Gripas nėštumo metu: prevencijos svarba ir patarimai būsimoms mamoms
Kasmet, atšalus orams, iškyla klausimas - skiepytis nuo gripo ar nesiskiepyti? Diskusijos kaskart vis karštesnės, lyg iškiltų nauja ir iki tol nenarstyta tema. Vienas populiariausių ir ypatingas aistras keliančių gandų, kad skiepai yra neva farmacijos kompanijų pramanas siekiant pasipelnyti, o juos rekomenduojantys gydytojai suinteresuoti finansiškai, todėl pacientams nepasako tiesos.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro infekcinių ligų gydytoja Gabrielė Gaižutytė tiems, kuriuos jaudina tokie ir panašūs gandai, pataria kliautis ne jais, o argumentais. Argumentai išdėstyti moksliniuose medicinos straipsniuose, juose pateikiami klinikinių tyrimų duomenys. Gydytoja atkreipia dėmesį, jog duomenis apie skiepus pateikia tokios pripažintos ir nepriklausomos struktūros kaip Pasaulio sveikatos organizacija, JAV ir Europos Sąjungos sveikatos kontrolės centrai. Visos šios organizacijos teigia, kad skiepai nuo sezoninio gripo yra vienintelė efektyvi gripo infekcijos kontrolės ir profilaktikos priemonė. Tuo tarpu mokslas nėra įrodęs, kad gripo vakcina yra žalinga.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai informuoja, jog šiuo metu Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis didėja. Todėl dabar yra pats tinkamiausias metas apsispręsti dėl skiepų.
Kas yra gripas ir kaip juo užsikrečiama?
Gripas - labai užkrečiama kvėpavimo takų liga, kurią sukelia virusai, plintantys oro lašeliniu būdu. Gripo virusai plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint, kurios pasklinda ore ir nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę.
Gripas - tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, kurią sukelia A arba B gripo virusai. Ji pasireiškia protrūkiais ir epidemijomis visame pasaulyje, dažniausiai žiemos sezono metu. Gripas paprastai prasideda staiga prasidėjusiu karščiavimu, neproduktyviu kosuliumi ir mialgija. Kiti nespecifiniai simptomai: bloga savijauta, gerklės skausmas, pykinimas, nosies užgulimas ir galvos skausmas.
Kodėl nėščiosios priskiriamos rizikos grupei ir gripas joms pavojingesnis?
Tai ypač aktualu kūdikio besilaukiančioms moterims. Jas Pasaulio sveikatos organizacija įtraukė į rizikos grupę. Joje taip pat atsidūrė mažyliai nuo šešių mėnesių iki penkerių metų, senyvo amžiaus asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, bei sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Nėštumo metu slopinama imuninė sistema, todėl būdama nėščia esate mažiau pajėgi kovoti su infekcijomis nei anksčiau. Besilaukiančioms moterims gripo komplikacijų rizika ir tikimybė, kad dėl šios infekcijos jos bus paguldytos į ligoninę, yra daug didesnė nei kūdikio nesilaukiančių bendraamžių moterų. Priežastis ta, kad nėščiosios imuninės sistemos aktyvumas yra prislopintas. Kūdikio imuninę sistemą pilvelyje sudaro tiek tėvo, tiek motinos genetinio fondo pusės. Motinos imuninė sistema tarsi kovoja su vyro imunine sistema.
Jei mamos imuninė sistema sugebėtų sunaikinti tėvo perduotą informaciją, gyvybė būtų neįmanoma, tačiau to neįvyksta, nes nėščiosios imuninės sistemos stiprumas yra prislopintas. Dėl šios priežasties besilaukianti moteris tampa daug neatsparesnė infekcijoms, todėl priklauso rizikos grupei.
Nėštumo metu gimda yra didžiulė, vaisius spaudžia plaučius, diafragmą, krūtinės ląstą. Tai blogina plaučių būklę, dusulys, kvėpavimo sutrikimai, plaučių uždegimas nėščiajai prasideda daug greičiau. Išgydyti jį yra daug sunkiau. Nėščiosios ir neseniai pagimdžiusių moterų (2 sav. po gimdymo ar nėštumo netekimo) sergamumas ir mirtingumas nuo gripo yra didesnis nei bendroje populiacijoje.
Motinos pokyčiai nėštumo metu | Lytinės sistemos fiziologija | NCLEX-RN | Khan akademija
Gripo komplikacijos nėštumo metu
Gripo infekciją reikėtų įtarti tuomet, kai staiga prasideda karščiavimas, kosulys, raumenų skausmai ir kiti simptomai, tokie kaip bloga savijauta, gerklės skausmas, pykinimas, nosies užgulimas ir galvos skausmas bei kai yra padidėjęs sergamumas gripo infekcija (Šiaurės pusrutulyje - nuo rugsėjo iki balandžio, Pietų pusrutulyje - nuo balandžio iki rugsėjo).
Dažniausios komplikacijos nėščiosioms ir kitiems žmonėms nesiskiria. Tai - gripinė pneumonija (plaučių uždegimas), kuri gali pereiti į bakterijų sukeltą plaučių uždegimą ir sukelti ūminį kvėpavimo nepakankamumą. Kitos galimos komplikacijos: sinusitas, ūmus bronchitas, tonzilitas, otitas. Retesniais atvejais - širdies raumens uždegimas (miokarditas), galintis sukelti širdies nepakankamumą, raumenų uždegimas (miozitas), varginantis ilgai užtrunkančiais stipriais raumenų skausmais, ar net poliradikuloneuritas.
Poveikis vaisiui gali pasireikšti vaisiaus skaidos trūkumu, gali padidėti nėštumo nutrūkimo ar pirmalaikio gimdymo rizika, kyla didesnė rizika dėl naujagimio pneumonijos. Gripo virusas į kraują nepatenka ir neprasiskverbia pro placentą, tačiau dėl citokinų (imuninės sistemos hormonų) išsiskyrimo ir karščiavimo gali pasireikšti vaisiaus sklaidos trūkumai, padidėti nėštumo nutrūkimo ar pirmalaikio gimdymo rizika.
Gripo virusas pavojingas visą nėštumą, tačiau pirmąjį nėštumo trimestrą ypač pavojingas vaisiaus raidai. Jei ketvirtą savaitę nėščią moterį paveiks gripo virusas, nėštumas gali baigtis persileidimu. Mokslininkai vis dar tiria gripo poveikį vaisiui, tačiau jau yra žinoma, kad, motinai susirgus gripu pirmajame nėštumo trimestre, padidėja apsigimimų rizika. Persirgus gripu III-iąjį trimestrą gali pakisti vaisiaus vandenų kiekis, dėl to didėja vaisiaus vystymosi sutrikimų rizika.
Gripo virusas per placentą perduodamas retai, tačiau gripas nėštumo metu gali turėti neigiamą poveikį vaisiui net ir nesant transplacentinio perdavimo. Nėščiosios gripo infekcija gali būti susijusi su vaisiaus įgimtomis anomalijomis (nervinio vamzdelio defektai, hidrocefalija, įgimtos širdies ydos). Hipertermija, dažna klinikinė gripo apraiška, taip pat yra tam tikrų įgimtų anomalijų rizikos veiksnys, šią riziką sumažina antipiretikų vartojimas.
Per praėjusio šimtmečio gripo pandemijų (1918-1919, 1957-1958 ir 2009-2010 m.) duomenys rodo, kad nėščiosios, palyginti su bendra populiacija, dažniau serga sunkesne ligos forma, yra hospitalizuojamos ir gydomos intensyviosios terapijos skyriuje bei miršta. Nėščiosioms, sergančioms gretutinėmis ligomis (pvz., lėtinėmis širdies ar plaučių ligomis, cukriniu diabetu, lėtinėmis inkstų ligomis, piktybiniais navikais, imunosupresija), kyla dar didesnė gripo komplikacijų rizika nei ne nėščiosioms.
Per 2009 m. H1N1 pandemiją JAV 5% visų mirties nuo gripo atvejų buvo nėščiosios, nors jos tesudarė 1% visų JAV gyventojų. 12% su nėštumu susijusių mirčių per 2009-2010 m. pandemijos sezoną buvo susijusios su patvirtinta arba įtariama H1N1 A gripo viruso infekcija.
Skiepai nuo gripo nėštumo metu: saugumas ir nauda
Skiepai nuo sezoninio gripo yra vienintelė efektyvi gripo infekcijos kontrolės ir profilaktikos priemonė. Inaktyvintose skaldyto viruso ar komponentinėse gripo vakcinose gripo viruso nėra, todėl paskiepytai nėščiajai vakcina ligos sukelti negali. Nėščiųjų skiepijimas gripo vakcina apsaugo nuo sunkios ligos ar jos komplikacijų ne tik moterį, bet ir naujagimį pirmaisiais gyvenimo mėnesiais.
Pasiskiepyti rekomenduojama kiekvienais metais rudens-žiemos laikotarpiu, nes gripo virusas kinta. Skiepytis galima bet kuriuo nėštumo metu. Skiepyti gripo vakcina galima ne tik nėštumo metu, bet ir pagimdžius, žindant. Nėščiosios priskiriamos gripo rizikos grupei, todėl jos gali būti skiepijamos nemokamai bet kurį nėštumo etapą.
Skiepyti sezonine gripo vakcina rekomenduojama iki gripo sezono pradžios, nepriklausomai nuo nėštumo. Kitais atvejais skiepijimą galima atidėti iki antrojo nėštumo trimestro ir vakcinuoti nuo 28 iki 32 nėštumo savaitės. Tuo metu vaisiui perduodamas didžiausias apsauginių antikūnų kiekis. Apsauginis imunitetas susidaro praėjus maždaug dviem savaitėms nuo paskiepijimo.
Nėščios pacientės pasiekia panašų seroprotekcijos lygį kaip ir negimdžiusios pacientės. Skiepijimas nuo gripo taip pat sumažina su gripu susijusių hospitalizacijų riziką. Paskiepijus nėščiąją susidaro didelis serumo IgG kiekis, IgG klasės Ak per placentą aktyviai perduodami vaisiui. Didelis kiekis prieš gripą nukreipto IgA klasės Ak susidaro motinos piene, Ak perduodami kūdikiui žindymo metu.
Taigi motinos skiepijimas prieš gimdymą yra veiksminga strategija siekiant sumažinti su gripu susijusį sergamumą ir mirštamumą tarp kūdikių, kuriems gresia didesnė rizika susirgti sunkia gripo forma ir kurie negali būti skiepijami iki šešių mėnesių amžiaus, nes nespėja sukurti tinkamo imuninio atsako. Pasyvi apsauga, kurią suteikia motinos skiepijimas nuo gripo, gerokai sumažėja, kol kūdikis tampa tinkamas skiepyti nuo gripo viruso.
Skiepytis saugu bet kuriuo nėštumo metu. Skiepų nuo sezoninio gripo poveikio nėščioms moterims tyrimai rodo, kad skiepai neturi jokio neigiamo poveikio nėščioms moterims ar jų kūdikiams. Pasiskiepijusių moterų naujagimiai (gripo sezono laikotarpiu) rečiau gimsta neišnešioti. Jūsų skiepai apsaugos kūdikį pirmaisiais gyvenimo mėnesiais, kol jis yra dar per mažas skiepyti. Pasiskiepijusios nuo gripo nėščios moters organizme gaminasi antikūnai, kurie perduodami kūdikiui per placentą ir pieną. Tai reiškia, kad jūsų kūdikis bus apsaugotas nuo gripo.
Nors nėščiosios dažnai nerimauja dėl vakcinų saugumo jų vaisiui, daugybė tyrimų neparodė, kad būtų padidėjusi komplikacijų, susijusių su gripo vakcinos vartojimu nėščiosioms, rizika, palyginti su bendra populiacija. Taip pat nepastebėta jokių reikšmingų nepageidaujamų nėštumo ar vaisiaus būklės padarinių tarp nėščiųjų paskiepytų nuo gripo. Nėščiosios gali būti skiepijamos bet kuria licencijuota inaktyvuota arba rekombinantine gripo vakcina. Nėščiosios neturėtų būti skiepijamos gyva susilpninta gripo vakcina.
Kaip jau minėjau, pati vakcina ligos sukelti negali. Tačiau vakcinos apsauga nuo sezoninio gripo viruso nėra šimtaprocentinė. Jei pasiskiepijus vis dėlto susergama gripu, ligos eiga dažniausiai būna labai lengva, išvengiama sunkių komplikacijų ir vaisiaus pažeidimo.
Skiepijimosi rodikliai Lietuvoje ir užsienyje
Besiskiepijančių nėščiųjų Lietuvoje kasmet daugėja. Štai 2013 ir 2014 metais nuo gripo pasiskiepijo tik 73 nėščiosios. O 2015 ir 2016 metais šis skaičius išaugo iki 268. Tačiau tai tesudaro vos 0,28 proc. visų besilaukiančių moterų mūsų šalyje! Taigi nors padėtis ir keičiasi, bet labai lėtai. Faktai iškalbingi ir, deja, ne mūsų naudai.
| Šalies regionas | Nėščiųjų, pasiskiepijusių nuo gripo, procentas |
|---|---|
| Lietuva (2015-2016 m.) | 0,28 % |
| Jungtinė Karalystė | Apie 60 % |
Ar besilaukiančios moterys Lietuvoje vengia skiepytis? Galbūt nenorą skiepytis lemia ne tik žinių trūkumas, bet ir senos baimės? Nors gyvenimas sparčiai keičiasi, giliai šaknis mūsų savimonėje įleidusi sovietinių laikų nuostata, kad nėštumas ir skiepai nesuderinami. Šis atgyvenęs supratimas deja, gajus ir dabar.
Nemokamai pasiskiepyti galite asmens sveikatos priežiūros įstaigoje kurioje esate prisiregistravusi arba bet kurioje kitoje privačioje gydymo įstaigoje.
Gripo gydymas nėštumo metu
Nėščioms ir gimdyvėms (iki 2 sav. po gimdymo), kurioms įtariamas arba patvirtintas gripas, rekomenduojama antivirusinį gydymą skirti kuo anksčiau, neatsižvelgiant į skiepijimo būklę. Nors antivirusinio gydymo nauda didžiausia, kai jis pradedamas per pirmąsias 48 valandas nuo simptomų atsiradimo, antivirusinis gydymas taip pat pateisinamas ir pacientams, kuriems gripas pasireiškia praėjus >48 valandoms nuo simptomų atsiradimo, ypač jei jų klinikinė būklė nepradėjo gerėti.
Oseltamiviras yra tinkamiausias antivirusinis vaistas nėščiosioms, sergančioms gripu, gydyti. Pirmojo pasirinkimo preparatas Oseltamiviras vartojamas po 75 mg du kartus per parą 5 dienas. Didinti oseltamiviro dozę nėra tikslinga, nes didesnės naudos vartojant didesnes dozes nenustatyta.
Kiti neuraminidazės inhibitoriai (zanamiviras, peramiviras) yra priimtini alternatyvūs preparatai nėščiosioms gydyti, tačiau zanamiviras yra santykinai kontraindikuotinas pacientams, sergantiems astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga, o peramivirą galima vartoti tik į veną. Antivirusinių vaistų dozavimas gripui gydyti nėštumo metu yra toks pat kaip ir kitiems suaugusiesiems.
Karščiavimui gydyti vartojamas acetaminofenas (paracetamolis), nes hipertermija pirmojo trimestro metu siejama su nervinio vamzdelio defektais ir galbūt kitomis įgimtomis anomalijomis. Karščiavimas gimdymo metu gali būti naujagimių traukulių, encefalopatijos, cerebrinio paralyžiaus ir naujagimių mirties rizikos veiksnys. Simptominis gydymas yra panašus į nėščiųjų, sergančių peršalimo ligomis, gydymą.
Kai temperatūra didesnė nei 38°C ar kai temperatūra mažesnė, bet skauda galvą, vargina nemalonus karščio pojūtis bei šaltkrėtis, kol atvyks gydytojas, galima išgerti vieną tabletę (500 mg) paracetamolio. Paracetamolio perdozavimas pavojingas dėl vaisto toksiškumo.
Nėščiajai itin atsargiai turėtų būti skiriami bet kokie vaistai, visi jie turi šalutinį poveikį kiekvieno organizmui. Todėl turi būti atidžiai pasveriama jų nauda ir žala. Homeopatinių vaistų nauda, kaip ir žala, nėra įrodyta, todėl nesame linkę jų rekomenduoti.
Empirinis antibakterinis gydymas nuo gretutinės bakterinės pneumonijos (kartu su antivirusiniu gydymu nuo gripo) yra pagrįstas tuomet, kai yra kvėpavimo nepakankamumas ir (arba) hemodinaminis nestabilumas, arba po 3-5 dienų antivirusinio gydymo ir palaikomojo gydymo būklė nepagerėja, arba pradeda karščiuoti po atsistatymo. Antibiotikai gripo viruso neveikia, jų gydytojas gali skirti dėl bakterinių komplikacijų grėsmės ar joms jau ištikus.
Ligonį pagal galimybę reikėtų izoliuoti nuo kitų šeimos narių, ypač vaikų. Patariama gerti karštų gėrimų (aviečių ar liepžiedžių arbatos, karšto pieno su medumi ar trupučiu sviesto ir kt.), nes jie skatina prakaitavimą, sudrėkina burnos ir kvėpavimo takų gleivines. Taip tampa lengviau kvėpuoti, mažėja kosulys ir temperatūra. Karščiuojantis ligonis, temperatūrai pakilus laipsniu (kai ji didesnė nei 37°C), netenka apie 400 ml skysčių per parą. Dėl to sutirštėja ir lėčiau cirkuliuoja kraujas, blogėja inkstų funkcija, organizme kaupiasi toksinės medžiagos, ligonio būklė sunkėja. Todėl karščiuojantis ligonis per parą turėtų išgerti apie 2-3 litrus skysčių.
Prevencijos priemonės nuo gripo
Geriausias būdas išvengti gripo yra skiepai. Išvengti sąlyčio su gripu užsikrėtusiais žmonėmis labai sunku kadangi žmonės gali pradėti platinti infekciją maždaug dieną prieš pasireiškiant simptomams.
Norint išvengti gripo svarbu:
- vengti artimo sąlyčio su sergančiu žmogumi;
- reguliariai plauti rankas;
- vengti akių, nosies, burnos lietimo;
- kosint ar čiaudint pridengti burną.
Gripo sezono metu reikia vengti masinio susibūrimo vietų (prekybos centrų, koncertų salių, visuomeninio transporto). Susirgusius gripu šeimos narius reikia pagal galimybę izoliuoti. Juos slaugydama nėščia moteris turėtų užsidėti medicininę kaukę.
Nuo peršalimų gintis padeda ežiuolė, vitaminas C (jo daug turi citrusiniai vaisiai, šaltalankių, svarainių, juodųjų serbentų arbatos).
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
