Vaiko paėmimas iš šeimos: kada ir kodėl valstybė imasi kraštutinių priemonių

Vaikai - ne tik džiaugsmas, laimė ir gyvenimo šviesa, bet ir didžiulė tėvų atsakomybė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai - pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 straipsnis apibrėžia tėvų valdžios turinį, nustatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tačiau egzistuoja situacijos, kai valstybė priversta įsikišti į šeimos gyvenimą, siekdama užtikrinti vaiko gerovę ir saugumą. Vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų prieš savo norą, tik jeigu tai yra būtina vaiko interesams užtikrinti. Tėvai, piktnaudžiaujantys savo valdžia, darantys vaikui žalingą įtaką ar nepageidaujamą poveikį, gali susilaukti savo valdžios terminuoto arba neterminuoto apribojimo. Be to, yra atvejų, kai vaikai gali būti atskirti nuo tėvų, kai pastarieji dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių negali pasirūpinti savo vaikais ne dėl savo kaltės.

Tėvų valdžios apribojimas: kai tėvai pažeidžia vaiko teises

Šių dienų realybė yra tokia, kad teisminiu keliu tenka spręsti ne tik išlaikymo, bet ir kitų tėvų savo vaikams turimų pareigų, tokių kaip auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi ir doro vystymo, nevykdymo klausimus. Tėvai gali ne tik nevykdyti šių pareigų, bet ir aktyviais veiksmais jas pažeisti, piktnaudžiauti tėvų valdžia, žiauriai elgtis su savo vaikais, daryti jiems žalingą įtaką amoraliu elgesiu, vesti amoralų gyvenimo būdą, kenkiantį vaikų visapusiškam vystymuisi ir panašiai.

Tokiais atvejais reikia skubiai imtis priemonių, siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, kuris pats savimi pasirūpinti negali, o jo įstatyminiai atstovai - tėvai - neužtikrina jam saugios ir sveikos aplinkos. Būtent dėl tėvų nerūpestingumo arba net tyčios vaikui padaroma fizinė, turtinė ar moralinė žala.

Teisinis reguliavimas ir pagrindai

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos nuostatos ir Lietuvos Respublikos įstatymai apsaugo nepilnamečių vaikų interesus, kai vaiko tėvai piktnaudžiauja savo teisėmis arba kitaip savo veiksmais ar neveikimu daro vaikui žalą. CK 3.180 straipsnyje numatyta procesinė galimybė teismui laikinai arba nuolat apriboti tėvų (vieno iš tėvų) teises savo nepilnamečiams vaikams, kai:

• Tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus.
• Piktnaudžiauja tėvų valdžia.
• Žiauriai elgiasi su vaikais.
• Daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu.
• Nesirūpina vaikais.

Pavyzdžiui, imtis priemonių apriboti tėvų valdžią yra būtina, kai vaiko tėvas, gyvenantis kartu su savo sutuoktine ir jų bendru nepilnamečiu vaiku, piktnaudžiauja alkoholiu ir naudoja fizinį smurtą. Tokiu atveju pažeidžiami vaiko interesai į saugias gyvenimo sąlygas, teisę tinkamai vystytis, kenkiama vaiko sveikatai.

Tėvų valdžios apribojimo būdai

Civilinis kodeksas numato du tėvų valdžios apribojimo būdus - laikinąjį ir nuolatinį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje pažymėjo, kad sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, esminis dalykas - nustatyti tėvų veiksmus, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti jų pobūdį.

Nuolatinis tėvų valdžios apribojimas

Nuolatinis tėvų valdžios apribojimas taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylą dėl nuolatinio motinos valdžios apribojimo, pažymėjo, kad motinai nepavyko užmegzti kontakto su dukterimi, ji taikė netinkamas auklėjimo priemones, retai su ja bendravo, nesinaudojo socialinėmis paslaugomis. Byloje nustatyta, kad mergaitė nei motinos namuose, nei bendraudama su motina nesijaučia saugi. Pati mergaitė, būdama 14 metų amžiaus, išreiškė kategorišką nuomonę atsisakydama bendrauti su motina.

Laikinasis tėvų valdžios apribojimas

Kitais atvejais, teismui nustačius, kad vaiko interesams yra daroma žala, tačiau ji nėra tokio pobūdžio, kuris sudarytų pagrindą taikyti nuolatinį tėvų valdžios apribojimą, taikomas laikinasis tėvų valdžios apribojimas. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tėvų valdžia laikinai buvo apribota pagrįstai, nustačius tokias aplinkybes: šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą dėl vaikų nepriežiūros ir tėvų girtavimo; tėvai vengia bendrauti ir bendradarbiauti, atsisako siūlomos pagalbos, nepilnamečiai vaikai nelanko mokyklos, tėvai jų ugdymu nesirūpina.

Teisinės tėvų valdžios apribojimo pasekmės ir procesiniai aspektai

Kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo turi teisę vienas iš vaiko tėvų, vaiko artimieji giminaičiai, Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau - Tarnyba), prokuroras, vaiko globėjas (rūpintojas). Kreipiantis į teismą su ieškiniu, reikia argumentuoti ir motyvuoti teikiamą reikalavimą, jį pagrįsti įrodymais (šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, daiktiniai ir rašytiniai įrodymai, susirašinėjimas telekomunikacijų priemonėmis, oficialūs institucijų raštai).

Teismui apribojus tėvų valdžią, tėvams laikinai ar neterminuotai sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste. Tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui. Svarbu pažymėti, kad neterminuotai apribojus tėvų valdžią, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas.

Nagrinėjant bylas dėl tėvų valdžios apribojimo, yra išklausoma vaiko nuomonė, jeigu jis sugeba formuluoti mintis, ir į ją atsižvelgiama, jei tai nekenkia vaiko interesams. Europos Žmogaus Teisingumo Teismas yra pažymėjęs, kad kuo vaikas vyresnis ir brandesnis, tuo didesnės reikšmės teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų. Teismas vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

Jei po teismo sprendimo įsiteisėjimo tėvai ar vienas iš tėvų pakeičia savo elgesį, imasi rūpintis vaiku, jie gali kreiptis į teismą, prašydami panaikinti pritaikytą tėvų valdžios apribojimą.

Vaiko atskyrimas nuo tėvų: objektyvios aplinkybės be tėvų kaltės

Be tėvų valdžios apribojimo dėl jų netinkamo elgesio, vaikas gali būti atskirtas nuo tėvų ir dėl objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo tėvų kaltės. Vaiko teisių konvencijos 9 straipsnis nustato galimybę riboti vaiko ir tėvų bendravimą, kai tai reikalinga vaiko interesams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179 straipsnyje nurodytas bendras principas, kad toks atskyrimas nuo tėvų gali būti daromas dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių (pavyzdžiui, dėl ligos), kai reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas.

Objektyvių aplinkybių pavyzdžiai

Vaiko atskyrimas nuo tėvų yra laikina vaiko interesų ir teisių apsaugos priemonė, taikoma, kai tėvai nevykdo ar negali vykdyti savo pareigų vaikams dėl tam tikrų aplinkybių, nesant tėvų kaltės. Vaikams ir tėvams atskirti užtenka fakto, kad tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, užtikrinti jiems normalių gyvenimo sąlygų. Objektyviomis aplinkybėmis, sudarančiomis vaikų atskyrimo pagrindą, pripažįstamos pakankamai skirtingos aplinkybės, pavyzdžiui:

• Tėvo arba motinos sunki sveikatos būklė, nuolatinio gydymo bei priežiūros poreikis.
• Įvairios priklausomybės.
• Bendravimas su asmenimis, darantys neigiamą įtaką tėvui/motinai.
• Nesugebėjimas savarankiškai spręsti iškilusių problemų, negebėjimas bendrauti, valdyti savo emocijų.
• Vaiko ir tėvų (tėvo/motinos) susvetimėjimas, kai vaiko tėvai ilgą laiką negyveno kartu su vaiku, dėl ko vaiko ir tėvų santykiai nebuvo artimi, o vaikas dėl susiklosčiusios situacijos gyventi kartu nenori.

Teisinės pasekmės ir grąžinimo galimybės

Kadangi vaikai atskiriami nuo tėvų nesant šių kaltės, tėvams išsaugomos visos asmeninės ir turtinės giminyste pagrįstos teisės bei pareigos. Pavyzdžiui, tėvai ir toliau privalo teikti išlaikymą savo vaikui, kuris gyvena atskirai. Atskyrus vaiką nuo tėvų, tėvai netenka tik teisės gyventi kartu su vaiku ir reikalauti jį grąžinti iš kitų asmenų, o kitomis tėvų teisėmis gali naudotis tiek, kiek tai įmanoma negyvenant kartu su vaiku, pavyzdžiui, bendrauti, lankyti vaiką. Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių vaikas nuo tėvų atskirtas (pavyzdžiui, pasikeitus sveikatos būklei ar nustojus vartoti alkoholinius gėrimus), vaiko atskyrimas nuo tėvų gali būti panaikintas teismo sprendimu.

Vaiko teisių apsaugos sistemos veikimas: grėsmės lygiai ir pagalba šeimoms

Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinis skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau pradeda jį nagrinėti ir vertina grėsmės vaikui lygį. Jeigu pranešimas nepasitvirtina, grėsmės lygis nenustatomas ir pranešimo nagrinėjimas baigiamas.

Grėsmės vaikui lygiai

Nustatomi du grėsmės vaikui lygiai:

1. Pirmasis grėsmės vaikui lygis: nustatomas, kai pažeistos vaiko teisės, tačiau nėra tiesioginės grėsmės vaiko saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei. Tokiu atveju Tarnybos specialistai inicijuoja atvejo vadybininko paskyrimą. Atvejo vadybininkas atlieka šeimos poreikių pagalbai vertinimą ir organizuoja atvejo nagrinėjimo posėdį, kuriame sudaromas pagalbos planas šeimai.
2. Antrasis grėsmės vaikui lygis: nustatomas, kai yra reali grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei. Šiuo atveju vaikas gali būti paimtas iš atstovų pagal įstatymą. Antrasis lygis nustatomas, kai socialinės aplinkos rizikos veiksniai bei veiksniai, susiję su vaiko atstovais ir jų santykiais su vaiku, kelia realų pavojų, arba kai vaiko atstovai nesiima reikiamų veiksmų vaiko saugumui užtikrinti.

Sprendimas dėl vaiko paėmimo iš jo atstovų pagal įstatymą priimamas atsižvelgiant į aplinkybių visumą, jas pagrindžiančius faktus. Verkimas ar rėkimas be papildomų aplinkybių nėra vienareikšmė aplinkybė dėl vaiko teisių pažeidimo. Tačiau, jei vaiko verkimo ar garsaus rėkimo priežastimi būtų nustatytas pavojus jo sveikatai, saugumui ar gyvybei, tokiu atveju vaikas gali būti paimamas iš atstovų pagal įstatymą.

Kaip nustatomas grėsmės vaikui lygis?

Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai, nagrinėdami pranešimą, nuvyksta į vaiko buvimo vietą, susitinka su vaiku ir vaiko atstovais pagal įstatymą. Jei vaikas geba išreikšti savo nuomonę, jis išklausomas. Vertinant grėsmės vaikui lygį, įvertinama vaiko, jo šeimos narių, kitų asmenų ir specialistų (pvz., mokytojų, socialinių darbuotojų, teisėsaugos atstovų) pateikta informacija apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Specialistai atsižvelgia į įvairius rizikos veiksnius, kurie gali būti susiję:

• Su paties vaiko funkcionavimu (pvz., vaikas išreiškia pageidavimą būti paimtas, vaikas serga ir nėra gydomas).
• Su vaiko atstovais pagal įstatymą (pvz., jie yra apsvaigę nuo psichoaktyvių medžiagų, grasina sumušti vaiką, gina prieš vaiką galimai smurtavusį asmenį).
• Su tėvystės įgūdžiais ir bendravimu su vaiku (pvz., tėvai ignoruoja vaiką, izoliuoja vaiką nuo socialinės aplinkos).
• Su socialine aplinka (pvz., būstas, kuriame gyvena vaikas, neatitinka net bazinių higienos normų).

Pavyzdžiui, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas reglamentuoja, jog vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi pasirūpinti, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Tėvai yra atsakingi už vaiko poreikių tenkinimą bei saugumo užtikrinimą. Sprendžiant, ar vaikas gali savarankiškai vykti į mokyklą, grįžti iš jos ir vienas likti namuose, būtina įvertinti vaiko psichologinį pasiruošimą ir jo įgūdžius, taip pat saugumą vietovėje, eismo intensyvumą, vaiko negalią ar specialiuosius poreikius.

Kiek asmenų dalyvauja priimant sprendimą?

Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketą pasirašo du Tarnybos teritorinio skyriaus specialistai. Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį, kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo. Teismas, įvertinęs pateiktas faktines aplinkybes, leidimą gali išduoti arba atsisakyti jį išduoti. Tėvai, nesutikdami su teismo sprendimu, gali jį skųsti. Teismui atsisakius išduoti leidimą, vaikas grąžinamas jo atstovams.

Smurto prieš vaiką apibrėžimas

Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą smurtas prieš vaiką gali būti fizinis, psichologinis, seksualinis arba nepriežiūra:

• Fizinis smurtas - tai tyčinis fizinis veiksmas ar veiksmai prieš vaiką, taip pat fizinė bausmė, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir / ar orumas.
• Psichologinis smurtas - tai tyčinis sistemingas vaiko teisės į identiškumą pažeidinėjimas, vaiko žeminimas, patyčios, gąsdinimas, būtinos vaiko normaliai raidai veiklos trikdymas, asocialaus elgesio skatinimas ar kitokia nefizinio kontakto elgsena, dėl kurios vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai arba pažeminta vaiko garbė ir / ar orumas.
• Seksualinis smurtas - tai tyčinės nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos LR baudžiamajame kodekse, padaromos vaikui, taip pat pelnymasis iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimas į prostituciją, pornografijos rodymas vaikui, vaiko vertimas užsiimti prostitucija ir kt.
• Nepriežiūra - tai atstovų pagal įstatymą ar už vaiką atsakingų asmenų neveikimas, dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba buvo sukeltas skausmas ar pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai, arba nepateisinamai apribotos vaiko teisės ir teisėti interesai (pvz., neaprūpinimas maistu, drabužiais, tinkamomis gyvenimo sąlygomis, tinkama priežiūra, mokymu).

Svarbu atkreipti dėmesį, kad psichologinis smurtas, seksualinio pobūdžio tvirkinamieji veiksmai ar nepriežiūra žymių ant kūno gali ir nepalikti, todėl ir vertinama aplinkybių visuma.

Kas atsitinka po vaiko paėmimo?

Vaiko paėmimas iš atstovų pagal įstatymą taikomas kaip kraštutinė priemonė siekiant apsaugoti geriausius vaikų interesus, tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų arba tėvams atsisakant priimti būtiną pagalbą. Netinkamas elgesys su vaiku, smurto prieš jį naudojimas nėra suderinamas su geriausiais vaiko interesais ir turi būti imamasi veiksmų, siekiant tai sustabdyti.

Pirmiausiai užtikrinus vaiko saugumą, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas yra kreipiamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą išdavimo. Nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį ir paėmus vaiką iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, yra inicijuojama mobili komanda ir atvejo vadybininko paskyrimas.

• Mobilioji komanda - Tarnybos specialistų grupė, kuri 14 kalendorinių dienų teikia intensyvią pagalbą šeimai. Ją sudaro socialinis darbuotojas, psichologas ir specialistas, turintis žinių ir/arba darbo patirties su priklausomybę turinčiais asmenimis. Mobilioji komanda su šeima atlieka intensyvų darbą, teikia kompleksinę, individualią ar grupinę, konsultacinę ir kitokią pagalbą, atlieka saugumo ir rizikos veiksnių šeimoje bei šeimos stiprybių ir poreikių pagalbai įvertinimus, rengia rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo.
• Atvejo vadybininkas koordinuoja kompleksinės pagalbos šeimai teikimą. Jis surenka visą informaciją apie vaiką, šeimą ir kitus svarbius asmenis iš įvairių įstaigų, atlieka šeimos poreikių pagalbai vertinimą, atsižvelgdamas į mobiliosios komandos pateiktas išvadas ir rekomendacijas, sudaro pagalbos šeimai planą, koordinuoja jo įgyvendinimą ir vykdo šeimos stebėseną.

Jeigu turima informacijos, kad prieš vaiką galimai panaudotas smurtas, informacija perduodama policijai, kuri pradeda ikiteisminį tyrimą. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras.

Vaiko apgyvendinimas ir grąžinimas tėvams

Paėmus vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, jis laikinai apgyvendinamas arba pas giminaičius, arba pas asmenis, su vaiku susijusius emociniais ryšiais, arba pas vaiko brolį ir (arba) seserį globojančią (rūpinančią) šeimą, arba globos centre, šeimynoje ar kitoje vaikų globos institucijoje. Šiuo laikotarpiu, kol vaikui yra nustatyta laikinoji globa, o tėvams teikiama pagalba, tėvams yra sudaromos sąlygos bendrauti su vaikais visais atvejais, nebent yra duomenų, jog bendravimas su tėvais gali būti žalingas vaikui. Pasimatymai gali būti skiriami net ir kasdien, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

Vaikas tėvams arba vienam iš tėvų gali būti grąžintas atsižvelgiant į atvejo peržiūros posėdžio metu priimtus sprendimus. Jeigu vaiko tėvai pakeitė savo netinkamą elgesį su vaiku ir dėl to negresia pavojus jo saugumui, sveikatai ar gyvybei ir nelieka socialinės rizikos veiksnių, Tarnybos teritorinis skyrius priima sprendimą grąžinti vaiką tėvams.

Apibendrinamoji lentelė: Grėsmės vaikui lygiai ir veiksmai

Skubus reagavimas ir pagalbos linijos

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinių skyrių specialistai nedelsiant reaguos į visus raštu, žodžiu ar kitokiomis priemonėmis gautus vaiko teisių pažeidimus visą parą ir savaitgalį bei švenčių dienomis. Jei pranešimas susijęs su galimu smurtu prieš vaiką, specialistai reaguos ir pradės nagrinėti pranešimą nedelsiant, pasitelkiant kitas institucijas (pvz., policiją, gydymo įstaigas), bet ne vėliau kaip per 6 valandas nuo pranešimo gavimo. Jei pranešimas susijęs su kitais galimais vaiko teisių pažeidimais, specialistai reaguos ir pradės nagrinėti pranešimą nedelsiant, bendradarbiaudami su kitomis institucijomis, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo.

Visi, turintys duomenų apie galimą vaiko teisių pažeidimą, privalo apie tai nedelsdami informuoti policiją ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos įgaliotą teritorinį skyrių pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyboje veikia Pagalbos vaikams linija (numeris 116 111), kuria gali kreiptis tiek vaikai, tiek suaugusieji, turintys informacijos apie skriaudžiamą vaiką. Daugiau informacijos rasite www.pagalbavaikams.lt.

tags: #del #ko #gali #atimti #vaika

• Interaktyvus mokymasis vaikams: lavinamasis kompiuteris
• Patarimai tėvams: vaiko karščiavimo mažinimas
• Senelių teisės ir pareigos globojant anūkus
• Vokietijos ikimokyklinis ugdymas
• Vaikų prakaitavimas: ką reikia žinoti tėvams