Ikimokyklinio ugdymo projektai: vaiko adaptacija ir saugios aplinkos kūrimas

Ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra svarbi grandis vaiko socializacijos procese, kurio metu mažylis pirmą kartą susiduria su nauja aplinka ir kolektyvu. Šiame straipsnyje apžvelgsime vaiko adaptacijos darželyje ypatumus, aptarsime saugios aplinkos kūrimo projektus bei strategijas, skirtas padidėjusio aktyvumo vaikų ugdymui, taip pat paliesime specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimą ir tarptautinio bendradarbiavimo svarbą.

Vaiko adaptacija darželyje

Žodis adaptacija reiškia prisitaikymą. Tai savo vietos pagal savo asmeninius poreikius radimas. Šiame laikotarpyje vaikai išgyvena sunkius, įtampą keliančius jausmus, nerimą, baimę, stresą. Šie vaikų jausmai yra ypač stiprūs, nes tokį dažną ir ilgai trunkantį atsiskyrimą nuo artimųjų vaikas patiria pirmą kartą. O mažylių jausmai tokie stiprūs, kad jie nežino būdų, kaip juos kontroliuoti.

Emociniai iššūkiai adaptacijos metu

Vaikui namų aplinka, buvimas su mama ir tėčiu yra pirminis poreikis. Pradėjęs lankyti darželį vaikas suvokia, kad jo gyvenimas pasikeitė ir nebus toks, koks buvo. Tai suvokęs vaikas visomis išgalėmis kovoja už šį pirminį poreikį: verkia, protestuoja kol supranta, kad kitaip nebus. Antroji vaiko streso adaptacijos laikotarpiu priežastis - išėjimas iš namų ir svetima aplinka. Pirmieji mėnesiai ikimokyklinėje įstaigoje skausmingi ne tik mažiesiems, kai vaikui tenka priprasti prie naujos dienotvarkės, grupės draugų, nepažįstamų žmonių, žaislų, naujų veiklos formų. Tam, kad būtų lengviau suprasti, ką jaučia vaikas pirmosiomis dienomis/savaitėmis darželyje, pabandykite prisiminti, kaip Jūs jautėtės darželyje savo pirmą dieną. Galbūt prisimenate savo pirmą dieną mokykloje? O gal kraustėtės iš vienos vietos į kitą ir teko ateiti į jau susiformavusią klasę?

Suaugęs žmogus tokias situacijas išgyvena periodiškai, turi patirties prisitaikyti, adaptuotis (kolektyve, darbe, naujoje gyvenamojoje vietoje) todėl gali joms pasiruošti, suprasti savo emocijas ir su tuo dirbti. Pirmiausia vaikui, skirtingai nei suaugusiam žmogui, atsiskyrimas nuo mamos ir namų aplinkos įvyksta pirmą kartą. Štai kodėl neįmanoma paruošti vaiko brolio ar sesės gimimui, ėjimui į darželį - kaip kad neįmanoma paruošti bet kokiai patirčiai, kuri atsitiks pirmą kartą jo gyvenime. Verbalinis vaiko ruošimas darželiui (pasakojimai, kartais net agitavimas) dažniausiai yra neveiksmingas. Ir kalba eina ne apie vaiko įsivaizdavimą, kaip atrodys darželis, kokie žaislai ar užsiėmimai jo lauks, bet labiausiai apie jausmą, kurį vaikas patirs toje naujoje aplinkoje, likęs vienas, be tėvų. Tam vaiko paruošti neįmanoma - vaikas su tuo tiesiog susiduria, kai tai atsitinka, ir turi tai išgyventi. Antra, vaikai nesupranta savo emocijų, negali jų analizuoti ir valdyti. Visus neigiamus jausmus jie išgyvena stipriau ir stichiškiau nei suaugę žmonės.

Kaip vaikas priims naują aplinką bei žmones, priklauso nuo daugelio dalykų, visų pirma, tai individualios mažylio savybės. Vaikų adaptacijos procesas paprastai trunka nuo dviejų savaičių iki dviejų mėnesių. Yra keli pagrindiniai požymiai, kurie gali parodyti, ar vaikas prisitaiko prie aplinkos. Tai - normali mažo vaiko jausmų eiga, kurią reikia suprasti ir kantriai išlaukti.

Kaip tėvai gali padėti adaptuotis

Adaptaciją gali apsunkinti iš pirmo žvilgsio visai nekalti pačių tėvų veiksmai, pastangos. Jokiu būdu nevalia pasiduoti emocijoms. Pirmaisiais gyvenimo metais motinos ir vaiko ryšys yra toks stiprus, jog motinos ašaras, nerimą, blaškymąsi vaikas jaus ir per atstumą. Vaikai jaučia, jei tėvai išgyvena stresą. Štai keletas patarimų, kaip padėti vaikui greičiau prisitaikyti prie naujos aplinkos:

• Labai svarbu į darželį vaiką vesti kasdien.
• Nusiteikite būsimiems pokyčiams Jūsų šeimoje.
• Kartu su vaiku apsilankykite grupėje.
• Pradžioje pratinimas (adaptacija) turėtų vykti po truputį, pirmas dvi savaites po kelias valandas iki pietų.
• Neišeikite neatsisveikinę su vaiku. Vaikui suprantama forma pasakykite, kuriam laikui jį paliekate. Mama pati neturi būti užtikrinta, ar vaikui čia bus gerai.
• Venkite išankstinės neigiamos nuostatos (gal mano vaiką skriaus, blogai prižiūrės, susargdins...).
• Po darželio - namo. Buvimas darželyje vargina, po darželio geriausia eiti namo, ramiai ir neskubant, nesistengti apkrauti vaiko naujais įspūdžiais: žaidimo kambariais, parduotuvėmis, kompiuteriais ar televizoriais.
• Stebėkite vaiką.

Saugumo užtikrinimo projektai ikimokyklinėse įstaigose

Kiekvienais metais Lietuvoje nuo sužalojimų miršta apie 5000 žmonių, apie 400 vaikų ir paauglių. Šiuos rodiklius matome ir Europos šalių statistikoje. Daugiausia vaikų Lietuvoje miršta nuo traumų ir nelaimingų atsitikimų. Iš jų net 70% sudaro buitinės traumos. Būtent todėl vaikų sužalojimų ir nelaimingų atsitikimų prevencija yra svarbus pedagogų, tėvų ir visuomenės uždavinys. Tarptautinė patirtis rodo, kad sužalojimų galima išvengti. Vaikų saugios gyvensenos programos ir projektai įgyvendinami įvairiose pasaulio šalyse: Austrijoje, Švedijoje, Danijoje, Norvegijoje. Bene didžiausią patirtį sukaupusi Švedija.

Projekto „Saugus elgesys buityje“ pavyzdys (Jonavos lopšelis-darželis „Pakalnutė“)

„Pakalnutės“ 3 grupėje nuo 2010 m. spalio iki 2011 m. gegužės mėnesio buvo vykdomas prevencinis projektas „Saugus elgesys buityje“. Projekto tikslas - supažindinti vaikus ir jų tėvelius su saugaus elgesio taisyklėmis, įtvirtinti ir gilinti jų žinias, kad jie galėtų sėkmingai išvengti pavojaus buityje. Projekto uždaviniai apėmė saugaus elgesio taisyklių formavimą, tėvų įtraukimą į ugdymo procesą ir bendradarbiavimą su socialiniais partneriais. Projekto dalyviai buvo 3 grupės vaikai ir jų tėvai, grupės auklėtojos, Jonavos apskrities VPK Jonavos r. Šikte, Jonavos priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, Jonavos Neries pagrindinės mokyklos „Žmogaus saugos“ mokytoja Dovilė Bareikaitė. Projekto vykdymo vieta - Jonavos lopšelis-darželis „Pakalnutė“.

Pagrindinės veiklos kryptys:

• Ugdymo veikla su vaikais. Tarptautinė patirtis rodo, kad sužalojimų galima išvengti. Vaikai turi žinoti saugumo taisykles. Žinios ugdo pasitikėjimą savimi.
• Bendradarbiavimas su ugdytinių tėveliais. Mažam žmogui labai svarbus šeimos palaikymas ir priežiūra. Jeigu pedagogo pastangų ugdyti vaikų sveikatos saugojimo ir stiprinimo motyvacijos neremia tėvai, tikimybė, kad pedagogui pasiseks, labai menka. Tėvų informavimas vyko stenduose ir renginių metu.
• Bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Ugdydami darželinukus, mes pedagogai, ieškome įvairių ugdymo formų, todėl bendradarbiaujame su socialiniais partneriais. Įrodyta, kad draudimai ir pamokymai nesulaiko vaikų nuo neatsakingo elgesio, ypač, kai šalia nėra suaugusiųjų. Būtina informuoti vaikus, jų tėvelius, kur pavojinga žaisti, kokios galimos traumos, siekti jų išvengti (Adaškevičienė E., 2004).

Mėnesinės temos ir veiklos:

Spalio mėnuo: Pavojai gatvėje ir mieste

Visą spalio mėnesį kalbėjome apie pavojus gatvėje, mieste. Įgijome žinių apie saugų eismą: išmokome skirti kelio ženklus, sužinojome, ką daryti pasiklydus mieste.

Lapkričio mėnuo: Pavojai namuose

Šio mėnesio tema - „Pavojai namuose“. Grupėje lankėsi Jonavos r. Šikte, kuri vaikams pravedė veiklą „Ar visada esi saugus namuose?“, padovanojo kiekvienam vaikui po knygelę „Kaip dera elgtis namie“ (Radzijevkaja L.), papasakojo apie savo darbą. Draudimai ir pamokymai nesulaiko vaikų nuo neatsakingo elgesio, ypač, kai šalia nėra suaugusiųjų.

Gruodžio mėnuo: Ugnis - mūsų draugas ir priešas

Net 75 proc. visų nudegimų patiria ikimokyklinio amžiaus vaikai. Pagrindinės vaikų nudegimų priežastys - apsiplikimas karštu vandeniu bei garais, kontaktas su įkaitusiais prietaisais arba neatsargus žaidimas su ugnimi. Gruodžio mėnesio tema - „Ugnis - mūsų draugas ir priešas“. Vaikai sužinojo, kokios yra dažniausios gaisrų priežastys, kokį pavojų kelia petardos, kaip elgtis įvykus nelaimei, susipažino su priešgaisrinės tarnybos gelbėtojo profesija.

Sausio mėnuo: Vaistai - tik ligoniams

Visuomenės sveikatos specialistų teikiamais tyrimų duomenimis, 2005 m. iš 690 apsinuodijimo atvejų 390 buvo vaikai iki septynerių metų amžiaus. Sausį grupėje lankėsi Jonavos Neries pagrindinės mokyklos Žmogaus saugos mokytoja Dovilė Bareikaitė. Ji pravedė ugdomąją veiklą „Vaistai - tik ligoniams“. Vaikai klausėsi pasakos „Meškiukas ir vaistai“, atliko pratybų užduotis „Gera ir bloga savijauta“, „Vaistų vartojimo taisyklės“ (Monkevičienė O. p. 28-32).

Kovo mėnuo: Vaikų ir tėvelių darbų paroda „112“

Kovo mėnesį vyko vaikų ir tėvelių darbų paroda „112“. Parodos tikslas: įtvirtinti žinias apie tarnybas teikiančias neatidėliotiną pagalbą įvykus nelaimei, žinoti pagalbos telefonų numerius. Vaikai ir tėveliai balsavo už jiems labiausiai patinkantį darbą. Geriausi darbai buvo apdovanoti vaikų ir tėvelių projekto užbaigimo šventėje.

Balandžio mėnuo: Gerosios patirties dalijimasis

Balandžio 7 dieną dalinomės gerąją patirtimi su Jonavos rajono ikimokyklinių įstaigų sveikatingumo ir kūno kultūros metodinės grupės pedagogėmis. Jos stebėjo kompleksinę veiklą „112“. Veiklos tikslas: padėti vaikui atpažinti pavojus aplinkoje ir įgūsti jų išvengti. Pedagogės turėjo galimybę pamatyti kasdieninę ugdomąją veiklą, pabendrauti su vaikais, įvertinti grupės bendruomenės dailės darbų parodą „112“.

Gegužės mėnuo: Projekto užbaigimo šventė „Saugus elgesys buityje“

Gegužės mėnesį vyko vaikų ir tėvelių projekto užbaigimo šventė „Saugus elgesys buityje“. Šventės metu vaikai laikė „egzaminą“: įtvirtino įgytas žinias, dainavo, šoko. Visi vaikai buvo apdovanoti „Saugaus elgesio buityje“ kursų užbaigimo pažymėjimais. Taip pat diplomais apdovanotos pačios aktyviausios vaikų mamos ir piešinių konkurso „112“ nugalėtojai. Vaikai įgijo žinių apie saugų elgesį buityje, kurias galės panaudoti gyvenime. Anot tėvų, labiausiai jiems šiais metais patiko renginiai, kuriuose jie dalyvavo kartu su savo vaikais: projekto užbaigimo šventė „Saugus elgesys buityje“ ir paroda „112“. Siekiant ugdymo tęstinumo, kitais mokslo metais (2011-2012) buvo vykdomas prevencinis projektas „Atsargus - tai ir saugus“, kur buvo nagrinėjamos šio projekto metu nepaliestos temos, toliau glaudžiai bendradarbiauta su socialiniais partneriais.

Darbas su padidėjusio aktyvumo ir dėmesio sunkumų turinčiais vaikais

Pernelyg didelis vaiko aktyvumas, impulsyvumas ir sunkumai sukaupiant bei išlaikant dėmesį apsunkina vaiką supančių suaugusiųjų, bendraamžių ir paties vaiko gyvenimą. Toks vaikas įgyja neigiamą etiketę „neklaužada“, „elgesiukas“, yra baudžiamas ir atstumiamas ir taip dar labiau pastiprinamos jo netinkamo elgesio apraiškos. Tokie vaikai skuba atsakyti į klausimus, nors dar nebaigiama paklausti, trukdo kitiems. Dažnai imasi fiziškai pavojingos veiklos, neatsižvelgdamas į pasekmes, sukelia sau ir aplinkiniams pavojingas ar keblias situacijas.

Veiksmingos strategijos pedagogams ir tėvams:

• Technika „Būk robotas“. Šios technikos tikslas - suaugusiesiems išlikti ramiems ir išvengti susijaudinimo. Suaugęs apsimeta robotu, kai vaikas atsikalbinėja, elgiasi ar kalba piktai ir nepagarbiai arba ignoruoja prašymus.
• Pozityvi kalba. Rekomenduojama pedagogams būti labiau bendradarbiaujančiais ir dažniau naudoti pozityvų kalbėjimą su vaiku. Pavyzdžiui, vietoj „tu turi padaryti…“ sakyti „tu galėtum padaryti…“ arba „padėtum, jei padarytum…“, vietoj „tu negali daryti…“ sakyti „būtų geriau, jei tu padarytum…“.
• Motyvacijos skatinimas. Ypatingai aktyvūs ir silpnai dėmesingi vaikai mėgsta, kai jiems sekasi. Dažniausiai jie motyvuoti rinkti taškus, gauti privilegijas ar pastiprinimus už gerą elgesį.
• Jėgos žaidimų vengimas. Svarbu prisiminti, kad jėgos žaidimų nei viena pusė nelaimi. Jų reiktų vengti. Susidūrus su tokia situacija, pedagogai turėtų paaiškinti savo poziciją vaikui ir nebesileisti į diskusijas ta tema.
• Pykčio valdymas. Tam, kad vaiko darbai būtų atlikti, rekomenduojama vietoj pykčio naudoti humorą. Humoras padeda labiau nei pyktis. Juokas yra labai geras įrankis padedantis pabaigti užduotį ar darbą.
• Užuominų davimas. Vaikams reikia stebėjimo ir reguliarių užuominų.
• Struktūra ir planavimas. Vaikai mėgsta žinoti, ko gali tikėtis ir daro, ką gali, jeigu yra laikomasi kasdieninės struktūros.

Specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimas

Įvertinimas atliekamas remiantis „Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašu“, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2011 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. Ugdymo įstaigos vaiko gerovės komisija (toliau - VGK), atlikusi ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus mokinių (vaikų) specialiųjų ugdymosi poreikių pirminį įvertinimą, rekomenduoja atlikti išsamų įvertinimą Tarnyboje. Tarnybos psichologų komanda padeda mokyklos VGK krizės mokykloje metu (psichologinių krizių mokykloje intervencija ir postvencija įvykus savižudybei, smurto atvejui ar kitoms sudėtingoms, netikėtoms situacijoms). Tarnybos psichologų komanda padeda mokyklos bendruomenei išgyventi kilusių jausmų sumaištį, išreikšti visus su kriziniais išgyvenimais kilusius jausmus ir juos priimti.

Tarptautinis bendradarbiavimas ikimokyklinio ugdymo srityje

2018 m. gegužės 25 dieną Šiaulių lopšelis-darželis „Gluosnis“ dalyvavo tarptautinėje parodoje - literatūros konkurse „JOYS of CHILDHOOD“ (vert. Vaikystės džiaugsmai). Parodą - konkursą organizavo Rumunijos ir Italijos švietimo ministerijos. Tai „The BOOK, a Way to Enhance the Quality of the Learning Process“ (vert. „Knyga - tai būdas plėsti ugdymo procesą“) projekto, kuriame dalyvaujama nuo 2016 metų, tęsinys. Šiame renginyje dalyvavo ikimokyklinio ir pradinio ugdymo įstaigos iš Rumunijos, Italijos, Bulgarijos ir Ispanijos. Vaikai piešė gražiausią vaikystės dieną bei kūrė trumpus eilėraštukus gimtąja kalba ir angliškai. Visi vaikų darbeliai yra patalpinti el. knygoje.

tags: #projektas #vaiku #darzelyje #ppt

• Vaiko sveikata darželyje: tėvų ir auklėtojų atsakomybė
• Švietimo sistemos iššūkiai
• Patarimai, kaip sudaryti veiksmingą darželio dienotvarkę
• Plačiau apie viskoelastinius čiužinius kūdikiams
• Praktiniai patarimai dėl kūdikio saugumo