Gimdymo veiklos stebėjimas ir sąrėmių intensyvumo vertinimas: kas matuojama ir kodėl tai svarbu

„Ar aš suprasiu, kada gimdau?“ - tai vienas dažniausių pirmą kartą gimdančių mamyčių klausimas. Bijoti tikrai neverta - kai prasidės gimdymas, tikrai suprasite. Gimdymas yra fiziologinis procesas, reikalaujantis atidaus stebėjimo, kad būtų užtikrinta motinos ir vaisiaus gerovė. Komplikacijų gali kilti bet kuriuo gimdymo laikotarpiu, todėl būtina iš anksto įvertinti riziką ir periodiškai stebėti motinos bei vaisiaus būklę. Šiame straipsnyje aptarsime, kas matuojama gimdymo metu, kaip vertinamas sąrėmių intensyvumas ir kokie yra pagrindiniai gimdymo veiklos stebėjimo metodai.

Kada prasideda gimdymas? Tikrieji ir parengiamieji sąrėmiai

Dauguma moterų klausia - ar aš suprasiu, kada prasidės gimdymas? Kaip atskirti tikruosius sąrėmius nuo parengiamųjų? Parengiamieji sąrėmiai, kuriuos nereguliariai jaučia dauguma nėščiųjų, paruošia organizmą gimdymui ir netgi iš anksto atlieka dalį darbo - jie stumia vaisių žemyn link gimdos kaklelio, suminkština kaklelį, kad vėliau jis galėtų lengviau atsidaryti. Prieš pat gimdymą parengiamieji sąrėmiai gali darytis stipresni, todėl jaunos poros ima nerimauti dėl to, ar tik neprasidėjo gimdymas. Ir neretai labai nusimena, kai iš ligoninės būna išsiunčiamos atgal į namus laukti tikrųjų sąrėmių.

Kaip atskirti tikruosius sąrėmius nuo parengiamųjų? Parengiamieji sąrėmiai yra nereguliarūs. Dažnai jie jaučiami naktį. Tokiu atveju reiktų atsikelti ir šiek tiek pavaikštinėti. Jeigu skausmas praeina, neabejokite - tai tik parengiamieji sąrėmiai. Kai pajuntate gimdos susitraukimus, pagulėkite šiltoje vonioje. Parengiamieji sąrėmiai tokiu atveju dingsta, o tikrieji - ne. Kitaip nei parengiamieji sąrėmiai, tikrieji yra ritmiški ir vyksta pagal tą patį modelį - skausmas prasideda lėtai, pasiekia aukščiausią tašką ir vėl atslūgsta. Laiko tarpai tarp sąrėmių darosi vis trumpesni, o patys sąrėmiai tampa ilgesni. Kai moterį suima tikras sąrėmis, ji nesąmoningai „sustingsta“ - sustoja, nustoja kalbėti ir bando skausmą „iškvėpuoti“.

Dar vienas tikslus požymis, kad jau prasidėjo gimdymas - iš makšties pasirodžiusios kruvinos išskyros - gleivių kamštis. Apie gimdymo pradžią gali pranešti ir nutekėję vaisiaus vandenys. Tokiu atveju geriausia pasiskambinti savo ginekologui ar gydytojui, pas kurį žadate gimdyti. Svarbu: Gimdymo veiklos stebėjimas prasideda jau pirmosiomis gimdymo dienomis, o tikrąja gimdymo veikla laikomi reguliarūs gimdos susitraukimai ir gimdos kaklelio atsivėrimas.

Tikrųjų ir parengiamųjų sąrėmių palyginimas

Charakteristika Parengiamieji sąrėmiai Tikrieji gimdymo sąrėmiai
Reguliarumas Nereguliarūs, dažnai jaučiami naktį Reguliarūs, ritmiški, kartojasi pagal tą patį modelį
Intensyvumas Gali būti stiprūs, bet praeina pavaikščiojus ar šiltoje vonioje Stiprėja, tampa ilgesni, tarpai trumpėja, nesumažėja pavaikščiojus ar vonioje
Skausmo vieta Dažnai pilvo priekyje Apima visą pilvą ir plinta į strėnas
Gimdos kaklelis Brandinamas, trumpėja, minkštėja, po truputį veriasi Nuolat atsidaro ir trumpėja
Gimdyvės reakcija Gali kalbėti, judėti Nesąmoningai „sustingsta“, bando skausmą „iškvėpuoti“

Gimdymo varomosios jėgos: Sąrėmiai ir Stangos

Gimdymo varomosios jėgos - tai sąrėmiai ir stangos.

Sąrėmiai - tai reguliarūs, periodiškai pasikartojantys raumenų susitraukimai, kurie skausmingi, nevalingi ir jų gimdyvė reguliuoti negali. Sąrėmiai - t.y. gimdos raumens susitraukimai. Per kiekvieną sąrėmį gimdos raumenų tonusas vis stiprėja ir pasiekia acme - sąrėmio viršūnę ir vėl silpnėja. Gimdymo pradžioje gimdos sąrėmiai kartojasi kas 10-15 min. ir trunka po 15-20 sekundžių, vėliau dažnėja ir ilgėja, o gimdymo pabaigoje kartojasi kas 2-3 min. ir trunka po 40-60 sekundžių. Sąrėmiai prasideda gimdos dugne ir plinta į gimdos kūno bei apatinio segmento raumenis. Susitraukiant gimdos raumenims (per sąrėmį), vaisius gauna mažiau deguonies, trikdoma gimdos ir placentos kraujotaka, todėl svarbu, kad gimdymo sąrėmiai būtų nei per silpni (gydoma oksitocinu), nei per stiprūs (gydoma tokolitikais).

Gimdos sąrėmių fazės ir intensyvumo kaita

Stangos - tai refleksiniai skersaruožių pilvo raumenų, diafragmos susitraukimai. Stangos prasideda nevalingai, kai vaisiaus galva pradeda spausti mažojo dubens nervinius rezginius ir dubens dugno raumenis. Gimdyvė jas gali šiek tiek valdyti - sustiprinti (gerai atsispirdama kojomis ir rankomis, įtempus pilvo preso raumenis, taisyklingai įkvėpus ir „stumdama“ orą žemyn) ar sumažinti (giliai kvėpuodama pro burną). Stangos yra nevalingos, tačiau gimdyvė gali jas šiek tiek valdyti: stangas galima susilpninti giliai kvėpuojant pro burną arba sustiprinti įtempus pilvo raumenis, stipriai remiantis pėdomis ir įsitvėrus rankomis. Gimdymą prižiūrintys gydytojai reikiamais momentais paprašys stangintis ir stumti kūdikį.

Gimdymo laikotarpiai ir stebėjimas

Gimdymo eiga skirstoma į tris pagrindinius laikotarpius, kurių metu stebimi skirtingi motinos ir vaisiaus būklės parametrai.

Pirmasis gimdymo laikotarpis: Gimdos kaklelio atsidarymas

Atsidarymo laikotarpis prasideda reguliariais gimdos susitraukimais (sąrėmiai kartojasi kas 10-15 min., trunka 15-20 sek.) ir baigiasi, kai visiškai atsidaro gimdos kaklelis (10-12 cm). Atsidarymo laikotarpis trunka: pirmakartėms - 10-12 val., kartotinai gimdančioms - 6-8 val. Kadangi dabar vis dažniau vartojami skausmą malšinantys vaistai (epidurinė nejautra), atsidarymo laikotarpio trukmė gali būti dar trumpesnė. Klasikinę atsidarymo laikotarpio schemą 1967 m. pasiūlė E. Friedmann. Ši kreivė sukurta analizuojant spontaninius pirmakarčių gimdyvių gimdymus.

Skiriamos dvi atsidarymo laikotarpio fazės:

  • Latentinė fazė - nuo reguliarių gimdymo sąrėmių iki 4 cm gimdos kaklelio atsidarymo. Šios fazės metu sąrėmiai būna neintensyvūs, gimdos kaklelis trumpėja, minkštėja ir po truputį veriasi iki 3-4 cm.
  • Aktyvi fazė - nuo 4 cm gimdos kaklelio atsidarymo iki visiško gimdos kaklelio atsidarymo. Šios fazės metu sąrėmiai suintensyvėja, padažnėja ir pailgėja. Normaliai gimdos kaklelis atsidaro pirmą kartą gimdančioms - apie 1,2 cm per valandą, kartotinai gimdančioms - apie 1,5 cm per valandą. Veriantis gimdos kakleliui, gimdyvė įprastai pradeda jausti stiprėjantį, buką, maudžiantį skausmą sąrėmių metu.

Veriantis gimdos kakleliui pageidautina, kad gimdyvė daugiau judėtų, vaikščiotų, nes tai natūraliai skatina gimdymo veiklą.

Gimdos kaklelio atsivėrimo progresas per gimdymo fazes

Gimdyvės priežiūra atsidarymo laikotarpiu. Idealu, jei šiuo laikotarpiu gimdyvė galėtų būti gimdymo stacionaro vienvietėje gimdykloje kartu su savo šeimos nariais. Prižiūrinti gimdyvę akušerė stebi moters būklę, vertina pulsą, pamatuoja arterinį kraujospūdį, temperatūrą. Jei šie rodikliai normalūs, juos kartotinai įvertinti galima išvarymo laikotarpiu arba po gimdymo. Jei bevandenis periodas ilgesnis kaip 12 val. ar moteris karščiuoja, temperatūra matuojama kas 2 val. Makštinis tyrimas atliekamas esant indikacijų, tačiau visada: atvykus pacientei į gimdyklą, nutekėjus vaisiaus vandenims, visiškai atsidarius gimdos kakleliui. Makštinio tyrimo metu šlapimo pūslė turėtų būti tuščia.

Atsidarymo laikotarpiu (dažniausiai aktyvios fazės metu) taikomos skausmą malšinančios ir atpalaiduojančios priemonės (taisyklingas kvėpavimas, vonia, muzika, aromoterapija, masažas, akupunktūra - jei gimdyvė pageidauja ir yra sąlygos), skausmą malšinantys vaistai ir epidurinė nejautra.

Antrasis gimdymo laikotarpis: Išstūmimas (išvarymas)

Išvarymo laikotarpis trunka nuo visiško gimdos kaklelio atsidarymo iki vaisiaus gimimo. Pirmakartėms atsidarymo laikotarpis gali trukti iki 2 val., kartotinai gimdančioms iki - 1 val., nors įprastai trunka apie 20 min. Antrojo gimdymo laikotarpio pradžia - pilnas gimdos kaklelio atsivėrimas. Esant pilnam gimdos kaklelio atsivėrimui, gimdyvė pajunta norą tuštintis, nes vaisiaus pirmeigė dalis galvutė pradeda spausti tiesiąją žarną. Pradžioje šis noras atsiranda tik sąrėmių metu, o jam praėjus, noras tuštintis taip pat išnyksta.

Gimdyvės priežiūra išstūmimo laikotarpiu. Gimdymo padėtį (ant nugaros, šono ir kt.) rekomenduojama pasirinkti pačiai gimdyvei. Makštinis tyrimas atliekamas esant indikacijų - kai reikia įvertinti galvutės slinkimo dinamiką, prasidėjus ūminei hipoksijai, pasirodžius kraujingų išskyrų ir kt. Jei ištinka ūminė vaisiaus hipoksija, rengiamasi užbaigti gimdymą pagal akušerinę situaciją (vakuuminė ekstrakcija, replės, cezario pjūvio operacija).

Rankinę gimdymo pagalbą gimstant naujagimio galvutei suteikia akušerė (jei gimdymas normalus, pirmeiga galvinė). Užgimus galvai, stebimi žali vaisiaus vandenys, būtina atsiurbti gleives iš naujagimio burnos ir nosies (mekonijaus aspiracijos sindromo profilaktikai). Gimus pečių juostai, iš nugaros pusės smiliais užkabinama už pažastų ir, keliant į priekį, padedama užgimti kūnui.

Kūdikio maudymas

Trečiasis gimdymo laikotarpis: Placentinis

Placentinis laikotarpis prasideda nuo vaisiaus užgimimo ir trunka iki placentos gimimo. Paprastai jis trunka iki 15 min. (95 proc. visų gimdymų). Pirmakartėms gali trukti iki 1 val., kartotinai gimdančioms - iki 30 min. Placentos atsiskyrimo fazė. Placentos pasirodymo fazė. Užgimusi placenta apžiūrima, įvertinamas jos vientisumas. Po gimdymo gimdyvė su naujagimiu dar 2 valandas yra stebimi gimdykloje.

Placentinis laikotarpis pavojingas dėl galimo kraujavimo iš gimdos, taip vadinamo pogimdyminio kraujavimo galimybės. Dažniausios pogimdyminio kraujavimo priežastys yra gimdos atonija (iki 50 proc. atvejų), placentos likučiai gimdoje po gimdymo, gimdos takų plyšimai, kraujo krešėjimo sutrikimai ir kt. Gimdymo priežiūra placentiniu laikotarpiu gali būti konservatyvi ir aktyvi. Pastaruosius penkerius metus visuose gimdymo pagalbą teikiančiuose gimdymo skyriuose rekomenduojama laikytis aktyvios placentinio laikotarpio taktikos, nes moksliniais tyrimais įrodyta, kad aktyvus placentinis laikotarpis sumažina pogimdyminio kraujavimo riziką iki 60 proc., sumažėja gimdymo metu netenkamo kraujo kiekis, rečiau atliekamos chirurginės intervencijos ir eritrocitų masės transfuzijos po gimdymo.

Aktyvi placentinio laikotarpio priežiūra prasideda gimstant vaisiaus pečių lankui, t. y., užgimus priekiniam vaisiaus petukui į gimdyvės veną (arba nesant lašinės sistemos, į raumenis) suleidžiama 5-10 VV oksitocino (leidžiant neskiestą, gali sukelti ryškią hipotenziją). Užgimus vaisiui, taikomas ankstyvas virkštelės perkirpimas (1-2 min.) ir ranka kontroliuojamas virkštelės traukimas, paprašant gimdyvę pasistanginti. Užgimus placentai, rekomenduojamas gimdos masažas per pilvo sieną.

Pagrindiniai gimdymo stebėjimo metodai

Siekiant užtikrinti saugų gimdymą, medicinos personalas taiko įvairius stebėjimo metodus.

Kardiotokografija (KTG): Vaisiaus ir sąrėmių stebėjimas

Gimdymo veiklos dinamikai vertinti naudojami kardiotokografai. Rašant kardiotokogramą (KTG) gimdymo metu yra stebimas vaisiaus širdies ritmas ir gimdymo veiklos progresavimas. Atvykus į gimdyklą, gimdyvei ant pilvuko yra uždedami du davikliai: vienas, registruojantis vaisiaus širdies ritmą, dedamas ten, kur yra vaisiaus širdis (priklausomai nuo vaisiaus padėties gimdoje), kitas, registruojantis sąrėmių dažnį ir stiprumą, dedamas ant gimdos dugno (t.y. viršutinėje gimdos dalyje).

Svarbu registruoti (nuolat ar protarpiais) vaisiaus širdies susitraukimų dažnį ir gimdos susitraukimų periodiškumą, dažnį, trukmę ir jėgą. Per motinos pilvą klausomi kūdikio širdies tonai.

Jei nustatoma kardiotokogramos pokyčių, turi būti atliekami tam tikri veiksmai: reikia pakeisti gimdyvės padėtį, tiekti deguonį pro kaukę, atlikti makštinį tyrimą, didinti intraveninių skysčių kiekį, mažinti ar nutraukti oksitocino infuziją. Pradėti intrauterinę vaisiaus reanimaciją - gali būti vartojama tokolitikų (Partusisten, Gynipral į veną). Pradėti taikyti vidinę kardiotokogramą, imti kraujo iš pirmaujančios vaisiaus dalies ir tirti jo pH, pradėti taikyti pulsoksimetriją, rengtis skubiai užbaigti gimdymą (cezario pjūvio operacija).

Kardiotokografo įrenginys ir jo davikliai

Kiti stebėjimo aspektai

  • Makštinis tyrimas: Atliekamas gimdos kaklelio atsidarymui ir vaisiaus padėčiai įvertinti.
  • Vaisiaus judesių stebėjimas: Vaisiaus judesių skaičiavimas ir registravimas - tai paprasčiausias vaisiaus būklės tyrimo metodas, kurį gali atlikti pati nėščioji. Pagal vaisiaus judesių dažnį ir pobūdį galima spręsti, kaip vaikutis jaučiasi gimdoje, ar neiškilo pavojus jo gyvybei. Norma yra 5 krust. / 30 min. Jei per dvi valandas neužregistravote nė vieno vaisiaus judesio, nedelsdama kreipkitės į gydytoją.
  • Motinos gyvybinės funkcijos: Stebimas pulsas, kraujospūdis, temperatūra ir išskyros (pasirodžius bet kokiam kraujavimui iš makšties iki gimdymo, būtina kreiptis į gydytoją).
  • Vaisiaus vandenys: Gydytojas taip pat turi patikrinti vaisiaus vandenis - jie turi būti skaidrūs. Nutekėjus vaisiaus vandenims Lietuvoje rekomenduojama laukti reguliarių sąrėmių ne ilgiau kaip 6 valandas. Tačiau jeigu vandenys nutekėjo dar galvutei neįsistačius, reikėtų vykti į ligoninę. Taip pat nedelsdama kreipkitės į gydytoją, jei vaisiaus vandenys geltoni, žali ar rudi. Vadinasi, juose yra mekonijaus - pirmųjų vaisiaus išmatų.

Gimdymo sužadinimas ir stebėjimas

Nors daugumos moterų gimdymas prasideda savaime, maždaug 37-42 nėštumo savaitę, kartais dėl medicininių priežasčių tenka gimdymą paskatinti dirbtinai. Tai vadinama gimdymo sužadinimu arba indukcija. Gimdymo sužadinimas yra pakankamai dažna procedūra, kuri pasitaiko 10-30% iš visų gimdymų. Pagrindinis tikslas - kad kūdikis gimtų natūraliu būdu per artimiausias 24-48 valandas. Gimdymas paprastai sužadinamas tais atvejais, kai tęsti nėštumą tampa rizikingiau motinos ar vaisiaus sveikatai nei galimos gimdymo sužadinimo rizikos.

Kada rekomenduojama gimdymą sužadinti?

Sprendimą dėl gimdymo sužadinimo priima gydytojas, įvertinęs Jūsų ir vaisiaus būklę. Priežastys turi būti aiškios ir pagrįstos. Dažniausios priežastys:

  • Užsitęsęs nėštumas: Kai nėštumas trunka ilgiau nei 41 savaitę.
  • Nutekėję vaisiaus vandenys prieš laiką: Siekiant sumažinti infekcijos riziką.
  • Nėštumo komplikacijos: Pvz., preeklampsija, nėščiųjų hipertenzija, nėščiųjų cholestazė.
  • Motinos ligos: Cukrinis diabetas, sunkios širdies, inkstų ar kitos lėtinės ligos.
  • Vaisiaus būklės problemos: Įtariamas vaisiaus augimo sulėtėjimas, nestabili vaisiaus būklė, Rh izoimunizacija, oligohidramnionas (per mažai vandenų).
  • Kitos priežastys: Vaisiaus žūtis gimdoje, chorionamnionitas.

Kaip yra sužadinamas gimdymas ir stebimas

Prieš pradedant sužadinimą, gydytojas įvertina Jūsų ir vaisiaus būklę, patikslina nėštumo laiką, vaisiaus padėtį ir būtinai patikrina gimdos kaklelio brandumą pagal Bishop skalę. Nuo to priklauso metodo pasirinkimas.

  • Gimdos kaklelio brandinimas (jei nebrandus): Prostaglandinai (vaistai, skatinantys kaklelio minkštėjimą) arba mechaninės priemonės (kateteriai, plėtikliai). Prostaglandinai paprastai nenaudojami, jei anksčiau buvo atlikta CPO.
  • Vaisiaus dangalų atskyrimas: Gydytojas ar akušerė apžiūros metu pirštu švelniai atskiria vaisiaus dangalus nuo apatinės gimdos dalies, skatinant prostaglandinų išsiskyrimą.
  • Amniotomija (Vaisiaus vandenų nuleidimas): Specialiu instrumentu praplėšiama vaisiaus vandenų pūslė. Ši procedūra atliekama tik tada, kai gimdos kaklelis jau šiek tiek prasivėręs, o vaisiaus galvutė pakankamai žemai dubenyje. Virkštelės iškritimas ir su tuo susijusi rizika vaisiui gali kilti, jeigu atliekama amniotomija.
  • Oksitocino infuzija: Sintetinis hormonas oksitocinas lašinamas į veną. Jis sukelia arba sustiprina gimdos susitraukimus (sąrėmius). Vartojant oksitociną, būtina nuolat stebėti vaisiaus širdies veiklą ir gimdos susitraukimus. Dozė palaipsniui didinama, kol pasiekiami reguliarūs ir pakankamai stiprūs sąrėmiai.

Svarbu: Gimdymo sužadinimas yra svarbi medicininė procedūra, padedanti saugiai užbaigti nėštumą, kai tai yra būtina dėl mamos ar kūdikio sveikatos. Nors ji susijusi su tam tikromis rizikomis, taikant šiuolaikinius metodus ir atidžiai stebint būklę, dauguma sužadintų gimdymų baigiasi sėkmingai. Svarbiausia - atviras bendravimas su gydytoju, pasitikėjimas medicinos personalu ir informuotas apsisprendimas.

Medicininės priemonės gimdymo sužadinimui

Pasirengimas gimdymui ir palaikymas

Nepamirškite, kad personalas - taip pat žmonės. Sprendimams ir pasirinkimams skirkite laiko, tai padės neprarasti pasitikėjimo ir išlaikyti vidinę ramybę. Taip suteiksite didžiausią naudą sau ir savo šeimai.

  • Emocinis palaikymas: Labai svarbu emocinis palaikymas, pagyrimas. Gimdymo metu šalia jūsų gali būti palaikantis asmuo: vyras, mama ar gimdymo padėjėja. Palaikantis asmuo turėtų tapti ir pagalbininku gimdymo metu.
  • Pasiruošimas: Pasimokykite skausmo malšinimo būdų. Pasiruoškite ir išmokite tinkamos kvėpavimo technikos sąrėmių ir stangų metu. Susiruoškite „Gimdyvės krepšelį“ jau 38 nėštumo savaitę.
  • Ligoninės aplinka: Apsvarstykite, kokiu transportu vyksite į gimdymo namus? Susipažinkite su gimdymo namų pastatu (planu). Sužinokite, pro kurias duris, į kurį skyrių jums reikia eiti atvykus gimdyti.
  • Būtinos procedūros atvykus: Priėmimo skyriuje užpildys jūsų kortelę, pamatuos kraujospūdį, dar kartą pasiteiraus apie persirgtas ligas, nėštumo eigą, supažindins su vidaus tvarka. Tuomet paprašys persirengti, jus apžiūrės gydytojas, paklausys vaisiaus širdies tonų.

Atvykusi į gimdymo namus, visus klausimus bei norus aptarkite su akušere ar gydytoja, kol sąrėmiai dar nėra labai skausmingi.

tags: #kas #matuojama #per #gimdyma #saremiu #intensyvumas



Visagino vaikų lopšelis-darželis „Kūlverstukas“
Įstaigos kodas  192213258
A.s. LT357300010021629811
Swedbank, AB

Biudžetinė įstaiga
Duomenys apie juridinį asmenį saugomi ir kaupiami Juridinių asmenų registre
Danutė Remakien – LEP direktorė

Kosmoso g. 15, LT-33104 Visaginas
Tel./faks. +370 386 31 595
Tel. +370 386 64 131
El. paštas [email protected]

2025 © Visagino l-d „Kūlverstukas“
„Tavo Darželis
Versija neįgaliesiems