Kaip užsidirbti pinigų 10 metų vaikui
Kai kuriose šeimose vaikai nuo pat mažų dienų mokomi pinigų valdymo subtilybių. Tai - sektinas pavyzdys. Finansinio raštingumo žinios ir įgūdžiai įgyjami palaipsniui, todėl labai svarbu pradėti juos ugdyti dar nuo mažų dienų. Didžiausią įtaką vaikų finansiniam išprusimui daro tėvai. 60 proc. JAV vaikų teigia, elgtis su pinigais išmokę namuose ir tik 11 proc. teigia to išmokę mokykloje, todėl neverta tikėtis, kad finansinius pagrindus vaikams suformuos mokytojai. Jūsų pavyzdys yra geriausia mažųjų finansinė mokykla. Mokyti vaikus elgtis su pinigais yra ne tik didelė privilegija, bet ir atsakomybė. Kaip tėvai jūs turite mokyti savo vaikus ne tik kaip pinigus uždirbti, bet ir kaip protingai juos leisti. Jeigu neišmokysite vaikų tinkamai elgtis su pinigais vaikystėje, už klaidas vaikai gali mokėti visą savo gyvenimą.
Vaikai mokosi stebėdami suaugusiuosius. Viena vertybių, kurią mažieji dar ankstyvame amžiuje gali perimti iš tėvų, yra supratingumas ir dosnumas. Jei tėvai patys yra dosnūs ir nevengia dalytis su kitais, tikėtina, kad užaugę tai darys ir jų vaikai. Dalytis galima įvairiais būdais: aukojant įvairioms organizacijoms, pavyzdžiui, remiančioms sportuojančius vaikus, reguliariai pervedant pinigų gyvūnų prieglaudai ar nuperkant produktų sunkiau besiverčiančiam senjorui. Prie dosnių tėvų poelgių pagal galimybes gali prisidėti ir vaikai.
Ne ką mažiau svarbu nuo mažens diegti vaikams suvokimą, kad darbas yra vertybė. Vaikai turi įsisąmoninti, kad pinigai negaunami už dyką - juos reikia užsidirbti. Taigi užuot paprasčiausiai davus vaikams pinigų, verta jiems skirti tam tikrą sumą kišenpinigių už namuose atliekamus papildomus darbus. Tik svarbu, kad tai nebūtų darbai, kurie ir taip įeina į vaiko kasdienes pareigas - pavyzdžiui, savo kambario susitvarkymas. Norint mokyti vaikus kantrybės, kišenpinigius už atliktus darbus galima skirti kartą per savaitę ar kas dvi - visai kaip suaugusiųjų pasaulyje, kuriame atlyginimas paprastai gaunamas tam tikromis dienomis ir / ar periodiškumu. Anot ekspertų, ugdant vaikų suvokimą apie uždarbį ir pinigų vertę šeimos vaidmuo visuomet yra ypač svarbus. Būtent šeimoje vaikai dažniausiai „uždirba“ pirmuosius savo pinigus. Dėl to kišenpinigiai yra viena paprasčiausių bei efektyviausių priemonių ugdyti vaikų finansinį raštingumą ir savarankiškumą.
Kada pradėti mokyti vaikus apie pinigus?
Nėra tikslaus nustatyto amžiaus, kada laikas pradėti kalbėti su vaikais apie pinigus, kiekvieno vaiko raida skirtinga. 3 - 4 metų vaiką jau galima pradėti pažindinti su pinigais. Sakoma, kad jei vaikas, gavęs pinigų, nebebando jų įsidėti į burną - jau laikas. Tyrimai rodo, kad net jei vaikas kelių mėnesių amžiaus ir ne iki galo supranta žodžių reikšmę, atmintyje informacija vis tiek išlieka ir gali pasitarnauti ateities mokymosi procese.
Iki 3 m. pasitelkite vaiko lytėjimo pojūčius, supažindinkite su pinigais, jų spalvomis, dydžiais, struktūra. Kai vaikas moka suskaičiuoti iki dešimt galima mokyti skaičiuoti pinigus, pavyzdžiui, žaidžiant parduotuvę. Taip pat - sukurti pirmąją taupyklę, o kad ji labiau džiugintų, galima leisti išsirinkti ar pasidaryti pačiam. Tokiame amžiuje puiki praktika - duoti, pavyzdžiui, du eurus. Vieną leisti išleisti, kitą įsidėti į taupyklę, o po 10 apsipirkimų leisti išsirinkti ir nusipirkti didesnį daiktą.
Maždaug 5-7 metai yra tas amžius, kada finansų ekspertai, priklausomai nuo vaiko brandos, rekomenduoja pradėti duoti kišenpinigius. Jei vaikas jau supažindintas su pagrindinėmis pinigų ir matematinėmis sąvokomis, prašo nupirkti jam norimų daiktų, tai - tinkamas metas patikėti atsakomybės valdant savo pinigus. Skatinkite taupyti. Su jaunesniais savo vaikais pakalbėkite apie tai, iš kur atsiranda pinigai ir kad tai - ribotas išteklius. Padėkite suprasti, kad visus pinigus išleidę saldainiams, jie nenusipirks norimo žaislo ar dviračio.
Kai vaikai jau ūgtelėję, verta pagalvoti apie jų įtraukimą į visos šeimos finansų planavimą. Daugelis sutuoktinių planuoja bendrą biudžetą, paskirsto pajamas ir išlaidas. Verta į šį procesą įtraukti ir vyresnius vaikus. Siekiant neviršyti biudžeto vienas svarbiausių dalykų yra išlaidų kontrolė. Tam pravartu kaupti parduotuvėse bei paslaugų vietose gaunamus čekius ir reguliariai juos peržiūrėti. Tai daryti taip pat galima kartu su vaikais ir paprašyti jų pasidalyti savo nuomone apie tai, kur būtų galima sumažinti išlaidas, kurių pirkinių galbūt atsisakyti.
Kišenpinigiai ir jų paskirtis
Vienas paprastų būdų padėti vaikams geriau susipažinti su taupymu - skatinti juos naudoti 3 „kišenėlių“, piniginių ar taupyklių sistemą. Viena jų skiriama taupyti, kita - išlaidoms, o trečioji - aukoti / dalintis. Reikėtų paskatinti vaiką gaunamus kišenpinigius paskirstyti į skirtingas dalis, pirmiausia papildant skirtą aukoti.
Vaikams, kurie dar nelanko mokyklos ir neturi pasirūpinti, pavyzdžiui, savo pietumis ar užkandžiais, tinkama kišenpinigių suma per savaitę gali būti 1 euras už kiekvienus gyvenimo metus. Tarkime, penkiametis per savaitę tokiu būdu gautų 5 eurus. Tuo metu vyresniems, jau einantiems į mokyklą ir ten pasirūpinantiems savo pietumis bei užkandžiais, duodamos kišenpinigių sumos turėtų pakakti būtiniesiems poreikiams. Jei skirsite didesnius kišenpinigius, išnaudokite tai pokalbiams apie būtinybę dalį lėšų atsidėti taupymui ar geriems darbams.
Vaikų kišenpinigiai neturi būti susieti su vaiko pareigomis. T. y. vaikui negalima mokėti už tai, kad jis valo dantis, plauna indus, tvarkosi kambarius ar gauna gerus pažymius ir pan. Jeigu vaikams mokėsite už pareigas, jie pradės galvoti, kad pasaulyje viskas turi savo kainą. Vaikas turi suprasti, kad jis turi pareigų, kurias turi atlikti neatlygintinai. Pinigai taip pat neturi būti mokami už meilę ir draugiją. Vaikas turi džiaugtis jūsų draugija, nes to pats norite. Be to taip galite sugriauti visą vaiko gyvenimą.
Kišenpinigių dydis turi priklausyti nuo šeimos pajamų. Jeigu tėvai gauna mažas pajamas, natūralu, kad ir kišenpinigių suma bus mažesnė. Taip pat, augant vaiko poreikiams, auga ir kišenpinigiai. Vėliau jau paauglystėje, kai vaikas tampa pajėgus užsidirbti pinigų ne tik iš tėvų, galima nustoti duoti kišenpinigių, bet suteikti galimybes, kad pats galėtų užsidirbti.
Kaip vaikai gali užsidirbti pinigų?
Vienas būdų vaikui uždirbti gali būti darbai ar paslaugos tėvams. Tai - paprasčiausias, labiausiai paplitęs ir legalus būdas vaikams užsidirbti pinigų. Jie tiesiog gali atlikti sutartą darbą tėvams ir už tai gauti užmokestį. Šis būdas labai paprastas, todėl patrauklus, tik reikėtų vengti dažniausiai daromų tėvų klaidų. Pirma, svarbu, kad vaikui mokėtumėte tik už tokį darbą, už kurį mokėtumėte kitam žmogui. Antra, vaikui už darbą reikėtų mokėti rinkos kainą - t. y. tokią sumą, kurią mokėtumėte kam nors kitam. Trečia, svarbu išsireikalauti kokybiško darbo.
Kitas būdas - darbai ar paslaugos kitiems. Tai gali būti kaimynų šuns pavedžiojimas ar gėlių palaistymas, kai kaimynai yra išvykę atostogų. Arba maisto nupirkimas kitoje laiptinėje gyvenančiam senoliui. Arba matematikos pamokos mažesniam kaimynų vaikui. Arba vaizdo redagavimo paslaugos per platformą. Atliekant darbus ar paslaugas kitiems, svarbūs 3 momentai: Kaimynams turi būti priimtina mokėti už siūlomas paslaugas. Svarbu susitarti dėl kainos, kuri tinka abiem pusėms, ir užtikrinti paslaugų kokybę. Svarbu atsižvelgti, ką vaikui patinka daryti.
Iš verslumo. Tai - galimybių ką nors nusipirkti pigiau ir parduoti brangiau ieškojimas. Pavyzdžiui, mokyklinės Kaziuko mugės - puiki proga išbandyti savo verslumo sugebėjimus. Vaikai eina į parduotuvę, perka ingredientus, patys gamina ir paskui pardavinėja už savo sugalvotą kainą. Dar galima pardavinėti limonadą ar saldainius kaimynų vaikams.
Parduoti senus daiktus. Jei jūsų namai prigrūsti senų ir nebereikalingų daiktų, galite pasiūlyti vaikui užsidirbti parduodant senus daiktus - tai gali būti žaislai, žaidimai, drabužiai, netgi išaugtas dviratis. Esminė taisyklė - jei jūs padedate vaikui įdėti skelbimą, pakalbėti su potencialiais pirkėjais ir pan., turėtumėte pasiimti dalį atlygio.
Priduoti depozitą. Šis būdas tinka ir patiems mažiausiems - jau nuo 3 metų vaikai gali kartu su jumis priduoti butelius ir skardines. Tik svarbu, kad leistumėte vaikui ne tik įdėti depozitą, bet ir gautą lapelį išsikeisti į tikrus pinigus kasoje. Tokiu būdu ne tik parodysime vaikui, kaip galima užsidirbti pinigų, bet ir mokysime aplinkos tausojimo.
Susirasti darbą. Šis būdas tiks tik vyresniems - Lietuvoje galima dirbti nuo 14 metų. Ankstyvas darbas moko vaiką disciplinos, parodo, koks sunkus gali būti menkai apmokamas darbas. Be to, tai gali paskatinti vaiką labiau mokytis!
Kaip perteikti finansines žinias?
Vienas paprastų būdų padėti vaikams geriau susipažinti su taupymu - skatinti juos naudoti 3 „kišenėlių“, piniginių ar taupyklių sistemą. Viena jų skiriama taupyti, kita - išlaidoms, o trečioji - aukoti / dalintis. Reikėtų paskatinti vaiką gaunamus kišenpinigius paskirstyti į skirtingas dalis, pirmiausia papildant skirtą aukoti.
Kai vaikai jau ūgtelėję, verta pagalvoti apie jų įtraukimą į visos šeimos finansų planavimą. Daugelis sutuoktinių planuoja bendrą biudžetą, paskirsto pajamas ir išlaidas. Verta į šį procesą įtraukti ir vyresnius vaikus. Siekiant neviršyti biudžeto vienas svarbiausių dalykų yra išlaidų kontrolė. Tam pravartu kaupti parduotuvėse bei paslaugų vietose gaunamus čekius ir reguliariai juos peržiūrėti. Tai daryti taip pat galima kartu su vaikais ir paprašyti jų pasidalyti savo nuomone apie tai, kur būtų galima sumažinti išlaidas, kurių pirkinių galbūt atsisakyti.
Paauglystėje vaikai nori daugiau laisvės - eksperimentuoti ir priimti sprendimus patys, tad tai - tinkamas metas kalbėtis apie finansinę atsakomybę ar galimybes užsidirbti papildomai. Su 9-10 m. amžiaus vaikais jau galima kalbėtis apie infliaciją, pinigų nuvertėjimą, įtraukti į biudžeto formavimą, apsipirkinėjimą, vaikas jau turi turėti savo taupymo planą. Tokiu metu naudinga aiškinti, kaip galima įdarbinti ir „dauginti“ pinigus, po truputį mokyti kaip veikia palūkanos.
Nuo 14 m. vaikas jau gali mokytis apie investavimą, suvokti skolos padarinius, drabužius ir kitas būtinąsias prekes pirkti iš savo pinigų, pradėti taupyti studijoms, susirasti darbą.
Svarbu suvokti, kad vaikai mokosi iš pavyzdžio. Kelkite taupymo tikslus kartu su vaikais ir dalinkitės savo rezultatais, įtraukite vaikus į šeimos biudžeto planavimą ir kartu sekite kaip sekasi jo laikytis.
Leiskite vaikams klysti
Be abejo, vaikai yra vaikai, o tai reiškia, kad jie neišvengiamai darys klaidų. Ir kartais tiesiog reikia leisti jiems klysti. Iš to jie gali nemažai pasimokyti. Pavyzdžiui, vaikas gali norėti daugybę kartų bandyti laimėti žaisliuką žaislų automate. Tuo metu vaikas,, žinoma, jaus nusivylimą, bet tai suteiks jam svarbią gyvenimo pamoką ir padės ateityje priimti geresnius finansinius sprendimus.
Jeigu vaikui liepsite taupyti, nepaaiškinę kodėl, viskas bus beprasmiška. Taupymo tikslai yra puikus motyvas. Kai vaikas turi tikslą, kuriam taupys pinigus, raskite vietą, kur jis galėtų susidėti savo santaupas. Norint sutaupyti reikia žinoti, kur keliauja pinigai. Stebėti išlaidas yra šiek tiek lengviau savo banko programėlėje, tačiau galite atsisiųsti ir kitokių taupymo programėlių arba rašytis viską lape.
Mokant vaiką valdyti pinigus, svarbu leisti jam mokytis iš savo klaidų. Tėvams dažnai kyla pagunda įsikišti ir nukreipti vaiką nuo galimai brangiai kainuojančios klaidos, tačiau gali būti geriau tą klaidą panaudoti kaip mokomąją medžiagą.
Kaip ir kada mokyti vaikus finansinio raštingumo
Yra padaryta daugybė tyrimų apie tai, kokios Lietuvoje yra didžiausios finansinės problemos. Tai viena pagrindinių - kad žmonės neturi santaupų, neturi susitaupę bent pusmečiui į priekį, dauguma gyvena šia diena. Norint, kad mūsų vaikai turėtų bazinį supratimą, turime pradėti jį diegti pakankamai anksti.
Vaikai ir pinigai iš principo neturi nieko bendro. Jūs gerai žinote, kad pinigai yra pačių žmonių prasimanymas. Kitaip tariant, pinigus sukūrė ne dievas, ne gamta, bet pats žmogus. Tai geriausiai paaiškina, kodėl jūsų vaikai gimsta neturėdami žalio supratimo apie pinigus. Perskaitę šį straipsnį sužinosite, kokio amžiaus vaikams galite pradėti aiškinti, kas yra pinigai, kaip mokyti vaikus tinkamai elgtis su pinigais, juos taupyti, užsidirbti, leisti, investuoti. Mokyti vaikus elgtis su pinigais nėra taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tam reikia daug kantrybės ir laiko.
Būdų vaikui uždirbti gali būti įvairių, pavyzdžiui, darbai arba paslaugos tėvams. Taip pat vaikai gali parduoti savo nenaudojamus daiktus, drabužius, žaislus. Vyresnis vaikas gali siūlyti savo paslaugas kitiems, tarkime, prižiūrėti ar pavedžioti gyvūnus, palaistyti gėles kol kaimynai yra išvykę, padėti mokytis kitiems vaikams, nupirkti maisto senoliams, nukasti sniegą. Kūrybingi vaikai gali gaminti rankdarbius ir juos parduoti, gauti pinigų už surinktus depozitinius butelius. O nuo 14 m. jau galima susirasti darbą.
Neretais atvejais vaikas nori leisti pinigus, regis, neapgalvotiems pirkiniams ar apskritai atiduoti draugams. Tokiu atveju patarčiau suteikti progą klysti. Iš klaidų išmokstame daugiausiai, vaikystės klaida daug nekainuoja, bet po 18 metų tokia pati gali apversti gyvenimą aukštyn kojomis. Reikėtų vaikui iš anksto paaiškinti galimas pasėkmes ir nukreipti tinkame linkme, padėti susidėlioti planą bei tikslus, skatinti jų laikytis.
Tobula, jei vaikas tikės, kad visi sprendimai yra priimti jo paties, neverčiant ir nebandant pateisinti niekieno lūkesčių. Nuo netinkamų išlaidų padeda apsisaugoti ir trijų taupyklių naudojimas - didžiajam tikslui, taupymui, aukojimui. Taip žinosite, kad jei vaikas nuspręs paaukoti pinigų gyvūnėlių prieglaudai, visą sumą išleisti dovanoms ar saldainiams - išleis tik tam paskirtą dalį santaupų.
Kaip skirtingo amžiaus vaikams perteikti aktualių finansinių žinių:
- Įtraukite į šeimos finansų planavimą. Geriausia mokytis - matant tikras gyvenimiškas situacijas ir dalyvaujant jose. Su jaunesniais vaikais pradėkite nuo paprastų žingsnių - kartu sudarykite pirkinių sąrašą ir eikite apsipirkti, aiškinkite kainas, skirtumus tarp būtinų ir nebūtinų prekių. Su paaugliais kartu planuokite šeimos biudžetą, sumokėkite mokesčius, aptarkite finansinio rezervo kaupimo planą, planuojamus didesnius pirkinius.
- Paverskite mokymąsi pramoga. Pasitelkite žaidimus ir kūrybiškumą. Su 6-10 metų vaikais žaiskite „parduotuvę“ su netikrais pinigais, skaitykite knygą bei spręskite užduočių knygą „Pinigai ir kiti Gilučių šeimos reikalai“. Ir 6-10 m, ir 11-13 metų atžalos gali jungtis prie „Swedbank“ Jaunimo programos ir dalyvauti žaidime „Žinių žygis“, kuriame už įgytas žinias galima laimėti prizų. Daug naudingų patarimų apie finansus jie ras knygoje „Pradėk dabar: finansinis gidas paaugliams“.
- Skatinkite taupyti. Su jaunesniais savo vaikais pakalbėkite apie tai, iš kur atsiranda pinigai ir kad tai - ribotas išteklius. Padėkite suprasti, kad visus pinigus išleidę saldainiams, jie nenusipirks norimo žaislo ar dviračio. Kaip vieną iš smagių veiklų ir progų pakalbėti apie taupymą, galite suplanuoti taupyklių gaminimą. Vyresni jau turi daugiau poreikių, o jų kaina neretai - taip pat didesnė. Todėl padėkite jiems susidaryti taupymo planą. Drauge suskaičiuokite, kiek kišenpinigių jie gauna ir kokią jų dalį išleidžia būtiniesiems poreikiams, pavyzdžiui, maistui mokykloje. Tuomet bus aišku, kokią sumą kiekvieną savaitę jie gali atidėti taupymui ir per kiek laiko pavyks sukaupti norimą sumą. Kad taupymas būtų smagesnis, jaunuoliai gali susigalvoti ir su draugais imtis įvairių taupymo iššūkių ar pasinaudoti e. taupykle, kuri taupyti padės to net nejuntant. Jei tikslas pasirodys tolimas, leiskite jiems papildomai užsidirbti - įdėjus asmeninių pastangų gaunant pinigus, jie juos vertins labiau.
- Pasitikėkite savo vaikais. Leiskite jiems suklysti ir mokytis. Mažiesiems skiriamas kišenpinigių sumas palaipsnius didinkite, ilginkite ir laikotarpį, per kurį turimus pinigus jie turi paskirstyti. Pavyzdžiui - iki savaitės. Taip jie ne tik mokysis iš savo klaidų, bet ir jaus jiems patikėtą atsakomybę, kuri didina kiekvieno vaiko savivertę. Vyresniems pagal galimybes padidinkite savaitės limitą banko sąskaitoje ir nustatykite išlaidų limitus. Jei jūsų atžala viską išleis ir „bankrutuos“ dar pirmą dieną, neskubėkite pildyti sąskaitos ar piniginės. Verčiau skirkite laiko drauge aptarti išmoktas pamokas ir tai, kaip ateityje tokių situacijų būtų galima išvengti.
- Nebijokite klysti patys ir apie tai kalbėti. Klaidos - mokymosi proceso dalis. Pradinukams papasakokite apie neapgalvotus pirkinius, o nuo paauglystės - apie nesėkmingas investicijas, jei tokių buvo, pasidalinkite, su kokiais finansiniais iššūkiais tenka susidurti. Padiskutuokite, ką galima padaryti kitaip, norint tokių situacijų išvengti.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
