Kas lemia žmogaus fizinę sveikatą iki gimimo? Kosmoso įtaka ir gimimo mėnuo
Žmogaus fizinė sveikata yra sudėtingas reiškinys, kurį lemia daugybė veiksnių. Įprasta manyti, kad svarbiausia yra sveika gyvensena, mityba ir genai. Tačiau moksliniai tyrimai atskleidžia, kad net ir prieš gimimą, žmogaus savijautą ir polinkį į tam tikras ligas gali nulemti rečiau aptariami, bet itin galingi veiksniai. Vienas iš tokių - kosmoso reiškiniai, kurių įtaką tiria klinikinė kosmobiologija.
Klinikinė kosmobiologija: kosmoso įtaka žmogaus organizmui
Kas yra toji klinikinė kosmobiologija? Tai mokslo sritis, tirianti įvairių kosmoso reiškinių konkrečią įtaką žmogaus organizmui ir savijautai. Pasirodo, širdies ir kraujagyslių ligos, infarkto ar insulto tikimybė, netgi polinkis į depresiją ar savižudybę gali kilti dėl įvairių kosmoso dalelių, pasiekiančių Žemės planetą.
Tel Avivo universiteto profesorius E. Stupelis, dar gyvendamas Lietuvoje, 1967 metais pradėjo domėtis kosmosu. Netrukus, po trejų metų, su kolegomis Latvijoje jis jau skaitė pirmąjį pranešimą apie tai, kaip miokardo infarktas susijęs su kosminiais orais. E. Stupelis pastebi, kad, nors ši sritis ir populiarėja, nemažai mokslininkų ją nagrinėja ne visai tinkamai. Pirmiausia tai sritis, reikalaujanti puikiai išmanyti tiek fiziką, tiek mediciną. Pačiam E. Stupeliui pasisekė, nes keletą metų jam teko darbuotis kosminės fizikos ir technologijų srityje. Tad dabar žydų mokslininkas yra vienas iš nedaugelio, gebančių sujungti abu šiuos dalykus.
Šiandien profesorius iš JAV, Suomijos ir Rusijos kasdien gauna naujausių duomenų apie fizikos reiškinius, supančius Žemę. Ypač naudingos informacijos apie Saulės audras, Žemės magnetinio aktyvumo ir kitas prognozes mokslininkas gauna iš JAV oro pajėgų. Jis užmezgė glaudesnius ryšius su JAV mokslininkais, savo tyrimams medžiagą rinko iš Izraelio, Azerbaidžano ir Lietuvos gydymo įstaigų (ypač iš Kauno klinikų).
Kosminiai spinduliai ir Žemės magnetiniai laukai
„Iš esmės mūsų Žemės rutulys yra oazė, apsupta labai galingų fizinių veiksnių. Žmogui net sunku įsivaizduoti, kad Saulės vėjas plinta maždaug 400-500 km/s greičiu“, - sako profesorius E. Stupelis. Mokslininkai skiria dėmesį ir Saulės audroms bei Žemės magnetiniam aktyvumui. Yra keturios magnetinio lauko būklės: rami, vidutinė, aktyvi ir audra. Dauguma tyrinėtojų labai koncentruojasi į audras, bet jos gana retas reiškinys - per 25 metus buvo 400 dienų magnetinių audrų. O apie 42 proc. visų dienų būna ramios.
E. Stupelio teigimu, ypač pavojingi yra kosminiai spinduliai. Kai Saulės aktyvumas yra žemesnis, magnetiniai laukai labai ramūs, į sceną išeina kosminiai spinduliai ir neutronai. Kosminiai spinduliai yra priešingi Saulės aktyvumui ir magnetiniams laukams. Jie - pati galingiausia fizinė jėga, kurią mes žinome. Šiuo metu manoma, kad kosminiai spinduliai atsiranda iš juodosios skylės, kuri yra labai arti, bet ne mūsų Visatoje. Todėl fizika kol kas lieka nepakitusi, bet energija ten yra maždaug 10 21 -10 22 elektronų voltų [eV].
Kaip sako E. Stupelis, vietose aukščiau Saulės kosminiai spinduliai sugniuždo atomus, elektronus, kurie sukasi apie branduolį, įspaudžia į branduolį ir tokiu būdu atomą paverčia neutronu. Todėl, jei analizuojamas kosminių spindulių aktyvumas, skaičiuojami neutronai prie Žemės paviršiaus.
Pasirodo, kad daugybė žmogaus patologijų, liguistų būklių susijusios ne tik su magnetinėmis audromis, o su ypač ramia magnetinio lauko būkle, kai atitinkamai auga kosminių spindulių ir jų rodiklių neutronų vaidmuo. Magnetinės audros, teigia E. Stupelis, susijusios su kraujo krešėjimu, tomis dienomis kyla arterinis kraujo spaudimas. O kosminiams spinduliams „lieka“ staigi mirtis, kuri dažniausiai susijusi su širdies aritmija (širdies skilvelių virpėjimu ar plazdėjimu).
„Tyrinėdami pamatėme, kad, kai yra nulinis magnetinis laukas, daugėja miokardo infarktų, insultų, staigių mirčių (tokių, kurios įvyksta per vieną valandą be išankstinių požymių), savižudybių, žmogžudysčių ir hospitalizacijų dėl psichikos susirgimų“, - kalba mokslininkas. Jis sako, kad tyrė apie 19 tūkst. savižudybių ir kelis tūkstančius žmogžudysčių Lietuvoje atvejų ir pamatė, priklausomybė nuo minėtų veiksnių tikrai yra, nes enzimai, kurie reguliuoja hormonų išsiskyrimą, irgi nuo jų priklauso. Nors, sako E. Stupelis, paprastai žmonės bijo magnetinių audrų: „Sovietų Sąjungoje per radiją būdavo skelbiamos dienos, kai bus magnetinė audra. Labiausiai tuo susidomėdavo ne ligoniai, o labilios psichikos žmonės: jie nustodavo eiti į darbą, į pasimatymus ir pan.“
Klinikinė kosmobiologija - palyginti naujas mokslas, ir jam reikia dar daugiau tyrimų bei patikimų duomenų. E. Stupelis pataria įvairius su magnetizmu susijusius „gydymo“ būdus, pavyzdžiui, magnetines apyrankes, vertinti atsargiai ir geriau jų išvis nenaudoti, kol nebus išsamių laboratorinių tyrimų.
Kaip metai kosmose veikia žmogaus kūną
Gimimo mėnuo ir ilgaamžiškumas: genetinės įtakos hipotezė
Vienas iš įdomiausių ir labiausiai diskutuotinų aspektų, susijusių su fizine sveikata iki gimimo, yra gimimo mėnesio įtaka. Šiuo metu E. Stupelį domina ir tai, kaip kosminiai spinduliai susiję su metų laikais. 2000 m. JAV mokslų akademija paskelbė ilgą straipsnį „Gimimo mėnuo ir ilgaamžiškumas“.
E. Stupelis kartu su kolegomis nustatė, kad daug sveikesni ir ilgiau gyvena rudenį gimę žmonės. Profesorius pasakoja, kad jie atliko keturis penkis tyrimus. Pirmiausia ištyrė apie 3 700 širdies angina sergančių žmonių, paskui - 22 tūkst. ligonių iš Kauno medicinos mokslų universiteto. Tada iš to paties universiteto tyrė daugiau nei 1 200 ligonių, kurie mirė per 24 valandas, ir galiausiai - 44 tūkst. vėžiu sergančių žmonių.
Tuo metu Čikagoje pasirodė ir Gavrilovų (žmonos ir vyro) darbas - jie tyrė keletą tūkstančių žmonių, sulaukusių 100-112 metų. „Palyginome ligonius, sergančius minėtomis širdies ir vėžinėmis ligomis, su tais, kurie gyvena 100-112 metų. Pasirodė, kad jų gimimo mėnesiai skirtingi. Daugiausia 100-112 metų žmonių buvo gimę lapkritį, rugsėjį ir spalį. Mėnesius vardiju ne iš eilės, o pagal dažnumą. O žmonės, sergantys „didžiosiomis žudikėmis“, daugiausia buvo gimę metų pradžioje“, - tyrimą pristato E. Stupelis.
| Gimimo mėnuo | Sveikatos rodikliai ir tendencijos |
|---|---|
| Lapkritis, rugsėjis, spalis | Daugiausia ilgaamžių (100-112 metų), bendrai sveikesni žmonės. |
| Metų pradžia (pvz., sausis, vasaris) | Daugiausia sergančių „didžiosiomis žudikėmis“ (širdies ir vėžinės ligos). |
Kodėl geriau gimti rudenį, o ne pavasarį? Mokslininkas pripažįsta - atsakymo dar nėra. Bet E. Stupelis siūlo atsigręžti į apvaisinimo momentą ir genetiką. Jo hipotezė - kosminiai spinduliai galbūt aktyvesni tam tikru metų laiku, todėl gali daryti įtaką ką tik užsimezgusios gyvybės genetikai.
„Šiemet paskelbiau hipotetinio pobūdžio straipsnį „Genų fizinis aktyvumas. Aplinka - kaip akstinas?“. XX a. pradžioje buvo maždaug užbaigtas žmogaus genomo tyrimų projektas. Mes pripažįstame, kad labai daug žmogaus organizme vykstančių procesų yra susiję su genų funkcija. Kita vertus, tai, ką pasakojau, parodo, kad statistiškai susirgimų ir mirčių pasiskirstymas yra susijęs su fizika, kosminiais aktyvumo rodikliais ir t. t.“, - svarsto profesorius.
Pasak jo, iš to galima daryti išvadą, kad, jeigu taip yra, galbūt kosminiai fizikos veiksniai pakeičia genų aktyvumą. „Dabar atsiranda mokslo sritis epigenetika. Žiūrime, kokie praktiniai poveikiai gali keisti genų aktyvumą. Matyt, artimiausi metai parodys, kiek minėti veiksniai gali pakeisti genų funkciją.“
Visa tai reiškia, kad, kuo toliau, tuo daugiau įdomių ir netikėtų dalykų sužinosime iš Visatos. O kosmobiologija kartais gali paskatinti kelti kone filosofinius klausimus, pvz., kiek, žmogau, esi laisvas... Profesorius E. Stupelis knyga „Kosminiai orai ir ūmių širdies kraujagyslių pasireiškimo laikas (klinikinė kosmobiologija)“ prasideda žodžiais, kad galima išvengti priešo armijų puolimo, bet negalima išvengti idėjų, kurių laikas atėjo. O baigiasi knyga 1932 m. parašytais Alberto Einšteino posakiais, kad žmogaus noras yra laisvas tik tam tikrų kosminių sistemų aktyvumo rėmuose.
E. Stupelis džiaugiasi, kad šia tema ledai juda ir Lietuvoje. Grupė mokslininkų, kuriems vadovauja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto daktarė Jonė Venclovienė, rašo mokslinius straipsnius apie kosmoso įtaką sveikatai. Profesorius netgi viliasi, kad Lietuva taps viena pirmaujančių šalių, užsiimančių šiais tyrimais.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
