Dailininkas ir pedagogas Kazimieras Naruševičius: gyvenimo kelias ir kūrybinis palikimas
Kazimieras Naruševičius - iškili asmenybė, palikusi ryškų pėdsaką Lietuvos kultūros istorijoje, ypač Panevėžio mieste. Dailininkas gimė 1920 m. kovo 2 d. Dūdoniuose, Panevėžio valsčiuje, Jurgio ir Adelės Naruševičių šeimoje. Jo vaikystė ir ankstyvasis ugdymas buvo glaudžiai susiję su gimtuoju kraštu: 1932 m. jis baigė Rėklių pradinę mokyklą, o 1932-1940 m. mokėsi Panevėžio berniukų gimnazijoje. Jau jaunystėje K. Naruševičius pasižymėjo aktyvumu: dalyvavo ateitininkų veikloje, dainavo Mykolo Karkos vadovaujamame chore, buvo moksleivių literatų būrelio „Meno kuopa“ narys.
Studijos ir asmenybės formavimasis
Kūrybinis kelias prasidėjo Vilniuje, kur 1940-1945 m. su pertraukomis jis studijavo tapybą Vilniaus dailės akademijoje (vėliau - Vilniaus valstybinis dailės institutas). Studijų metais būsimasis dailininkas siekė visapusiško išsilavinimo: papildomai Vilniaus universiteto Istorijos-filologijos fakultete studijavo lietuvių kalbą, literatūrą bei meno istoriją. Tačiau sudėtingas istorinis laikotarpis pakoregavo jo planus - 1945 m. liepos 26 d. jis buvo areštuotas už antitarybinę veiklą ir iki 1946 m. kalėjo KGB kalėjimuose, todėl studijų tuomet nebaigė.
Pedagoginė veikla ir meilė mokiniams
Visa tolesnė K. Naruševičiaus veikla tapo neatsiejama nuo pedagoginio darbo ir meno populiarinimo. Nuo 1949 m. jis dirbo dailės mokytoju įvairiose mokyklose, o 1967-1990 m. dėstė Panevėžio vaikų dailės mokykloje, kurią pats inicijavo įkurti. Jis buvo didelės širdies mokytojas, mokėjęs savo mokinius pagirti, paskatinti ir įkvėpti. Be darbo su vaikais, dailininkas 1966-1979 m. vadovavo Panevėžio autokompresorių gamyklos „Aurida“ klubo liaudies dailės studijai „Spektras“, kurioje meno paslapčių mokė įvairaus amžiaus ir profesijų žmones. 1992 m. dailininkas įsteigė Panevėžio Marijonų katalikiškąją dailės mokyklą, kuriai vadovavo.
Kino knyga 2013 Dokumentinis filmas KATEDRA arba ŠVIESOS AIKŠTĖ
Kūrybinis palikimas ir žanrai
K. Naruševičius laikomas žymiausiu profesionaliosios dailės atstovu ir dailės pedagogu sovietmečio Panevėžyje. Pagrindinis jo kūrybos žanras - peizažas. Dailininkas tapė Lietuvos miestelių vaizdus, kuriems būdingi realizmo ir impresionizmo bruožai. Jo kūriniuose dažnai atsispindėjo kelionės ir gamta, Nevėžio pakrantės bei miesto panorama. Tapytojas pasižymėjo darbštumu, produktyviu darbu bei išskirtine koloristika ir ekspresyvumu.
Keli žymesni autoriaus kūriniai:
- „Klaipėda. Rytas uoste“ (1971)
- „Miesto parkas“ (1973)
- „Kretingos motyvas“ (1983)
- „Berčiūnai“ (1984)
- „Palūšė“ (1986)
- „Panevėžio motyvas“ (1987)
Įamžinimas ir atminimas
Dailininko atminimas Panevėžyje ir Lietuvoje saugomas aktyviai. 1964 m. jis tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nariu, o 1968 m. įkūrė šios sąjungos Panevėžio skyrių, kurio veiklai vadovavo iki 1983 m. 1999 m. K. Naruševičiui suteiktas Panevėžio miesto garbės piliečio vardas. Po dailininko mirties 2004 m. spalio 12 d., jo vardu 2008 m. Panevėžyje pavadinta gatvė. Muziejinėse kolekcijose, ypač Panevėžio kraštotyros muziejuje, saugoma daugybė su dailininku susijusių eksponatų: nuo molbertų ir asmeninių darbo įrankių iki skulptoriaus A. Vytėno sukurto biusto bei A. Pajuodžio sukurtos bronzinės antkapinės skulptūros.
tags: #skulptorius #narusevicius #gime #kur
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
