimdyvės priežiūra atsidarymo laikotarpiu. Idealu, jei šiuo laikotarpiu gimdyvė galėtų būti gimdymo stacionaro vienvietėje gimdykloje kartu su savo šeimos nariais. Prižiūrinti gimdyvę akušerė stebi moters būklę, vertina pulsą, pamatuoja arterinį kraujospūdį, temperatūrą. Jei šie rodikliai normalūs, juos kartotinai įvertinti galima išvarymo laikotarpiu arba po gimdymo. Jei bevandenis periodas ilgesnis kaip 12 val. ar moteris karščiuoja, temperatūra matuojama kas 2 val. Makštinis tyrimas atliekamas esant indikacijų, tačiau visada: atvykus pacientei į gimdyklą, nutekėjus vaisiaus vandenims, visiškai atsidarius gimdos kakleliui. Makštinio tyrimo metu šlapimo pūslė turėtų būti tuščia.
Atsidarymo laikotarpiu (dažniausiai aktyvios fazės metu) taikomos skausmą malšinančios ir atpalaiduojančios priemonės (taisyklingas kvėpavimas, vonia, muzika, aromoterapija, masažas, akupunktūra - jei gimdyvė pageidauja ir yra sąlygos), skausmą malšinantys vaistai ir epidurinė nejautra.
Išvarymo laikotarpis trunka nuo visiško gimdos kaklelio atsidarymo iki vaisiaus gimimo. Pirmakartėms atsidarymo laikotarpis gali trukti iki 2 val., kartotinai gimdančioms iki - 1 val., nors įprastai trunka apie 20 min. Antrojo gimdymo laikotarpio pradžia - pilnas gimdos kaklelio atsivėrimas. Esant pilnam gimdos kaklelio atsivėrimui, gimdyvė pajunta norą tuštintis, nes vaisiaus pirmeigė dalis galvutė pradeda spausti tiesiąją žarną. Pradžioje šis noras atsiranda tik sąrėmių metu, o jam praėjus, noras tuštintis taip pat išnyksta.
Gimdyvės priežiūra išstūmimo laikotarpiu. Gimdymo padėtį (ant nugaros, šono ir kt.) rekomenduojama pasirinkti pačiai gimdyvei. Makštinis tyrimas atliekamas esant indikacijų - kai reikia įvertinti galvutės slinkimo dinamiką, prasidėjus ūminei hipoksijai, pasirodžius kraujingų išskyrų ir kt. Jei ištinka ūminė vaisiaus hipoksija, rengiamasi užbaigti gimdymą pagal akušerinę situaciją (vakuuminė ekstrakcija, replės, cezario pjūvio operacija).
Rankinę gimdymo pagalbą gimstant naujagimio galvutei suteikia akušerė (jei gimdymas normalus, pirmeiga galvinė). Užgimus galvai, stebimi žali vaisiaus vandenys, būtina atsiurbti gleives iš naujagimio burnos ir nosies (mekonijaus aspiracijos sindromo profilaktikai). Gimus pečių juostai, iš nugaros pusės smiliais užkabinama už pažastų ir, keliant į priekį, padedama užgimti kūnui.
Placentinis laikotarpis prasideda nuo vaisiaus užgimimo ir trunka iki placentos gimimo. Paprastai jis trunka iki 15 min. (95 proc. visų gimdymų). Pirmakartėms gali trukti iki 1 val., kartotinai gimdančioms - iki 30 min. Placentos atsiskyrimo fazė. Placentos pasirodymo fazė. Užgimusi placenta apžiūrima, įvertinamas jos vientisumas. Po gimdymo gimdyvė su naujagimiu dar 2 valandas yra stebimi gimdykloje.
Placentinis laikotarpis pavojingas dėl galimo kraujavimo iš gimdos, taip vadinamo pogimdyminio kraujavimo galimybės. Dažniausios pogimdyminio kraujavimo priežastys yra gimdos atonija (iki 50 proc. atvejų), placentos likučiai gimdoje po gimdymo, gimdos takų plyšimai, kraujo krešėjimo sutrikimai ir kt. Gimdymo priežiūra placentiniu laikotarpiu gali būti konservatyvi ir aktyvi. Pastaruosius penkerius metus visuose gimdymo pagalbą teikiančiuose gimdymo skyriuose rekomenduojama laikytis aktyvios placentinio laikotarpio taktikos, nes moksliniais tyrimais įrodyta, kad aktyvus placentinis laikotarpis sumažina pogimdyminio kraujavimo riziką iki 60 proc., sumažėja gimdymo metu netenkamo kraujo kiekis, rečiau atliekamos chirurginės intervencijos ir eritrocitų masės transfuzijos po gimdymo.
Aktyvi placentinio laikotarpio priežiūra prasideda gimstant vaisiaus pečių lankui, t. y., užgimus priekiniam vaisiaus petukui į gimdyvės veną (arba nesant lašinės sistemos, į raumenis) suleidžiama 5-10 VV oksitocino (leidžiant neskiestą, gali sukelti ryškią hipotenziją). Užgimus vaisiui, taikomas ankstyvas virkštelės perkirpimas (1-2 min.) ir ranka kontroliuojamas virkštelės traukimas, paprašant gimdyvę pasistanginti. Užgimus placentai, rekomenduojamas gimdos masažas per pilvo sieną.
Siekiant užtikrinti saugų gimdymą, medicinos personalas taiko įvairius stebėjimo metodus.
Gimdymo veiklos dinamikai vertinti naudojami kardiotokografai. Rašant kardiotokogramą (KTG) gimdymo metu yra stebimas vaisiaus širdies ritmas ir gimdymo veiklos progresavimas. Atvykus į gimdyklą, gimdyvei ant pilvuko yra uždedami du davikliai: vienas, registruojantis vaisiaus širdies ritmą, dedamas ten, kur yra vaisiaus širdis (priklausomai nuo vaisiaus padėties gimdoje), kitas, registruojantis sąrėmių dažnį ir stiprumą, dedamas ant gimdos dugno (t.y. viršutinėje gimdos dalyje).
Svarbu registruoti (nuolat ar protarpiais) vaisiaus širdies susitraukimų dažnį ir gimdos susitraukimų periodiškumą, dažnį, trukmę ir jėgą. Per motinos pilvą klausomi kūdikio širdies tonai.
Jei nustatoma kardiotokogramos pokyčių, turi būti atliekami tam tikri veiksmai: reikia pakeisti gimdyvės padėtį, tiekti deguonį pro kaukę, atlikti makštinį tyrimą, didinti intraveninių skysčių kiekį, mažinti ar nutraukti oksitocino infuziją. Pradėti intrauterinę vaisiaus reanimaciją - gali būti vartojama tokolitikų (Partusisten, Gynipral į veną). Pradėti taikyti vidinę kardiotokogramą, imti kraujo iš pirmaujančios vaisiaus dalies ir tirti jo pH, pradėti taikyti pulsoksimetriją, rengtis skubiai užbaigti gimdymą (cezario pjūvio operacija).

Nors daugumos moterų gimdymas prasideda savaime, maždaug 37-42 nėštumo savaitę, kartais dėl medicininių priežasčių tenka gimdymą paskatinti dirbtinai. Tai vadinama gimdymo sužadinimu arba indukcija. Gimdymo sužadinimas yra pakankamai dažna procedūra, kuri pasitaiko 10-30% iš visų gimdymų. Pagrindinis tikslas - kad kūdikis gimtų natūraliu būdu per artimiausias 24-48 valandas. Gimdymas paprastai sužadinamas tais atvejais, kai tęsti nėštumą tampa rizikingiau motinos ar vaisiaus sveikatai nei galimos gimdymo sužadinimo rizikos.
Sprendimą dėl gimdymo sužadinimo priima gydytojas, įvertinęs Jūsų ir vaisiaus būklę. Priežastys turi būti aiškios ir pagrįstos. Dažniausios priežastys:
Prieš pradedant sužadinimą, gydytojas įvertina Jūsų ir vaisiaus būklę, patikslina nėštumo laiką, vaisiaus padėtį ir būtinai patikrina gimdos kaklelio brandumą pagal Bishop skalę. Nuo to priklauso metodo pasirinkimas.
Svarbu: Gimdymo sužadinimas yra svarbi medicininė procedūra, padedanti saugiai užbaigti nėštumą, kai tai yra būtina dėl mamos ar kūdikio sveikatos. Nors ji susijusi su tam tikromis rizikomis, taikant šiuolaikinius metodus ir atidžiai stebint būklę, dauguma sužadintų gimdymų baigiasi sėkmingai. Svarbiausia - atviras bendravimas su gydytoju, pasitikėjimas medicinos personalu ir informuotas apsisprendimas.

Nepamirškite, kad personalas - taip pat žmonės. Sprendimams ir pasirinkimams skirkite laiko, tai padės neprarasti pasitikėjimo ir išlaikyti vidinę ramybę. Taip suteiksite didžiausią naudą sau ir savo šeimai.
Atvykusi į gimdymo namus, visus klausimus bei norus aptarkite su akušere ar gydytoja, kol sąrėmiai dar nėra labai skausmingi.