Jėzaus Kristaus gimimas yra vienas svarbiausių įvykių žmonijos istorijoje, sukėlęs neišmatuojamą poveikį pasauliui. Tai ne tik religinis, bet ir kultūrinis, istorinis įvykis, kurio reikšmė atsispindi daugybėje Biblijos pasakojimų, teologinių interpretacijų ir meno kūrinių.
Dar senovės pranašai skelbė apie Mesijo, Gelbėtojo, atėjimą. Izaijas pranašavo: "Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas." Jo viešpatavimas turėjo plėstis ir taikai nebus galo, o Dovydo sostą ir jo karalystę Jis sustiprins teisingumu ir teisybe per amžius. Šie pranašavimai kūrė didelę viltį ir laukimą tarp Dievo tautos.

Dievas kruopščiai ruošėsi Jėzaus atėjimui į pasaulį. Prieš tai, kai gimė Jėzus, Cezaris Augustas išleido potvarkį "atlikti visos gyvenamos žemės surašymą". Tai paskatino Mariją ir Juozapą keliauti į Betliejų, Dovydo miestą, kur ir įvyko Jėzaus gimimas. Pats Viešpats davė ženklą, kad "Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas".
Dievo planą apreiškė angelai. Vieną naktį piemenims, kurie laukuose saugojo savo bandas, "staiga jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos apšvietė Viešpaties šlovė". Angelas juos nuramino: "Nebijokite!". Jis paskelbė džiugią naujieną: "Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas."

Jėzaus motina, Mergelė Marija, buvo Dievo malonėmis apdovanota. Angelas jai tarė: "Sveika, malonėmis apdovanotoji! Viešpats su tavimi!". Marija nuolankiai priėmė Dievo valią: "Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūnie man pagal tavo žodį". Ji buvo ypatinga Dievo Motina, nes Dievas pažvelgė į jos nuolankią tarnaitę.
Juozapas, Marijos sužadėtinis, taip pat buvo svarbus Jėzaus gyvenimo istorijoje. Jis buvo kilęs iš Dovydo giminės, o sapne angelo įspėtas, su Marija keliavo į Egiptą, vėliau apsigyveno Nazarete.
Rytuose išminčiai, pamatę žvaigždę, suprato, kad gimė žydų karalius. Jie leidosi kelionėn į Jeruzalę, kur paklausė karaliaus Erodo: "Kur yra gimęs žydų karalius?". Išgirdę, kad tai Betliejus, jie keliavo toliau. "Įžengę į namus, rado kūdikį su motina Marija ir, parpuolę ant žemės, Jį pagarbino." Jie atnešė Jam dovanų: aukso, smilkalų ir miros.

Jėzus Kristus yra ne tik Gelbėtojas, bet ir Aukščiausiojo Sūnus. Jis buvo tas, kuris turėjo ateiti ir atnešti tautoms ramybę ir teisingumą. Evangelija pagal Joną pabrėžia Jėzaus dieviškumą, teigdama: "Pradžioje buvo Žodis. Tas Žodis buvo pas Dievą, ir Žodis buvo Dievas." Jėzus yra kelias, tiesa ir gyvenimas.
Kristaus gimimas turint omenyje Jo dieviškumą ir žmogiškumą yra kertinis krikščionybės tikėjimo akmuo. Jis atėjo į pasaulį, kad išgelbėtų žmoniją nuo nuodėmės ir mirties, siūlydamas amžinąjį gyvenimą.
Jėzus Kristus yra tikras Dievas ir tikras žmogus. Jo žmogystė buvo pilna ir be trūkumų: Jis juto troškulį, skausmą, turėjo emocijų ir žmogišką valią. Tačiau Jis niekuomet nenusidėjo. Jo dieviškumas pasireiškė per stebuklus, mokymus ir Jo auką ant kryžiaus. Jis atėjo "iš dangaus", kad įvykdytų Tėvo valią.
Jėzaus kaip Dievo Sūnaus pristatymas yra pagrindinė Evangelijos pagal Joną mintis. Jis save tapatina su Dievu, sakydamas: "Pirmiau, negu gimė Abraomas, Aš Esu." Šie teiginiai patvirtina Jo egzistavimą prieš laiką ir Jo dieviškąją prigimtį.
Kristaus gimimas yra visos išganymo istorijos pradžia. Jis atėjo, kad atpirktų pasaulį, suteiktų mums amžinąjį gyvenimą ir sutaikintų mus su Dievu. Jo auka ant kryžiaus yra nepaprastai svarbi, nes ji suteikia galimybę kiekvienam tikinčiajam gauti atleidimą ir ramybę su Dievu.
Kiekvienais metais Bažnyčia mini šį išganomąjį įvykį, kad tikintieji semtųsi iš Jo jėgos ir malonės. Tai primena mums apie Dievo meilę žmonijai ir Jo begalinį planą mūsų išgelbėjimui.
