Nėštumo planavimas ir vaisingumas: išsamus gidas sveikesnei pradžiai

Nors gyvenime ne viską pavyksta suplanuoti iki smulkmenų, sąmoningas pasiruošimas nėštumui gali padėti išvengti daugelio galimų problemų ir padidinti šansus susilaukti sveiko mažylio. Tai laikas ne tik svajoti apie ateitį, bet ir pasirūpinti savo bei būsimo vaikelio sveikata. Vaikų planavimas ir tinkamas pasiruošimas nėštumui gali padėti greičiau pastoti poroms, svajojančioms apie vaikus. Mokslo įrodyta, kad nėštumų planavimas turi didelę įtaką naujagimių ir kūdikių sveikatai. Kiekvienas vaikas turėtų gimti tada, kai yra pageidaujamas ir laukiamas.

Sprendimas dviese: bendras požiūris į tėvystę

Pirmas žingsnis - atviras pokalbis su partneriu. Ar abu esate pasiruošę šeimos pagausėjimui emociškai, finansiškai, ar sutampa jūsų lūkesčiai dėl tėvystės? Abipusis sutarimas ir palaikymas yra tvirtas pamatas būsimiems pokyčiams.

Sveikatos patikra: būtini vizitai pas specialistus

Kai sprendimas priimtas, kitas svarbus žingsnis - apsilankymas pas gydytojus. Išsamus sveikatos patikrinimas padės įvertinti jūsų būklę ir aptarti galimas rizikas.

Gydytojas akušeris-ginekologas

Šis specialistas atliks būtinus ginekologinius tyrimus (pvz., PAP testą, jei seniai darytas), įvertins jūsų reprodukcinę sveikatą, aptars menstruacinį ciklą, galimas rizikas. Prieš pradedant bandyti pastoti rekomenduojama pasitarti su savo gydytoja dėl kontracepcijos priemonių naudojimo nutraukimo. Jei naudojate kontraceptines priemones, pavyzdžiui, implantus, tabletes ar injekcijas, gali praeiti šiek tiek laiko, kol sugrįš jūsų vaisingumas. Kaip nutraukti kontracepciją, pasitarkite su gydytoju. Hormoninė kontracepcija tikrai neturi jokio blogo poveikio nei vaisingumui, nei būsimam nėštumui, nei būsimo kūdikio sveikatai. Priešingai, nutraukus hormoninę kontracepciją, per pirmus tris ciklus tikimybė pastoti didesnė, ypač jei moteris turi policistinių kiaušidžių sindromą.

Šeimos gydytojas

Šeimos gydytojas įvertins bendrą jūsų sveikatos būklę, aptars lėtines ligas, vartojamus vaistus, paskirs reikiamus kraujo tyrimus (pvz., bendrą kraujo tyrimą, geležies atsargas, vitamino D kiekį). Taip pat planuojančioms nėštumą poroms labai svarbu pasirūpinti savimi: rekomenduojama vengti pastoti sergant ūmiomis ligomis, jeigu sergate lėtinėmis ligomis, pastoti geriausia esant ligos remisijai.

Gydytojas odontologas

Būtinai susitvarkykite dantis iki nėštumo! Nėštumo metu vykstantys hormoniniai pokyčiai gali pabloginti dantų ir dantenų būklę, o infekcijos židinys burnoje gali pakenkti ir jums, ir vaisiui. Gydymas nėštumo metu yra sudėtingesnis.

Kiti specialistai

Jei sergate lėtinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu, padidėjusiu kraujospūdžiu, skydliaukės ligomis, epilepsija), būtina pasikonsultuoti su jus prižiūrinčiu specialistu ir šeimos gydytoju. Labai svarbu, kad liga būtų gerai kontroliuojama dar iki pastojant. Gydytojas įvertins, ar vartojami vaistai yra saugūs nėštumo metu, ir prireikus pakoreguos gydymą. Siekiant sumažinti su diabetu susijusią riziką, labai svarbu planuoti ir tinkamai paruošti būsimąją mamą. Iš tiesų net ir diabetu sergančios moterys gali susilaukti visiškai sveiko kūdikio.

Sveika gyvensena - pamatas vaisingumui

Norint padidinti tikimybę pastoti ir užtikrinti sveiką nėštumo eigą, ypač svarbu atkreipti dėmesį į kasdienius įpročius.

Mityba

Laikykitės sveikos mitybos plano. Gerai subalansuota ir įvairi mityba, kurioje gausu šviežių vaisių ir daržovių, padės jums abiem išlikti sveikiems pradedant kurti šeimą. Maitinkitės kuo įvairiau ir sveikiau - valgykite daug daržovių, vaisių, viso grūdo produktų, liesų baltymų, sveikųjų riebalų. Venkite perdirbto maisto, transriebalų, didelio cukraus kiekio. Jei iki nėštumo planavimo nei vyras, nei moteris nesirūpino savo lėkštės turiniu ir proporcijomis, nusprendus susilaukti vaikelio reikėtų išsiugdyti įprotį savo mitybą praturtinti šviežiu, sveiku, vitaminais praturtintu maistu.

Svoris

Tinkamas kūno svoris labai svarbus jums abiem, nes per didelė ar per maža kūno masė gali turėti įtakos galimybei pastoti. Optimalus KMI (kūno masės indeksas) turėtų būti tarp 18,5 ir 24,99. Jei jo neatitinkate, gydytojas gali pasiūlyti geriausią būdą pasiekti tinkamą svorį planuojant nėštumą. Prieš pastodamos moterys turėtų atkreipti dėmesį į savo kūno svorį: tiek antsvorio turinčios, tiek pernelyg lieknos gali susidurti su sunkumais pastoti. Dažnai pernelyg lieknos moterys turi sunkumų pastojant, nes per jų ciklą gali nevykti ovuliacija. Jei kūno svoris per mažas, gali išnykti mėnesinės, nes blokuojama kiaušidžių funkcija. Ne mažesnė bėda yra per didelis moters svoris, ypač, kai KMI didesnis nei 29 kg/m². Tuomet išsiderina moters kiaušidžių funkcija, nevyksta ovuliacija ir pastoti darosi sunku.

Apytiksliai KMI reikšmės:

1. Žemiau 18,5: Nepakankamas svoris
2. 18,5 - 24,9: Normalus svoris
3. 25,0 - 29,9: Viršsvoris
4. 30,0 ir daugiau: Nutukimas

Jei KMI mažesnis nei 19, mėnesinės jau linkusios išsiderinti. Būna, kad moters KMI siekia ir 15, ir mažiau. Tuomet pirma rekomendacija būtų priaugti svorio.

Fizinis aktyvumas

Išsiugdykite įprotį mankštintis. Aktyvus gyvenimo būdas ir reguliari vidutinio intensyvumo mankšta padės jums abiem sėkmingai kurti šeimą. Reguliarus, saikingas sportas (pvz., vaikščiojimas, plaukimas, joga) gerina bendrą savijautą, kraujotaką ir gali teigiamai veikti vaisingumą. Venkite pernelyg intensyvių treniruočių. Besilaukiančioms moterims rekomenduojama skirti laiko fiziniam aktyvumui, tačiau jeigu iki tol intensyviai nesportavote, verčiau nepersistengti ir pastojus.

Žalingų įpročių atsisakymas

Šalin žalingus įpročius! Tai vienas svarbiausių pasiruošimo etapų, turintis didžiulę įtaką būsimo kūdikio sveikatai.

• Rūkymas: Tiek aktyvus, tiek pasyvus rūkymas kenkia vaisingumui, didina persileidimo, priešlaikinio gimdymo, mažo gimimo svorio ir kitų komplikacijų riziką. Mesti rūkyti turėtų abu partneriai. Iš tiesų rūkymas neigiamai veikia ir vaisingumą, nes pablogina ir kiaušinėlių, ir spermatozoidų kokybę. Saugiausia - visiškai vengti alkoholio ir rūkymo, kol mėginate pastoti, nėštumo metu ir žindant.
• Alkoholis: Nėra saugios alkoholio dozės planuojant nėštumą ir jo metu. Alkoholis gali sukelti sunkius vaisiaus raidos sutrikimus. Atsisakyti turėtų abu partneriai. Kol bandoma pastoti, vyrams rekomenduojama vengti rūkymo ir alkoholio vartojimo, kad būtų skatinama ir palaikoma sveikos spermos gamyba.
• Narkotinės medžiagos: Jų vartojimas kategoriškai nesuderinamas su sveiku nėštumu.
• Kofeinas: Apribokite kofeino suvartojimą iki 200 mg per dieną (maždaug 2 puodelių espreso). Atminkite, kad kofeino yra ir šokolade, arbatoje, kai kuriuose gaiviuosiuose ir energiniuose gėrimuose.
• Toksinės medžiagos: Venkite sąlyčio su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis darbe ar buityje.

Streso valdymas

Sumažinkite stresą. Stresas gali turėti įtakos jūsų santykiams ir sumažinti lytinį potraukį. Lėtinis stresas gali neigiamai veikti hormonų pusiausvyrą. Jei reikia atsipalaiduoti, išbandykite streso valdymo metodus, tokius kaip joga ir meditacija. Stresas smegenyse išskiria stresą sukeliančių medžiagų, kurios blogai veikia tiek moters, tiek vyro vaisingumą. Ta įtampa atsiliepia ir poros, planuojančios vaikutį, santykiams.

Papildai planuojant nėštumą: folio rūgštis - būtina!

Rekomenduojama pradėti vartoti vitaminus nėščiosioms. Gali užtrukti, kol jūsų organizme susikaups didesnis maistinių medžiagų kiekis, kurio reikės jums ir jūsų augančiam kūdikiui, be to, sunku garantuoti, kad pakankamai šių medžiagų gausite vien iš maisto.

Folio rūgštis (vitaminas B9): Tai bene svarbiausias papildas planuojant nėštumą. Ji kritiškai svarbi normaliam vaisiaus nervinio vamzdelio vystymuisi pačioje nėštumo pradžioje (kai moteris dažnai dar net nežino, kad laukiasi). Šio vamzdelio defektai gali sukelti sunkius apsigimimus (pvz., spina bifida). Pirmosios 3-6 savaitės po pastojimo yra labai svarbios jūsų kūdikio raidai, įskaitant jo gyvybinių organų vystymąsi. Vis dėlto dauguma moterų nežino, kad yra nėščios, kol kūdikis nepradeda augti ir vystytis.

Dozė: Visoms planuojančioms pastoti moterims rekomenduojama kasdien vartoti 400 mikrogramų (mcg) arba 0,4 miligramo (mg) folio rūgšties. Svarbu, kad kasdien būtų gaunama 400-600 mg folio rūgšties.

Kada pradėti? Geriausia pradėti vartoti mažiausiai 1-3 mėnesius iki planuojamo pastojimo ir tęsti bent iki 12 nėštumo savaitės. Svarbu pradėti vartoti vitaminų, mineralų ir mikroelementų kompleksą, pavyzdžiui, elevit® Pronatal likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki imantis bandymų pastoti. Moksliniais tyrimais yra labai patikimai nustatyta, kad jei bent mėnesį arba ilgiau, kol pastoja, ir per bent tris pirmus nėštumo mėnesius moteris vartoja folio rūgštį po 0,4 mg per parą, tai iki 70 proc. sumažina nervinio vamzdelio apsigimimų riziką.

Kiti papildai:

• Vitaminas D: Daugeliui Lietuvos gyventojų jo trūksta. Verta pasitikrinti jo kiekį kraujyje ir, jei yra stoka, vartoti papildus pagal gydytojo rekomendacijas. Pakankamas vitamino D kiekis svarbus tiek moters, tiek būsimo vaiko sveikatai.
• Jodas: Svarbus skydliaukės hormonų gamybai ir vaisiaus smegenų vystymuisi. Lietuvoje naudojama joduota druska, tačiau kartais gali būti rekomenduojama vartoti papildomai (pasitarkite su gydytoju).
• Geležis: Prieš planuojant pastoti ir nėštumo metu turėtų būti patikrintos moters geležies atsargos, nes raudonųjų kraujo kūnelių kiekis besilaukiant padidėja apie 20 proc., o geležis yra svarbi placentai, vaisiaus augimui. Jei nustatoma geležies stoka, gydytojas paskirs geležies preparatus.
• Omega 3 (DHA): Nėščia moteris turėtų kasdien gauti ne mažiau nei 200 mg omega 3 riebiosiose rūgštyse esančios DHA (dokosaheksaeno) rūgšties, kuri yra svarbi būsimo vaisiaus smegenų ir regos organų vystymuisi ir turi įtakos vėlesnei galimų alergijų prevencijai.
• Prenataliniai vitaminai: Vitaminų, mineralų ir mikroelementų kompleksas, pavyzdžiui, elevit® Pronatal gali padėti sukaupti būtinų maistinių medžiagų atsargas ir padėti tenkinti tiek mamos, tiek kūdikio poreikius.

Vaisingumo supratimas ir ovuliacijos stebėjimas

Norint sėkmingai pastoti, svarbu suprasti moters vaisingumo ciklą ir žinoti, kada yra didžiausia tikimybė apvaisinimui.

Amžius ir vaisingumas

Su amžiumi ir moterų, ir vyrų vaisingumas mažėja. Jei galite rinktis, kada susilaukti kūdikio, planuodama pastoti atsižvelkite į savo ir partnerio amžių. Vienas pavojingiausių mitų - jog pastoti nebus sudėtinga ir sulaukus 40-ojo gimtadienio. Įvairių šaltinių duomenimis, moterų vaisingumas pradeda mažėti sulaukus ~35 m., tačiau pasitaiko atvejų, kai pastoti sunku vos 27-28 m. merginoms. JAV reprodukcinės medicinos draugija pateikia duomenis, kad apie 40 m. moteriai tikimybė pastoti konkretaus ciklo metu - mažesnė nei 5 proc. Dailininkams Ajauskams vėlyva tėvystė nuspalvino gyvenimą ryškiomis spalvomis.

Ovuliacijos stebėjimas

Žinant, kada vyks ovuliacija, bus lengviau nustatyti tinkamiausią laiką kūdikiui pradėti. Naudokite ovuliacijos skaičiuoklę arba vaistinėje įsigykite ovuliacijos testą, kuris padės nustatyti vaisingą laikotarpį ir padidins jūsų galimybes pastoti. Ovuliacijos diagnostikos testas nustato liuteinizuojančio hormono LH padidėjimą šlapime. Šio hormono visada yra moters organizme, tačiau, likus 24-36 valandoms iki ovuliacijos, prasideda staigus jo pakilimas, reiškiantis optimalias vaisingumo dienas. Tiesiog svarbu žinoti, kad ovuliacija įvyksta apytiksliai 14 ciklo dieną. Apskaičiuoti numatomą ovuliacijos dieną padės vaisingų dienų skaičiuoklė.

Tačiau svarbu prisiminti, kad bandymas suplanuoti lytinius santykius „vaisingomis“ dienomis, tikimybę pastoti netgi mažina, nes tai gali sukelti stresą, kuris neigiamai veikia vaisingumą. Mylėtis „pagal laikrodį“ ir kasdien bandant pastoti tikrai nereikia: partneriams tai gali sukelti stresą, o naujai gyvybei neužsimezgus - didelį nusivylimą. Geriausia, kai pastojama be jokių skaičiavimų, natūraliai.

Bazinės kūno temperatūros (BKT) matavimas taip pat gali padėti nustatyti ovuliaciją. Ties kiaušialąstės išsivadavimas iš kiaušidės kūno temperatūra sumažėja, o iškart po ovuliacijos pakyla. Mažos, bet reguliariai fiksuojamos temperatūros svyravimo lentelės padeda nustatyti, ar ovuliacija vyksta, ir kada yra didžiausia tikimybė pastoti. Ilgiau nei 17-18 dienų išliekanti pakilusi BKT ir neprasidedančios mėnesinės leidžia manyti, jog moteris yra nėščia.

Lytinių santykių dažnumas

Reguliarūs ir pakankamai dažni lytiniai santykiai didina tikimybę pastoti. Moksliniais tyrimais nustatyta: jei lytiniai santykiai retesni nei keturios dienos, tada spermatozoidai, vyriškosios lytinės ląstelės, tampa mažiau judrūs. Manoma, kad siekiant pastoti reikia mylėtis reguliariai be jokių dirbtinių pertraukų. Užtenka 2-3 kartus per savaitę, tačiau jei yra noro, laiko, galima ir dažniau. Norint padidinti tikimybę pastoti, reguliariai mylėtis reikėtų nuo 10 ciklo dienos maždaug kas 2-3 dienas. Siekiant pastoti mylėtis reikia reguliariai, be jokių dirbtinių pertraukų, su meile ir malonumu bei taip dažnai, kaip tai diktuoja jūsų temperamentas ir sveikatos būklė.

Vyro vaisingumas

Vyrai taip pat gali nuveikti kai ką teigiamo, kad padėtų savo partnerei pastoti, pasirinkdami sveikesnį gyvenimo būdą ir ypač pasirūpindami spermatozoidų kokybe. Kol bandoma pastoti, vyrams rekomenduojama vengti rūkymo ir alkoholio vartojimo, kad būtų skatinama ir palaikoma sveikos spermos gamyba. Neretai negalinčios vaikų susilaukti poros pamano, kad vyro spermoje gali būti per mažai gyvybingų spermatozoidų. Ar taip yra iš tiesų, galima nustatyti ir namuose naudojant greitąjį diagnostikos testą. Šis testas parodo, ar spermatozoidų kiekis spermoje atitinka normalų vaisingumo lygį. Dažnai jaučiamasi nejaukiai kreipiantis dėl intymių problemų, tačiau vyrų spermos testą galima atlikti ir namuose.

Infekcijų patikra ir profilaktika

Kai kurios infekcijos gali būti pavojingos nėštumo metu, todėl planuojant rekomenduojama:

• Pasitikrinti dėl lytiškai plintančių infekcijų (LPI): Ypač chlamidiozės, gonorėjos, sifilio, ŽIV. Neaptiktos ir negydomos LPI gali sukelti nevaisingumą, persileidimą, priešlaikinį gimdymą ar pakenkti naujagimiui.
• Pasitikrinti dėl kitų infekcijų: Gydytojas gali rekomenduoti pasitikrinti dėl toksoplazmozės, citomegalo viruso (CMV), raudonukės ar vėjaraupių imuniteto (jei nesirgote ar nesate skiepyta).
• Pasiskiepyti: Jei neturite imuniteto raudonukei ar vėjaraupiams, rekomenduojama pasiskiepyti prieš planuojant nėštumą (po šių gyvųjų vakcinų reikia palaukti bent 1 mėnesį prieš bandant pastoti). Taip pat svarbu pasitikrinti hepatito B skiepų būklę ir, jei reikia, pasiskiepyti ar atnaujinti stabligės ir difterijos (bei kokliušo - Tdap) skiepą.

Kada kreiptis pagalbos: nevaisingumas

Nevaisingumas - tai tokia būklė, kai moteris negali pastoti arba pastojusi išnešioti ir pagimdyti kūdikio. Nevaisingumą galima įtarti, jei nepavyksta pastoti per vienus metus reguliarių lytinių santykių. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje yra maždaug 48 milijonai porų, kurios negali susilaukti vaikų. Dalis vaikų nebūtų gimę, jeigu jų tėvams nebūtų padėję vaisingumo specialistai.

Jei neturite jokių sveikatos sutrikimų, nevartojote hormoninės kontracepcijos, pastoti gali pavykti jau pirmąjį bandymų mėnesį, jeigu mylėsitės vaisingomis dienomis. Tačiau pirmieji trys nėštumo mėnesiai yra kritiniai: manoma, kad apie 15-30% procentų visų žinomų nėštumų baigiasi persileidimu.

tags: #kada #susilauksiu #kudikio

• Viskas apie gimdos spiralę
• Sužinokite, kas sieja NBA žvaigždes su kovo 4-ąja
• Atostogos mokslo metais: ką žinoti?
• Išsami analizė: kiaušiniai ir pieno produktai
• kaip Emma Watson tapo pasaulinio lygio žvaigžde