Svajojate apie ramias naktis ir išsimiegojusį kūdikį? Naujagimio miego ritmas iš pradžių yra pasiskirstęs per visą parą daugmaž vienodais intervalais, t. y. jis nežino, kada yra diena, o kada naktis. Taip pat naujagimis pirmiausiai užmiega lengvu miegu. Lengvo miego metu naujagimis ir kūdikis yra lengvai pažadinamas, kvėpuoja nereguliariai, gali judėti ir niurzgėti ar net suverkti. Toks miegas trunka apie 25 minutes ir, jeigu kūdikis neprabudo, jis užmiega ramiuoju miegu, kurį galime atpažinti iš visiško atsipalaidavimo, ramaus kvėpavimo, judesių nebuvimo.
Naujagimio miego ritmai reguliuojami alkio jausmo. Tokiame amžiuje vaikučiui reikia dažnai valgyti, dėl to ir prabusti reikia dažnai. Kad mama turėtų pakankamai pieno ir mažylis galėtų jo pakankamai suvalgyti, rekomenduojama tarp maitinimų nedaryti ilgesnės kaip 3 valandų pertraukos ir, jeigu naujagimis pats neatsibudo, žadinti jį ir pamaitinti, bet dauguma naujagimių gali norėti valgyti ir gerokai dažniau. Išimtinais atvejais - kai mažylis šlapinasi daugiau nei 6 kartus ir tuštinasi tris ar daugiau kartų IR jo svoris auga puikiai, galima leisti vieną kartą paros bėgyje naujagimiui miegoti nepertraukiamas 5 valandas.
Kai kurioms mamoms apie trečią mėnesį pradeda ramiai naktį miegoti mažylis, sulaukęs pusmečio ima prabudinėti gerokai dažniau, o sulaukęs metų gali žįsti krūtį nesuskaičiuojamą skaičių kartų per naktį.
Naujagimis per parą miega apie 18 valandų, bet gali išmiegoti net ir 22! Tačiau jo miego - būdravimo periodai keičiasi kas 3 - 4 valandas kiaurą parą: lygiai taip pat dieną ir naktį. Neretas mažylis neišmiegos ir tiek: vienas miego ciklas trunka tiek, kiek virškinamas mamos pienas (apie 40 - 50 minučių). Taigi nusnūdęs nepilną valandą jis ir vėl pradeda muistytis, raukytis, kaišioti liežuvį, čiulpti kumštuką. Tai pats geriausias laikas paimti vaikelį ir pažindinti. Verkimas - vėlyvas alkio požymis, o įsiaudrinusį mažylį bus sunku priglausti prie savęs, įduoti krūtį ir pamaitinti. Pažindytas, vos tik pastebėjus pirmuosius alkio ženklus, vaikelis pasisotins ir greičiau vėl panirs į saldų miegą.
Naujagimio skrandis yra labai nedidelis (vos vyšnios dydžio pirmąją parą ir vištos kiaušinio dydžio po mėnesio), todėl jam būtina valgyti dažnai, kad gautų pakankamai pieno ir puikiai augtų. Išalkęs mažylis pasidaro mieguistesnis, jį sunkiau pažadinti ir, žinoma, pamaitinti. Ilgas ir nepertraukiamas miegas nesuderinamas su sėkmingu žindymu!
Per pirmuosius tris gyvenimo mėnesius kūdikio miegas ženkliai pasikeičia. Pagaliau susiformuoja mažylio paros ritmas: jis jau pradeda skirti dieną ir naktį, ilgiau būdrauja šviesiuoju paros metu ir ilgiau miega tamsiuoju. Įdomu, kad vaikučiai pirmiausiai išmoksta pabusti kartu su šeima ir tik vėliau - užmigti kartu su šeima. Neretai šiuo periodu mamos džiaugiasi: pagaliau vaikelis leidžia naktį ilgiau pamiegoti, ryte mama jaučiasi geriau pasiilsėjusi.
Vaikutis darosi tikras gudruolis: mokosi vartytis, pirmą kartą atsisėda. Jį domina supantis pasaulis, jis atranda naujus daiktus, patiria daug įspūdžių. Kiekviena diena - tai didelis nuotykis. Su tiek naujovių ir įspūdžių sunkiai pavyktų susitvarkyti net ir suaugusiam žmogui, o ką jau kalbėti apie mažąjį! Nenuostabu, jog šiuo metu vaikelis vėl pradeda dažnai keltis naktį, ieškoti krūties. Įgijus naujų įgūdžių, išmokus naujų dalykų, smegenys šią informaciją turi užtvirtinti. Tokiu laikotarpiu vaikelis daugiau laiko praleidžia miegodamas paviršiniu miegu: iš jo kur kas greičiau pabundama net nuo mažiausių stimulų. O kur dar atsiradęs suvokimas, jog aš ir mama - ne vienas ir tas pats kūnas. Ar mama bus šalia, kai man reikės? Ar manimi bus pasirūpinta? Priežasčių pabusti daugybė ir tai yra normalus vaiko raidos etapas. Gaila, kad neretai manoma, jog vienintelė priežastis - alkis, o mamai tiesiog trūksta pieno. Ką reiškia žindymas naktį šiuo laikotarpiu? Tai nusiraminimas ir atsipalaidavimas po sunkios dienos (taip taip, tiek išmokti naujų dalykų - darbas). Tai šiluma ir jaukumas, pajautimas, jog mama šalia tuomet, kai reikia.
Tokie aukščiau aprašyti raidos šuoliai kartojasi apytiksliai kas tris mėnesius ir juos atpažinsite nesunkiai: patyręs daug įspūdžių (vyko, apsilankę svečiai), nemalonių potyrių (apsilankymas pas gydytoją, atskyrimas nuo mamos), išmokęs naujų įgūdžių (sėdėti, stovėti), vaikelis pradeda dažnai keltis. Paprastai pirmąją nakties pusę išmiega ramiai, o paryčiui keliasi net kas valandą. Jeigu mama atsiliepia į vaikučio poreikius ir juos patenkina, vaikas galiausiai nusiramina ir po savaitės - dviejų vėl viskas grįžta į įprastas vėžes arba atsiranda naujas ritmas. Jeigu atsisakome žindyti ir bandome pritaikyti įvairias savarankiško migdymosi teorijas, galime sulaukti priešingo poveikio: mažylis nesugeba susidoroti su užgriuvusiais potyriais, mama jam nepadeda - pasaulis darosi nesuprantamas ir nesaugus. Ilgainiui gali kilti tikrų miego (ir ne tik) problemų.
Kai kūdikis naktimis nemiega arba blogai miega, tai tampa visos šeimos problema. Mažylis turi stebuklingą savybę atrasti laiko miegui ir kompensuoti jo trūkumą, o štai suaugę turi per daug pareigų ir rūpesčių, kad galėtų sau leisti nemiegoti naktimis. Todėl kiaurą naktį žindomas, verkiantis kūdikis labai blogai veikia tiek mamos, tiek tėčio savijautą.
Yra daug madingų teorijų, kurios sako, kad kūdikis sugeba pats susikurti dienos ritmą ir geriausiai žino, kada jam užmigti. Tokios teorijos tinka toli gražu ne visiems kūdikiams - per savo darbo praktiką mačiau daugelį, kurie nemokomi užmigti gebėdavo patys ramiai išmiegoti naktį. Per pirmą gyvenimo savaitę naujagimis jau pradeda formuoti savo gyvenimo ritmą, kitaip tariant, prasideda procesas, vadinamas savireguliacija. Iš aplinkos jis gauna labai daug dirgiklių, su kuriais būdamas mamos pilvelyje nesusidurdavo - jam reikia išmokti nurimti ir pavargus užmigti.
Jeigu naujagimis neturi jokių problemų (nėra dirglus ar pan.), o mama pakankamai gerai jaučia savo mažylį ir moka skaityti jo siunčiamus signalus - nekyla jokių problemų. Kai mažiukas nori valgyti - jis pamaitinamas, kai nori miegoti - užmigdomas. Bet, deja, ne visi naujagimiai ar kūdikiai aiškiai parodo, kada nori miego, ir ne visos mamos geba suprasti savo vaikus. Tad neretai norintis miego kūdikis yra glaudžiamas prie krūties, užuot migdomas, ar atvirkščiai. Būtų kur kas paprasčiau, jeigu mama mokytų kūdikį režimo - tuo pačiu metu maitintų, tuo pačiu migdytų ir kartu mokytų savarankiškai užmigti.
Sveikata. Sergantis mažylis jaučiasi blogai, dėl to prabunda dažniau ir ieško komforto. Ausies uždegimas, pienligė ir šlapimo takų infekcija, parazitai žarnyne, karščiavimas, kvėpavimo takų infekcija, rėmuo ir karvės pieno alergija (jeigu žindyvė vartoja karvės pieno produktus) gali trukdyti ramų kūdikio miegą.
Alkio jausmas.
Vystymosi pasiekimai. Mokymasis apsiversti, šliaužti, atsisėsti, atsistoti gali sukelti daug emocijų ir mažylis net naktį prabudęs gali pradėti praktikuoti naujus įgūdžius.
Atsiskyrimo baimė. Dažno prabudimo ir nenoro paleisti mamos krūties priežastis gali būti atsiskyrimo baimė. Apie 6 mėnesį mažylio smegenys subręsta tiek, kad jis ima aiškiau suvokti emocijas, o prieraišumas sustiprėja, todėl atsiranda mamos netekimo baimė.
Nepakankamas dienos miegas. Kartais tėvai mano, kad jeigu kūdikis gerai pavargs, tuomet jis greičiau užmigs ir ramiau bei ilgiau miegos, tačiau yra atvirkščiai. Pervargusiam kūdikiui sunku užmigti (pastebėjot, kad įsijungia „antras kvėpavimas“ ir kūdikis darosi vis aktyvesnis?) ir sunku išlikti užmigusiam ilgą laiką. O tai reiškia, kad tėvai, neturėję atokvėpio dieną, neturės jo ir naktį.
Dygstančių dantukų skausmas, pilvo diegliai ir kitos sveikatos bėdos gali stipriai sutrikdyti kūdikio miegą.
Miego regresas. Miego regresas (arba miego regresija) yra nuo kelių dienų iki mėnesio (kartais net iki 6 savaičių) trunkantis laikotarpis, kuomet pasikeičia (paprastai pablogėja) vaiko miego įpročiai.
Kūdikio lovelėje neturėtų būti jokių perteklinių daiktų, minkštų pagalvių, žaislų, „palaidų“ pledukų ir pan., nes tai yra vieni iš staigios kūdikių mirties sindromo (SKMS) rizikos faktorių. Lovelė turi būti „kvėpuojančiu” dugnu - lentelėmis, specialiu audiniu, ne plokštuma. Priešingu atveju neužtikrinama oro cirkuliacija, kaupiasi drėgmė, sudaromos tinkamos sąlygos veistis pelėsiui, grybeliui.
Čiužinys turi atitikti lovelės dydį. Neturėtų būti jokių tarpų. Čiužinys turi būti kietas. Minkštas čiužinys gali turėti įtakos netaisyklingai galvytės formai, ar net kelti uždusimo pavojų. Rinkdamiesi čiužinuką paspauskite jį ranka - jeigu formas jis atgauna lėtai, vadinasi, yra netinkamas. Kieti čiužiniai yra patvariausi ir saugiausi.
Pagalvė nereikalinga todėl, kad naujagimio/kūdikio galvos ir kūno proporcijos yra visiškai kitokios, nei suaugusių žmonių. Jų galvos lyginant su kūneliu yra santykinai didelės, o kaklas plonas ir trumpas, todėl pagalvė sukuria nenatūralų stuburo linkį. Naujagimių ir kūdikių stuburas dar neturi suaugusiems būdingos S formos ir yra praktiškai tiesus, todėl jiems patogiausia miegoti ant plokštumos. Pagalvės padidina SKMS (staigios kūdikių mirties sindromo) riziką, į kurią įtraukiamas ir uždusimas miegant.
Visi minkšti priedai, tokie kaip apsaugėlės, storos antklodės, minkšti ir purūs užklotai, miegui skirti lizdeliai sukelia potencialią galimybę sutrikdyti mažylio kvėpavimą. Naujagimiai dar yra pakankamai silpni, kad prisipaudę prie minkštos apsaugėlės ar storai antklodei užblokavus kvėpavimo takus pasuktų galvą į šoną ar nustumtų į šali trugdį. Paaugę vaikai apsaugėles bei visus kitus minkštus priedus gali panaudoti kaip pagalbą išlipant iš lovelės ir susižeisti iškritę.
Lizdelis - netinkama vieta miegoti. Dažniausiai jo pagrindas būna nepritaikytas gulėti naujagimiui, stori, minkšti šonai kelia SKMS riziką, ypač tiems mažyliams, kurie nesivarto užtikrintai, ar yra neišnešioti - netyčia pasivertę gali įbesti nosytę į tą minkštą šoną ir blokuoti kvėpavimo takus. Dažnai lizdeliai naudojami net ne ant kieto pagrindo - pvz, tėvų lovoje. Kas patį lizdelio dugną ir pagrindą padaro dar nestabilesnį, lengviau „prispaudžiamą” prie naujagimio. Taip miegas su naujagimiu vienoje lovoje tampa nebesaugus.
Pūkuotų apklotų plaukeliai, ir ant jų besikaupiančios dulkės gali dirginti kvėpavimo takus. Jei naudojama antklodė, ji turi būti lengva. Naujagimis guldomas lovytės kojūgalyje ir užklojamas iki krūtinės, o antklodės galai užkišami už čiužinuko šonų tam, kad naujagimis judėdamas neužsidengtų antklode veido. Vietoje antklodės galima naudoti specialų miegamąjį. Miegmaišiai būna įvairių tipų - berankoviai, su rankovėmis, „vystymo“ tipo. Pastarieji miegamaišiai pagaminti taip, kad primintų vystymą vystyklu - rankos suvystomos, o kojos lieka laisvos.
Temperatūra miegamajame turėtų būti komfortiška (maždaug tarp 19 - 23 laipsnių). Vėdinti gyvenamąsias patalpas ir miegamąjį patariama nuolat - tai padeda užtikrinti optimalią santykinę oro drėgmę, 35-60 %. Esant mažesnei santykinei drėgmei oras būna „sausas“ - tai turi neigiamą poveikį jautriems naujagimio kvėpavimo takams bei odelei. Ši šerpetoja, sausėja, naujagimio nosytė užsikemša, jam sunkiau kvėpuoti (dažnai gleivinės išsausėjimas dėl per mažos santykinės oro drėgmės maišomas su sloga).
Šiltoje patalpoje nereikia dėti kepurytės, ypač miego metu - naujagimiai didžiausią šilumos kiekį išspinduliuoja per galvytę, tad uždėjus kepurytę kūnelis negali atvėsti, pernelyg įkaista.

Žemyna, trijų vaikų mama, dalijasi patirtimi apie tai, kaip rengti kūdikį nakčiai. Ji pabrėžia, kad nėra vieno universalaus atsakymo, nes viskas priklauso nuo kambario temperatūros ir paties kūdikio. Kai kurie kūdikiai mėgsta miegoti šilčiau, kiti - vėsiau.
Optimali miegui kambario temperatūra, anot daugelio šaltinių, yra 18-20 laipsnių. Nuo šio atskaitos taško ir reikėtų galvoti, kaip kūdikį aprengti.
Kai aplinkos temperatūra yra vėsesnė nei 18 laipsnių:
Kai aplinkos temperatūra 18-20 laipsnių:
Kai aplinkos temperatūra 20 laipsnių ir daugiau:
Kai aplinkos temperatūra 25-30 laipsnių:
Net ir esant šiltai aplinkai, rekomenduojama kūdikį apkloti pleduku arba aprengti vienu nestoru rūbeliu iš merino vilnos. Merino vilna turi puikių savybių prisitaikyti prie aplinkos ir palaikyti tinkamiausią kūno temperatūrą. Net kai yra šilta, merino vilna neleis kūnui perkaisti.
Apklotai bei apklotėliai kūdikiui: visais aplinkos temperatūrų variantais, apklotą (kaldrytę) naudokite tokį, kokį turite įsigiję savo mažyliui. Merino vilnos apklotėlis puikiai tiks, kai reikia papildomos šilumos, kelionėms, vežimėlyje, mašinoje, vaikštant po parduotuves ir panašiai. Merino vilnos apklotėlį galite naudoti ir vietoj įprastos kaldrytės namie, vaikučiui miegant. Ypač šiltesniu metų laiku, kai reikia kūdikį prikloti nuo nelaukto vėjuko bei suteikti šilumos bei jaukumo.
Pledukus galite rinktis iš 100% merino vilnos arba merino vilnos su šilku. Su šilku apklotėlis yra vėsesnis ir idealiai tinka karštomis vasaros dienomis.
Merino vilna kūdikio miegui: ji padeda reguliuoti kūdikio kūno temperatūrą, tad jis neperkais ir nesušals. Ar vaikui šalta ar šilta suprasite ne pagal rankų ar kojų vėsumą, visada reikia tikrinti nugarytę. Perkaitimas gali sukelti staigios kūdikių mirties sindromą (SKMS). Taip pat nepamirškite prieš miegą išvėdinti ir kambario.

Miego ritualai yra svarbi dalis ruošiantis miegui. Tai gali būti maudynės, dantukų valymas, masažas, pižamos apsivilkimas, lopšinės dainavimas, galvelės glostymas, konkretaus miego žaisliuko ar migduko padavimas. Pradėjus domėtis, kaip užmigdyti vaiką pietų miego ar nakčiai, prisiminėte mažylio numylėtą žaisliuką, su kuriuo šis užmiega bei pabunda? Tai normalu.
Vystymas: Naujagimius ir kūdikius iki 2-3 mėn. galima vystyti. Vystymui naudojami tinkamo dydžio vystyklai, pagaminti iš natūralių, kvėpuojančių medžiagų (medvilnė-flanelė, linas ir pan.). Svarbu atsižvelgti į aprangą nepamirštant, kad vystyklas yra papildomas sluoksnis, tad reikia atimti vieną ploną sluoksnį rūbelių, kurie būtų rengiami miegui nevystant. Vystyti reikėtų ne per tvirtai, kad nebūtų jaučiamas skausmas ar nepatogumas, bet ir ne pernelyg laisvai, kad mažylis galėtų „išsilaivinti“.
Baltasis triukšmas: Pastebėta, kad baltasis ir rožinis triukšmas padeda lengviau užmigti, giliau miegoti, pagerina miego kokybę tiek suaugusiems žmonėms, tiek ir kūdikiams. Vienas tyrimas parodė, kad 14 dienų masažo kursas padeda kūdikiams išskirti daugiau miegą sukeliančių hormonų.
Melatonino - miego hormono - gamybą mūsų organizme skatina tamsa. Tad, artėjant nakties miego laikui, pasirūpinkite dirbtine tamsa kambaryje. Jei investuosite į kokybiškas, storas naktines užuolaidas, tai padaryti bus nesunku net ir vasarą, kai, esant giedram orui, šviesu būna iki vėlaus vakaro. Atsisveikinimą su tamsa reikėtų pradėti likus maždaug valandai iki miegelio. Išjunkite ryškias šviesas. Būtinai - televizorių, kompiuterį bei kitus ekranus, skleidžiančius mėlyną šviesą, kuri mažylio užmigimą gali paveikti labai neigiamai.
Neskubėkite imtis migdymo priemonių vos kūdikiui suniurzgėjus. Nakties metu pabandykite atskirti mažylio skleidžiamų garsų rūšis. Kūdikiai miegodami gali skleisti daug įvairių garsų ir nebūtinai kiekvienas suniurzgėjimas reiškia, kad mažylis išalko ir nori krūties. Kai išgirsite niurzgėjimą, lukterėkite, galbūt mažylis nutils ir miegos toliau.
Tėvų požiūris: Tyrimai rodo, kad dažnai kūdikio miego problemos priklauso nuo tėvų požiūrio ir lūkesčių. Taigi ar dažnas naktimis prabudimas jums kelia sunkumų? Jeigu nekelia, tuomet iš tiesų neverta nieko keisti. Jeigu tai jums kelia sunkumų ir svajojate apie išmiegą naktį, o dienos metu jaučiate miego trūkumą, ar esate pasiruošę įdėti pastangų, kad kas nors jūsų ir mažylio gyvenime pasikeistų?
Galima išskirti du būdai kaip padėti mažyliui užmigti ir ilgiau miegoti naktį: greitas ir lėtasis. Tiek vienas, tiek antras būdas reikalauja pastangų ir tikrai pirmąsias naktis neleis jums išsimiegoti. Greitasis būdas yra labai populiarus: mažyliui tiesiog neduodama žįsti krūtis, galbūt jis netgi neimamas, nenešiojamas ir nesūpuojamas. Dažniausiai tikima, kad po trijų tokių naktų mažylis supras, kad naktį valgyti negaus ir sustoja prabudinėti ir galbūt išmoksta užmigti savarankiškai. Trumpalaikis ir ilgalaikis tokio mokymo užmigti poveikis kūdikio sveikatai yra beveik netyrinėtas. Lėtasis būdas reikalauja daugiau laiko, tačiau mokymosi procesas visada reikalauja laiko, be to, turėkite mintyje, kad mažylis gali prabusti naktį iš alkio ar dėl kitų objektyvių priežasčių.

Jeigu išbandėte visus patarimus, kaip užmigdyti kūdikį, tačiau tikslo - ramaus mažylio miego ir, žinoma, pilnaverčio jūsų poilsio - taip ir nepavyko pasiekti? Jums pažįstama situacija: užmigo nakties miegui, bet… kūdikis pabudo po 30, 40 ar 45 min? Toks pabudimas rodo, kad vaikui sunku sujungti pirmą nakties miego ciklą. Beje, jį sujungti dažnai nėra lengva, nes mažyliai sunkiau pereina į gilų miegą ir bet kokia smulkmena gali išbudinti.
Jei manote, kad kūdikiui yra sutrikusi sveikata, nedvejodami kreipkitės į gydytoją. Kitos situacijos, kai verta pasitarti su specialistais - tai nuolatinis kūdikio neramumas, itin dažni prabudimai, kurie kelia didelį stresą tėvams.
Jauni tėveliai, ypač - besilaukiantys savo pirmosios atžalos, natūralu, kyla daugybė klausimų bei baimių. Tikriausiai sutiksite, jog nemaža dalis jų yra susiję su vaiko miegu. Kuo anksčiau atrasite, kurie miego ekspertų patarimai, kaip užmigdyti kūdikį, yra efektyviausi Jūsų mažyliui, tuo greičiau pamiršite bemieges naktis (ar galbūt net neturėsite tokios patirties!), o kavą gersite karštą, ne prabėgomis.