Geležis: gyvybiškai svarbus mikroelementas ir kaip saugiai skirti preparatus kūdikiams
Geležis yra itin svarbus žmogaus organizmui mikroelementas, kuris įeina į deguonį gebančių prisijungti baltymų sudėtį, dalyvauja įvairiuose medžiagų apykaitos procesuose bei palaiko bendrą darnų žmogaus organizmo funkcionavimą. Šis mikroelementas yra ypač svarbių baltymų: hemoglobino ir mioglobino, galinčių surišti molekulinį deguonį, sudėties dalis. Mioglobinas yra raumenų baltymas, o hemoglobinas yra baltymas, randamas kraujyje esančiuose raudonuosiuose kraujo kūneliuose - eritrocituose.
Hemoglobinas yra sudarytas iš baltymo globino ir prostetinės grupės - hemo, kurį sudaro porfino darinys, turintis geležies atomą. Būtent hemoglobinas, prisijungęs prie geležies deguonį, perneša jį iš plaučių į visus kitus organizmo audinius. Audiniams atidavęs deguonį, hemoglobinas padeda pašalinti anglies dioksidą, prisijungdamas jį prie geležies ir parnešdamas jį atgal į plaučius. Maždaug pusė visos organizmo geležies (3-4 g) yra cirkuliuojančių eritrocitų hemoglobine, likusioji dalis - mioglobine, kepenyse bei retikuloendotelinėje sistemoje.
Geležis yra itin svarbus mikroelementas ir mamai, ir vaikeliui. Jis atsakingas už kraujo sudėtį ir deguonies pernešimą į audinius, palaiko smegenų ląstelių vystymąsi, fizinį augimą, hormonų sintezę bei raumenų apykaitą.
Geležies trūkumas ir anemija: priežastys bei simptomai
Deja, šiuolaikiniame pasaulyje geležies stoka yra vienas iš dažniausių mitybos sutrikimų. Geležies trūkumas organizme gali pasireikšti ne tik dėl nepakankamo su maistu gaunamo geležies kiekio, bet ir dėl įvairių fiziologinių ar patologinių būklių. Trūkstant geležies, kraujyje sumažėja eritrocitų, o kartu ir hemoglobino kiekis, todėl atsiranda anemija, dėl kurios gali sulėtėti vaisiaus ir gimusio kūdikio raida. Geležies stoka yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių mitybos sutrikimų, kuris ilgainiui gali išsivystyti ir į mažakraujystę.
Geležies trūkumas gali išsivystyti dėl nepilnavertės mitybos, sergant lėtinėmis virškinamojo trakto ligomis, po operacijų arba daug nukraujavus. Skiriami du šio sutrikimo etapai - geležies trūkumas, nesant anemijos, ir geležies stokos anemija, kuomet geležies atsargos organizme visiškai išsenka. Nors žinoma gana nemažai skirtingų anemijų rūšių, viena iš dažniausiai sutinkamų - geležies stokos anemija. Anemija yra skirstoma į sunkumo laipsnius, pagal hemoglobino (Hb) koncentraciją kraujyje.
Jeigu pasireiškia bendras silpnumas, dėmesio koncentracijos sunkumai, išblyškusi oda, galvos skausmas, plaukų slinkimas, lūžinėjantys nagai, noras valgyti nevalgomus dalykus, pavyzdžiui, ledą arba žemę, menstruacijų sutrikimai, nekontroliuojamas noras judinti kojas, bendras raumenų silpnumas, greitas raumenų nuovargis, tikėtina, kad organizme trūksta geležies. Jei pajutote šiuos simptomus, būtinai kreipkitės į gydytoją. Tik specialistas gali nustatyti diagnozę ir skirti reikiamą geležies preparato dozę, kuri priklauso nuo ligos sunkumo.
Geležies poreikis skirtingais gyvenimo etapais
Didesnį nei įprastai geležies poreikį turi vaikai, paaugliai spartaus augimo laikotarpiu, moterys nėštumo, žindymo laikotarpiu, moterys, kurių mėnesinės ilgos ir gausios, taip pat sportininkai. Pilnai išnešioti kūdikiai gimsta su pakankamai didelėmis geležies atsargomis, kurių įprastai pakanka pirmuosius 6 mėnesius; geležies trūkumo sukelta anemija iki 6 mėn. yra reta. Vaikams nuo 6 mėn. ir vyresniems geležies poreikis pradeda didėti.
Mokslininkai suskaičiavo, kad nuo nėštumo pradžios iki žindymo pabaigos moteris netenka 1200-1400 mg geležies. Tokio kiekio praktiškai neįmanoma atgauti tik iš maisto. Nėštumo metu moters organizme padidėja skysčių kiekis, taigi ir cirkuliuojančio kraujo tūris. Dėl suskystėjusio kraujo sumažėja hemoglobino dalis bendrame jo tūryje. Tai laikoma normaliu reiškiniu. Pagal Pasaulinę sveikatos organizaciją (PSO), mažiausias normaliu laikomas hemoglobino kiekis nėštumo metu yra 110 g/l (ne nėščioms moterims - 120-140 g/l).
Dėl anemijos nėštumo metu atsiranda persileidimo, priešlaikinio gimdymo grėsmė, gali sulėtėti vaisiaus vystymasis, vaikui gresia mažakraujystė pirmaisiais gyvenimo metais. Nėštumo metu, kai vyksta intensyvi eritrocitų gamyba, itin svarbu, kad nepritrūktų geležies, reikalingos vaisiaus ir placentos kraujotakai. Pritrūkti geležies nėštumo metu gali dėl sumažėjusios jos absorbcijos iš virškinamojo trakto, dėl dažną nėščiąją kamuojančio pykinimo ir vėmimo, motorikos sutrikimo ar refliuksinio ezofagito. Pakankamas geležies kiekis žindymo metu svarbus ir pačiai mamai, nes kūdikis šio mikroelemento gauna iš motinos pieno. Be to, geležis padeda maitinančiai mamai greičiau atsigauti po gimdymo. Motinos pienas itin svarbus šio mikroelemento trūkumo prevencijai pirmaisiais gyvenimo mėnesiais - jame esanti geležis yra lengvai pasisavinama.
Mityba nėštumo metu: Slaugos mokyklos mitybos mokymai | @LevelUpRN
Rekomenduojama profilaktinė geležies norma suaugusiesiems yra 8-18 mg per parą. Žemiau pateikiamas bendras rekomenduojamas kasdienis geležies kiekis (mg) pagal amžiaus grupę, remiantis Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinių sveikatos institutų rekomendacijomis:
| Amžiaus grupė | Rekomenduojama paros dozė (mg) |
|---|---|
| Kūdikiai (0-6 mėn.) | 0.27 (iš motinos pieno/mišinio) |
| Kūdikiai (7-12 mėn.) | 11 |
| Vaikai (1-3 m.) | 7 |
| Vaikai (4-8 m.) | 10 |
| Vaikai (9-13 m.) | 8 |
| Paauglės (14-18 m.) | 15 |
| Paaugliai (14-18 m.) | 11 |
| Moterys (19-50 m.) | 18 |
| Nėščiosios | 27 |
| Žindančios moterys | 9-10 |
| Vyrai (19+ m.) | 8 |
Geležies šaltiniai ir papildų formos
Anemijos prevencijai ir gydymui turi reikšmės tinkama mityba. Geležis gali būti skirstoma į heminę ir neheminę geležį. Heminė geležis - tai dvivalentė geležies forma (Fe 2+), kuri gali būti iš karto absorbuojama dvylikapirštėje žarnoje. Neheminė geležis - tai trivalentė geležies forma (Fe 3+), kurios absorbcija dvylikapirštėje žarnoje negalima. Norint įsisavinti pastarąją geležies formą, organizme ji turi būti paveikta specialaus fermento - geležies reduktazės - paverčiančio ją į heminę geležies formą, kuri gali būti absorbuojama žarnyne. Dėl šios priežasties trivalentė geležies forma yra lėčiau absorbuojama.
Pagrindinis geležies šaltinis yra gyvūninės kilmės produktai, kurių sudėtyje yra hemo geležies. Mėsa yra vienintelis maisto produktas, kuriame galime rasti ir heminės, ir neheminės geležies formų. Daugiausia geležies yra jautienoje, avienoje, kepenyse, mažiau - žuvyje, vištienoje. Patartina rinktis jautieną, elnieną, triušieną, kurios turi daug daugiau geležies nei kiauliena bei tuo labiau vištiena. Taip pat geležies ypač gausu elnienoje ir stirnienoje. Šiuose maisto produktuose esanti hemo geležis yra lengvai pasisavinama.
Kituose maisto produktuose: burokėliuose, žalios spalvos lapinėse daržovėse (špinatuose, gražgarstėse, petražolėse ir kt.), ankštiniuose augaluose (lęšiuose, pupelėse), grikiuose, pagarduose (krienuose, sezamų ir moliūgų sėklose), džiovintuose abrikosuose, galime rasti tik neheminės geležies formos. Lyginant su gyvūniniu maistu, ne hemo geležis, esanti augaliniame maiste (daržovėse, vaisiuose, grūduose), pasisavinama daug prasčiau. Taigi, svarbu ne tik tai, kiek produkte yra geležies, o koks jos biologinis prieinamumas. Tačiau bet kuriuo atveju, esant geležies stokos anemijai, su maistu gaunamos geležies kiekio neužtenka. Taip pat reikia žinoti, kad gyvulinės kilmės geležis žmogaus organizmo lengviau pasisavinama nei augalinės kilmės, todėl veganams skirta augalinės kilmės geležis tikrai netiks anemijos gydymui. Renkantis daug geležies turinčius produktus svarbu atsižvelgti ne tik į geležies kiekį, bet ir į jos formą. Hemo geležies yra mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose.
Jei žmogaus mityba neužtikrina reikiamo į organizmo patenkančios geležies kiekio, būtina reguliariai vartoti geležies papildomai. Įprastai žmonės, norintys užtikrinti tinkamą šio mikroelemento kiekį kraujyje, vartoja maisto papildus - grynosios geležies kiekis juose dažnai svyruoja, tačiau beveik niekada neviršija 30 mg. Geležies preparatai yra pagrindinis geležies stokos anemijos gydymo būdas. Geležies papildų vartojimas padeda pasiekti teigiamų rezultatų greičiau nei mitybos pokyčiai.
Dažniausiai vartojami geriamieji geležies preparatai, kurie gali būti įvairių formų: tabletės, kapsulės, skysti tirpalai, lašeliai, tirpūs milteliai ir kt. Sunkios anemijos gydymui kartais naudojami ir intraveninės geležies preparatai. Šie preparatai taip pat yra hemo geležies ir nehemo geležies. Nehemo geležies preparatai yra siejami su prastu virškinamojo trakto toleravimu, dėl to mažėja preparato veiksmingumas. Tokiais preparatais neįmanoma per trumpą laiką padidinti hemoglobino iki reikiamo lygio, ypač trečiąjį trimestrą, kai geležies poreikis išauga, taip pat jie sukelia šalutinius poveikius.
Dirginančio poveikio skrandžiui neturi ir geležies pirofosfatas liposominėse mikrokapsulėse, kurios suyra tik žarnyne ir dėl to mažiau geležies suardoma skrandyje, nėra sąveikos su maistu. "Gintarinės vaistinės" vaistininkė Kristina Šnirpūnienė teigia, kad labiausiai virškinimo traktą dirgina geležies sulfatas, mažiau geležies fumaratas, dar mažiau geležies gliukonatas, o mažiausią šalutinį poveikį turi geležies druskų junginiai su amino rūgštimis - geležies bisglicinatas. Šis junginys ne tik nedirgina skrandžio, bet ir nėra suardomas skrandžio rūgšties - tai aktualu turintiems padidėjusį skrandžio rūgštingumą. Geležies bisglicinatas taip pat nesąveikauja su maistu ir neturi nemalonaus metalo poskonio, kuris yra būdingas geležies preparatams, o tai įprastai būna labai svarbu vaikams arba tiems, kurie yra jautrūs nemaloniems skoniams.
Saugus geležies preparatų vartojimas, ypač kūdikiams
Nėščiųjų anemijos prevencija yra geresnis pasirinkimas nei jos gydymas, o kuo mažiau netenkama geležies, tuo lengviau jos kiekį atkurti. Jei organizmas praranda geležies dėl fiziologinių ar patologinių būklių, kuomet išsivysto anemija bei pasireiškia klinikinių geležies trūkumo požymių, tokiu atveju reikėtų rinktis geležies preparatus, turinčius didesnį geležies kiekį bei pasižyminčius didesniu terapiniu aktyvumu. Preparatus labai svarbu vartoti tiksliai taip, kaip nurodė gydytojas arba vaistininkas.
Gydymo metu reikia ne tik atstatyti normalią hemoglobino koncentraciją kraujyje, bet ir sukaupti geležies atsargas, todėl gydymas turi būti tęsiamas net ir tada, kai hemoglobinas pasiekia normą. Geležies preparatus reikia vartoti ilgą laiką: mažiausiai 3 mėnesius, dažniausiai - ilgiau, norint pasiekti pakankamą stabilų hemoglobino bei feritino (organizmo geležies atsargas rodančio baltymo) kiekį. Geriamųjų geležies preparatų vartojimo efektas pasireiškia po 3-4 d.: kraujo tyrime stebimas padidėjęs retikulocitų skaičius, rodantis eritrocitų gamybos suaktyvėjimą, po 7 d. Hemoglobinas pradeda kilti jau po pirmo mėnesio, bet geležies rezervui organizme atstatyti reikia laiko. Norint įvertinti gydymo efektyvumą, žmonėms, vartojantiems geležies preparatus, pakartotinis kraujo tyrimas turėtų būti atliekamas bent jau po 3 mėnesių gydymo laikotarpio. Sergant mažakraujyste, geležies preparatai vartojami 3-6 mėnesius.
Jei žmogus serga anemija, apie reikiamą elementinės geležies kiekį apytikriai galima spręsti pagal anemijos sunkumo laipsnį. Esant lengvai anemijos formai, dvivalentės geležies skiriama apie 3-5 mg/kg/d., vidutinei - 5-8 mg/kg/d., sunkiai - 8-10 mg/kg/d. Vartojant dideles geležies dozes, padidėja šalutinio poveikio rizika. Kad sumažintumėte šalutinio poveikio riziką, geležies papildus vartokite tik taip, kaip nurodyta, ir niekada nevartokite daugiau, nei reikia. Per dideli geležies kiekiai yra toksiški organizmui.
Ypatingą dėmesį reikia skirti geležies preparatų vartojimui kūdikiams ir mažiems vaikams. "Esam dvynukai, neišnešiotukai. Mes naudojam tecnoferbambini, ji tokia su saldumu. Daktarė rekomendavo šiek tiek virintu vandenuku ją praskiesti ir su švirkštu sugirdyti." Kai kurie tėvai duoda geležį "labai palengva, po truputi sugirdydavau kai užmigdavo". Geležį galima įpilti į gėrimą arba į maistą. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad jei vaikas jau primaitinamas, "nemaišyti su pieno produktais, nes stabdo, prastina geležies įsisavinimą".
Vitaminas C padeda geležiai įsisavinti labiau. Tačiau kai kurių vaikų organizmas geležį įsisavina sunkiau, net ir valgant mėsą. Jei vaikas geležies preparatus toleruoja sunkiau, gali pasireikšti pilvo skausmas ar raižymas, viduriavimas.
Svarbu žinoti: geležies absorbciją veikiantys veiksniai ir vartojimo laikas
Svarbu atkreipti dėmesį, kad geležis sąveikauja su maistu - susidaro netirpūs ir blogai įsisavinami junginiai. Pavyzdžiui, geležis sąveikauja su taninais, esančiais kavoje, arbatoje, raudoname vyne, ir kalciu, kurio yra pieno produktuose, sojos baltymuose, kiaušiniuose, košėse. Maistas gali sumažinti geležies įsisavinimą net iki 40 proc. Be to, ne hemo geležies absorbciją virškinamajame trakte gali sumažinti maiste esančios medžiagos, tokios kaip taninai, fitatai ar chelatai, o hemo geležies pasisavinimui šios medžiagos įtakos neturi. Geriausia geležies papildus vartoti tuščiu skrandžiu.
Siekian efektyviausio geležies įsisavinimo, patartina geležies preparatus vartoti 1 val. prieš valgį arba 2 val. po valgio. Geležies preparatus dažniausiai rekomenduojama vartoti 1-2 val. prieš valgį. Dauguma gamintojų rekomenduoja geležies preparatus vartoti pusvalandį prieš valgį. Tačiau kai kuriems žmonėms gali prireikti geležies vartoti su nedideliu maistu ar užkandžiu, kad išvengtų skrandžio sutrikimų ir kito šalutinio poveikio. Su maistu taip pat nesąveikauja geležies hidroksido ir polimaltozės junginys, kuris dėl savo panašumo į feritiną yra gerai įsisavinamas.
Geležis sąveikauja ne tik su maistu, bet ir su kitais vitaminais, mikroelementais ir vaistais. Geležies įsisavinimą didina kartu vartojamas vitaminas C, varis, cinkas; kraujo gamyboje kartu dalyvauja vitaminas B12, folio rūgštis - geležies ir folio rūgšties derinys ypač naudingas nėštumo metu. Tuo tarpu geležies įsisavinimą mažina vitaminas E, kalcis, magnis, aliuminis, esantis vaistų rūgštingumui mažinti sudėtyje. Geležies rezorbciją blogina cholesterolį mažinantys vaistai, o pati geležis blogina chinolonų grupės antibiotikų ir tiroksino veikimą. Todėl tarp vaistų ir geležies preparatų vartojimo reikia daryti valandos-dviejų pertrauką.
Geležis turi būti absorbuojama rūgščioje aplinkoje. Jūsų skrandis yra natūraliai rūgštus, todėl geležis gali būti tinkamai suvirškinta ir pasisavinta. Tačiau dėl tam tikrų vaistų ir kitų veiksnių skrandis gali tapti mažiau rūgštus. Jei skrandžio pH tampa per didelis, Jūsų organizmas gali nesugebėti tinkamai įsisavinti geležies. Protonų siurblio inhibitoriai (Prevacid, Prilosec ir kt.) yra viena iš vaistų rūšių, kurie didina skrandžio pH, todėl jis tampa mažiau rūgštus. Todėl norint išvengti blogo geležies pasisavinimo, būtina vengti vartoti geležį kartu su PPI. Tuo tarpu vitaminas C, didindamas skrandžio rūgštingumą, gali padėti geležies įsisavinimui. Nustatyta, kad vitamino C turtingų maisto produktų ar gėrimų vartojimas kartu su geležies papildais didina geležies absorbciją.
Kuo didesnis bus geležies trūkumas organizme, tuo ji bus geriau įsisavinama, tačiau šimtu procentų išgertos geležies organizmas tikrai nepasisavins. Kai kurie tyrimai rodo, kad geležies vartojimas kas antrą dieną gali būti veiksmingesnis nei kasdien. Vieno tyrimo metu nustatyta, kad geležies papildų vartojimas pakaitomis 40-50 % padidino geležies absorbciją, palyginti su papildų vartojimu paeiliui. Vieno tyrimo duomenimis, geležies papildų vartojimas pakaitomis gali užtrukti ilgiau, kol išnyks geležies stokos anemija, tačiau taip pat gali pasireikšti mažiau šalutinių poveikių virškinimo traktui (skrandžiui). Tai gali patikti kai kuriems žmonėms, ypač jei geležies papildai sukelia nemalonų šalutinį poveikį. Tačiau pakaitinis dienos papildų vartojimas gali netikti tiems, kurie serga sunkia geležies stokos anemija.
Galimas šalutinis poveikis ir atsargumo priemonės
Tačiau negalima pamiršti ir geležies šalutinio poveikio virškinimo traktui, dėl kurio gali pasireikšti šleikštulys, pykinimas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Galimas toks šalutinis geležies papildų poveikis: juodos išmatos, vidurių užkietėjimas, viduriavimas, pykinimas, dantų dėmės (vartojant skystus geležies papildus), vėmimas. Jei geležies vartojate per daug, gali pasireikšti papildomas šalutinis poveikis. Tai skrandžio skausmas, opos, skrandžio uždegimas ir cinko trūkumas.
Geležies tabletes nurykite sveikas: Geležies tabletės kramtomos arba traiškomos gali sumažinti jų veiksmingumą. Geležies papildus vartokite tik taip, kaip nurodyta. Saugokitės alerginės reakcijos požymių: Nors ir retai, kai kurie žmonės gali būti alergiški geležies papildams. Jei pasireiškia sunkios alerginės reakcijos (anafilaksijos) požymiai, nedelsdami kreipkitės į gydytoją. Prieš pradėdami vartoti geležies papildų, turėtumėte apsvarstyti keletą veiksnių. Pasitarkite su sveikatos priežiūros paslaugų teikėju: Sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas gali padėti nustatyti, ar jums reikia vartoti geležies papildų ir kokią jų dozę.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
