Lietuvos vaikų literatūros lobynas yra neįtikėtinai turtingas ir įvairiapusis. Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, 2016 metų vasarą skaitančiajai suaugusiųjų bendruomenei buvo pateiktas 500 vaikų, paauglių ir jaunimo knygų, išleistų nuo XIX a. vidurio iki šių dienų, sąrašas. Šis projektas, kurį sumanė ir įgyvendino Tarptautinės vaikų ir jaunimo literatūros asociacijos (IBBY) Lietuvos skyrius kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, leido išrinkti šimtą pačių vertingiausių kūrinių.

Žvilgtelėjus į „Šimtas knygų vaikams ir Lietuvai“ sąrašą, akivaizdu, kad ne veltui Lietuva vadinama lyrikų kraštu. Pirmajame sąrašo dešimtuke karaliauja eiliuoti tekstai - net 8 iš 10 pozicijų užima poezija, poemos ir eiliuotos pasakos. Pirmosiose vietose atsidūrė Salomėjos Nėries „Eglė Žalčių karalienė“, Sigito Gedos „Baltoji varnelė“ ir Maironio „Jūratės ir Kastytis“.
Iš viso į šimtuką pateko net 30 eiliuotų knygų, o likusią dalį sudarė pasakos, realistinė proza bei tautosakos rinkiniai. Pasak projekto iniciatoriaus doc. dr. Kęstučio Urbos, nors kai kurios knygos jau laikytinos literatūros istorija, daugelis jų - net ir senesnės - tebėra aktualios ir skaitytinos vaikams šiandieną.
Norint ugdyti mažųjų literatūrinį skonį, verta atsigręžti į pripažintus autorius, kurių kūryba tapo neatsiejama Lietuvos kultūros dalimi. Pateikiame trumpą žymiausių autorių apžvalgą:
Lietuvos vaikų literatūroje galima išskirti skirtingus laikotarpius ir žanrus, kurie formavo skaitytojų kartas:
| Kategorija | Autoriai / Kūrinių tipai |
|---|---|
| Klasika (sovietmetis) | Eduardas Mieželaitis, Ramutė Skučaitė, Kazys Saja |
| Tautosaka | Liaudies pasakos, mįslės, sakmės (sudarytojai A. Liobytė, N. Vėlius) |
| Šiuolaikinė paauglių literatūra | Kristina Gudonytė, Gendrutis Morkūnas, Akvilina Cicėnaitė |

Knygos yra savitas ir patrauklus ramybės, žinių bei įvairių patirčių pasaulis. Kad šis pasaulis taptų artimas, rekomenduojama skaityti vaikams nuo mažumės. Lietuvių literatūra vaikams suteikia ne tik pažintinį turinį, bet ir kultūrinį identitetą, padeda suprasti gimtąją kalbą ir jos grožį. Svarbu, kad vertingi kūriniai būtų nuolat ir kokybiškai perleidžiami, tapdami orientyru ieškantiems laiko patikrintų literatūros lobių.