Nėštumas - tai ypatingas laikotarpis kiekvienos moters gyvenime, o gimdymas - kulminacija, kurios metu susitinkama su nauju šeimos nariu. Būsimos mamos dažnai domisi gimdymo procesu, neretai prisiskaito informacijos apie galimas komplikacijas ir iš anksto nusiteikia sunkiam ir ilgam gimdymui. Tačiau tinkamas pasiruošimas ir nusiteikimas gali padėti sumažinti nerimą ir padidinti pasitikėjimą savo kūnu. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip taisyklingai stangintis gimdymo metu, kad šis procesas būtų kuo sklandesnis ir mažiau skausmingas.
Gimdymo procesą galima suskirstyti į keturis pagrindinius etapus:
Šis laikotarpis prasideda likus kelioms savaitėms ar dienoms iki gimdymo. Jo metu vyksta įvairūs fiziologiniai pokyčiai, paruošiantys kūną artėjančiam procesui. Gimda, kuri iki pastojimo buvo mažas raumeninis maišelis, sveriantis apie 100 gramų, prieš gimdymą pasiekia maždaug 1 kg svorį. Apskaičiuojama, kad iškart po gimdymo moteris atsikrato apie 5-8 kg svorio, įskaitant kūdikio, placentos ir vaisiaus vandenų svorį. Apatinė gimdos dalis, besijungianti prie makšties, vadinama gimdos kakleliu, kuris gimdymo metu atsiveria, kad kūdikis galėtų gimti. Visą nėštumą gimdos kaklelis yra ilgas (apie 4 cm ilgio) ir uždaras, o jo kanalas užkimštas gleivių kamščiu. Artėjant gimdymui, gimdos kaklelis suminkštėja, sutrumpėja, pradeda vertis (prasiveria 1-2 cm) ir krypsta link makšties. Taip pat gali pasirodyti gleivių kamštis - skaidrios, rusvos, gelsvos ar su keliais kraujo lašeliais gleivės. Vaiko galvutė įsistato į dubens įėjimo plokštumą, dėl to gimda šiek tiek nusileidžia žemyn, palengvėja kvėpavimas, pasikeičia moters svorio centras, ji atsilošia, jos eisena tampa „išdidi“. Paprastai prasideda paruošiamieji sąrėmiai, kuriuos moteris jaučia kaip periodišką pasunkėjimą, maudimą pilvo apačioje, ypač vakarais. Šie sąrėmiai yra nereguliarūs ir padeda gimdos kakleliui pasiruošti atsivėrimui. Dažniausiai sąrėmiai prasideda per pirmas 12 val. po vaisaus vandenų nutekėjimo. Kartais vaisiaus vandenys pradeda tekėti po truputi, dažnai tokiu atveju moterims atrodo, jog jos nesulaiko šlapimo.
Gimdymo pradžios požymius svarbu atpažinti, kad laiku kreiptumėtės pagalbos:
Jei pastebite šiuos požymius, svarbu vykti į ligoninę.
Šis laikotarpis prasideda nuo reguliarių sąrėmių pradžios (ne mažiau 6 sąrėmių per valandą) ir tęsiasi iki pilno gimdos kaklelio atsidarymo (10 cm). Sąrėmis prasideda gimdos viršuje, kur raumens susitraukimas stipriausias ir trunka ilgiausiai. Raumeninės skaidulos iš gimdos kaklelio pamažu tempiamos į šalis, o iš viršaus spaudžiama vaiko galvutė dar labiau ištempia gimdos kaklelį, kuris išsilygina ir suplonėja. Kadangi gimdos raumuo jautriausias tempimui, stipriausią skausmą moteris jaus pilvo apačioje ar strėnose, gimdos kaklelio projekcijoje. Pradžioje skausmas primins menstruacinius spazmus, pabaigoje sustiprės ir apims visą gimdą. Gimda susitraukdama palinksta į priekį, todėl gulint dalį energijos ji turi skirti gravitacijos įveikimui. Stovint ar klūpant palinkus į priekį pasipriešinimas gimdai pats mažiausias, taigi ir sąrėmis efektyviausias. Pirmasis gimdymo laikotarpis trunka 10-15 val. gimdant pirmą kartą ir 6-8 val. gimdant pakartotinai.
Sąrėmių intensyvumas didėja pagal šią schemą:
| Atsidarymas | Sąrėmių trukmė | Intervalas tarp sąrėmių |
|---|---|---|
| Prasideda | +20-30 s | 10-20 min |
| 3 cm | 20-40 s | 5-10 min |
| 8 cm | 40-60 s | 2-3 min |
| 10 cm | 60-90 s | 30-60 s |
Antrasis gimdymo laikotarpis trunka nuo 15-20 min iki 2 val. ar ilgiau. Jo metu vaikelio galvutė slenka makštimi. Šiuo laikotarpiu sąrėmių jėgą padidina nevalingas diafragmos ir pilvo preso raumenų susitraukimas, vadinamas stangomis. Stangas galima sustiprinti ar susilpninti savo kvėpavimu. Ypač svarbu sušvelninti paskutinę stangą, kad išvengti tarpvietės plyšimo. Stangų refleksas toks pats, kaip tuštinimosi - vaiko galvutei nusileidus giliau į dubenį ir prispaudus tiesiąją žarną prie kryžkaulio, refleksiškai susitraukia diafragma ir pilvo raumenys, padidindami spaudimą pilvo ertmėje, o tarpvietės raumenys atsipalaiduoja, palengvindami didįjį „išsituštinimo“ procesą. Natūralu, kad tuštintis lengviausia vertikalioje padėtyje, ypač tupint.
Gimdymo metu judėti, keisti pozas ir gimdyti patogiausioje padėtyje yra labai svarbu. Vertikalios gimdymo pozos leidžia plačiau atsiverti dubeniui, todėl atsiranda daugiau vietos gimstančiam naujagimiui.

Stūmimo laikotarpis yra vienas svarbiausių gimdymo etapų, todėl labai svarbu žinoti, kaip taisyklingai stangintis, kad padėtumėte savo kūdikiui saugiai ir efektyviai gimti. Štai keletas patarimų, kurie gali būti naudingi:
Taip pat svarbu suprasti, kad stūmimas gali būti atliekamas spontaniškai arba pagal komandą. Nors tradiciškai medikai pataria klausyti nurodymų, vis daugiau mokslininkų teigia, kad spontaniškas stūmimas, kai moteris stangrinasi pajutusi natūralų poreikį, gali būti sklandesnis.
Šis laikotarpis prasideda po kūdikio gimimo ir tęsiasi iki placentos užgimimo. Užgimus kūdikiui, gimda ištuštėja, susitraukia, o po 10-15 min dėl vis stiprėjančio gimdos susitraukimo, placenta atsiskiria nuo jos sienelių ir su paskutiniu sąrėmiu užgimsta. Tai trečiasis arba placentinis gimdymo laikotarpis, kurio metu moteris visada pakraujuoja ir netenka iki 500 ml kraujo. Kelias sekančias dienas po gimdymo dar bus jaučiami pavieniai skausmingi gimdos susitraukimai, ypač žindymo metu. Į normalų dydį gimda sugrįžta per 6 savaites po gimdymo.
Jei placenta visiškai neatsidalina, gimda negali tinkamai susitraukti, todėl gali prasidėti gausus kraujavimas. Tokiu atveju gali padėti kūdikio pridėjimas prie krūties ar krūtų stimuliacija rankomis, taip pat gravitacijos dėsnio pasitelkimas (pritūpimas, nueiti į tualetą). Šiluma ir ramybė taip pat labai svarbi.
Gimdymo skausmas yra individualus dalykas, tačiau yra keletas būdų, kurie gali padėti jį sumažinti:
Epidūrinė nejautra („epidūras“) yra populiarus gimdymo skausmo malšinimo būdas, tačiau svarbu žinoti ir jos galimus šalutinius poveikius bei minusus. Nors ji gali padėti labiau mėgautis gimdymo procesu, ji ne visada suveikia vienodai efektyviai ir gali turėti tam tikrų rizikų, tokių kaip galimas gimdymo proceso sulėtėjimas ar sunkumai su stūmimu.

Akušerių ginekologų, šeimos gydytojų, taip pat akušerių darbas neapsiriboja tik antenataline nėščiosios priežiūra ar nėštumo patologijos diagnostika. Būtina daug laiko ir žinių skirti psichoprofilaktiniam nėščiosios parengimui. Nėščiųjų priežiūros ambulatorinėje grandyje organizuojami kursai, kurių metu nėščiosios supažindinamos su nėštumo ir gimdymo fiziologija, mokomos, kaip turi elgtis gimdymo metu, taip pat mokosi specialių pratimų gimdymo skausmui malšinti. Svarbiausias šių kursų tikslas - pašalinti gimdymo baimę. Tam reikia parengti nėščiąją psichologiškai ir fiziškai.

tags: #kaip #taisyklingai #stangintis #gimdymo #metu