Vienas vyro kiaušinis didesnis: priežastys, simptomai, diagnostika ir gydymas

Sėklidės yra pora vyro lytinių liaukų, esančių kapšelyje (maišelyje), kuris yra iškart po varpa kūno išorėje. Ši vieta užtikrina, kad sėklidžių temperatūra būtų 2-5 laipsniais žemesnė nei kūno temperatūra, kas yra būtina jų veiklai. Sėklidėse gaminami spermatozoidai - vyriškosios lytinės ląstelės, ir testosteronas - vyriškasis lytinis hormonas. Sėklidės turi kiek suploto kiaušinio formą, o suaugusio vyro vienos sėklidės tūris yra apie 20-30 ml. Dažnai kairioji sėklidė būna šiek tiek didesnė už dešiniąją. Normalu, jei viena sėklidė šiek tiek didesnė už kitą ir guli šiek tiek žemiau nei kita. Sėklidėse yra daugybė smulkių sėklinių kanalėlių, kurie veda į sėklidės prielipą. Iš čia spermatozoidai patenka į sėklos išmetamąjį lataką ir per šlapimkanalį išsiskiria į išorę. Sėklinių kanalėlių viduje yra spermatogeninis epitelis, kur vystosi spermatozoidai, o intersticiniame audinyje gaminamas testosteronas.

Pastebėjus pokyčius, nelaukite ir kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Atminkite: 9 iš 10 aptiktų sėklidėse problemų nėra sėklidžių vėžys. Kadangi ankstyva diagnozė reiškia geresnius išgijimo rodiklius ir paprastesnį gydymą, turėtumėte kuo greičiau apsilankyti pas gydytoją.

Sėklidžių savityra: svarbus žingsnis ankstyvai diagnostikai

Nuolatinė sėklidžių savityra leidžia vyrui geriau pažinti savo kūną ir anksti pastebėti pokyčius, kurie gali reikšti ligą. Ją rekomenduojama atlikti nuo paauglystės. Geriausia savityrą atlikti iškart po vonios ar dušo, kai kapšelis nuo šilumos atsipalaidavęs. Tokia procedūra užtrunka vos kelias minutes. Reguliariai atlikdamas sėklidžių savityrą, paauglys ar vyras žino, kaip atrodo sveikos sėklidės. Jis lengvai pastebės, jei jose atsiras kokių nors pokyčių.

Abi sėklides rekomenduojama apčiuopti vienu metu, švelniai ridinėjant jas tarp nykščio ir kitų rankos pirštų. Sveikų sėklidžių konsistencija standi, paviršius slidus, lygus. Pirmiausia užčiuopiamas sėklidės priedėlis, kuris randasi sėklidės viršuje. Tokiu būdu ištiriamos abi sėklidės. Atlikite kas mėnesį: nuoseklumas padeda greitai pastebėti bet kokius pokyčius. Galite įsivesti į kalendorių kasmėnesinį priminimą ar susieti su data - pvz., pirma mėnesio diena ar pirmas mėnesio penktadienis. Reikia pajusti vidinėje pusėje esančius sėklinius virželius, ieškoti sukietėjimų, nelygumų, iškilimų ar skausmingų vietų.

Savityros metu pastebėję pokyčius - mazgelius, sukietėjimus, sėklidės padidėjimą ar kitus pakitimus - nedelskite ir kreipkitės į savo šeimos gydytoją. Kuo anksčiau apsilankysite pas gydytoją, tuo greičiau gausite profesionalią pagalbą.

Kada kreiptis į gydytoją urologą?

Urologo konsultacija dažnai yra stigmatizuojama, siejama su klaidingomis vyriškumo sampratos nuostatomis. Vis dar yra vyrų, kurie vis atidėlioja vizitą pas gydytoją urologą, net ir jau turint akivaizdžių ligos požymių. Pasverkite - ar išlikti gyvam, ar išlikti oriam. Pasidalinę savo nuogąstavimais su gydytoju urologu, gausite profesionalią pagalbą ir priimsite geriausius sprendimus. Konsultacija, apžiūra nėra baisi, jos metu urologai suteikia visą informaciją apie visas gydymo ir diagnostikos galimybes.

Jei aptinkamas mazgelis, sėklidė padidėja, patinsta, susikaupia skysčio, jaučiamas sunkumas ar kitas diskomfortas kapšelyje, būtina kreiptis į gydytoją. Mazgelis gali būti neskausmingas. Aptikus pakitimų, nedelsiant kreipkitės į gydytoją, nes ankstyva diagnozė gali reikšti lengvesnį gydymą ir geresnius pasveikimo rodiklius.

Diagnostikos procesas pas urologą

Pirmiausia gydytojas išklausys Jūsų nusiskundimus, apžiūrės sėklides, kitus organus, paskirs tyrimus. Neretai gydytojas, apžiūrėjęs sėklides, apytikriai gali įvertinti, ar pakitimai panašūs į būdingus sėklidžių vėžiui. Siekiant pakitimus įvertinti tiksliau atliekamas sėklidžių tyrimas ultragarsu. Šis tyrimas leidžia tiksliau įvertinti, ar mazgas sėklidėje arba sėklidės padidėjimas yra dėl vėžio ar dėl kitos priežasties. Ultragarsas yra neinvazinis ir neskausmingas tyrimas, leidžiantis gydytojui stebėti vidaus organų struktūrą ir aptikti patologinius pakitimus.

Kiti diagnostiniai tyrimai, siekiant nustatyti, ar vėžys neišplitęs į kitas kūno sritis:

• Kraujo tyrimai: jie padeda nustatyti bendrą organizmo būklę, taip pat vėžio žymenis, kurie gali parodyti, ar vėžys išplitęs. Svarbiausi vėžio žymenys, tiriami kraujyje, yra alfa fetoproteinas (AFP), beta chorioninis gonadotropinas (hCG) ir laktatdehidrogenazė (LDH).
• Rentgeninis krūtinės ląstos tyrimas: siekiama nustatyti, ar vėžys neišplito į plaučius, nes sėklidžių vėžys dažniausiai metastazuoja į plaučius.
• Kompiuterinė tomografija (KT): KT yra šiuolaikinis rentgeno tyrimo metodas, kurio metu atliekami skersiniai kūno vaizdai, leidžiantys tiksliai vizualizuoti vidaus organus ir jų struktūrą. Sėklidės vėžio atveju KT atliekama siekiant nustatyti, ar navikas išplito į pilvo srities limfmazgius, pilvo organus ar kitus audinius. Kartais prieš atliekant KT tyrimą į veną suleidžiama kontrastinė medžiaga, kuri pagerina vaizdų kokybę.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT): šis tyrimas, kaip ir KT, naudojamas kūno organams tyrinėti, tačiau vietoje rentgeno spindulių naudojamas magnetinis laukas. MRT padeda tiksliai įvertinti organų būklę ir galimus pakitimus.

Sėklidžių vėžys

Kas yra sėklidžių vėžys?

Sėklidžių vėžys - piktybinis sėklidžių navikas. Tai ganėtinai retas susirgimas, pasireiškiantis apie 1 proc. vyrų. Lietuvoje kasmet nustatoma apie 30-40 naujų sėklidžių vėžio atvejų. Tai dažniausia onkologinė liga, kuria suserga jauni vyrai (15-44 metų), tačiau suserga ir jaunesni bei vyresni vyrai. Ši liga kasmet diagnozuojama 40-50 vyrų. Sėklidžių vėžys sudaro apie 1 proc. visų vyrų onkologinių susirgimų.

Šios ligos rizika gali būti susijusi su trauma (pvz., kapšelio sutrenkimu) ar su kriptorchrizmu (patologija, kuomet sėklidė nenusileidžia į kapšelį). Sėklidžių vėžys gali atsirasti dėl daugelio veiksnių, tačiau vienas iš pagrindinių yra sėklidžių nenusileidimas. Didesnė rizika susirgti sėklidžių vėžiu taip pat būdinga tuomet, kai juo serga pirmos eilės giminaičiai, kai vyrui nustatytas nevaisingumas, yra patirta sėklidžių traumų, persirgta lytiškai plintančiomis infekcijomis arba vartojami narkotikai (rūkomos kanapės).

Sėklidžių vėžio simptomai

Apčiuopus mazgelį sėklidėje ar padidėjusią, patinusią sėklidę, susikaupus skysčiui, pajutus sunkumą, maudimą ar kitą neįprastą pojūtį kapšelyje, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tik dešimčiai procentų vyrų, kuriems buvo nustatytas sėklidės vėžys, mazgelis sėklidėje buvo skausmingas. Šie simptomai gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, dažniausiai ne dėl piktybinio proceso. Tačiau kiekvienu atveju, net jei padidėjusi sėklidė ir neskausminga, pacientą turi apžiūrėti gydytojas urologas.

Sėklidžių vėžio tipai

Sėklidžių vėžys yra skirstomas pagal tai, iš kokių ląstelių jis atsiranda. Dažniausi sėklidžių vėžio tipai yra seminomos ir neseminomos, kitaip vadinami germinogeniniai navikai. Jie išsivysto iš sėklinių latakėlių epitelio ir sudaro daugiau nei 95 proc. visų sėklidžių vėžio atvejų. Seminomos sudaro apie 40-45% visų sėklidžių vėžio atvejų. Paprastai jos auga iš lėto ir yra labai jautrios gydymui. Neseminomos, kitaip dar vadinami germinogeniniais navikais, auga greičiau nei seminomos ir gali išplisti į kitus organus. Kartais sėklidės navikas būna mišrus, t. y., sėklidžių vėžys gali būti mišrus, turintis tiek seminomos, tiek neseminomos požymių.

Kiti, retesni sėklidžių vėžio tipai:

• Leidigo ląstelių navikai - sudaro tik 1% visų sėklidžių navikų. Dažniausiai serga suaugę vyrai, kuriems gali padidėti sėklidė, atsirasti ginekomastija (krūtų padidėjimas) arba sumažėti seksualinis potraukis. Jauni berniukai gali patirti ankstyvą lytinį subrendimą.
• Sertolio ląstelių navikai - labai reti ir dažniausiai pasireiškia vaikystėje. Sertolio ląstelės yra atsakingos už spermos gamybą ir antrinius vyriškus požymius. Dažniausiai šie navikai būna nepiktybiniai, tačiau kartais gali plisti į pilvo limfmazgius ir kitus organus.

Sėklidžių vėžio diagnostika ir stadijos nustatymas

Jei ultragarsas rodo įtartinus pokyčius, vienintelis būdas iki galo ištirti ir patvirtinti vėžio diagnozę yra chirurginė operacija. Operacijos metu urologas pašalina piktybiškai pakitusią sėklidę su sėkliniu virželiu, kuriuos patologas ištiria mikroskopu. Jei nustatomas sėklidės vėžys, tuomet atliekama orchofunikulektomija, t. y. pašalinama visa sėklidė. Pašalintą sėklidę patologas ištiria mikroskopu patikslindamas naviko tipą. Ligos išplitimas vertinamas pagal TNM simbolių sistemą: naviko dydį (T), metastazių buvimą sritiniuose limfmazgiuose (N) ir kituose tolimuose organuose (M).

Vėžio stadijos:

• II stadija - vėžys iš sėklidės išplitęs į bet kuriuos sritinius limfmazgius, bet nėra pažeidęs kitų sričių limfmazgių bei kitų toli esančių organų.
• III stadija - sėklidės vėžys išplitęs į tolimų sričių limfmazgius arba į kokį nors kitą organą.

Ilgą laiką sėklidžių vėžio diagnostikai buvo naudojami tik serumo žymenys: alfa fetorpeoteinas (AFP), laktato dehidrogenazė (LDH) ir chorioninis gonadotropinas (hCG), kurių specifiškumas ir jautrumas nėra didelis, o pagrindinis minusas, esant ligos progresavimui, pokyčiai nėra nustatomi. Pastaruoju metu didelis dėmesys yra skiriamas naujų biožymenų - mikroRNR raiškos tyrimams. Yra žinoma, kad sergant sėklidžių vėžiu miR-371-3p raiška išauga lyginant su sveiku sėklidžių audiniu. Nepriklausomai nuo sėklidžių vėžio tipo, miR-371-3p raiška yra gerokai informatyvesnė nei tradiciniai serumo žymenys. Dar vienas pliusas, kad mikroRNR raišką galima tirti kiekviename gydymo etape ir tai yra mažai invazinis tyrimas. Nors mikroRNR miR-371-3p tyrimas nėra taikomas klinikoje, šiuo metu metodinės Europos Urologų asociacijos gairės tyrimą pristato kaip labai perspektyvų ir specifinį. Biožymens miR-371-3p raiškos tyrimui atlikti yra naudojamas paciento veninis kraujas, iš kurio yra išgryninama mikroRNR, o raiška yra tiriama naudojant realaus laiko PGR metodą. Šiuo metu kuriamas testas, kuris leistų tyrimą atlikti neinvaziniu būdu. Naujos kartos sėklidžių žymenys, paremti mikroRNR ekspresija, suteiks ženkliai daugiau informacijos gydytojui. Jie leis atskirti mažus sėklidžių darinius, padės identifikuoti piktybinius darinius ir atskirti juos nuo gerybinių, padės tiksliai diagnozuoti seminomos ir neseminomos tipo vėžį. Atlikę genetinį žymenų tyrimą, galėsime identifikuoti tuos pacientus, kuriuos galima aktyviai stebėti, ir tuos, kuriems reikės taikyti adjuvantinę chemoterapiją. Tai dar vienas įrankis, kuris padės ženkliai geriau kasdieninėje gydytojų veikloje. Pažangios šalys tokius sėklidžių žymenis jau naudoja ir tai padeda sutaupyti ligoninės resursus ir teikti pačią geriausią pagalbą pacientui. Biožymenų tyrimas neleis užleisti ligos.

Sėklidžių vėžio gydymas

Sėklidžių vėžio gydymas dažniausiai būna labai sėkmingas. Tiesa, gydymo efektyvumas labiausiai priklauso nuo naviko tipo ir nuo ligos išplitimo. Neišplitęs bet kokio tipo sėklidės vėžys išgydomas visiems. Jei navikas išplitęs, vėžys sėkmingai išgydomas 40-80 proc. pacientų neseminomų atvejais ir 70-90 proc. seminomų atvejais. Šiuolaikinė medicina sėklidės vėžį beveik visada laiko pagydoma liga, ypač jei nustatoma ankstyvųjų stadijų, o ir vėlyvesnių stadijų liga dažnai gydoma sėkmingai.

Gydymo metodai:

• Chirurginis gydymas: Pagrindinis žingsnis gydant sėklidžių vėžį yra orchofunikulektomija - pažeistos sėklidės pašalinimas. Operacija atliekama įpjovus kapšelį arba pilvo sieną, siekiant pašalinti sėklidę kartu su sėkliniu virželiu. Operacija dažniausiai atliekama per mažą pjūvį kirkšnyje, o visa sėklidė kartu su sėklidės prielipu ir sėklinio virželio dalimi yra pašalinama. Šis metodas leidžia užtikrinti, kad navikas būtų pašalintas kartu su galimais šalia esančiais metastazavusiais audiniais. Procedūra gali būti atliekama taikant bendrą ar regioninę nejautrą, priklausomai nuo paciento sveikatos būklės. Po operacijos pacientas paprastai tą pačią ar kitą dieną gali grįžti į namus. Jei vėžys nebuvo išplitęs už sėklidės ribų, gali būti, kad orchofunikulektomija bus pakankama ir tolesnis gydymas nebus reikalingas. Esant neišplitusiai seminomai, pagrindinis gydymo būdas yra sėklidės pašalinimas chirurginiu būdu.
• Chemoterapija: Chemoterapija naudojama naikinti likusias vėžines ląsteles arba gydyti pažengusią ligą. Pacientams skiriami įvairūs medikamentai, kurie veikia vėžinių ląstelių augimą ir dauginimąsi. Chemoterapija dažnai naudojama, jei vėžys išplitęs į kitus organus ar limfmazgius, arba po operacijos, jei yra didelė atkryčio rizika. Esant išplitusiai seminomai, taikomas sėklidės pašalinimas ir chemoterapija.
• Spindulinė terapija: Jei sėklidėje rasta seminomos ląstelių, gali būti skiriamas spindulinis gydymas. Radioaktyviais spinduliais taikoma į kūno vietas, kuriose gali būti likusių vėžinių ląstelių, pavyzdžiui, kirkšnį, pilvą ar krūtinę.

Vaisingumas ir stebėjimas po gydymo

Vienos sėklidės pašalinimas neturi įtakos vyro lytiniam pajėgumui, neužkerta galimybės turėti vaikų. Svarbu paminėti, kad vienos sėklidės pašalinimas neturi reikšmingos įtakos vyro lytiniam pajėgumui ar galimybei turėti vaikų. Daugelis vyrų su viena sėklide gali gyventi visiškai normalų gyvenimą ir susilaukti vaikų. Tačiau svarbu žinoti, kad chemoterapija ir spindulinė terapija gali laikinai arba visam laikui paveikti spermos gamybą. Dėl šios priežasties pacientai dažnai skatinami apsvarstyti spermos banko paslaugas prieš pradedant gydymą. Tai suteikia galimybę turėti vaikų ateityje, jei spermos gamyba neatsinaujintų po gydymo.

Po gydymo keletą metų reikės nuolat tikrintis sveikatą. Jei liga atsinaujina, dažniausiai gydymas priklauso nuo atkryčio vietos ir masto. Pirmaisiais dvejais metais po neseminomos gydymo tyrimai atliekami kas du mėnesius. Vėlesniais metais intervalai pailgėja. Pacientams, gydytiems nuo seminomos, tyrimai atliekami kas keturis mėnesius pirmuosius 2-3 metus, vėliau intervalai taip pat pailgėja. Pacientas turės reguliariai atlikti tam tikrus tyrimus, įskaitant vėžio žymenų tyrimus, pilvo srities kompiuterinę tomografiją (KT) ir krūtinės rentgeną, pagal gydytojo sudarytą grafiką. Šie tyrimai padeda anksti nustatyti ligos atkrytį, leidžiant pradėti gydymą ankstyvoje stadijoje. Svarbu, kad pacientai laikytųsi stebėjimo plano, nes taip galima užtikrinti, kad bet kokie pakitimai būtų laiku nustatyti. Pacientams po sėklidžių vėžio gydymo svarbu nuolat pasitikrinti ne tik dėl vėžio atsinaujinimo, bet ir dėl galimų gydymo šalutinių poveikių. Chemoterapija ir spindulinė terapija gali sukelti ilgalaikių šalutinių poveikių, todėl gydytojai stebės ne tik vėžio atkrytį, bet ir bendrą paciento sveikatos būklę. Galiausiai, po operacijos pacientams paprastai netenka susidurti su didelėmis kasdienio gyvenimo apribojimais.

Gydant daugiau atitinkama liga sergančių pacientų kaupiama klinikinė patirtis, o gydytojai didina savo kompetenciją teikdami geriausios kokybės gydymą. NVI Genetinių tyrimų laboratorijos vedėja medicinos genetikė doc. dr. teigia, kad sėklidžių vėžys išlieka labai aktuali tema, svarbi tai amžiaus grupei, kai tikrai dar negalvojama apie jokias ligas, juo labiau apie vėžį. Gera žinia, kad tai sėkmingai gydomas vėžys, jeigu diagnozuojame anksti. Todėl labai svarbu, kad jaunimas neslėptų atsiradusių simptomų, nesigėdėtų, kreiptųsi į specialistus. Geri gydymo rezultatai priklauso nuo ankstyvos šios ligos diagnostikos, tačiau labai svarbu, kad vyrai kreiptųsi.

Balandžio mėnuo - sėklidžių vėžio žinomumo mėnuo. Antrus metus Lietuvos urologų draugija pristato jauniems vyrams skirtą edukacinę kampaniją „Check your balls“, kurios tikslas atkreipti jaunų vyrų dėmesį į lytinę sveikatą ir, pajutus neįprastus pokyčius organizme, laiku kreiptis į gydytojus urologus. Šiemet pradėjome šviečiamąjį projektą jaunimui „Onkologai pas gimnazistus“, vykstame į gimnazijas, paprastai aiškiname moksleiviams ir apie sėklidžių vėžį, kuris gali atsirasti jauname amžiuje.

Hidrocelė - skysčio sankaupa aplink sėklidę

Hidrocelė - vyrų liga, pasireiškianti aplink sėklidę (arba abi) atsirandančia skysčio sankaupa, dėl kurios ji atrodo patinusi ar padidėjusios apimties. Ši liga nėra laikoma ūmia patologija, kuri keltų didelę grėsmę sveikatai ir vaisingumui, tačiau dėl jos gali varginti nemalonus tempimo jausmas kapšelio srityje. Hidrocelė gali išsivystyti dar prieš gimimą, kai vaisiaus sėklidės nusileidžia iš pilvo ertmės į kapšelį, o jame esantys sėklidės dangalai nespėja užsiverti arba užsiveria, skysčiui nespėjus rezorbuotis. Labai svarbu pabrėžti, kad kūdikiams ši patologija dažniausiai išnyksta savaime ir jokio gydymo nereikalauja, bet, jeigu taip nenutinka per pirmuosius gyvenimo metus, yra reikalinga vaikų chirurgo konsultacija. Vyrams ši liga gali išsivystyti dėl patirtos traumos (sėklidės prielipo pažeidimo), po uždegimo kapšelio srityje arba lytiniu būdu plintančių infekcijų.

Jeigu vyrams pasireiškusi hidrocelė yra nedidelė ir nesukelia jokių simptomų - jokio gydymo nereikia. Tačiau jeigu stebimas jos didėjimas, hidrocelė neišnyksta per pusę metų ar kyla abejonių dėl sveikatos būklės, tikslinga pasikonsultuoti su urologu, kuris gali skirti tinkamą gydymą. Jeigu hidrocelė didėja ar sukelia diskomfortą - tikslinga taikyti chirurginį gydymą atliekant hidrocelektomijos operaciją su bendrine ar vietine nejautra. Operacijos metu kapšelio srityje atliekamas pjūvis, hidrocelės maišas išdalijamas ir išleidžiamas jame susikaupęs skystis. Po to yra atveriama sėklidė, jeigu reikia, plastikuojami jos dangalai, jie išverčiami į kitą pusę ir susiuvami taip, kad likutinė skysčio gamyba būtų drenuojama limfinės sistemos. Pacientai jau tą pačią ar kitą dieną išleidžiami namo, o ligos pasikartojimas po chirurginio gydymo - retas reiškinys.

Minimaliai invazyvus gydymas taikomas tada, kai yra išsivysčiusios sunkios gretutinės patologijos, dėl kurių operacija kelia riziką arba pacientas atsisako chirurginio gydymo. Po punkcijos dažnai yra stebimas ligos atsinaujinimas, todėl praktikoje šis metodas taikomas vis rečiau, tačiau net ir tokiu atveju procedūrą galima kartoti leidžiant sklerozantą. Atliekant aspiraciją taikoma vietinė nejautra ir su adata yra ištraukiamas aplink sėklidę susikaupęs skystis. Nėra specifinių priemonių, kurios gali padėti apsisaugoti nuo hidrocelės išsivystymo, tačiau yra dalykų, kuriuos gali padaryti kiekvienas vyras - vengti traumos kapšelio srityje ir saugotis nuo lytiniu būdu plintančių infekcijų.

Varikocelė - sėklidžių venų išsiplėtimas

Varikocelė (sėklidžių venų išsiplėtimas), galinti sukelti sėklidės atrofiją ir pasunkinti galimybę susilaukti vaikų, diagnozuojama kas penktam vyrui. Remiantis ilgamete urologų patirtimi, dėl anatominių ypatybių apie 90 proc. atvejų varikocelė dažniau aptinkama kairėje sėklidėje. Rečiau gali išsivystyti ir/ar dešinėje pusėje. Varikocelės atsiradimas dažniausiai siejamas su paauglyste, berniukams bręstant. Varikocelė yra panaši į kojų venų varikozę, tikslios atsiradimo priežastys nėra žinomos. Kita priežastis - lytinių organų venos vožtuvų nesandarumas. Venų vožtuvai užtikrina kraujo tekėjimą viena kryptimi iš sėklidžių širdies link. Varikocelė dažnai būna be simptomų.

Kai patologinis procesas vystosi, varikocelė gali sukelti skausmą paveiktos sėklidės pusėje. Iš pradžių jaučiamas nedidelis diskomforto jausmas, vėliau - nestiprus, varginantis skausmas fizinio krūvio ar pasitempimo metu. Nesant skausmingumo kapšelyje (ypač kairėje pusėje), derėtų atkreipti dėmesį į kitus požymius. Varikocelė yra viena dažniausių vyrų nevaisingumo priežasčių. Dėl sunkiai išbėgančio kraujo iš išplėstų venų padidėja sėklidės temperatūra. Esant sėklidžių venų išsiplėtimo komplikacijoms, vyrai gali susidurti su nevaisingumo problema. Net 40 proc. vyrų, besikreipiančių dėl nevaisingumo, diagnozuojama varikocelė.

Varikocelė diagnozuojama, kai gydytojas urologas įprastinės apžiūros metu vizualiai nustato pakitimus. Ultragarsu įvertinama kapšelio venų būklė, sėklidžių asimetrija. Pažeista sėklidė gali būti nusileidusi žemiau nei sveikoji, esant išreikštai varikocelei ji būna mažesnė, atrofiška. Susisukusioms ir išsiplėtusios sėklidžių venoms gydyti įprastai taikoma mažai invazyvi laparoskopija. Laparoskopinė varikocelektomija padeda ir tiksliai nustatyti diagnozę, ir pasiekti gydymo rezultatų. Chirurginis gydymas būtinas, kai siekiama užfiksuoti ir perkirpti išsiplėtusias venas virželyje, ties vidiniu kirkšnies žiedu. Kraujas geriau nuteka nukreipus jį į sveikas venas. Operuojama naudojant endoskopinius instrumentus su kokybiška optika ir šviesos šaltiniu, įvedamus per nedidelius kelis pjūvius. Po operacijos atstatoma normali kraujo apytaka sėklidėje, lemianti spermatozoidų formavimąsi, spermos kokybę. Pašalinus varikocelę po operacijos pacientas gali būti išleistas į namus jau tą pačią dieną. Rekomenduojama vartoti paskirtus medikamentus (esant poreikiui specialistas išrašo receptinių vaistų nuo skausmo).

tags: #vienas #vyro #kiausinis #didesnis

• Išmanieji įrenginiai ir kūdikiai: ar jie kenkia ryšiui su tėvais?
• kaip stiprinti vaikų sveikatą
• Išsamiau apie socialines garantijas ir atostogas valstybės tarnautojams
• Emocinis vaiko pasirengimas mokyklai
• Svarbiausi vaiko raidos etapai