Istorija ir dabartis liudija, kad moterys, nepaisant kartais sunkiai pastebimos jų įtakos, visada buvo neatsiejama visuomenės ir istorijos dalis. Nuo senovės deivių ir karalienių iki šiuolaikinių lyderių, jos formavo pasaulį savo veiksmais, mintimis ir jausmais. Šiame straipsnyje pasinersime į skirtingas moterų gyvenimo istorijas kelyje - tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme.
Vairavimo kultūra Lietuvos keliuose kelia susirūpinimą: 18 proc. gyventojų ją vertina itin prastai, o 60 proc. mano, kad ji galėtų būti žymiai geresnė. Gruodžio mėnesį, kai eismas intensyviausias, svarbu išlaikyti savitvardą ir pagarbą kitiems eismo dalyviams. Agresyvus elgesys kelyje (63 proc. vairuotojų) ir taisyklių nesilaikymas (57 proc.) yra pagrindiniai dirgikliai. 46 proc. vairuotojų erzina „iš galo“ spaudžiantys automobiliai.

Tačiau daugeliui vairuotojų mandagumas kelyje yra svarbus: 45 proc. apklaustųjų teigia visuomet stengiantys elgtis pagarbiai. Įdomu, kad vairuojančios moterys dažniau akcentuoja nuoseklų mandagumo principų taikymą, tuo tarpu vyrai pabrėžia pastangas, nors ne visada pavyksta jų pasiekti.
Etiketo ekspertė Emilija Ždanovič-Pečkienė pabrėžia, kad kelyje svarbu matyti ne automobilį, o jį vairuojantį žmogų. Tai skatina empatiją, pagarbą ir saugumą.

Istorija kupina moterų, kurių indėlis dažnai lieka nepastebėtas arba menkai įvertintas. Jos veikė ne tik buityje, bet ir politikoje, kultūroje, moksle, formavo tautų likimus ir vertybes.
Viena iš iškiliausių Lietuvos nepriklausomybės kūrėjų, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė (1861-1943), gimė Puziniškyje, Panevėžio rajone. Jos gyvenimas ir veikla verti ypatingo dėmesio. G. Petkevičaitė-Bitė buvo pirmoji Seimo posėdžio pirmininkė, aktyvi visuomenininkė, rašytoja, pedagogė. Jos dienoraščiai ir laiškai atskleidžia to meto gyvenimo realijas, moters vaidmenį visuomenėje ir kovą už laisvę.

Jau 1920 m. ji buvo išrinkta į Lietuvos Steigiamąjį Seimą, o kaip vyriausia Seimo narė pirmininkavo pirmajam jo posėdžiui. Panevėžyje G. Petkevičaitė-Bitė aktyviai dalyvavo įvairiose visuomeninėse organizacijose, moterų judėjime. Jos indėlis į lietuvių kultūrą ir švietimą yra neįkainojamas. G. Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“, įsteigtas 2011 m., liudija apie jos svarbą ir atsidavimą Tėvynei.
Jerutė Vaičekauskienė, G. Petkevičaitės-Bitės gerbėja ir puoselėtoja, ne vienerius metus dirbo, kad jos dienoraščiai taptų prieinami skaitytojams. 2008 m. išleistas trečiasis „Karo meto dienoraščio“ tomas, o vėliau ir kiti jos darbai, atskleidžiantys Bitės pilietiškumą, toleranciją ir rūpestį vargstančiaisiais.
Nancy Witcher Langhorne Astor (1879-1964) tapo pirmąja išrinkta moterimi į Didžiosios Britanijos parlamentą. Gimusi JAV, ji persikėlė į Angliją, kur jos politinė karjera prasidėjo per jos vyrą Waldorfo Astoro, taip pat parlamento nario, siekiant užimti jo vietą Lordų rūmuose.

Nors N. Astor nebuvo aktyvi sufražisčių judėjimo narė prieš išrinkimą, patekęs į parlamentą ji tapo svarbia moterų teisių gynėja. Ji rėmė kampanijas dėl švietimo, našlių pensijų, motinystės paslaugų gerinimo. N. Astor taip pat siekė lygių balsavimo teisių moterims, nors jos pačios politinės pažiūros buvo konservatyvios, o kai kuriais klausimais - kontroversiškos.
Jos politinis kelias nebuvo lengvas: ji susidūrė su seksizmu, kritika ir nepritarimu, tačiau išliko tvirta savo įsitikinimuose. N. Astor veikla parlamente atvėrė kelią kitoms moterims siekti politinės karjeros.
Bonnie Parker ir Clyde‘as Barrow - XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio amerikiečių gangsteriai, kurių istorija tapo legenda. Didžiosios depresijos laikotarpiu, kai nusikalstamumas klestėjo, jų gyvenimas buvo kupinas nuotykių, smurto ir tragiškos meilės.

Jų istorija, nors ir apipinta romantizmo, glaudžiai susijusi su socialinėmis ir ekonominėmis problemomis. Bonnie, turėjusi artistinių gabumų, ir Clyde‘as, patyręs sukrėtimų kalėjime, tapo simboliu maišto prieš sistemą. Nors jų gauja nebuvo didelė ir nesiekė didelių bankų apiplėšimų, jų veiksmai sėjo chaosą ir mirtį.
Legenda apie Bonnie ir Clyde‘ą gimė iš spaudos, jų pačių sukurtų nuotraukų ir visuomenės noro tikėti romantiškomis istorijomis, net jei jos buvo kupinos kraujo ir purvo. Jų istorija primena, kaip lengva pasiduoti iliuzijoms ir nepastebėti tikrojo nusikaltimų masto.
Sėkmė retai ateina lengvai. Daugelis žymių asmenybių, tiek moterų, tiek vyrų, savo kelyje patyrė daugybę nesėkmių, tačiau nepasidavė ir pasiekė savo tikslus.

Šios istorijos mus moko, kad nesėkmės yra ne pabaiga, o dalis kelio link sėkmės. Svarbiausia - tikėti savimi, nepasiduoti ir nuolat siekti savo tikslų.