Kaip pradėti maitinti kūdikį košytėmis

Tam tikri mitybos principai svarbūs ne tik suaugusiems, bet ir mažyliams, ypač pereinant nuo motinos pieno ar mišinuko prie kietesnio maisto. Vaikų ligų gydytojas-pediatras Viktoras Sutkus sako, kad supažindinti vaikus su maisto produktais reikia savo laiku ir atsižvelgiant į tam tikras rekomendacijas. Svarbiausius kūdikių mitybos principus jis pateikė savo paskaitoje, kurią organizavo vaikų ir jaunimo klinika „Empatija“. Pirmiausia jis atkreipia dėmesį į keturis Pasaulio sveikatos organizacijos pateiktus reikalavimus dėl pirmųjų kūdikiams duodamų maisto produktų: primaitinimas turi būti laiku pradėtas (kai vaiko poreikių nebetenkina mamos pienas); maistas turi būti tinkamas (pakankamai kalorijų, baltymų, mikroelementų); saugus (maistas turi būti švariai laikytas, paruoštas ir suvalgytas); tinkamai pateiktas (maisto dažnis ir porcijų dydis pagal vaiko apetitą ir amžių).

Kada pradėti primaitinti kūdikį?

Primaitinimas pradedamas kūdikiui esant 4-6 mėnesių amžiaus. Ir, pasak gydytojo, galima pastebėti kelis kūdikio požymius, kurie rodo, kad jis jau pasiruošęs pradėti ragauti ir kitokį maistą, ne tik mamos pieną: kūdikis gali sėdėti ir išbūti stačioje padėtyje; pavalgęs mamos pieno vaikas atrodo vis dar alkanas; labai svarbu, kad jis jau mokėtų maistą nuryti (iki keturių mėnesių kūdikiai paprastai viską išspjauna); vaikas pats atkreipia dėmesį į maistą, stebi valgančius tėvus; rodo norą pats pabandyti ir bando ragauti; dar vienas požymis - dygstantys dantukai, jie padeda maistą atidalyti ir susmulkinti.

Anksčiau būdavo rekomenduojama visą maistą kūdikiams trinti, tačiau dabar atsiradusios ir kitokios rekomendacijos - kad galima pradėti duoti maistą gabaliukais. „Reiktų patiems tėvams pabandyti ir pažiūrėti, kaip jų vaikams sektųsi valgyti maistą, pateiktą gabaliukais. Žinoma, trintą maistą valgyti lengviau, bet jei vaikas jau turi dantukų, tikrai galima pabandyti duoti ir supjaustytą gabaliukais. Vyresniems vaikams jau būtina duoti maistą gabaliukais, nes tai lavina ir rankų motoriką, ir judesių koordinaciją, ir patį sugebėjimą ryti. Be to, tyrimais buvo įrodyta, kad tie vaikai, kurie gaudavo mastą gabaliukais, paaugę buvo mažiau išrankesni maistui“, - pataria gydytojas V. Sutkus.

Mylu.lt mitybos specialistė ir dietistė, tėvystės programos “Augame kartu” lektorė Živilė Dumbraitė-Varkalienė pasakoja, kaip atpažinti, kada kūdikiui jau būtų galima siūlyti pirmuosius kąsnius ir kaip tai derinti kietą maistą su mamos pienu ar mišinuku. Amžius ir pirmieji ženklai Skirtingoje literatūroje rasite, jog rekomendacijos pradėti primaitinimą gali svyruoti nuo 3 iki 6 ar net 8 mėnesių amžiaus. Taip yra todėl, kad vienas pagrindinių rodiklių primaitinimo pradžiai yra kūdikio fizinis pasiruošimas. Kaip žinia, kūdikių raida ir pasiekimai skiriasi. Vienas kūdikis gali gan tvirtinai sėdėti būdamas 5,5 mėnesio, o kitas dar netvirtai 6 ar 7 mėnesių. Nereikėtų dėl to labai pergyventi, kadangi iki metų amžiaus pagrindiniu maistu kūdikiui išlieka mamos pienas arba mišinukas. Tiesiog reikėtų pastebėti pirmuosius pasirengimo ženklus. Ar gali kūdikis tvirtai pasėdėti bent 10 minučių? Ar nesukniumba tik pasodintas? Ar tvirtai laiko ir koordinuoja galvą? Taip pat, ar rodo susidomėjimą maistu? Dažniausiai šeimos nariai pastebi, kaip kūdikis pradeda sekti kiekvieną jų kąsnį, pamačius maistą jam nutįsta seilė. Beje, dygstantys dantys nėra požymis, kad jau reikia primaitinti, nes kūdikiai maistą puikiai gali sutrinti ir dantenomis. „Savarankiškai nesėdinčio kūdikio primaitinti nerekomenduoju ir siūlau palaukti. Nebent gydytojas dėl kažkokių individualių priežasčių rekomendavo kitaip. Tuo atveju reiktų pasirūpinti tinkama atrama, nemaitinti gulinčio kūdikio dėl didesnės užspringimo tikimybės,“ - pataria Živilė.

Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus („nevalgysiu, nes žinau, kad bus neskanu“). Nors daugelis mamų šiandien vis dar nesutaria, kada turėtų prasidėti kūdikio primaitinimas, medikai šiuo klausimu dėsto paprastai - pirmasis maistas kūdikiui duodamas nuo 4-6 mėnesio, priklausomai nuo jo augimo ir žindymo situacijos. Įprastai rekomenduojama primaitinti nuo 6 mėnesių, tačiau vis dažniau gydytojai rekomenduoja primaitinti anksčiau. Svarbu „skaityti“ ir mažylio siunčiamus signalus - kada jis stebi, domisi maistu, pats sėdi be pagalbos, siekia maisto ir jį dedasi į burną bei jau sugeba liežuviu nustumti maistą gilyn gerklę.

Nuoseklus primaitinimo planas

Gydytojas V. Sutkus pateikia planą, pagal kurį lengva vadovautis pradedant primaitinti kūdikį.

Kada vengti tam tikrų produktų?

Prieš pateikdamas aiškų kūdikių primaitinimo planą gydytojas išvardijo visą sąrašą maisto produktų, kurių vaikams iki metų reiktų vengti. Pirmiausia - druskos, nes ji gali pakenkti inkstams. Taip pat cukraus, saldintų produktų ir gėrimų, nes šie turi daug kalorijų, bet neturi reikalingų maistinių medžiagų. Netinka ir medus - jame yra botulizmo bakterijų ir kūdikiams gali sukelti didelių komplikacijų. Kai kuriuos vaikus gali smarkiai alergizuoti riešutai. Jais galima ir paspringti, nes riešutus sunku sukramtyti. Riešutų vaikams iki vienerių galima duoti nebent sutrintus į košę, žinoma, jei nėra alergijos. Neduokite mažiesiems ir žalių ar minkštai virtų kiaušinių - tai salmoneliozės pavojus. Karvės pienas ir pieno produktai nerekomenduojami, nes jie blogina geležies pasisavinimą ir savo sudėtimi karvės pienas nėra toks geras, kaip mamos pienas. Kai kurių sūrių (nepasterizuoto pieno, ožkos pieno, pelėsinio) negalima duoti, nes juose gali būti bakterijų listerijų ir gali sukelti listeriozę. Nors ryžių košę kūdikiams duoti galima, ryžių gėrimas nerekomenduojamas, nes ryžiai iš dirvožemio gerai pasisavina arseną, o gėrimuose jo koncentracija gali pasitaikyti didesnė. Taip pat į šį sąrašą patenka ir jūros gėrybės. Netinkamai parinktis jos gali sukelti apsinuodijimą maistu.

Iki metų vengti ridikų giminės daržovių, rūgštynių, rabarbarų, česnakų ir svogūnų. Kūdikiams iki 8 mėn. nereikėtų duoti arbūzų, melionų, kivių, mangų, vynuogių, gervuogių, spanguolių, trešnių ir vyšnių. Iki metų vengti duoti cukraus ir medaus.

Kaip užtikrinti visas reikalingas maistines medžiagas?

Vaikai nuo vienerių metų kasdien arba dažnai turėtų gauti mėsos, paukštienos, žuvies arba kiaušinių. Taip užtikrinsite baltymų ir reikalingų mikroelementų poreikį. Taip pat labai svarbu kasdien valgyti daržovių, turinčių vitamino A. Tai - morkos, moliūgai, žalios lapinės daržovės. Reikėtų, kad vaikas gautų ir pakankamai riebalų, kaip energinės medžiagos. Labai svaru vengti mažos mitybinės vertės gėrimų - arbatos, gaiviųjų gėrimų. Sulčių vaikams galima duoti nedideliais kiekiais, po pusę-ketvirtį stiklinės. Sultys turi mažai maistinių medžiagų, tačiau turi nemažai kalorijų, gali nuo jų pūsti ir pilvą. Kartais, kai matome, kad reikalingų maistinių medžiagų su maistu gauti nepavyksta, skiriami vitaminų-mikroelementų papildai.

Vegetarinė mityba, nors šiais laikais jau populiari ir tarp vaikų, pasak gydytojo, mažiesiems nėra rekomenduojama, nes negali užtikrinti arba sunkiai užtikrina visus mitybinius poreikius. Tokį mitybos planą reiktų aptarti su mitybos specialistu. Reiktų atidžiau stebėti pagal vegetarinį mitybos planą auginamą vaiką, atlikti papildomų tyrimų ir esant poreikiui, skirti reikiamų vitaminų ir mikroelementų.

Kai kūdikiui sueina metai, jis jau būna išbandęs beveik visus maisto produktus ir gali valgyti beveik tą patį, ką ir suaugusieji, sako gydytojas. Nuo metų vaikas turėtų gauti tris valgymus ir du užkandžius.

Pienukas netrukdys vitaminų įsisavinimui iš daržovių, nes motinos pienas nesustabdo vitaminų ir mikroelementų įsisavinimo. Karvės pienas stabdo. Būtina atskirti motinos pieną nuo kitų maisto produktų. Maitinimas pienuku bus pakeistas maitinimu koše, kai vaikas suvalgys košės ir nebenorės MP. Antrą košės porciją reikia pradėti duoti, kai vienu kartu vaikas suvalgo 100-120 ml košės.

Jei užkietėja viduriukai su papildomo maisto įvedimu - tai tas papildomas maistas įvestas per anksti arba jo per daug. Morka kietina viduriukus. Jei pastebėjote, kad morka daro blogą įtaką, manau, būtų gerai palaukti kažkiek.

Jei vaikas linksmas, žvalus, smalsauja, būdrauja, juokauja, tai turbūt viskas gerai su tuo maisto kiekiu. Bet jei vaikas neatrodo laimingas, o svoris neauga, tada jau greičiausiai gauna neužtektinai košių ar mamos pienelio.

Jei nori valgyti daugiau - duokite. O jei nebenorės - juk per prievartą nekišit?

Jei viskas vyksta sklandžiai, nuo kokio 9o mėnesio aš asmeniškai siūlyčiau per vieną maitinimą siūlyt kelis "patiekalus" - pvz., truputį mėsytės, truputį brokolio, truputį duonytės ir pan.

Vanduo yra pats geriausias papildomas skystis. Po valgio reikia bent pusvalandį palaukt tada gert vandenį ar kitokius skysčius. Iš kart po valgio išgėrus vandens "atskiedžiamos" skrandžio sultys, sunkiau virškinama, daugiau dujų kaupiasi žarnyne ir pan. Vandens kūdikiams galima siūlyti, kai pradedamas primaitinimas kietu maistu.

Vaikui sulaukus 8 mėnesių galite pradėti maistą smulkinti šakute ar pradėti duoti minkštai virto maisto gabalėlius valgyti pačiam. Perėjimo laikotarpyje stebėkite kaip reaguoja vaikas, ar jam tinka konsistencija, ar dar kurį laiką reikia košę sutrinti iki tyrelės.

Pirmasis kūdikio šaukštelis neturi būti per didelis, jis turi atitikti vaiko burnytės dydį. Tobulas šaukšelis, specialistų nuomone, turėtų būti panašus į lopetėlę ar plokščią pagaliuką, mat kūdikio, pradėjusio mokytis valgyti tirštą maistelį su šaukšteliu, lūpytės nuimdamos maistą dar nemoka susičiaupti. Jei yra maitinamas giliu šaukštu, mamai tenka įdėti nemažai pastangų, kad iškratytų košę į burnytę, tad labai dažnai šaukštelį jos tiesiog brauko į viršutinę kūdikio lūpą. Šaukšteliu-lopetėle paimame košės tiek, kad ant paties galiuko susidarytų nedidelis jos kauburėlis ir žiodamasis kūdikis viršutine lūpa greičiau pajustų maistą - tai padeda jam suprasti, kad maistą reikia „nubraukti“ lūpytėmis. Kūdikiui paūgėjus, kai lūpytės išmoksta vis geriau nubraukti maistelį nuo šaukšto, galima ir netgi rekomenduojama įsigyti gilesnį šaukštą, kad mažajam valgytojui reikėtų įdėti šiek tiek daugiau pastangų. Pirmas šaukštukas turi būti pagamintas iš minkštos „šiltos“ medžiagos - plastikinis ar silikoninis: kad kuo labiau primintų mamos krūtį ar čiulptuką. Pradėję maitinti nežinome vaiko sensorinių burnos ypatumų, tačiau į vėsų, kietą metalą dauguma vaikų reaguoja neigiamai, todėl sukasi, nenori „priimti“ šaukštelio. Svarbu, kad ir šaukštelis, ir visas maitinimo, valgymo procesas būtų malonus kūdikiui.

Anksčiau kūdikiai būdavo pradedami primaitinti 3-4 mėn., dėl to labai padidėdavo alergijų rizika. Tačiau įrodyta, kad iki 6 mėn. amžiaus kūdikiui visų maisto medžiagų poreikį užtikrina mamos pienas ir jokio papildomo maisto nereikia. Maždaug nuo 6 mėn. mažyliams pradeda trūkti baltymų, geležies, cinko, vitaminų B ir D. Kanadoje šiuo metu mėsa ir kiaušinis yra rekomenduojami kaip idealūs pirmieji produktai primaitinimui. Mėsa turi daug baltymų, geležies, vitamino B ir cinko, o kiaušinių tryniai yra puikus vitamino D šaltinis.

Renkantis grūdinius produktus kūdikiui, svarbu atkreipti dėmesį į jų sudėtį. Šiandieniniai kviečiai labai skiriasi nuo tų, kurie buvo auginami prieš daugiau kaip penkiasdešimt metų, todėl verta rinktis kitus grūdus. Košė iš avižų, grikių, ryžių, sorų, miežių ar bolivinių balandų savo sudėtimi daug naudingesnė ir puikiai papildys Tavo mažylio primaitinimo valgiaraštį.

Svarbu, kad kūdikis pats pasirinktų, ką valgyti, iš jam pasiūlyto subalansuoto maisto. Kūdikis intuityviai pagal skonį pasirinks tą maisto produktą, kuriame yra jam labiausiai trūkstančių maistinių medžiagų. Jei šeimoje yra buvę ypatingų alergijos atvejų, protinga būtų pirmaisiais kartais produktus duoti atskirtus, taip lengviau identifikuosite galimus alergenus.

Pradėjus primaitinimą, kūdikio žarnynui reikia prisitaikyti prie naujų iššūkių. Jei pastebėjote, kad morka daro blogą įtaką, manau, būtų gerai palaukti kažkiek. Visai atsisakyti tikrai nereikės, bet po dviejų dienų iškart vėl forsuoti gal irgi kiek greitoka?

Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad karvės pienas stabdo vitaminų ir mikroelementų įsisavinimą, o motinos pienas - ne. Todėl rekomenduojama vengti karvės pieno, ypač jei kūdikis maitinamas motinos pienu.

Jei manote, kad pirmajai košei sumaitinti tiks bet kuris šaukštas iš įrankių stalčiaus, klystate! Pirmas kūdikio šaukštelis neturi būti per didelis, jis turi atitikti vaiko burnytės dydį.Tobulas šaukšelis, specialistų nuomone, turėtų būti panašus į lopetėlę ar plokščią pagaliuką, mat kūdikio, pradėjusio mokytis valgyti tirštą maistelį su šaukšteliu, lūpytės nuimdamos maistą dar nemoka susičiaupti. Jei yra maitinamas giliu šaukštu, mamai tenka įdėti nemažai pastangų, kad iškratytų košę į burnytę, tad labai dažnai šaukštelį jos tiesiog brauko į viršutinę kūdikio lūpą. Šaukšteliu-lopetėle paimame košės tiek, kad ant paties galiuko susidarytų nedidelis jos kauburėlis ir žiodamasis kūdikis viršutine lūpa greičiau pajustų maistą - tai padeda jam suprasti, kad maistą reikia „nubraukti“ lūpytėmis. Kūdikiui paūgėjus, kai lūpytės išmoksta vis geriau nubraukti maistelį nuo šaukšto, galima ir netgi rekomenduojama įsigyti gilesnį šaukštą, kad mažajam valgytojui reikėtų įdėti šiek tiek daugiau pastangų. Pirmas šaukštukas turi būti pagamintas iš minkštos „šiltos“ medžiagos - plastikinis ar silikoninis: kad kuo labiau primintų mamos krūtį ar čiulptuką. Pradėję maitinti nežinome vaiko sensorinių burnos ypatumų, tačiau į vėsų, kietą metalą dauguma vaikų reaguoja neigiamai, todėl sukasi, nenori „priimti“ šaukštelio. Svarbu, kad ir šaukštelis, ir visas maitinimo, valgymo procesas būtų malonus kūdikiui.

Visiškai normalu, kad pirmąją savaitę vaikas suvalgys tik ketvirtadalį arbatinio šaukšto - jo ne tik skrandis dar itin mažas, bet ir ši patirtis labai neįprasta. Žinoma, būna vaikų, kurie iš karto pradeda nuo kelių šaukštelių ir greitai suvalgo visą reikiamą porciją. Esminė taisyklė paprasta - tėvai parenka, ką vaikas valgys, o vaikas reguliuoja, kiek.

Maitinti vaikutį reikėtų kas 2-4 valandas, o tarp valgymų - jokių užkandžiavimų, sulčių ar kompotų. Pirmąjį mėnesį PO kiekvieno valgymo pasiūlykite kūdikiui pažįsti. Jei maitinimo tikslas, kad vaikas valgytų daugiau, pirmiausiai jam visada duodame maisto ir tik tada, kai mažylis liaujasi valgęs, pasiūlykite MP. Nei kompotų, nei saldžių gėrimų kūdikiams nereikia (pastarųjų net negalima!).

Visiškai normalu, jei kūdikis pirmuosius kąsnius spjaus lauk. Valgymo metu mažylis privalo sėdėti kėdutėje. Jei jis sėdėti dar nemoka, derėtų jam sukurti visuomet vienodą valgymo aplinką, kad šiam būtų aišku, jog jis netrukus gaus valgyti. Geriausia pažintį pradėti nuo vienos daržovės ar vaisio tyrelės, ją tiekti per pietus. Geriausias „startinis“ vaisius - vietinis sezoninis. Bananą galima duoti paprastai pagremžus/sutrynus, o kitus - obuolius, kriaušes, slyvas (jei pats sezono įkarštis - persikus, persimonus) - pirmąsias primaitinimo savaites reikia pagarinti, kad šie suminkštėtų. Tik po kelių savaičių juos jau galima pagremžti šviežius.

Vaikui nuo metų rekomenduojama duoti pieno produktus. Nuo 11 mėnesio galima duoti kefyro, rūgštaus jogurto, vėliau - karvės pieno. Duokite po mažą kiekį ir stebėkite. Kai vaikui sueina metai, jis jau būna išbandęs beveik visus maisto produktus ir gali valgyti beveik tą patį, ką ir suaugusieji, sako gydytojas. Nuo metų vaikas turėtų gauti tris valgymus ir du užkandžius.

Pieno produktai stabdo geležies iš augalinių produktų įsisavinimą - taigi juos dera vartoti tik kito valgymo metu (geriau geležį pasisavinti padeda produktai su vitaminu C). Jei vaikas nevalgo tam tikrų produktų, kurie, jūsų manymu, yra nepakeičiami, tuomet juos mažu santykiu sumaišykite su jau mėgstamais intensyvesnio skonio produktais ir po truputį didinkite nemėgstamo maisto kiekį. Vaikas pripras prie naujo skonio ir viskas bus puiku.

Kūdikių primaitinimas visuomet pradedamas košelėmis. Jos yra minkštos, lengvai virškinamos ir kramtomos, natūralios ir įvairių skonių. Tokia mityba kūdikiui bus sveika ir užtikrins jo organizmui kone visas reikiamas maistingąsias medžiagas. Vaikiškos košelės gali būti labai įvairių skonių. Jos yra ir sočios (su žuvimi arba mėsa), ir skanios, kartais net saldžios (iš įvairių vaisių, daržovių). Skonių pasirinkimas tikrai labai platus ir tiks patiems įvairiausiems vaikų poreikiams. Košelių gamybai naudojami maisto produktai yra švieži, užauginti ekologiškuose ūkiuose, todėl košelės 100% natūralios ir tinkamos subalansuotam kūdikio primaitinimui. Kiekvienas košelės receptas yra išskirtinis, sukurtas pagal visus dažniausiai pasitaikančius mažylių poreikius ir tėvelių paliktus atsiliepimus. Žinoma, kad ne visi skoniai patiks vaikui. Vieni trauks labiau, kiti mažiau arba netiks išvis. Žinodami mėgstamiausius vaiko skonius galėsite kas kartą jį pradžiuginti.

Kūdikio pažintis su maistu - nepaprasta patirtis tiek jam, tiek tėvams. Teisingi pastarųjų žingsniai lemia ne tik tai, kad mažylis gaus visų jam svarbiausių medžiagų, bet ir tai, kokį ryšį jis susikurs su maistu, kiek bus išrankus („nevalgysiu, nes žinau, kad bus neskanu“).

Geriausias būdas apsisaugoti - suprasti, kaip jie veikia. Emocinis spaudimas, kuriamas apgaulingas pirmasis įspūdis ir siekis išprovokuoti greitą reagavimą yra dažniausiai naudojami psichologiniai triukai.

Pirmasis šeimos automobilis - vienas iš rimtų finansinių įsipareigojimų. Jis atspindi realias namų ūkio galimybes ne tik automobilį įsigyti, bet ir dengti kitas su juo susijusias periodines išlaidas. Svarstant apie automobilio įsigijimą, šeimoje dažniausiai skamba tokie klausimai: ar jis iš tiesų mums „įkandamas“, kada verta rinktis naują, o kada - naudotą automobilį, kokį draudimą įsigyti, jei tuo pačiu automobiliu naudosis keli šeimos nariai. Į šiuos klausimus atsako asmeninių finansų valdymo ir draudimo paslaugų ekspertai.

Primaitinimas - vienas didesnių nuotykių pirmaisiais mažylio gyvenimo metais. Dažna mama jo laukia su nekantrumu ir šiek tiek nerimo. Bet kada gi pradėti?

Paprastai kūdikį rekomenduojama pradėti primaitinti nuo 6 mėnesių amžiaus. Šiame etape kūdikio nervų sistema, koordinacija ir judesiai yra pakankamai išsivystę, o virškinimo sistema yra brandesnė, todėl gali gaminti fermentus, reikalingus kietam maistui virškinti. Be to, sustiprėja imuninė sistema, todėl organizmas geriau apsisaugo nuo kenksmingų medžiagų. Tačiau svarbu atsižvelgti į individualius kūdikio poreikius ir stebėti, ar jis rodo susidomėjimą maistu ir yra pasirengęs valgyti kietą maistą.

Svarbu atsiminti, kad primaitinimas turėtų papildyti motinos pieną arba mišinuką, o ne jį pakeisti. Palaipsniui, didėjant kūdikio mitybos įvairovei, jis pereis prie visiško atsisakymo motinos pieno ar mišinuko. Šis procesas gali užtrukti nuo 6 mėnesių iki 2 metų ar ilgiau, ypač jei kūdikis maitinamas motinos pienu.

Yra keletas primaitinimo būdų, kuriuos gali pasirinkti tėvai. Tradicinis primaitinimas apima košelių maitinimą šaukšteliu, kur tėvai kontroliuoja, ką ir kiek kūdikis valgo. Tačiau pastaraisiais metais populiarėja vaiko vedamas primaitinimas (BLW), kuris leidžia kūdikiui pačiam vadovauti visam procesui, pasitelkiant savo instinktus ir įgūdžius.

BLW leidžia kūdikiui pačiam nuspręsti, kada pradėti primaitinimą, ką ir kiek valgyti. Šis metodas skatina savarankiškumą ir leidžia kūdikiui tyrinėti maisto skonius, tekstūras ir formas. BLW neturi griežtų taisyklių, kada ir kokį maisto produktą reikėtų kūdikiui pasiūlyti. Pirmaisiais mėnesiais rekomenduojama siūlyti kuo grynesnius produktus, kad kūdikis galėtų susipažinti su jų skoniais. Taip pat rekomenduojama siūlyti pailgus, už mažylio delną ilgesnius maisto gabaliukus, kuriuos būtų patogu paimti į rankutę.

Pradedant primaitinti kūdikį, svarbu vengti tam tikrų produktų: druskos, cukraus, medaus, neskaldytų riešutų, liesų produktų, perdirbto maisto, kaulingų žuvų, žalių ir nevisiškai termiškai apdorotų kiaušinių.

Pradedant primaitinti kūdikį, galima siūlyti įvairius produktus: vištieną, jautienos, ėrienos, kiaulienos juosteles, sveikus naminius užkandukus, džiovintus abrikosus, razinas, kitus džiovintus vaisius (saikingai, atidžiai skaitant etiketes).

Kai kurios mamos taiko "mišrų" primaitinimo būdą, derindamos BLW su tradiciniu primaitinimu. Tačiau svarbu suprasti, kad abiejų primaitinimo būdų taikyti vienu metu yra tiesiog neįmanoma. Jei tėvai patys maitina mažylį tyrele šaukšteliu, tai nėra BLW. BLW vyksta tada, kai situacijos kontrolė yra kūdikio rankose, jis paima maisto gabaliuką ir pats įsideda į burną.

Prieš pradedant BLW, svarbu įsitikinti, kad kūdikis tvirtai sėdi savarankiškai. Kol mažylis nesėdi visiškai savarankiškai, negalima leisti jam valgyti be pagalbos, nes jis gali nugriūti į šoną, apvirsti, sukniubti.

Nėra vieno produkto, nuo kurio geriausia pradėti BLW. Anksčiau kūdikiai būdavo pradedami primaitinti 3-4 mėn., dėl to labai padidėdavo alergijų rizika. Tačiau įrodyta, kad iki 6 mėn. amžiaus kūdikiui visų maisto medžiagų poreikį užtikrina mamos pienas ir jokio papildomo maisto nereikia. Maždaug nuo 6 mėn. mažyliams pradeda trūkti baltymų, geležies, cinko, vitaminų B ir D.

Šaukštelis gali būti naudojamas BLW metu, bet tik tada, kai jis yra kūdikio rankose. Kai kuriuos produktus (jogurtą, sriubą) daug patogiau valgyti su šaukštu.

Maisto konsistencija turi būti tinkama kūdikiui. Maistas turi būti nei per tirštas, nei per skystas, kad virto maisto gabalėliai būtų tinkami valgyti pirštais, o trinta košelė lėtai ištekėtų iš šaukštelio jį pavertus kampu.

Kad vaikas priprastų prie naujo patiekalo, jį gali tekti siūlyti daug kartų - net iki 10-15, kol mažylis įveiks naujo produkto baimę.

Tikrą šaukšto paskirtį mažieji pradeda suprasti tik maždaug nuo dešimto gyvenimo mėnesio, tad jei tuo metu kūdikėlis vis dar nerodo jokio susidomėjimo rankomis imti maistą ir dėtis jį į burnytę, nesidomi šaukšteliu, o juo maitinamas prieštarauja ir verkia, tokiu atveju patariama kreiptis į raidos specialistą.

Logopedai ir mitybos specialistai teigia, kad pirmas šaukštelis labai svarbus, nes jo forma, dydis, malonumas (arba ne) juo valgyti lemia ne tik tai, kaip treniruojami kalbos padargai, bet ir formuoja požiūrį į valgymą apskritai. Netinkamas šaukštelis gali būti ta priežastis, kodėl vaikas atsisako valgyti košę.

Nors vieni tyrimai rodo, kad alergizuojančių produktų įvedimas iki 3-4 mėn. didina alergijų riziką, net keletas tyrimų parodė, kad vėlai įvedant tokius produktus, alergijų rizika nemažėja. Pavyzdžiui, atlikto tyrimo metu nustatyta, kad ankstyvas primaitinimas dažniausiai alergiją sukeliančiais maisto produktais (pienu, žemės riešutais, sezamų sėklomis, žuvimi, kiaušiniais, kviečiais) gali sumažinti alergijos maisto produktams vyresniame amžiuje riziką, su sąlyga, kad vaikas kiekvieną savaitę suvartos pakankamą minėtų produktų kiekį (kas gali būti sudėtinga užduotis, jei kūdikis išstumia maistą iš burnos, negeba jo praryti).

Kūdikiai turi gauti įvairių skonių ir tekstūrų maisto produktų, įskaitant ir žalialapių kartoko skonio salotų. Yra visai normalu, kad kūdikiai paragavę naujo maisto raukosi - tai neturi būti priežastis atsisakyti maisto produkto.

Karvės pienas kaip pagrindinis gėrimas gali būti naudojamas tik nuo 12 mėn.

Antrąjį gyvenimo pusmetį riebalai turi sudaryti apie 40% dienos kalorijų. Jei riebalų per mažai, kūdikis gali jaustis nuolat alkanas, net jei valgo daug.

Alergenų turintis maistas į mitybą gali būti įtrauktas nuo 4 mėn. (t.y. Gliutenas. Cukrus ir druska. Geležis. Kūdikiai turi gauti geležies turinčių maisto produktų (pavyzdžiui, mėsos).

Požiūris į maistą. Tėvai turi būti skatinami nenaudoti maisto kaip nuraminimo ar paskatinimo priemonių, maistas turi būti skirtas numalšinti alkį ir pasisotinti.

Tai tikras gastronominis įvykis mažylio (ir šeimos) gyvenime, tad šiems „šventiniams pietums“ geriausiai tiks viena iš savaitgalio dienų. Galbūt visi kartu susėskite prie stalo su savais šaukštais - tegu ir mažylis pajaučia bendrų pietų džiaugsmą. Pasiruoškite video kamerą arba fotoaparatą - greičiausiai norėsite šį įvykį įamžinti.

Duokite pasirinktos daržovių ar grūdų košės. Daržovių tyrės receptas: šviežią morką supjaustykite centimetro storio gabalėliais ir virkite nedideliame kiekyje vandens iki suminkštės (apie 5-8 minutes). Pervirtos morkos praranda daug vertingų medžiagų, jų skonis yra prastesnis. Į vandenį, kuriame verdate morkas, galite įpilti kelis lašus geros kokybės saulėgrąžų ar alyvuogių aliejaus. Išvirusias morkas sutrinkite (patogiausia nedideliu maišytuvu ar smulkintuvu) iki vientisos tyrelės. Košelės receptas: naudokite specialiai kūdikiams skirtą ryžių košelę. Pradžiai užmaišykite jos (kaip nurodyta ant pakuotės), o tada praskieskite ją mamos pienu ar pieno mišinuku. Maitinkite šaukšteliu - vaikas turi mokytis valgyti šaukštu.

Nusiminkite, jei „šventiniai pietūs“ nenusiseks. Vaikutis gali užsičiaupti ir neimti šaukšto. Gali taip ir nenuryti pirmojo „kąsnio“: šis tiesiog gali iškristi iš mažiuko burnytės ant seilinuko. Būkite nusiteikę šiokiai tokiai netvarkai: juk ir suaugę apsidrabsto, tad ko galite tikėtis iš pradedančiojo valgytojo?

tags: #kaip #pradeti #maitinti #kudiki #kosytemis

• Ką žinoti apie nėštumo pradžios požymius ir policistines kiaušides?
• Kaip užkeikimas menstruacijų krauju veikia vyrus
• Rekomendacijos, kaip kūdikiui duoti karvės pieno
• Kaip tvarkyti mirusio vaiko turtą
• Kaip išsirinkti vaikiškus akinių rėmelius