Augalų Apvaisinimas: Gyvybės Ciklo Pradžia ir Įvairovė
Apvaisinimas yra esminis procesas, žymintis naujo organizmo gyvybės ciklo pradžią. Tai yra augalų ir gyvūnų lytinių ląstelių (gametų) susiliejimas, kurio metu susidaro nauja ląstelė - zigota. Iš šios zigotos vystosi naujas organizmas, arba gemalas.
Nors apvaisinimas yra esminis gyvybės pratęsimo procesas, jo formos ir mechanizmai augalų pasaulyje gali labai skirtis, priklausomai nuo augalo rūšies ir prisitaikymo prie aplinkos sąlygų.
Apvaisinimo Tipai ir Gametų Įvairovė
Augalų pasaulyje apvaisinimo būdai yra įvairūs, pradedant nuo paprastesnių ir baigiant sudėtingais mechanizmais. Pavyzdžiui, kai kurių vienaląsčių dumblių apvaisinimas įvyksta susiliejus jų ląstelėms, ir šis procesas vadinamas hologamija. Primityvios sandaros dumblių vyriškosios ir moteriškosios gametos morfologiškai nesiskiria, kas apibūdinama kaip izogamija.
Sudėtingesnės sandaros augalų, tokių kaip samanos ir papartžuvės, gametos yra dvejopos. Didesnės moteriškosios lytinės ląstelės vadinamos makrogametomis, o mažesnės vyriškosios lytinės ląstelės - mikrogametomis. Jų susiliejimas vadinamas heterogamija. Šiame kontekste svarbu paminėti ir sėklinius augalus, kurių apvaisinimo procesas yra dar sudėtingesnis.
Sėklinių augalų nejudrios moteriškosios gametos vadinamos kiaušialąstėmis. Tuo tarpu vyriškosios gametos yra smulkesnės, jų yra labai daug; nejudrios vadinamos spermiais, o judrios (turinčios žiuželius) - spermatozoidais.
Dvigubas Apvaisinimas Gaubtasėkliuose Augaluose
Vienas iš išskirtiniausių ir sudėtingiausių apvaisinimo būdų augalų pasaulyje yra dvigubas apvaisinimas, būdingas gaubtasėkliams augalams. Gaubtasėklių augalų kiaušialąstė yra mezginėje esančiame gemalo maišelyje. Spermiai, kurie susidaro iš kuokelių dulkinėse esančių žiedadulkių generatyvinės ląstelės, vaidina lemiamą vaidmenį šiame procese.
Po žiedo apdulkinimo, žiedadulkių generatyvinės ląstelės branduolys pasidalija į dvi lytines ląsteles - spermius, kurie patenka į gemalo maišelį. Štai čia ir įvyksta dvigubas apvaisinimas: vienas spermis susilieja su kiaušialąste, o kitas - su gemalo maišelio antriniu branduoliu. Šis unikalus procesas, kurį 1898 metais išaiškino S. Navašinas, yra gyvybiškai svarbus gaubtasėklių augalų vystymuisi ir sėklų formavimuisi.
Dvigubas apvaisinimas | Lytinis dauginimasis žydinčiose augalų | Biologija | Khano akademija
Paparčių Dauginimosi Ypatumai: Šunpapartis (Matteuccia struthiopteris)
Nors sėkliniai augalai dauginasi lytiniu būdu per žiedadulkes ir kiaušialąstes, kiti augalai, pavyzdžiui, papartžuvės, naudoja sporas dauginimuisi. Lietuvoje aptinkamas apyretis šunpapartis (Matteuccia struthiopteris) yra puikus pavyzdys. Šis papartis sudaro nemenkus sąžalynus miško upelių pakraščiuose ir jų slėniuose, šaltiniuotuose miškuose ir daubose, mėgdamas gerai aeruojamus miško dirvožemius, kuriuose yra daug nuolatinės drėgmės, susijusios su aukštu gruntinio vandens lygiu.
Šunpapartis yra augalas, kuris gali siekti nuo 30 cm iki 1-2 m aukščio. Jo stiebas trumpas, status, juodas, beveik požeminis ir leidžia požemines atžalas. Šie lapai išsidėstę ratu ir sudaro piltuvo pavidalo puokštę. Šunpaparčio reprodukcija per sporas turi įdomių prisitaikymų, kurie užtikrina sporų apsaugą ir plitimą. Nors Matteuccia struthiopteris brandinamos sporos gali sudygti per kelias dienas po subrendimo, augalas turi prisitaikymų, kurie padeda apsaugoti sporas nuo išsisklaidymo tik subrendus: sporofilai formuojasi vėlai vasarą, o specifinė lapkočio pakraščių forma neleidžia sporangėms lengvai atsiverti, taip užtikrinant sėkmingą sporų išlikimą ir plitimą optimaliomis sąlygomis.
tags: #piestele #augalai #apvaisinimas
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
