Spermos gyvybingumas ir veiksniai, turintys įtakos vyro vaisingumui

Sperma, dar vadinama sėkla, yra skystis, sudarytas iš spermatozoidų ir pridėtinių liaukų sekreto, kuris paprastai išsiskiria sueities metu. Jos sudėtyje taip pat gali būti lipidų lašų, pigmento granulių ir kt. Spermos pH yra apie 7,7. Sperma išsiskiria tam tikru nuoseklumu, yra pilkšva, klampi, drumsta, specifinio kvapo, silpnai šarminga. Praėjus 15-30 minučių po išsiveržimo, ji suskystėja.

Spermos patekimas ant vulvos, netgi pro apatinį trikotažą, gali sukelti pastojimą, todėl poros, besisaugojančios nuo nėštumo, turėtų tai žinoti. Be to, ejakuliacija taip pat nėra būtina pastojimui - tam gali užtekti ir penetracijos (varpos patekimo į makštį). Spermoje yra ne tik subrendę spermijai, bet ir kitų spermatogenezės ląstelių, baltymų, aminorūgščių, fermentų, gliukozės, fruktozės, citrinos rūgšties ir kt.

Vyrų vaisingumą mažinantys rizikos veiksniai

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) pažymi, kad vyrų spermos kokybė nuolat prastėja. Pagal 1999 metų PSO spermos ištyrimo rekomendacijas, normali spermos koncentracija buvo laikoma 40 mln./ml spermatozoidų, o paskelbus naujas 2010-ųjų PSO rekomendacijas, riba buvo sumažinta - normospermija laikoma jau ir 15 mln./ml spermatozoidų. Pasaulyje apie 15-20 proc. porų susiduria su nevaisingumo problema (PSO duomenys). Maždaug pusė šių atvejų siejama su vyrų nevaisingumu, tai yra dėl nuolat blogėjančios vyrų spermos kokybės.

Daugelis pasaulyje atliktų tyrimų rodo, kad spermos kokybė blogėja ne tik dėl plačiai žinomų rizikos veiksnių (rūkymas, alkoholis, mitybos ypatumai, infekcijos, įgimti defektai ar genetinės ligos), bet ir dėl naujai nustatomų bei labai paplitusių mūsų kasdienėje aplinkoje (mobilieji telefonai, kompiuteriai, plastiko gaminiai, aplinkos užterštumas, kt.).

Šiame straipsnyje aptarsime naujus ir mažiau žinomus rizikos veiksnius bei organizmo būkles, turinčias įtakos vyrų vaisingumo sumažėjimui. Apie šių rizikos veiksnių poveikį vyro spermos kokybei ir galimam nevaisingumui išsivystyti turėtų žinoti ir gydytojai, ir kiekvienas vyras. Pastaruoju metu vis dažniau kreipiamas dėmesys į neigiamą plastiko poveikį organizmui, senėjimo įtaką spermos kokybei ir sunkių ligų - onkohematologinių bei nugaros smegenų traumos - įtaką vyrų vaisingumui, būtinybę laiku išsaugoti vaisingumą.

Cheminiai veiksniai: Bisfenolis A

Bisfenolis A (BFA) priklauso pasaulyje plačiausiai sintetinamų cheminių junginių grupei. Tai monomeras, plačiai naudojamas polikarbonatų, polivinilchlorido (PVC) sintezėje, įvairaus plastiko, epoksidinių dervų gamyboje. BFA plačiai paplitę ir mūsų aplinkoje. Iš jo gaminamos plastikinės pakuotės, virtuvės įrankiai ir kiti reikmenys, juo dengiamos puodų ir keptuvių vidinės sienelės. BFA įvairiais būdais patenka ir į žmogaus organizmą - peroraliniu (per burną su maistu), inhalnaciniu (per kvėpavimo takus) ar transderminiu (per odą). Pagrindiniai šaltiniai, iš kurių BFA dažniausiai patenka į žmogaus organizmą, yra maisto ir gėrimų pakuotės, indai, padengti specialia antikorozine danga, sveikatos ir dantų priežiūros reikmenys, žaislai.

Kaitinant BFA turinčius indus, virtuvės reikmenis ar pakuotes maistui ruošti, BFA dalelės patenka į maistą, o valgant - ir į žmogaus organizmą. Didžiausi BFA kiekiai maiste nustatomi kaitinant produktus 121 °C temperatūroje 90 min. Pažymėtina, kad kaitinimo temperatūra atlieka svarbesnį vaidmenį nei kaitinimo laikas. Pavyzdžiui, sterilizuojant maisto produktus, net 80-100 proc. nekonjuguoto BFA patenka į maistą. BFA patenka į mūsų organizmą kasdien, jame kaupiasi, todėl jo poveikis akumuliuojasi ir sukelia daugelį organizmo sutrikimų.

Taip pat BFA atlieka tam tikrą vaidmenį dalyvaudami kai kurių endokrininių sutrikimų patogenezėje, todėl dažniausiai jo neigiama įtaka pasireiškia vystantis vyrų ir moterų vaisingumo sutrikimams, nevaisingumui ar nuo hormonų priklausomiems navikams (krūties ir prostatos vėžys). Dėl fenolio struktūros, BFA organizme sąveikauja su estrogeno receptoriais ir veikia kaip agonistai ar antagonistai per nuo estrogenų receptorių (ER) priklausomu signaliniu keliu. Estrogenų aktyvumo imitavimas, hipotalamo srityje sutrikdo gonadotropinąatpalaiduojančių hormonų (GnRH) funkciją, dėl ko sutrinka folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) ir liuteinizuojamojo hormono (LH) sintezė organizme. Organizme BFA metabolizuojamas kepenyse, kur virsta BFA gliukuronidu ir tokios formos pašalinamas iš organizmo su šlapimu.

Nustatyta, kad padidėjęs BFA kiekis šlapime koreliuoja su sumažėjusiu spermatozoidų skaičiumi ejakuliate, taip pat su sumažėjusiu jų judrumu ir gyvybingumu. Taip pat sergančiųjų prostatos vėžiu šlapime nustatoma kelis kartus didesnė BFA koncentracija nei sveikiems asmenims.

Biologinis vyro amžius

Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau asmenų kuria šeimą ir gimdo vaikus sulaukę vyresnio amžiaus. Gerai žinoma vyresnių moterų rizika pagimdyti mažesnės kūno masės kūdikį ar pagimdyti jį pirma laiko. Taip pat įrodyta, kad vyresnio amžiaus motina gali patirti kartotinius persileidimus ar pagimdyti kūdikį su genetiniais defektais (chromosomų anomalijos). Tačiau labai nedaug tyrimų atlikta aiškinantis, kaip susijęs vyro amžius ir būsimo vaiko sveikata. Naujausioje mokslinėje literatūroje nurodoma, kad vyresnis tėvo amžius yra siejamas su sunkiomis sveikatos problemomis būsimam kūdikiui. Tai dažniausiai siejama su pokyčiais, atsirandančiais vyro spermoje.

Anksčiau buvo manoma, kad spermatozoidai gaminasi nuolatos, visą vyro gyvenimą, o kiaušialąstės turi ribotą rezervą. Tačiau ir spermatozoidų ląstelės pirmtakės - spermatogonijos - iki berniuko brendimo patiria 30 ląstelės dalijimosi ciklų. Po brendimo spermatogonijos kamieninė ląstelė dalijasi kas 16 dienų, t. y. apie 23 kartus per metus. Jei imsime vidutinį vyro brendimo amžių 14-15 metų, jam sulaukus 70 metų, kamieninė ląstelė jau bus patyrusi apie 1 300 mitotinių pasidalijimų. O ląstelių mutacijos dažniausiai formuojasi kaip neteisingos DNR replikacijos ir neištaisytų DNR pažaidų dalijimosi proceso metu padarinys. Įvairūs defektai akumuliuojasi vystantis spermatozoidams, prastėja spermatozoidų judrumas ir morfologija, todėl formuojasi nekokybiškas embrionas. Todėl vyresnio amžiaus tėvai turi padidėjusią riziką, kad jų vaikai turės įvairių neurodegeneracinių defektų ar jiems išsivystys onkologinės ligos, kiti sindromai, kas siejama su įvairiais chromosomų defektais bei aneuploidijomis ar de novo mutacijomis.

Taip pat vyresnio amžiaus vyrams nustatomi pokyčiai spermoje, kurie siejami su senėjimo procesu ir sėklidžių funkcijų silpnėjimu. Sėklidžių audinyje sumažėja Leidygo, Sertoli ir germinatyvinių ląstelių. Tiriant spermą, stebimas jos kiekio, spermatozoidų judrumo mažėjimas, morfologiškai neteisingų (patologinių) formų didėjimas. Vyresnio amžiaus vyrų spermatozoidai pasižymi sumažėjusiu apvaisinimo potencialu, ir tai siejama su spermatozoidų deoksiribonukleorūgšties (DNR) trūkiu ir fragmentacija. DNR fragmentacija didėja su vyro amžiumi, taip pat dažnai ji yra padidėjusi onkohematologinėmis ligomis sirgusiems ir gydytiems asmenims ar asmenims, sergantiems varikocele. Įvairiais tyrimais nustatyta, kad 60-80 metų vyrų spermoje net 88 proc. spermatozoidų turi DNR fragmentacijų. DNR fragmentacijos indeksas daugiau nei 30 proc. siejamas su sumažėjusiu spermos gebėjimu apvaisinti kiaušialąstę.

Organizmo sveikatos sutrikimai ir ligos, sukeliančios vyrų nevaisingumą

Taip pat yra tam tikros ligos ir organizmo būklės, kuriomis sergant pažeidžiamas sėklidžių audinys, sutrinka spermatozoidų gamyba arba spermatozoidai tampa nepilnaverčiai, todėl gali sutrikti vyrų vaisingumas ar jie tampa nevaisingais. Tokios ligos diagnozuojamos ir jauniems pacientams, net paauglystėje, kai apie šeimos planavimą, kūrimą, o tuo labiau apie būsimus vaikus dar negalvojama. Problemos gali išryškėti daug vėliau, jau siekiant tikslingai susilaukti vaikų.

Kai kurios ligos gali labai anksti, dar vaikystėje, pažeisti spermatozoidų gamybą. Tai dažniausiai gali būti visiems žinomas parotitas (kiaulytė), kuriuo persirgus gali būti pažeista spermatozoidų gamyba iki visiško jų nebuvimo ejakuliate. Spermos gamybą gali sutrikdyti ir kitos infekcinės ligos.

Straipsnyje plačiau pakalbėsime apie tam tikras ligas ir būkles, kuriomis gali susirgti jauni vyrai, apie šių ligų riziką vaisingumui ir galimybę jį išsaugoti - spermos užšaldymą ir išsaugojimą ateičiai. Tokios ligos ir būklės - tai onkologinė liga ar sunkios traumos su nugaros smegenų pažeidimu.

Onkologinės ligos ir nevaisingumo rizika

Onkologinė liga dažniausiai užklumpa asmenis netikėtai, dažnai esant aktyviausiems jų gyvenimo periodams darbe ir siekiant karjeros. Taip pat vėžys vis dažniau diagnozuojamas jauno amžiaus asmenims. Kadangi liga yra agresyvi, gydymas dažniausiai pradedamas nedelsiant. Pagrindiniai onkologinės ligos gydymo metodai yra chirurgija, chemoterapija ar spindulinis gydymas. Visi šie gydymo metodai gali turėti neigiamos įtakos spermatogenezei ir vyro vaisingumui.

Esant sėklidžių vėžiui, pavyzdžiui, skiriamas operacinis gydymas, gali būti šalinama viena, o kartais ir abi sėklidės, jei procesas yra abipusis (tokie atvejai labai reti). Vėliau gali būti skiriami papildomi vėžio gydymo metodai - spindulinis gydymas ar chemoterapija. Po skirto spindulinio gydymo (radioterapijos) ar chemoterapijos spermatozoidų skaičius sumažėja, dažniausiai iki azoospermijos lygio (kai spermoje visiškai nerandama spermatozoidų), kuri gali trukti keletą metų ar net ir visą likusį gyvenimą. Spermos kokybės pokyčiai - nuo visiškos azoospermijos išsivystymo gydymo metu iki parametrų atsi­kūrimo - priklauso nuo individualaus organizmo ir germinatyvinių ląstelių jautrumo. Chemoterapijos ir spindulinio gydymo tikslas yra sunaikinti sparčiai besidalijančias vėžio ląsteles. Tačiau ir spermatozoidų kamieninės ląstelės - spermatogonijos - yra sparčiai besidalijančios, ir taip pat jautriausios spindulinio gydymo ar chemoterapijos poveikiui ląstelės. Nors po kelerių metų spermos gamyba gali normalizuotis, tačiau spermatozoidų funkcija gali būti nevisavertė.

Esant prostatos ar šlapimo pūslės vėžiui, operuojant gali būti šalinamos ir kitos vyro organizmo liaukos, būtinos spermos gamybai. Dėl to vėliau gaminasi nepakankamas ejakuliato kiekis.

Spindulinė terapija, net ir skiriama ne tiesiogiai į sėklidžių plotą, dėl gydymui skiriamų spindulių didelio skvarbumo dažnai pažeidžia sėklides ir spermatozoidų gamybą. Esant kai kurioms hematologinėms ligoms ar prieš kaulų čiulpų transplantaciją, skiriama viso kūno apšvita, kurios metu labai pažeidžiama spermatozoidų gamyba, dažniausiai iki absoliutaus nevaisingumo (azoospermijos - spermatozoidų nebuvimo ejakuliate). Švitinant galvos sritis, pažeidžiama tam tikrų hormonų, reguliuojančių vyriškųjų hormonų gamybą, sekrecija.

Spindulinio gydymo metu sumažėja spermatocitų (spermatozoidų pirmtakų). Praėjus 10 savaičių nuo spinduliuotės, sumažėja spermatozoidų skaičius spermoje, tačiau net ir po 18 savaičių visiška azoospermija (spermatozoidų nebuvimas spermoje) nestebima, matyt, dėl spermatozoidų sankaupos sėklidės prielipo ar spermatogonijų (kamieninių ląstelių) buvimo. Spinduliuotė veikia tiesiogiai veikdama ląsteles apoptozės būdu. Tačiau pažeidimai priklauso nuo gautos spinduliuotės dozės. Esant vienkartinei spinduliuotės dozei nuo 0,2 iki 4 Gy, spermatozoidų skaičius mažėja ne staiga, o palaipsniui. Taip pat ir spermatozoidų skaičiaus atsikūrimas po gydymo didėja palaipsniui. Jis pradeda didėti praėjus 7 mėnesiams po spinduliavimo 1 Gy vienkartine doze, ir trunka iki 24 mėnesių, buvus 6 Gy vienkartinei spinduliavimo dozei. Po gydymo spermatozoidų skaičius toliau tolygiai didėja ir galutinai atsikuria tik po 2 metų po spinduliavimo 1 Gy vienkartine doze ir ilgiau buvus didesnėms spinduliuotės dozėms.

Didelės spinduliavimo dozės gali sukelti laikiną azoospermiją dėl kamieninių ląstelių pažeidimo. Tačiau esant 10 Gy spinduliuotei, vos 15 proc. pacientų atsikuria spermatozoidų gamyba ir vaisingumas. Taip pat spermatogenezė ir vaisingumas po spindulinio gydymo atsikuria gerokai lėčiau, nei po chemoterapijos, kurios metu kamieninės ląstelės nėra pažeidžiamos.

Žalojantis poveikis pasižymi ir chemoterapija. Kai kurie skiriami vaistai pažeidžia ir spermatozoidų, ir testosterono (vyriškojo lytinio hormono) gamybą sėklidėse.

Chemoterapija deriniais taip pat sukelia spermatogenezės sutrikimus ir spermos kokybės pablogėjimą panašiais laiko intervalais kaip ir spindulinė terapija. Dėl toksinio poveikio kamieninėms ląstelėms spermos koncentracija per 1 ar 2 mėnesius nuo chemoterapijos pradžios gali sumažėti 10-100 kartų, tačiau visiška azoospermija dažniausiai neišsivysto, nes spermatozoidai gali išsivystyti iš jau diferencijavusių spermatogonijų. Taip pat reikia žinoti, kad po chemoterapijos kurso dar kelis mėnesius reikėtų vengti nėštumo dėl atsiradusių genetinių spermatozoidų pažaidų chemoterapi­jos metu. Spermatogenezė trunka kelis mėnesius, todėl nauja spermatozoidų karta išsivystys tik po kurio laiko. Po taikytos chemoterapijos, kurios metu galėjo būti sunaikintos kamieninės ląstelės, pacientui gali kurį laiką pasireikšti azoospermija, trunkanti keletą metų. Vėliau spermatogenezė gali atsikurti, tačiau atsikūrimo periodas gali trukti net iki 5 metų. Spermos kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai dažnai atsikuria iki normos ribų, nors kartais išlieka ir oligospermijos diagnozė, kai nuolatos stebimas nepakankamas spermatozoidų skaičius spermoje.

Yra aprašyta atvejų, kai po terapijos nustačius azoospermiją, spermatozoidai buvo išgaunami tiesiogiai iš sėklidžių, panaudojus transepiderminės spermatozoidų aspiracijos (TESA) metodą. Tyrimai rodo, kai spermoje yra vos keli milijonai spermatozoidų, dažnai jie nepraeina sėklidžių prielipo barjero ir nepatenka į ejakuliatą.

Dauguma chemoterapijai skiriamų vaistų pasižymi toksi­niu poveikiu kamieninėms ląstelėms ir sukelia azoospermi­ją. Tai alkilinantys agentai, cisplatina, nitrozourea (BCNU, CCNU), pasižyminti taip pat alkilinančiu poveikiu DNR molekulėms. Pavyzdžiui, skiriant vien ciklofofamidą 19 g/M2 doze, jau sukeliama ilgalaikė azoospermija. Skiriant sudėtinį CY(V)ADIC gydymą, daugiau nei 7,5 g/M2 dozė jau sukelia azoospermiją daugeliui pacientų. Skiriant mažiau nei 7,5 g/M2 dozę, spermos gamyba atsikuria daugiau nei 70 proc. pacientų. Kiti chemopreparatai tik laikinai pablogina spermos kokybę, tačiau gali sukelti DNR grandinės trūkius, dėl ko spermatozoidai gali būti nepajėgūs apvaisinti kiaušialąstės ar po apvaisinimo gali formuotis nekokybiškas...

Kiti rizikos veiksniai

Pasaulyje atlikti tyrimai rodo, kad mobilieji telefonai daro neigiamą poveikį spermatozoidų kiekybei ir kokybei. Vengrų mokslininkai nustatė, kad vyrų, kurie nešiojasi mobilųjį telefoną ant juosmens arba kelnių kišenėje, mažiau nei po metų spermos rodikliai sumažėjo 20-30 proc. Taip pat pastebėta, kad kuo ilgiau vyras kalba mobiliuoju telefonu, tuo mažiau jo spermoje spermatozoidų!

Šiluma - vyriškų lytinių liaukų priešas. Pabuvus 20 minučių 85 °C karščio saunoje, sumažėja spermatozoidų kiekis ir kokybė. Šie rodikliai išlieka žemi visą savaitę, vėliau per 5 savaites lėtai atsistato. Kad išaugtų nauja, sveika spermatozoidų karta, reikia 10 savaičių.

Vyrams taip pat pavojinga angina, peršalimas arba gripas su 38-39 °C temperatūra. Po šių ligų spermos kokybės rodikliai tris mėnesius blogėja. Tik po 5 mėnesių reprodukcinė funkcija normalizuojasi.

Sėdint prie kompiuterio be pertraukos ilgiau kaip 4-5 valandas, perkaista lytinės liaukos, ir tai neigiamai atsiliepia jų funkcijai. Dėl tos pačios priežasties negalima nuolat nešioti glaudžių arba tamprių kelnaičių. Jos turi būti laisvos, patariama dėvėti boksininkų tipo apatinį trikotažą.

Alkoholis kenkia ląstelėms, gaminančioms vyrišką hormoną. Yra net tokia liga, kaip alkoholinis hipogonadizmas - nepakankama testosterono gamyba. Tad, gerdami stipriuosius gėrimus, vyrai pasmerkia save kastracijai. Alkoholis ypač pavojingas lytinio brendimo metu.

Plastikinių vandens butelių sudėtyje yra panašių į estrogeną medžiagų, kurios neigiamai veikia reprodukcinę sistemą. Todėl tikrai neverta piktnaudžiauti gėrimais iš plastikinės taros.

Sporto šakos, susijusios su sunkumų kilnojimu, gali pakenkti reprodukcinei sistemai.

Nevaisingumą gali sukelti kriptorchizmas (nenusileidusios sėklidės). Laiku pradėjus gydyti šią ligą nemalonių pasekmių galima išvengti. Esant kriptorchizmui, operaciją būtina atlikti iki trijų metų.

Milijonai žmonių vaikystėje serga kiaulyte, bet vaisingumo problemų iškyla tiems, kuriems šios ligos eigą apsunkino orchitas (sėklidės uždegimas). Todėl vaikui susirgus kiaulyte ir norint išvengti orchito, būtina leisti jam išsigulėti, vengti bet kokių fizinių krūvių ir laikytis gydytojo nurodymų.

Spermos gyvybingumas ir apvaisinimo galimybės

Spermos kokybę lemia ne tik spermatozoidų kiekis, bet ir jų gyvybingumas, judrumas, morfologija. Pasaulinė sveikatos organizacija yra nustačiusi tokius sveikos spermos rodiklius: spermos kiekis ne mažiau 2 mililitrai, spermatozoidų koncentracija ne mažiau 20 milijonų mililitre, bendras spermatozoidų skaičius ne mažiau 40 milijonų, gyvybingumas ne mažiau 75 proc., ne mažiau 75 proc. judrių.

Spermos apvaisinimo galimybes apsprendžia spermatozoidai, nors sudaro itin mažą spermos dalį - tik vieną procentą. Spermos kokybę charakterizuoja gyvybingų, judrių spermatozoidų skaičius viename spermos mililitre, ir tai yra ne mažiau kaip 40 milijonų. Tačiau pačių spermatozoidų gebėjimą apvaisinti kiaušialąstę nusako ne vien jų kiekis. Gebėjimą apvaisinti nusako spermatozoidų aktyvumas, formos ir išvaizdos taisyklingumas, taisyklingas judėjimas ir apskritai aktyvumas. Ejakuliate gali būti randama pakankamas kiekis spermatozoidų, tačiau svarbu, kiek jų bus sveiki - kitaip tariant, aktyvūs, kryptingai judės, turės sveiką galvutę ir sveiką uodegėlę ir bus pasirengę apvaisinti.

Spermatozoidus vyro organizmas, skirtingai nuo moterų organizme besigaminančių lytinių ląstelių - kiaušialąsčių, gamina nuo pat lytinės brandos pradžios iki gilios senatvės. Laikotarpis, per kurį spermatozoidai visiškai subręsta, yra 72 - 90 dienų. Būtent tiek laiko, jeigu planuojama pastoti, derėtų laikytis ypač sveiko gyvenimo būdo, nes spermos kokybę neigiamai veikia alkoholis, rūkymas, stresai, perkaitimas ar persišaldymas.

Per pastaruosius 50 metų vyrų spermatozoidų koncentracija sumažėjo dvigubai. Prieš 40 metų žemutinė normos riba buvo 60 mln. spermatozoidų mililitre, vėliau - 40 mln., o dabar - tik 20 mln. Dar pora dešimtmečių - ir daugeliui teks naudotis dirbtiniu apvaisinimu.

tags: #kada #mirsta #spermatozoidai

• 1980 m. Hagos konvencija ir vaikų grąžinimas
• Ugdymas gamtoje Molėtuose
• Lavinantys užsiėmimai žaidimų kambariuose
• Vaistų nuo kirmėlių vaikams apžvalga
• Apie ikimokyklinio ugdymo įstaigų direktorių pavaduotojų statusą