Raganavimu kaltinami vaikai ir albinosų persekiojimas Afrikoje: prietarų kaina
Afrikoje raganų medžioklė vis dar tebevyksta, o ypač pažeidžiami yra vaikai ir albinosai, kurie tampa prietarų ir išnaudojimo aukomis. Ši problema apima įvairias šalis ir religines bendruomenes, kur giliai įsišaknijęs tikėjimas demonais ir magija lemia tragiškus likimus.
Vaikai, apkaltinti raganavimu Nigerijoje ir Konge
Vaikų „raganių“ baimė - sąlyginai naujas reiškinys Nigerijoje, tačiau jau spėjo įsišaknyti Akwa Ibom valstijoje. Čia vaikai kaltinami įvairiais jų šeimų nepasisekimais ir nelaimingais atsitikimais. Kai kuriuos vaikus iš blogio įtakos bandoma ištraukti naudojant žiaurias egzorcizmo procedūras, tarp jų - vinių kalimas į vaiko galvą.
Šis filmas pasakoja apie anglų tautybės žmogų Gary Foxcroft ir jo labdaringą veiklą, kuris paskyrė savo gyvenimą gelbėti beviltiškiems ir pažeidžiamiems vaikams, kurie yra vietinių pastorių apkaltinami „raganavimu“. Pastoriai tampa turtingi pažadėdami tėvams, kad jie išvaduos jų vaikus nuo „apsėdimo”. Išgąsdinti tėvai ir bendruomenės (patys „apsėsti” religinės iliuzijos) tiki, kad „apsėsti“ vaikai atneš jiems mirtį, nelaimingą atsitikimą ar ligą. Milvokyje, Wis 2003 m. Mary (14) buvo apipilta rūgštimi jos pačios motinos, kuri vėliau bandė ją gyvą palaidoti. Jeigu jūs tikite „egzorcizmu”, tai reiškia, kad jūs taip pat tikite, kad šie „vaikai - raganos“ yra „apsėsti demonų”, ar ne?
Konge raganomis vadinami našlaičiais likę vaikai, kurių tėvai mirė nuo AIDS. Šie vaikai išmetami į gatvę - tai patogu giminaičiams, nes nereikia rūpintis jų išlaikymu. Vien tik Kinsasoje gatvėmis slampinėja per 30 tūkst. našlaičių, kurie vadinami raganomis. Panaši situacija susidaro ir kitose šalyse. Nigerijoje, 2011 m., buvo suimtas „vyskupas“ Ulupas-Aya, kuris dokumentinį filmą kuriančiai grupei pasakojo „išvadavęs“ vaikus nuo blogio įtakos. Jis buvo sulaikytas Akwa Ibom valstijoje po to, kai vaikų teisių gynėjai nuvedė policininkus į jo bažnyčią ir išsidėrėjo nemokamą egzorcizmo konsultaciją. Šią savaitę taip pat suimti dar penki žmonės. Ulup-Aya policijai tikino iš tiesų nežudęs vaikų, tačiau buvo rastas vaizdo įrašas, kuriame jis prisipažįsta žudęs.
„Tūkstančiai vaikų būna apkaltinami tuo, kad yra raganos ar burtininkai.“ Berniukas gatvėje praleido aštuonis mėnesius, jam išgyventi padėjo maisto atliekos ir bet kas, ką pavykdavo rasti. Internete greitai išpopuliarėjusių nuotraukų dėka berniukui buvo suaukota daugiau negu 1 mln. Danijos kronų (apie 135 tūkst. eurų). Išgelbėjusi berniuką, ji davė jam vandens, apgaubė antklode ir nugabeno į artimiausią ligoninę. Po dviejų dienų jo sveikata gerokai pasitaisė. „Jis pats sugeba pasiimti maisto, o jam skiriami vaistai padeda. Šiandien jis jau netgi gali atsisėsti ir šypsotis. Jis yra stiprus mažas berniukas. Matyti, kaip jis žaidžia su mano sūnumi, yra geriausia patirtis mano gyvenime.“ A.R.Loven fondą, kuris padeda Nigerijos vaikams, apkaltintiems raganavimu, įsteigė prieš trejus metus.
Albinosų persekiojimas ir žudymai Rytų Afrikoje
Albinų žudymai vyksta daugelyje Afrikos šalių nuo Pietų Afrikos iki Kenijos, bet dažniausiai tai yra vykdoma Tanzanijoje. Visuomenėje egzistuoja tokie „žmonės (?)“ - „raganiai/gydytojai”, kurie ieško kūno dalių atlikti saviems ritualams: žmonės užmuša Albinus (dažniausiai nupjaudami jiems galūnes) tam, kad „raganiai/gydytojai“ padarytų magiją. 15-metis Pendo Sengerema pozuoja žymiam fotografui Carlo Allegri. Berniukas ir jo šeima šiuo metu gyvena Tanzanijoje, kur į juos vis dar žvelgiama su mistikos prieskoniu. Tikima, kad berniukas turi raganiškų galių, o jo kūno dalys vertinamos dideliais pinigais.
JT neseniai atskleidė, jog kai kuriose Rytų Afrikos šalyse padidėjo išpuolių prieš albinosus ir jų nužudymų skaičius, ypatingai Tanzanijoje. Individai su „pilnu" albinizmu paprastai turi šviesiai geltonus arba baltus plaukus ir rausvai-baltą odą. Afrikos raganiai tiki, kad albinosų kūno dalys neša sėkmę ir iš jų daro įvairius vaistus. Nors vyriausybė draudžia raganių veiklą, žudymai ir kankinimai nesiliauja.
Kas yra albinizmas ir kodėl jis persekiojamas?
Albinizmas - tai įgimtas sutrikimas, kurį lemia iš abiejų tėvų paveldimas recesyvinis genas. Jis trukdo organizmui gaminti melaniną - pigmentą, suteikiantį plaukams, akims ir odai spalvą. Dėl šio pigmento trūkumo akys ir oda tampa labai jautrios saulei, todėl gali išsivystyti astigmatizmas arba, tinkamai nesisaugant, odos vėžys.
Albinosai, nors ir turi prastą regėjimą bei išskirtinę išvaizdą, yra visiškai sveiki ir pajėgūs, tačiau žmonių pasaulyje dažnai diskriminuojami kaip silpnesni ir nevisaverčiai. Tokios diskriminacijos priežastys - išsilavinimo ir informacijos stoka. Pagal genetikų skaičiavimus apytiksliai vienas iš 70 žmonių yra albinizmo geno nešiotojas.
Pasaulis net ir šiandien su šiais žmonėmis kai kuriose šalyse elgiasi nedovanotinai. Kaip bebūtų, albinosus gaubia mitai ir šiandien kuriamos legendos. Daugelyje organizmų albinoso akys gali būti raudonos, nes dėl spalvos pigmento trūkumo persimato kraujagyslės. Žmonėms šis pavyzdys nelabai tinka, nes žmogaus akys yra pakankamai didelės ir tai pagamina užtektinai pigmento, kad akys būtų nepermatomos. Be to, visiškai raudonos akys yra tiesiog nebūdingos žmonėms.
Tanzanijoje net vienas iš 1400 gyventojų yra albinosas, kai Vakaruose šis pigmento nebuvimas organizme pasitaiko vienam iš 20 tūkst. žmonių. Albinizmo dažnumas šioje šalyje pasitaiko dažniau nei įprasta dėl artimų giminaičių dauginimosi tarpusavyje. Atsiskyrusiose, negausiose, bet griežtai valdomose bendruomenėse tai laikoma norma.
Albinosų padėtis Tanzanijoje
Tanzanijoje ir kitose Rytų Afrikos dalyse albinosai yra labai puldinėjami. Daugelis turi gyventi saugomuose namuose. „Albinosai Tanzanijoje laikomi našta“, - pasakojo trupės šokėja Janet. Kai kuriose šeimose kūdikiai, paveldėję šį geną, iš karto nužudomi arba albinosus pagimdžiusios moterys išvaromos iš namų. Diskriminuojamos ir besilaukiančios albinosės. Kartais tėvai patys parduoda raganiams savo „kitokius“ vaikus. Albinosams nukapojamos kūno galūnės ir jie visam gyvenimui lieka luošiai.
Pasklidus absurdiškam gandui, už medžiojamus išskirtinės išvaizdos albinosus juodojoje rinkoje siūlomos milžiniškos pinigų sumos. Pavyzdžiui, už bet kurią baltaodžio galūnę prašoma nuo 3 iki 4 tūkst. dolerių, o už „visą komplektą“, t. y. visą kūną, mokama net 75 tūkst. Dėl tokių milžiniškų sumų skurdžioje Tanzanijoje albinosai yra nuolat puldinėjami. Iki šiol užfiksuota, kad šioje šalyje atakas išgyveno 59, o nužudyti buvo 74 albinosai. Paskutinė kraupi ataka prieš albinosą buvo užfiksuota gruodžio mėnesį, kai ketverių Pendo Emmanuelle Nundi buvo pagrobta iš savo namų. Baltutėlės mergaitės tėvas ir dėdė, kilus įtarimų prisidėjus prie mažametės dingimo, buvo suimti.
Mwigulu Matonange‘as pasakoja, kad jis buvo vos dešimties metų, kai jį einantį iš mokyklos užpuolė du vyrai, kurie be gailesčio nukirto berniukui ranką ir su „laimikiu“ staigiai nėrė atgal į džiungles. „Aš buvau laikomas kaip skerdžiamas ožys“, - apie žiaurią patirtį pasakojo M. Miegančią 38-erių albinizmu sergančią moterį su mačete užpuolė jos vyras su dar keturiais „pagalbininkais“. Tanzanijoje gyvenantys albinosai baiminasi, kad tapo masalu pasipelnyti siekiantiems užpuolikams. „Dabar mes stebime kraupias situacijas, kai patys tėvai parduoda savo vaikus. J. Torneris, kuris pats serga albinizmu, teigia, kad žmonės nori praturtėti žudydami kitus. J. Tornerio teorijai pritaria ir kanadietis Peteris Ashas, kuris Tanzanijoje įkūrė labdaros organizaciją „Po ta pačia saule“ (angl. „Under the Same Sun“).
Tanzanijos raganiai naudoja jų galūnes, odą, plaukus, genitalijas ir kraują kaip stebuklingų mišinių ingredientus. Nors vyriausybė draudžia raganių veiklą, žudymai ir kankinimai nesiliauja. „Tokioje šalyje kaip Tanzanija, kuri yra 25 skurdžiausia šalis pasaulyje, tik politikai ir verslininkai turi pakankamą kapitalą atsiskaityti su žmogaus kūno dalis medžiojančiais užpuolikais“, - nemenkus kaltinimus metė kanadietis. „Teisiami buvo tik užpuolikai ir raganiai. Ir net tuomet, kai grėsdavo mirties bausmė, sulaikytieji neišduodavo, kam buvo gabenamos kūno dalys“, - detalizavo P. Ashas.
Under The Same Sun: Albino Killings in Tanzania
Kova su diskriminacija ir prietarais
Siekiant paneigti klaidingus prietarus ir kovoti su šių žmonių diskriminacija bei žudymu, Tanzanijoje buvo įkurtos kelios albinosų paramos grupės, tarp jų - Albinosų revoliucijos kultūrinė trupė, nuo 2000-ųjų organizuojanti muzikinius pasirodymus, spektaklius per konferencijas, susirinkimus ir kultūrinius renginius žmogaus teisių, albinosų niekinimo bei žudymo temomis.
„Menas - tai vienas iš nedaugelio dalykų, kuriuo gali užsiimti albinosai, nes visuomenėje įsigalėjusi klaidinga nuomonė, kad esame nepajėgūs. Dėl prasto regėjimo albinosai atsilieka mokykloje, o dėl polinkio sirgti odos vėžiu negali dirbti laukuose, - kalbėjo Mwajuma, pagrindinė trupės būgnininkė. - Mano sūnus Hasaanas, kurį auginau viena, paveldėjo atlikėjo talentą.“
„Visuomenė mano, kad albinosai nepajėgūs dirbti taip, kaip kiti žmonės. Net stebėdami mūsų pasirodymus žiūrovai komentuoja: „Žiūrėk, dabar jų pėdos praplyš, kojos subyrės!“ Tačiau kai nieko panašaus nenutinka, žmonės suvokia, kad klydo.“
„Gyventi Tanzanijoje turintiesiems albinizmą sudėtinga. Kad uždirbčiau pinigų ar įgyčiau išsilavinimą, privalau eiti į lauką, į saulę, kuri mano odai labai pavojinga. Be to, kaimuose albinosai gyvena nuolat bijodami, nes nėra kam jų apsaugoti. Atokiose šalies vietose nėra jokių susisiekimo priemonių, tad iš taško A į tašką B tenka eiti pėsčiomis keletą valandų. O kelyje aukos tyko priešai - ne tik laukiniai plėšrūnai, bet ir patys žmonės, raganių pasamdyti žudikai.“
„Mes, Albinosų revoliucijos kultūrinė trupė, egzistuojame, kad praneštume visuomenei: mums reikalingos mūsų teisės. Jei būtume lygūs švietimo ar sveikatos sistemose, būtume tinkami viskam. Žmogaus teisių esmė yra lygybė, - kalbėjo trupės lyderis Tueni Mohamedas. - Įkūrėme trupę, kad kovotume su diskriminacija ir paneigtume stereotipus, jog albinosai nepajėgūs dirbti, o jų kūno dalys turi stebuklingų galių. Mūsų dainos ir spektakliai - ne apie meilę, nes šiuo metu svarbiausia - šviesti visuomenę.“
„Ateik ir išgelbėk mus, - dainavo jie, - išgelbėk mus, albinosus, nuo kančių. Mes diskriminuojami, nepaisoma mūsų teisių. Negauname išsilavinimo ir sveikatos apsaugos. Tačiau mes nenorime tapti elgetomis, todėl prašome vyriausybės mumis pasirūpinti.“ Savo dainomis ir šokiais trupė iki šiol šaukiasi aktyvistų pagalbos. ES šalys turi padėti albinosams įveikti problemas.
Religijos ir prietarų įtaka
Katalikai (ir kitų religijų šalininkai) tiki „velniu“ arba „Šėtonu“ - ir tai nėra laisvai pasirenkamas tikėjimas. Jei jūs esate katalikas, jūs turite tuo tikėti. Ir tai nėra atgyvenęs tikėjimas - 1999 m. Bažnyčios atstovai taip pat mano, kad velnias (kurių yra daugiau nei vienas) gali apsigyventi kažkieno kūne, tai yra: asmuo gali būti „apsėstas“. Katalikai negalvoja, kad tai yra asmens „psichikos problema“, jie tai supranta kaip esant - „religingai problemai“. Ir jiems yra sakoma, kad dvasininkas turi valdžią (galią) velnio atžvilgiu, ir tik jis (dvasininkas) gali „išvaduoti“ apsėstą asmenį ir išvaryti „demoną“ iš jo.
Šėtonas ir demonai yra pavojingi priešai. Jie gali paveikti žmonių mąstyseną ir apskritai gyvenimą. Demonai turi galią į žmones netgi įeiti ir juos užvaldyti, taip pat apsėsti gyvulius (Mato 12:43-45). Šėtonas yra apgaulės meistras. Jis mėgina įtikinti žmones, kad jo galia didesnė, nei yra iš tikrųjų.
Katalikų bažnyčia yra didelė ant vadybos - jie turi dvasininkus, vyskupus, kardinolus ir popiežių (neklystantį). Na ir aišku jie turi turėti egzorcizmo vadybininką taip pat, ir Tėvas Don Gabriele Amorth būtent yra tas „superžmogus“ (superman). Jo oficiali profesija yra - „Svarbiausias egzorcistas Romos Vyskupijai.“ Jis asmeniškai „išvadavo“ 160 000 tūkstančių apsėstų žmonių (jo paties teigimu), bet jo žygdarbiai jau eina prie pabaigos (jam yra 88 metai), tokiu būdu jam leistina truputi ir nusišnekėti (senatvė - ne džiaugsmas). Savo kalboje, 2011 m. Jis nėra tiktai Katalikų bažnyčios Egzorcizmo skyriaus vadovas, bet taip pat ir Tarptautinės Egzorcizmo Asociacijos garbės prezidentas, kurią jis pats ir įsteigė 1990 m.
Katalikams ir daugeliui kitų religingų žmonių bet koks blogis yra „velnio“ darbas. Yra daug velnių - Šėtonas turi velnius savo tarnyboje (puolę angelai), kurie vaikšto tarp žmonių, gundo juos ir verčia daryti dalykus, kurių šiaip žmonės nedarytų. Taip, jei jūs matote blogą asmenį, kuris ne visada buvo blogas, tada teorija yra tokia, kad jis dabar yra „apsėstas“. Arba Dievas ketina padėti, arba ne. Bet ne, dvasininkai kovoja su Šėtonu, nors asmuo teturi psichikos ligą. Dvasininkai žaidžia psichiatrus - patys nežinodami, ką jie daro. Buvęs popiežius Benediktas aiškiai pareiškė, kad jis neturi galvoje, kad velniai yra tik būdas kalbėjimo apie blogį, jis turi galvoje, kad iš tikrųjų yra tokių būtybių. Jei jis tiki velniais, jis be abejo tiki angelais ir „angelo sargo“ sąvoka.
Jeigu jūs įvesite į google paieškos naršyklę „Bob Larson“, jūs atrasite daug video klipų, kuriuose Amerikos radijo ir televizijos evangelistas Bob Larson viešai atlieka „egzorcizmą“. Jo paties teigimu, jis atliko jų tūkstančius.
Šėtono melagystės ir prietarai
- Nelaimės nenutinka be priežasties. Kitaip sakant, jei žmogus nukentėjo ne nuo kokio kito žmogaus, vadinasi, kaltos kažkokios paslaptingos jėgos. Paimkime tokį pavyzdį. Vaikas mirė nuo maliarijos. Nors Šėtonas gali sukelti žmonėms nelaimių, klaidinga būtų manyti, kad visos nelaimės nutinka dėl jo kaltės. Biblijoje sakoma: „Greitieji ne visada laimi lenktynes, stipruoliai ne visada nugali mūšyje, išmintingieji ne visada turi maisto, protingieji ne visada susikrauna turto ir išmanantiems ne visada sekasi, - visus užklumpa nelaimės metas ir atsitiktinumas“ (Mokytojo 9:11).
- Raganos naktį palieka savo kūną ir keliauja susitikti su kitomis raganomis arba turėdamos tikslą pakenkti kieno nors sveikatai ar gyvybei. Pagalvokite: jeigu taip ir būtų, kas palieka kūną ir iškeliauja? Kaip jau išsiaiškinome, siela negali atsiskirti nuo kūno, nes ji yra pats žmogus. Nei siela, nei gyvybės jėga negali atsiskirti nuo kūno ir daryti ką nors gera ar bloga.
- Galima tikėti buvusių raganų ir raganių pasakojimais. Šėtonas gali įtikinti žmones, kad jie patyrė tai, ko iš tikrųjų nepatyrė. Jis gali sukelti žmonėms vaizdinius ir sudaryti įspūdį, kad jie matė ar girdėjo tai, ko iš tiesų nebuvo, arba darė, ko iš tikrųjų nedarė.
- Užsiimti baltąja magija nėra nieko bloga. Dar viena Šėtono melagystė: užsiimti baltąja magija (tikima, kad ji padeda apsisaugoti nuo juodosios) nėra nieko bloga. Biblijoje nedaroma skirtumo tarp juodosios magijos ir baltosios - bet kokia magija, kerėjimai ar burtai joje smerkiami. „Tenebus tarp jūsų nė vieno, kuris [...] užsiimtų žyniavimu, kerėjimu, ženklų aiškinimu.“
Kaip matome, Dievas nenorėjo, kad kas nors jo tautoje užsiimtų kerėjimu ar būrimu. Tuos įstatymus jis davė, kad izraelitai neįkliūtų į visokių baimių ir prietarų spąstus. Nors Biblijoje detaliai nerašoma, ką demonai gali ir ko negali, ją skaitydami suprantame, kad Dievas už Šėtoną ir demonus nepalyginti galingesnis. Pavyzdžiui, Jehova išmetė Šėtoną iš dangaus (Apreiškimo 12:9).
Patarlių 18:10 sakoma: „Jehovos vardas - tvirtas bokštas, teisusis bėga į jį ir randa apsaugą.“ Taigi apsaugoti mus gali tik Jehova. Jo tarnai neužsiima būrimu, negeria kokių nors vaistinių gėrimų, kad apsisaugotų nuo Šėtono ir demonų įtakos. Taip pat jie nebijo, kad būrėjai juos užkeiks, užkerės ar kaip kitaip pakenks. Jeigu tarnaujate Jehovai, galite neabejoti, kad jis jums padės.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
