Dvynukų gimimas yra ypatingas ir dažnai intriguojantis reiškinys. Nors dvynukai nėra labai dažni, vis dėlto daugeliui žmonių kyla klausimas, kokia tikimybė jų susilaukti ir kokie veiksniai tam turi įtakos. Vidutiniškai, pasaulyje dabar iš 1000 gimdymų 12 kartų gimsta dvynukai. Šis rodiklis yra didžiausias per ištisus dešimtmečius, o galimai - ir per visą istoriją. Palyginus su panašiais duomenimis, gautais iš XX amžiaus devintojo dešimtmečio, pasirodo, kad dabar dvynukai gimsta 30 procentų dažniau, nei minėtu laikotarpiu. Kitaip tariant, devintajame dešimtmetyje iš 1000 gimdymų 9,1 karto gimdavo dvynukai, kai tuo tarpu dabar šis rodiklis siekia 12. Nors tyrinėti duomenys buvo tik iš minėtų dviejų laikotarpių, tyrimą atlikę mokslininkai yra įsitikinę, kad dabartiniai rodikliai yra aukščiausi per visą žmonijos istoriją.
Kiekvienas kūdikis gimsta susiliejus moters kiaušialąstei ir vyro spermatozoidui. Paprastai per vieną moters menstruacinį ciklą subręsta tik viena kiaušialąstė, taigi, jei ji apvaisinama - vystosi vienas vaisius. Jei subręsta dvi ar daugiau kiaušialąsčių - gali gimti dvynukai, trynukai, retais atvejais - ir daugiau kūdikių. O ar įmanoma suplanuoti dvynukų gimimą specialiai? Specialistai purto galvas: natūraliu būdu - ne. Pavyzdžiui, tam, kad užsimegztų dvynukai, vienu metu turėtų subręsti ir būti apvaisintos dvi kiaušialąstės. Gamtoje tai nutinka palyginti retai. Nutinka ir kitoks scenarijus, kai vieną kiaušialąstę apvaisina du spermatozoidai. Pasitaiko, kad viena kiaušialąstė, apvaisinta natūraliai, ankstyvoje dalinimosi stadijoje išsiskiria į du savarankiškus organizmus su visiškai identiška genetine struktūra. Tokiu atveju gimsta identiški dvyniai.
Prieš kalbant apie tikimybę, svarbu suprasti, kad yra dvi pagrindinės dvynukų rūšys:
Yra ir keletas kitų variantų, kaip gali susiformuoti dvyniai. Pavyzdžiui, hemizigotiniai - jie susiformuoja, kai viena kiaušialąstė būna apvaisinta dviejų skirtingų spermatozoidų. Tai įvyksta ypač retai, bet yra užfiksuotas ir toks atvejis.

Tam tikri veiksniai didina tikimybę susilaukti dvynių, tačiau šimtaprocentinių garantijų duoti neįmanoma. Neretai susilaukiama neidentiškų dvynių.
Vienas svarbiausių veiksnių, turinčių įtakos dvynukų gimimui, yra paveldimumas. Jei jūsų šeimoje jau buvo dvynukų, ypač jei motina ar jos linija yra linkusi turėti dvynukus, jūsų tikimybė susilaukti dvynukų yra didesnė. JAV Sveikatos apsaugos departamento Moterų sveikatos klausimų poskyrio duomenimis, neidentiškų dvynių gimimo tikimybę didina tokie atvejai giminėje. Moterims, kurių seserys ar motinos yra pagimdžiusios neidentiškus dvynius, dvigubai didesnė tikimybė susilaukti dvynių. Taip yra dėl genetinių veiksnių - hiperovuliacijos, kurios metu moters organizme subręsta daugiau nei vienas kiaušinėlis. Mokslininkai identifikavo dviejų genų variacijas, kurios 29 proc. didina tikimybę susilaukti identiškų dvynių. Vienas iš šių genų skatina folikulus stimuliuojančio hormono (FSH), kuris susijęs su ovuliacija, gamybą, kitas veikiausiai turi įtakos tam, kaip kiaušidės reaguoja į FSH. Dalis tyrimų rodo, kad neidentiški dvyniai gali gimti ir dėl itin geros tėvo spermos kokybės. Identiški dvyniai gimsta atsitiktinai, tad tai nesusiję su genetika ir nėra giminės ypatumas. Kita vertus, JAV nacionalinio sveikatos instituto duomenimis, nedideliame kiekyje giminių pastebimas dažnesnis identiškų dvynių gimimas, tai rodo, kad čia galima ir genetinė sąsaja.
Jei abiejų, vyro ir moters, šeimose yra dvynių, tuomet tikimybė susilaukti dvynukų taip pat didėja. Ypač dizigotinių. Pagal ASRM duomenis, jei moteris turi dvynę, jai pagimdyti dvynukus yra 1,6% tikimybė (1 iš 60).
Kuo vyresnė vaisingo amžiaus moteris, tuo daugiau hormonų gamina jos organizmas. O daugėjant hormonų didėja ir tikimybė, kad subręs keletas apvaisinti tinkamų kiaušialasčių. Todėl 35-39 metų moterims tikimybė pastoti su dvyniais didesnė nei vos pilnametystės sulaukusioms merginoms. Statistiniais duomenimis, vos 2 proc. vyresnių nei 25 m. moterų pagimdo dvynius, o jau 5 proc. 35-39 m. moterų susilaukia dvynių. Jei esate vyresnio amžiaus ir vis dar vaisinga, tikimybė susilaukti dvynių padidėja - net 7 proc. vyresnių nei 40 m. moterų pagimdo dvynius. To priežastis gali būti folikulus stimuliuojantis hormonas, kurio vyresnių nei 35 m. moterų organizme gaminasi daugiau, todėl menstruacijų ciklo metu susiformuoja keli kiaušinėliai.

Jei jūsų ūgis didesnis nei 1,67 m, padidėja tikimybė susilaukti dvynių. Amerikiečių akušeris Gary‘s Steinmanas atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 129 dvynių motinos, ir pamatė, kad visų šių moterų ūgis buvo didesnis nei 1,67 m. Tai susiję su polipeptidu (IGF), kuris panašus į insuliną. Šį polipeptidą stimuliuoja žmogaus augimo hormonas, o IGF didina ovuliaciją. Aukštesnių žmonių organizme didesnis kiekis IGF.
Netikėtas veiksnys, didinantis šansų susilaukti dvynių, yra kūno masės indeksas (KMI). Vieno tyrimo duomenimis, nutukusioms moterims su didesniu nei 30 KMI didėja tikimybė pagimdyti dvynius.
Šansų pagimdyti dvynius padaugėja ir tokiu atveju, jei neseniai nustojote vartoti hormonines tabletes. Kol organizmas pratinasi prie hormonų lygio, nustojus vartoti kontraceptines piliules, didėja tikimybė, kad per ovuliaciją organizmas pagamins kelis kiaušinėlius. Tiesa, šiai teorijai pagrįsti reikalingi išsamesni tyrimai.
JAV nėštumo asociacijos duomenimis, jei moteris ne kartą gimdžiusi, didesni šansai susilaukti dvynių. Tiesa, medikams ir mokslininkams ne visai aišku, kodėl taip yra. Anekdotiškai skambantys duomenys rodo, kad po persileidimo irgi padidėja šansų susilaukti dvynių. Mokslas šios teorijos nepagrindžia, bet gali būti, kad po persileidimo organizme tvarkantis hormonams, moters organizmas ovuliacijos metu pagamina daugiau kiaušinėlių.
Dar vienas įdomus mediko G. Steinmano tyrimo faktas - pasirodo, jei maitinote krūtimi pirmus savo kūdikius, vėliau daugėja šansų pagimdyti dvynius. O kuo ilgiau žindėte, tuo didesnė tikimybė pagimdyti dvynius. Taip yra dėl didelio IGF polipeptido lygio krūtimi maitinančių moterų organizme.
Apskritai dvynių gimimų padaugėjo, kai padažnėjo dirbtinio apvaisinimo atvejų. Manoma, kad nuo 1980 iki 2009 m. dvynių gimimų pagausėjimas dviem trečdaliais susijęs su dirbtiniu apvaisinimu ir ovuliaciją stimuliuojančiais vaistais. Viena priežasčių yra ta, kad vis daugiau tėvų naudojasi medicinos technologijomis reprodukcijos tikslais, tokiomis kaip in-vitro (mėgintuvėlyje) apvaisinimas. Šios technologijos padidina tikimybę susilaukti kūdikio apvaisinant ir implantuojant daugybę embrionų, o tai padidina tikimybę susilaukti daugiau nei vieno kūdikio.

Jei prieš pastojimą ir po jo vartojote daug folio rūgšties papildų, tai didina tikimybę susilaukti dvynių. Dabar mokslininkai teigia, kad padėti gali ir multivitaminai. Vieno tyrimo duomenimis, folio rūgšties ir multivitaminų prieš pastojimą ir po jo vartojusioms moterims buvo daugiau šansų pagimdyti dvynius. Tačiau buvo ir įrodymų, kad didelės folio rūgšties ir multivitaminų dozės prieš pastojimą ir nėštumo pradžioje kelia persileidimo riziką. Bet kokiu atveju, didelės minėtų vitaminų dozės ilgalaikėje perspektyvoje turi nepageidaujamų poveikių, taigi nereikėtų viršyti medikų rekomenduojamos folio rūgšties dienos normos.
Yra tyrimų, rodančių, kad valgant pieno produktus moterims penkis kartus padidėja tikimybė susilaukti dvynių. Galbūt taip yra todėl, kad piene yra polipeptido IGF, o jis didina kiaušidžių jautrumą folikulus stimuliuojančiam hormonui (FSH) ir skatina ovuliaciją. Po augimo hormono injekcijų gyvūnų organizmas ima gaminti daugiau IGF, paskui IGF patenka į pieną. Šalyse, kuriose galvijams leidžiama augimo hormono, gali būti didesnis dvynių gimstamumo lygis. Pavyzdžiui, tai laikoma viena iš priežasčių, kodėl JAV padažnėjo dvynių gimimų.
Nėra garantijų, kad susilauksite dvynių, net jei vartosite ananaso šerdies, batatų ir peruvinės pipirnės šaknies miltelių. Nigerijoje, Jorubalando regione, kuriame valgoma daug batatų, pastebėta didesnis dvynių gimstamumas, bet iki šiol ši teorija moksliškai nepagrįsta. Gali būti, kad Jorubalando moterys turi tam tikr Augustus ypatumų, todėl dažniau gimdo dvynius. Jokia seksualinė poza nedidina šansų, kad gims dvyniai. Yra veiksnių, kurie kiek didina tikimybę susilaukti dvynių, bet šimtaprocentinių garantijų nėra. Viskas priklauso nuo laiko, nuo biologinių veiksnių derinio - būtent tai sukuria tinkamą terpę moters organizme. Belieka susitaikyti su tuo, kad kai kurie dalykai mums nepavaldūs, tai priklauso nuo gamtos.
Taip pat, moterys, turinčios didesnį kūno masės indeksą (KMI) arba aukštesnio ūgio, gali turėti didesnę tikimybę susilaukti dvynukų. Nors šis ryšys nėra pilnai suprantamas, manoma, kad papildomas kūno riebalų kiekis gali turėti įtakos hormonų lygiui. Rasė taip pat turi įtakos - Afrikos tautose dvynukai gimsta dažniau, o Azijos tautose - rečiau.
Apskritai, dvynukų gimimo tikimybė yra maždaug 3 iš 100 gimdymų, arba 1 iš 33. Tačiau šie skaičiai gali skirtis priklausomai nuo anksčiau minėtų veiksnių.
Taip pat žr. Svarbu atkreipti dėmesį, kad dvynukų gimimo tikimybė yra didesnė tais atvejais, kai derinami keli aukščiau minėti veiksniai.
Daugiavaisio nėštumo metu motinai ir vaisiui gali kilti beveik visos su nėštumu susijusios komplikacijos. Laukiantis dvynių dažniau komplikuojasi ir kitos, su nėštumu tiesiogiai nesusijusios ligos. Bene dažniausia dvyniams būdingų problemų - nevienodas jų augimas įsčiose. Dėl įvairių priežasčių skiriasi jų aprūpinimas maisto medžiagomis bei deguonimi. Nesiėmus veiksmingų priemonių, vienas iš dvynių, o kartais ir abu, žūsta.
Dažniausia iš jų - dvynių transfuzijos sindromas. Tai nutinka maždaug 1 iš 8 identiškų dvynių porų. Tai labai sunki komplikacija ir laiku nesuteikus reikiamo gydymo baigiasi abiejų vaisių žūtimi. Todėl labai svarbu laiku pastebėti šį sindromą ir atitinkamai jį gydyti.
Tikimybė, kad dvyniai gims neišnešioti, yra šešis kartus didesnė nei esant vienam vaisiui. Per anksti (anksčiau nei 37 savaitės), gimsta apie 40-50 proc. dvynių. Jei laukiama daugiau nei dviejų vaisių, išvengti priešlaikinio gimdymo beveik neįmanoma. Neišnešiotumas - tai dažniausia cerebrinio paralyžiaus, psichomotorinių raidos sutrikimų ir naujagimių mirties priežastis. Labai svarbu laiku pastebėti gresiančio persileidimo ar priešlaikinio gimdymo požymius.
Dėl didesnės naštos organizmui dvynukų besilaukiančios motinos dažniau skundžiasi ir dėl kitų negalavimų. Nėštumo pradžioje daugelį jų kankina toksikozė, kai pykina, kamuoja vėmimas. Pilvo odą dažniausiai jau antrą mėnesį pradeda dilgčioti, nes ji tempiasi. Kadangi vaisiai spaudžia skrandį, būsimąsias motinas dažniau kamuoja rėmuo. Nėštumo pabaigoje daugelis jų gali valgyti tik mažomis porcijomis. Dažniau, negu kitoms nėščiosioms, pasitaiko virškinimo problemų. Dėl papildomų kilogramų moteris vargina dusulys. Vis labiau apsunkinama kraujotaka. Tampa sunkiau sėdėti, stovėti ar gulėti. Naktys būna vis neramesnės, nes dėl didelio pilvo sunku gulėti. Vandens kaupimasis ir išsiplėtusios venos taip pat kelia problemų.
Kad ir būsimoji mama, ir dar negimę kūdikiai jaustųsi gerai, pateikiame keletą patarimų, skirtų būtent būsimų dvynukų mamoms:
