Kelionės: Visapusiškas Indėlis į Žmogaus Sveikatą ir Asmenybės Ugdymą
Sakoma, kad gyvenimas per trumpas, kad žmonės užsibūtų vienoje vietoje. Kelionės ne tik suteikia malonumą ir leidžia atrasti naujas patirtis, bet ir yra efektyvi priemonė palaikyti bei stiprinti sveikatą. Kiekviena kelionė yra išskirtinė ir suteikia progą atsiriboti nuo kasdienybės, mėgautis naujais nuotykiais ir tuo pačiu metu rūpintis savo fizinės ir psichinės būklės gerove. Pinigai, kuriuos išleidžiate kelionėms, yra investicija į save. Šiais laikais kelionės mus išmoko tokių dalykų, kurių mes neišmokstame net mokykloje.
Išsilaisvinimas iš kasdienybės rutinos
Kasdienis stresas, nerimas ir rutina slegia daugelį. Dažnai šiuolaikinis greitas gyvenimo būdas taip priverčia jaustis ne vieną žmogų. Ilgainiui buitis ir darbas, kad ir kaip jie patiktų, gali sukelti jausmus, tarsi viskas pamažu kartojasi ir tampa rutina. Tokiu atveju nėra būtina kardinaliai kažką keisti gyvenime, galbūt tereikia trumpam atitrūkti ir grįžus pažvelgti į viską naujomis akimis. Kelionės mums suteikia galimybę pabėgti nuo kasdienybės, atrasti naujų dalykų ir pažinti save iš naujo. Tai yra puikus būdas atgaivinti savo sielą, sustiprinti savo emocinę būklę ir įkvėpti naują gyvenimo džiaugsmą. Kai kuriems žmonėms kelionės reiškia ne naujų vietų atradimą, o tiesiog pabėgimą iš senų, kurios daro neigiamą poveikį mūsų savijautai ir nuotaikai. Išgyvenant sunkų laikotarpį yra naudinga išvykti į ilgesnę kelionę - tai padeda jį lengviau perkopti.
Fizinės sveikatos stiprinimas keliaujant
Keliaujant, mes ne tik atrandame naujus kraštus, bet ir skatiname savo kūną bei protą, kas yra svarbu sveikatai. Kelionės dažnai reiškia aktyvesnį gyvenimo būdą - tyrinėjant naujas vietas, daugiau judama pėsčiomis, plaukiama baidarėmis ar dviračiais. Tai skatina širdies ir kraujagyslių veiklą, stiprina raumenis ir gerina bendrą kūno tonusą.
Be to, būnant lauke, organizmas gauna daugiau saulės spindulių, kurie padeda organizmui gaminti vitaminą D, svarbų kaulų sveikatai ir imuninei sistemai. Kelionės gali teigiamai paveikti mūsų imuninę sistemą, nes patiriant naujas aplinkas ir susiduriant su įvairiomis klimato sąlygomis, mūsų kūnas priverčiamas prisitaikyti prie naujų iššūkių, kas gali padėti sustiprinti imuninę sistemą. Susidūrimas su naujais maisto produktais ir skirtingomis kultūromis taip pat gali turėti teigiamą poveikį mūsų virškinimo sistemai ir bendrai sveikatai. Insultas, aukštas kraujospūdis ir kitos su širdimi susijusios ligos neretai yra susijusios su negebėjimu sustoti ir atsipalaiduoti.
Psichologinė gerovė ir emocinis balansas
Kelionės teikia daug naudos mūsų psichologinei būsenai, padedant mums atsipalaiduoti ir mažinti streso bei nerimo lygį. Kelionės leidžia atsipalaiduoti ir atgauti jėgas, kurios būtinos mūsų psichologinei pusiausvyrai. Dideli darbo krūviai gali sukelti pakankamai daug streso, o tai dažnai atsiliepia fizinei ir psichinei sveikatai. Psichologai teigia, kad keliaujant smegenys gauna naujų impulsų, todėl dėmesys nukreipiamas nuo problemų prie naujos aplinkos ir pojūčių. Net trumpas savaitgalio pabėgimas gali padėti sumažinti kortizolio - streso hormono - kiekį kraujyje.
Keliaudami mes dažnai patiriame džiaugsmo ir laimės jausmus, kurie yra svarbūs mūsų emocinei gerovei. Naujos vietos ir patirtys suteikia mums galimybę išreikšti save ir atrasti naujų pomėgių. Tai gali padėti mums jaustis laimingesniais ir labiau patenkintais savo gyvenimu. Kelionės išjudina ne tik kūną, bet ir emocijas. Kai žmogus atsiduria nepažįstamoje aplinkoje, smegenys aktyvuoja smalsumo ir mokymosi centrus. Tai skatina dopamino - „laimės hormono“ - gamybą, todėl keliaujant jaučiamės laimingesni, labiau įsitraukę į akimirką. Tyrimai rodo, kad net planuojant kelionę psichinė būklė pagerėja. Vien mintis apie būsimą išvyką padidina serotonino kiekį ir sukuria laukimo džiaugsmą.
Pastaraisiais metais vis dažniau kalbama apie „kelionių terapiją“ (angl. travel therapy). Tai praktika, kai kelionės naudojamos psichinei sveikatai stiprinti. Specialistai pastebi, kad net trumpa kelionė į gamtą, kur žmogus gali pabūti tyloje, sumažina nerimo simptomus ir pagerina miego kokybę. Be to, kelionės padeda atkurti ryšį su savimi. Kai ištrūkstame iš kasdienės rutinos, atsiranda laiko apmąstymams, savirefleksijai ir naujų tikslų išsikėlimui.
Smegenų veikla ir kūrybiškumo ugdymas
Keliaudami ir patirdami naujus dalykus, mes ne tik plečiame savo akiratį, bet ir skatiname smegenų veiklą, kas savo ruožtu gerina atmintį ir koncentraciją. Kūrybiškumas yra siejamas su smegenų neuroplastiškumu. Tai reiškia, kad smegenys yra jautrios pokyčiams, ypač, kai jos yra veikiamos naujos aplinkos ir patirties. Anot Kolumbijos verslo mokyklos profesoriaus ir daugelio studijų, tiriančių ryšį tarp kelionių ir kūrybiškumo, autoriaus Adam Galinsky, kelionių patirtis padidina žmogaus gebėjimą pažinti, minčių gilumą, skatina suprasti ryšius tarp skirtingų reiškinių ir veiklos formų.
Kelionės priverčia smegenis dirbti kitaip. Nauja aplinka, kalbos, garsai, kvapai ir socialinės situacijos stimuliuoja neuronų ryšius, o tai stiprina kūrybiškumą ir mąstymo lankstumą. Kelionės gali padėti suvokti įvairius gyvenimo būdus, įsitraukti į tos vietos kultūrą, o tai natūraliai paveikia kiekvieno keliaujančio požiūrį į gyvenimą ir priverčia mąstyti kūrybiškiau.
Socialinių įgūdžių ir tolerancijos plėtojimas
Kelionės suteikia puikią galimybę susipažinti su įvairių kultūrų atstovais, o tai gali lemti ilgalaikių draugystės ryšių užmezgimą. Bendravimas su žmonėmis iš skirtingų pasaulio kampelių ne tik praplečia mūsų akiratį, bet ir skatina toleranciją bei supratimą apie įvairius gyvenimo būdus. Kitas kelionių privalumas yra tai, kad praplečiate savo pažįstamų ratą. Kelionėse sutinkame ir susipažįstame su skirtingais ir neretai sukuriame stiprų ryšį.
Keliaudami dažnai suprantame, kad pasaulis yra kur kas nuostabesnė vieta nei tai, ką matome per televizorių. Žmonės, kurie nekeliauja, linkę pasakyti, kad jų šalis yra geriausia. Tačiau tam, kad suprastumėte, jog kiekviena šalis turi savo privalumų ir trūkumų, reikia jose apsilankyti. Keliaudami esame linkę išmokti naujų dalykų: tobuliname savo bendravimo įgūdžius, susipažįstame su kultūromis, tradicijomis. Keliaujant su savo antrąja puse, dažnai santykiai sutvirtėja, o tai be abejonės daro didelę įtaką žmogaus psichinei savijautai ir savigarbai. Būdami toli nuo šeimos, artimų draugų ir namų pradedame labiau visa tai vertinti.
Keliaujant dažnai sutinkame žmonių, kurie pakeičia mūsų požiūrį į pasaulį. Bendravimas su kitų kultūrų atstovais plečia akiratį, lavina empatiją ir skatina toleranciją.
Asmenybės augimas ir atsparumo ugdymas
Kelionės, ypač po užsienio šalis, kurios pasižymi skirtinga kultūra, dažnai išstumia iš „komforto zonos“, nes reikia prisitaikyti prie skirtumų. Išlipti iš komforto zonos - dažnai girdimas patarimas. Atsidurti svetimoje aplinkoje, susibendrauti su naujais žmonėmis, prisitaikyti prie naujo klimato truputį trikdo pagalvojus, tačiau visa tai perlipti galima tik padirbėjus su savimi. Būtent šie išgyvenimai asmenį daro žymiai lankstesniu, kantresniu ir emociškai stipresniu. Ilgos kelionės praplečia akiratį, leidžia susipažinti su skirtingomis kultūromis bei patirti naujų pojūčių, o visa tai patyrus dažnai priverčia permąstyti vertybes iš naujo. Tai nepakeičia žmogaus iš pagrindų, tačiau leidžia kurį laiką pagyventi skirtingoje nei jam įprasta aplinkoje.
Ne visos kelionės vyksta sklandžiai - kartais tenka susidurti su netikėtumais, vėlavimais ar kultūriniais skirtumais. Tačiau būtent šios situacijos ugdo emocinį atsparumą. Išmokstame kantrybės, gebėjimo priimti pokyčius ir pasitikėti savimi nepažįstamose situacijose. Kelionių metu nutinka daug keistų, juokingų ir kartais sunkių situacijų. Grįžus dažnai suvokiama, kad būtent tokios istorijos būna pačios klausomiausios, o prisiminus išgyvenimus - jos kelia šypseną.
Kelionės suteikia puikią galimybę išbandyti įvairias naujas veiklas, tokias kaip joga, meditacija ar sveikos mitybos principai. Dažnai žmonės po kelionių grįžta namo su naujais, sveikesniais įpročiais, kurie turi teigiamą poveikį jų sveikatai ilgalaikėje perspektyvoje. Tokios patirtys gali padėti įgyti naujų įgūdžių, pagerinti savijautą ir netgi pakeisti gyvenimo būdą sveikesnio link. Psichologiniai tyrimai atskleidžia, kad žmonės, kurie reguliariai keliauja, dažniau jaučiasi motyvuoti ir labiau pasitikintys savimi. Kelionės skatina sąmoningumą. Būdami toli nuo įprastos aplinkos, pradedame labiau vertinti laiką, santykius ir paprastus dalykus.
Kelionių nauda vaikams ir jaunimui
Individualiosios psichologijos instituto dėstytoja psichologė Silvestra Markuckienė aiškina, kad maži vaikai mokosi žaisdami, o vėliau augdami pereina į mokymosi eksperimentuojant, patyriminį etapą. Pavyzdžiui, vaikas perskaito knygą apie kažkurią šalį ir važiuoja jos pamatyti gyvai. Nuo 13-15 m. paaugliai jau geba laisviau reflektuoti patyrimus, apie juos diskutuoti, mokosi savarankiškai. Žaidimai ir eksperimentavimas išlieka efektyviais informacijos įsisavinimo būdais visose amžiaus grupėse.
Psichologė pripažįsta, kad kelionės daro didesnį poveikį žinių perteikimui ir jų įsisavinimui. Anot jos, kelionės yra visai kas kita nei kasdienybė, nes tai yra pokytis, sukeliantis emocijų. „Kai vyksta pokyčiai, kyla daug emocijų, o tai reiškia, jog tai natūraliai atkreipia mūsų dėmesį. Kelionėje keičiasi vaizdai, garsai. Paprastai tai vyksta džiugiam emociniam fone. Tai jaudina, atsiranda sąlygos efektyviau prasiskverbti informacijai, ją suvokti ir įsiminti“, - sako S. Markuckienė. Ji sutinka, kad naujų matematinių formulių kelionėse vaikas neišmoks, tačiau jos labai stipriai ugdo jo socialinius įgūdžius: savarankiškumą, drausmę, mokėjimą elgtis viešumoje be artimųjų, ugdo gebėjimą savimi pasirūpinti ir tinkamai bendrauti. Psichologė pažymi, kad vaikai kelionėse mokosi stebėdami ir daro tam tikras išvadas, padedančias suvokti pasaulį, santykius tarp žmonių.
Vis dėlto, kad ir kokia įspūdinga kelionė būtų, kad ji vaikui išties duotų naudos, psichologė S. Markuckienė pabrėžia būtinybę jai tinkamai pasiruošti. Patariama vaikui prieš kelionę paaiškinti jos planą, dienotvarkę, kurioje turi būti ir pakankamai laiko poilsiui. „Kelionėje su vaikais labai svarbu darbotvarkės struktūra, organizuotumas, ne per ilgas laikas objektuose. Kuo mažesnis vaikas, tuo trumpiau jis koncentruoja dėmesį. Jam būtinos pertraukėlės, ilgesnis poilsis tarp objektų aplankymo“, - sako specialistė ir priduria, kad kelionės struktūra svarbi ir paaugliams, todėl reikėtų jos laikytis. „Taip pat labai svarbu grįžus aptarti, ką vaikas pamatė, patyrė, ką naujo sužinojo bei išmoko kelionėje.“ Psichologė siūlo tai atlikti viktorinos, klausimų ir atsakymų forma, prisimenant ir įtvirtinant žinias, grįžtant mintimis į patirtus įspūdžius. Tokiu būdu smagūs patyrimai tampa vertingomis žiniomis, kurias vaikas panaudoja ir toliau. „Taip pat naudinga ir nuotraukų iš kelionės peržiūra. Aptardami, pasakodami įspūdžius, juos pristatydami vaikai mokosi dalytis informacija, klausytis kitų, išreikšti save, pateikti savo nuomonę ar patirtį, ir taip įtvirtina informaciją“, - sako S. Markuckienė.
Kelionių prieinamumas ir socialinė atskirtis
Vis dėlto ne visi vaikai turi galimybes keliauti. Daugybė sunkiau gyvenančių šalies vaikų dar nėra matę jūros, ką jau kalbėti apie tolimesnes išvykas. „Spinter tyrimai“ pernai atliktos apklausos duomenimis, net 10 proc. Lietuvos vaikų negalėjo dalyvauti mokyklos išvykoje, nes tėvai neturėjo pinigų kelionės išlaidoms. „Sunkiau gyvenančioms šeimoms vaikus gali būti sudėtinga išleisti net į paprasčiausias klasės ekskursijas, jie niekada nematė jūros, nesilankė sostinėje, nebuvo kine - nepatyrė jokių naujų įspūdžių, nepažino pasaulio. Dažnai net būrelius mokykloje jiems tenka praleisti, antraip su mokykliniu autobusu nespėtų grįžti namo. Visos šios sąlygos sukuria tam tikrą atskirtį: vaikas mato tik vieną aplinką ir jam pradeda atrodyti, kad ir jo gyvenimas bus toks pats“, - pasakoja organizacijos „Gelbėkit vaikus“ vadovė Rasa Dičpetrienė.
Todėl pernai „BENU vaistinės“ iniciatyva pradėtas „Pasaulio tyrinėtojų“ projektas, kurio tikslas - suteikti net sunkiau materialiai gyvenantiems gabiems ir motyvuotiems vaikams galimybių keliauti šiemet įgauna pagreitį. 20 „Gelbėkit vaikus“ globojamose šeimose augančių vaikų šią vasarą turės galimybę išvykti į kelionę po Baltijos šalis. Už vaistinės iniciatyva šalies gyventojų suaukotas lėšas vaikai galės pamatyti kaimyninių šalių sostines, aplankyti Rygos zoologijos sodą, Talino jūrų muziejų bei Mokslo centrą AHHAA. Tikimasi projektą tęsti ir toliau.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
