Naujagimio priežiūra karštomis dienomis: svarbiausi patarimai tėvams

Į Lietuvą plūstelėjus karščio bangai, visi išleipome: šalti gėrimai ir ledai nebeatgaivina, apetito nėra, o jėgų dirbti visai nebeliko. Ne ką lengviau šiuos karščius išgyvena ir mūsų mažieji. Vasaroms mušant karščio rekordus, tenka pripažinti, kad karštis visai nepadeda mūsų kūdikiams miegoti ramiau, o ir mus neramina perkaitimo tikimybė. Kūdikio, mažo vaiko organizmas labai jautrus aplinkos sąlygų pokyčiams: jie greičiau perkaista, netenka skysčių, tampa vangūs. Vaiko kūnas ne taip greitai prisitaiko prie temperatūros pokyčių kaip suaugusiojo, todėl karštis jį veikia labiau. Saugios vasaros atostogos su šeima prasideda nuo rūpinimosi mažylių sveikata.

Naujagimių termoreguliacija yra gerokai silpnesnė nei mūsų, todėl liesdamiesi oda, jie gali geriau sureguliuoti savo kūno temperatūrą. Tad svarbu žinoti, kaip tinkamai elgtis, kad apsaugotume mažuosius nuo karščio keliamų pavojų.

Saugus buvimas karštomis dienomis

Apsauga nuo tiesioginių saulės spindulių ir karščio

Visiems be išimties žmonėms rekomenduojama vengti saulės atokaitos pačiomis karščiausiomis valandomis: nuo 11 val. ryto iki 16 val. vakaro. Su mažyliu į lauką išeikite anksti ryte arba vakare, o dieną praleiskite vėsiose, gerai vėdinamose patalpose. Jeigu įmanoma, likite viduje, ypač karščiausiu paros metu, nuo 11 val. iki 17 val.

Kad apsisaugotumėte nuo plūstančio karšto oro ir saulės spindulių, dienos metu kambarių langus uždarykite ir uždenkite šviesiomis užuolaidomis ar žaliuzėmis. Anksti rytą ir vėlai vakare praverkite visus namų langus ir leiskite gyvenamajai patalpai prisipildyti vėsaus oro. Gerai savijautai svarbi ne tik oro temperatūra, bet ir drėgmė. Jei namuose super karšta, migdykite kūdikį tik su sauskelnėmis, bet nakties metu įprastai temperatūra nukrenta, todėl kiek po vidurnakčio įvilkite į ploną 0,5 TOG miegmaišį ar vystyklą-miegmaišį.

Jei vis dėlto dieną leidžiate gamtoje - prie ežero, upės ar jūros - rekomenduojama būti šešėlyje: medžių pavėsyje, po saulės skėčiu ir pan.

Saugumas lauke ir transporte

Kūdikiai perkaista greitai ir sunkiai ištveria aukštesnę temperatūrą, tad labai svarbu užtikrinti jų saugumą ne tik namuose, bet ir lauke ar transporte. Niekada nepalikite mašinoje vaikų vienų, net ir trumpam, nes jie gali labai greitai perkaisti. Stovinčiame automobilyje temperatūra gali būti 30-40 °C didesnė nei lauke.

Kūdikių vežimėlius taip pat reikia naudoti atsargiai. Niekuomet neuždenkite lopšio rankšluosčiu ar kitu audeklu, nes dėl to sutrinka oro judėjimas ir kūdikiui tampa karščiau. Kūdikio vėžimėlį uždenkite tik plonu audiniu, kad oras cirkuliuotų. Norėdami apsaugoti vaiką nuo tiesioginių saulės spindulių, tėvai pridengia vežimėlį tankiu audiniu, tačiau tokia apsauga sukuria šiltnamio efektą ir neleidžia orui cirkuliuoti. Vežimėlis pastatomas saulės atokaitoje. Net jei vežimėlis sukuria šiokį tokį pavėsį, saulėje palikto vežimėlio (ypač lopšio) vidus įkaista. Vaiko vežimėlį būtų geriausia dengti specialiu tinkleliu nuo uodų ir erkių.

Tinkama apranga

Dažnai pirmojo vaikelio susilaukę tėvai dar nežino, kaip tinkamai aprengti kūdikį. Vaikutį aprenkite lengvais, laisvais, natūralaus pluošto drabužėliais. Labai svarbu, kad jo drabužiai būtų iš natūralių, lengvų, orui laidžių audinių. Aprangai rekomenduojama pasirinkti medvilninius rūbelius (turėkite plonesnės ir storesnės medvilnės), nevaržančius judesių. Idealiausia - matuoti mažylio kūno temperatūrą.

• Namuose: Karštą vasaros dieną kambaryje visiškai pakaks sauskelnių ir smėlinuko trumpomis rankovėmis. Jeigu turite galimybę, vaikutį dažniau laikykite nuogu užpakaliuku arba rinkitės daugkartinius vystyklus. Namuose nededame nei kepurytės, nei pirštinyčių. Naktį miegui rinkitės vėsiausią būsto kambarį.
• Lauke: Prieš einant į lauką, atkreipkite dėmesį į jutiminę oro temperatūrą, vėjo stiprumą. Einant į lauką, kūdikį aprenkite taip, kad kuo daugiau uždengtumėte kūno paviršiaus. Dieną esant karščiams, rekomenduojama vaikus rengti šviesiais, laisvais drabužiais, būtinai uždėti kepurę. Tam puikiai tiks ploni, laisvi marškinėliai ilgomis rankovėmis, ilgos kelnytės. Nepamirškite plačiabrylės skrybėlės ar kepurytės, kuri uždengtų spranduką. Tai yra svarbi apsauga nuo saulės: kūdikius iki 6 mėn. Labai svarbu saugoti kūdikių ir vaikų akis nuo saulės. Vaikų regėjimas vis dar formuojasi, o akys negali taip efektyviai filtruoti kenksmingų UV spindulių. Kūdikius iki 6 mėnesių rekomenduojama rengti plonais medvilniniais ilgomis rankovėmis (išvengti tiesioginių saulės spindulių) smėlinukais bei plonomis kelnytėmis.

Hidratacija - gyvybiškai svarbi

Vienas svarbiausiu patarimų - gerti pakankamai skysčių. Vanduo turėtų būti pagrindinis vaiko dienos gėrimas. Naujagimiai, kūdikiai ir maži vaikai negali pasakyti, kada yra ištroškę, o vyresni vaikai dažniausiai būna per daug užsiėmę žaidimo aikštelėje, kad paprašytų atsigerti.

Žindomų kūdikių maitinimas

Bet kuriuo metų laiku rekomenduojama kūdikius žindyti pagal poreikį: taip dažnai ir taip ilgai, kiek jie to nori. Vis dėlto karštą vasaros dieną skysčių poreikis išauga ir mažyliams krūtį reikėtų pasiūlyti dar dažniau. Kartais jie krūtį žįs ilgai ir godžiai, kitą kartą - trumpai ir tik numalšins troškulį. Svarbu žinoti, kad kūdikiui iki 6 mėn. visiškai užtenka mamos pieno arba pieno mišinio, tad papildomai duoti atsigerti vandens jam nereikia. Išimtinai tik žindomiems, dar neprimaitinamiems kūdikiams papildomų skysčių duoti nerekomenduojama ir nereikia. Pradėjus žįsti teka liesesnis, vandeningesnis pienas, skirtas kūdikiui atsigerti, o tęsiant žindymą ima bėgti riebesnis pienas, kuriuo vaikelis pasisotina.

Krūtimi ar iš buteliuko maitinami jaunesni nei 6 mėn. kūdikiai, esant karštesniam orui, turėtų būti maitinami dažniau. Krūtimi maitinančioms mamoms svarbu pačioms gerti daugiau skysčių - tai užtikrins sklandžią pieno gamybą.

Papildomi skysčiai ir gėrimai

Primaitinamiems, skysčius jau vartojantiems kūdikiams nuo 6 mėn. Vyresniems nei 6 mėn. kūdikiams tarp maitinimų galima duoti atsigerti atvėsinto vandens. Primaitinamiems kūdikiams siūlykite atsigerti vandens. Pradėjus primaitinimą, kūdikiui reikėtų periodiškai pasiūlyti švaraus, negazuoto vandens.

Norėdami praturtinti kūdikio mitybą, tėvai neretai girdo kūdikius ir vaikus sultimis, tačiau reikėtų prisiminti, kad net ir šviežiai spaustose sultyse yra ypač daug cukraus, todėl kūdikis gali pasisotinti ir nenorėti valgyti. Verta prisiminti, kad mitybos požiūriu visi gėrimai, išskyrus vandenį, yra maistas. Sultys, kompotas, saldinta arbata galėtų būti duodami labiau kaip desertas, skirtas saikingai pasmaguriauti.

Dehidratacijos požymiai ir stebėjimas

O Jūs, kad būtumėte tikra, jog kūdikiui tikrai pakanka skysčių, stebėkite jo šlapinimąsi. Nuspręsti, ar vaikas gauna pakankamai skysčių, galima atsižvelgus į tai, ar jis dažnai šlapinasi. Pagrindinis požymis, kad kūdikiui trūksta skysčių - retas šlapinimasis, sumažėjęs keičiamų sauskelnių kiekis.

Jeigu tik pajusite, jog sauskelnės darosi lengvesnės, ar pamatysite, jog šlapimas tamsėja, įgauna kvapą, nieko nelaukite - iš karto pasiūlykite krūtį ir žindykite kas 1 - 1,5 val. tol, kol vaikutis vėl pradės šlapintis įprastai. Žindomas kūdikis vis prašo krūties, o primaitinamas - siekia buteliuko, gertuvės.

Kūno temperatūros reguliavimas ir vėsinimas

Aktyvumo skatinimas ir vėsinimas prieš maitinimą

Neretai mamos skundžiasi, jog per karščius vaikučio elgesys pasikeičia: jis tampa mieguistesnis, krūtį žinda vangiai ir trumpai. Kad kūdikis būtų aktyvesnis, prieš žindydama jį pervystykite, apiplaukite užpakaliuką vėsiu vandeniu, nurenkite smėlinuką. Glauskite visiškai nuogutį prie savo nuogos krūtinės - vaikučiui bus ne taip karšta, jis ilgiau išliks budrus. Leiskite žįsti krūtį tol, kol pats paleis, ir pasiūlykite vėl, kai tik paprašys. Jei manote, jog iš tiesų žindo trumpai ir užmigo dar nepasisotinęs, darykite trumpesnes pertraukas tarp žindymų: pažindykite praėjus 1 - 1,5 val. nuo praėjusio maitinimo pradžios.

Glauskite naujagimį prie krūties ir žindykite pagal poreikį. Nenustebkite, jei dieną snūduriavęs ir „tinginiavęs“ mažylis vakare taps aktyvesnis ir pradės garsiai reikalauti krūties: nukritus aplinkos temperatūrai ir mes, suaugę žmonės, pasijaučiame geriau, tampame aktyvesni. Išnaudokite šiuos momentus ir žindykite jį taip dažnai ir taip ilgai, kiek jis to nori. Gali būti, kad vaikutis bus irzlus (išvargęs po dienos karščių), blaškysis, net kelias valandas nesitrauks nuo krūties (žįs, tada ilsėsis 20 - 30 min. ir vėl kvies mamą). Tai yra visiškai normalu: tokiu būdu kūdikis raminasi, „atsigriebia“ už prarastą laiką, pasisotina ir stimuliuoja laktaciją.

Maudynės ir aptrinimai

Esant karščiams, vaiką galite atvėsinti aprengę drėgnais drabužiais, apdėję lovelę drėgnais rankšluosčiais arba paklodėmis. Labai karštomis dienomis kūdikį galite aptrinti drungname vandenyje sudrėkinta marle ar rankšluosčiu. Kūdikį aptrinkite drėgnu audiniu. Trinti reikėtų švelniai, lengvai tapšnojant. Reguliariai pavalykite kūdikio pėdas, riešus, pažastis ir kitus linkius su rankšluosčiu, sudrėkinti šiltame, NE ŠALTAME vandenyje.

Maudykite kūdikį vonelėje arba baseinėlyje. Mažus kūdikius dažniau maudykite vonelėje, o stabiliai sėdinčius - jau galite sodinti į mažą baseinėlį, palaistyti vandeniu. Vanduo turėtų būti drungnas, bet ne šaltas. Minimali vandens temperatūra turėtų būti 30-32°C. Jau sėdintį kūdikį galima įsodinti į vonelę ar nedidelį baseiną su drungnu vandeniu, atsargiai palaistyti vandens iš laistytuvo: paprastai kūdikiams ši pramoga labai patinka, tačiau stebėkite vaikelio reakciją, vandeniu leiskite mėgautis iki 15-20 minučių, procedūrą atlikite ne dažniau nei kas 2-3 valandas.

Baseinėlį statykite pavėsyje, po medžiu ar po skėčiu. Saulės atokaitoje besiturškiantis vaikas gali labai greitai nudegti! Jei renkatės maudynes atviruose vandens telkiniuose atsižvelkite į vandens telkinio temperatūrą: atvirų vandens telkinių temperatūra gali būti per žema kūdikiams. Ruošiantis maudynėms, labai svarbu pratintis po truputį: iš pradžių reikėtų vandenyje pabūti porą minučių, palaipsniui laiką ilginant iki 10 minučių ir pan. Vyresni vaikai turėtų maudytis tik prižiūrimi suaugusiųjų, jiems būtina vilkėti liemenę, kadangi iš plaukimo rato dažnai išsmunkama, o nuo čiužinio galima nesunkiai nukristi: tai gerokai padidina skendimo riziką.

Oro kondicionieriaus naudojimas

Nors tai pats lengviausias sprendimas, tenka girdėti, kad kūdikių tėvai jo baiminasi ir NEJUNGIA kondicionieriaus namuose ar mašinoje. Visai be reikalo! Juk pietų šalyse taip pat augina kūdikius ir visuose namuose naudoja kondicionierius. Kas iš tiesų kelia pavojų, tai staigus ir ženklus temperatūros pokytis. Todėl kondicionierių nustatykime ne daugiau nei 5 laipsniais žemiau nei temperatūra lauke ar kitame kambaryje.

Perkaitimas ir šilumos smūgis: požymiai ir pirmoji pagalba

Perkaitimo ir dehidratacijos požymiai

Kūdikiai perkaista greitai ir sunkiai ištveria aukštesnę temperatūrą. Dėl perkaitimo kūdikiui gali pasireikšti prakaitinė ir iššutimai. Kūdikio oda yra karšta, drėgna, lipni. Kūdikis ištroškęs. Žindomas kūdikis vis prašo krūties, o primaitinamas - siekia buteliuko, gertuvės. Jei tik pajusite, jog sauskelnės darosi lengvesnės, ar pamatysite, jog šlapimas tamsėja, įgauna kvapą, nieko nelaukite - iš karto pasiūlykite krūtį ir žindykite kas 1 - 1,5 val. tol, kol vaikutis vėl pradės šlapintis įprastai.

Šilumos smūgio simptomai ir neatidėliotina pagalba

Jei vaikui pasireiškia išvardyti požymiai, pakyla kūno temperatūra, oda tampa raudona, karšta ir sausa, padažnėja kvėpavimas, pykina, jis praranda sąmonę - tai ženklai, kurie įspėja, kad vaiką ištiko šilumos smūgis. Būtina kreiptis į gydytojus. Tokiu atveju nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą, nuneškite vaiką į vėsią aplinką ir nuvilkite drabužius. Kol jie atvyks, rekomenduojama perkelti vaiką į vėsią patalpą ir nurengti nereikalingus drabužius. Pasiūlykite vaikui atsigerti, o perkaitusiam, krūtimi maitinamam kūdikiui krūtis turi būti siūloma kuo dažniau.

Mažinkite kūno temperatūrą visais įmanomais būdais (šlakstydami vėsiu vandeniu, paguldydami į vėsią šaltą vonią, apdengdami vėsiais šaltais drabužiais). Jei vaikas nesąmoningas, paguldykite ant šono ir patikrinkite, ar normaliai kvėpuoja. Jaunesniems nei 1 m. kūdikiams reikalinga kitokia kūno padėtis. Paimkite kūdikį ant rankų, nuleiskite galvą žemyn ir patikrinkite, ar liežuvio padėtis netrukdo kvėpuoti, o jei vemia, įsitikinkite, kad nespringsta. Palaikykite galvą ranka. Jei vaikui mažiau nei vieneri metai, kreipkitės į gydytoją net jei nudegimas atrodo nesunkus.

Karščiavimas: kada nerimauti ir kaip elgtis

Karščiavimo priežastys karštomis dienomis

Vaiko karščiavimo priežastys gali būti nereikšmingos, bet taip pat gali įspėti apie rimtą ligą. Viena vertus, karščiavimą gali sukelti stiprios emocijos, nuovargis ar perkaitimas, kita vertus, tai gali būti daugiau ar mažiau pavojingų virusinių ar bakterinių infekcijų simptomas. Kūdikių karščiavimas skatina imuninę sistemą kovoti su mikrobais ir pažeisti virusus. Aukšta temperatūra vaikui gali pakilti net kelis kartus per mėnesį. Tai nėra blogai, nes skatina imuninę sistemą kovoti su mikrobais ir kenkia virusams. Problema kyla tik tada, kai kūno temperatūra pakyla per greitai. Tada aukšta temperatūra gali būti pavojinga, nes slopina imunines reakcijas ir sukelia dehidrataciją ir organizmo išsekimą. Nedidelį karščiavimą paprastai sukelia perkaitimas. Tokiu atveju neretai užtenka nurengti dalį drabužėlių. Tačiau per greitai kylanti kūno temperatūra gali sukelti dehidrataciją ir organizmo išsekimą.

Kūdikio karščiavimą gali sukelti įvairios priežastys: kartais jis atsiranda dėl perkaitimo, neseniai atliktos vakcinacijos, uždegimo, virusinių ir bakterinių infekcijų. Svarbu atskirti perkaitimo sukeltą karščiavimą nuo ligos simptomų.

Kada kreiptis į gydytoją

Ilgiau nei 2-3 paras karščiuojantį vaiką turi apžiūrėti gydytojas. Dėl kokios temperatūros turėtų nerimauti kūdikio tėvai? Mažo laipsnio karščiavimas - 37,1-37,9 °C. Apie kūdikio karščiavimą galima kalbėti, kai termometras rodo 38 °C. Tokią temperatūrą turinčius kūdikius iki 6 mėnesių amžiaus turi apžiūrėti gydytojas, vyresnius kūdikius gydytojas turi apžiūrėti tada, kai jų temperatūra pakyla virš 38,4 °C. Kada karščiavimas vaikui tampa pavojingas? Jeigu iki 4 metų amžiaus vaikui temperatūra pakyla iki 40 °C, būtina kuo greičiau duoti karščiavimą mažinančių vaistų.

Ilgai besitęsiantis vaiko karščiavimas be kitų simptomų yra įspėjimas skubiai kreiptis gydytojo konsultacijos. Be to, kuo greičiau reikėtų pasikonsultuoti su pediatru, jeigu kūdikis neišnešiotas, kenčia nuo imunodeficito ar turi įgimtų ydų.

Karščiavimo mažinimas

Kada reikia mažinti karščiavimą? Rekomenduojama tais atvejais, kai temperatūra yra didesnė nei 38 °C. Tai padaryti galima tiek vaistais, tiek tradicinėmis priemonėmis.

1. Tradicinės priemonės: Kūdikių karščiavimui sumažinti gali būti naudingos tradicinės priemonės: šalti kompresai, vėsinanti vonelė, drėgna paklodė. Kūdikiams, kurių temperatūra yra žemesnė nei 38,5 °C, nerekomenduojama duoti vaistų.
   • Vėsūs kompresai: Tai vienas populiariausių ir efektyviausių kūno temperatūros mažinimo būdų. Verta naudoti kompresus su vėsiu vandeniu. Tiesiog sušlapinkite audeklą ir uždėkite ant kūdikio kaktos arba pilvo.
   • Vėsinamoji vonelė: Vandens temperatūra turi būti beveik tokia pati kaip kūno, t. y. jeigu kūno temperatūra yra 38,5 °C, geriausia, kad vanduo būtų 0,2 laipsnio žemesnis. Greitas vėsinimas gali sukelti traukulius, todėl rekomenduojama tai daryti palaipsniui.
   • Drėgna paklodė: Suvyniokite kūdikį į lengvai sudrėkintą paklodę ir trumpai atvėsintą kūną nušluostykite ir įvyniokite į sausą ploną antklodę.
2. Vaistai: Vaiko karščiavimo mažinimas labai dažnai siejamas su vaistų, kurių sudėtyje yra vienos iš medžiagų - paracetamolio ar ibuprofeno, - vartojimu. Ibuprofenas nerekomenduojamas sergant inkstų ligoms ir esant dehidratacijai. Jeigu vaikas serga vėjaraupiais, ibuprofenas taip pat nerekomenduojamas. Vaikams iki 12 metų amžiaus negalima duoti vaistų, kurių sudėtyje yra acetilsalicilo rūgšties, nes tai gali sukelti rimtų komplikacijų, įskaitant kepenų pažeidimą. Svarbu laikytis gydytojo nurodymų dėl vaisto dozės ir vartojimo dažnio. Vaistus galima įsigyti tiek kaip sirupą, tiek kaip žvakutes. Reikia atsiminti, kad dozę būtina koreguoti pagal vaiko svorį.

Kaip matote, kūdikio vėsinimas yra veiksmingiausias būdas norint sumažinti karščiavimą. Taip pat verta prisiminti apie tinkamą hidrataciją, geriausia vaikui duoti atvėsinto virinto vandens. Tokiu atveju organizmas nepraras vandens.

Matuoti temperatūrą kūdikiui nelengva. Patogiausia naudoti specialias prie kaktos klijuojamas juosteles. Deja, jų nerekomenduoja pediatrai, nes juostelės tiksliai nepadeda nustatyti temperatūros. Vaistinėse galima įsigyti infraraudonųjų spindulių termometrų, matuojančių temperatūrą ausyje, prie smilkinio ar kaktos; čiulptukų su termometrais; elektroninių matuoklių, kišamų į tiesiąją žarną. Europos Sąjunga neberekomenduoja naudoti tradicinių stiklinių ir gyvsidabrio pripildytų termometrų.

tags: #kaip #rengti #naujagimi #per #karscius

• Animatoriai vaikams Vilniuje: burbulų šou ir dar daugiau
• Strategija „Cipollino“
• parama tėvų globos netekusiems vaikams
• Sužinokite, kas keičiasi Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme
• sužinokite daugiau apie Pirmosios ponios kelią į šį statusą